NaujienosVilniaus tarptautinė mokykla
Skaityti toliau…
Teksto autorė: Aurelija Daugėlaitė
Biofilinis projektavimas darnios architektūros kontekste
Darnaus vystymosi koncepcija – pagrindas darnios aplinkos kūrybai, tai, kaip mes ją suprantame šiandien, kilo dėl besaikio vartojimo pasekmių ir dėl to kilusių ekologinių krizių ir iššūkių. Vedama etinės paskatos „elgtis taip, kad užtikrintume galimybę ateities kartoms tenkinti savo poreikius“, atspindi stiprų etinį šios koncepcijos pagrindą.
Tačiau, nepaisant to, anglų k. Sustain reiškia palaikyti, t. y. palaikyti esamą situaciją, nesukelti daugiau žalos. Šiandien to nebeužtenka. Šiuo metu plėtojamos dar gana abstrakčios koncepcijos – anglų k. Restorative ir Regenerative design, t. y. atkuriamasis projektavimas. Atkuriamasis (angl. Restorative) projektavimas akcentuoja atsigavimą nuo jau padarytos žalos, o atkuriamasis-regeneruojantis (angl. Regenerative) nurodo esamų ekosistemų pagerinimo svarbą. Taigi pagrindine idėja tampa ne tik nedaryti daugiau žalos, bet ir atkurti bei pagerinti esamą situaciją.
Darnaus vystymosi koncepcija akcentuoja naudą žmonijai, tarsi mes būtume nesusiję su Žemėje vykstančiais procesais ar ekosistemomis. Šiuolaikinės aplinkos etikos koncepcijos apima ir kitas gyvybės formas, netgi negyvąją gamtą, skatina kurti simbiozę tarp žmonijos ir kitų gamtos elementų. Šiuolaikinė aplinkos etika yra vedama idėjų, kad be žmogaus ir kitos gamtos formos, t. y. gyvoji ir negyvoji gamta, turi teisę egzistuoti ir netgi turėti savo teises. Pavyzdžiui, visos upės Bangladeše turi įstatymiškai ginamą teisę „egzistuoti, klestėti ir natūraliai vystytis“. Būtent etinės nuostatos kuria prielaidas atkuriamojo darnumo koncepcijos plėtojimui ir įgyvendinimui, estetikos suvokimui (gražu tai, kas ekologiškai naudinga, gyvybinga) ir tolesnei darnios-atkuriamosios architektūros raidai.
Skaityti toliau…
Architektūra ir interjeras: MB „Kančas studio“: Algimantas Kančas (1954–2016), Orlandas Narušis (1964–2019), Gediminas Kezys, Gustė Kančaitė, Tomas Petreikis, Gytautė Gružauskaitė-Kručkauskienė, Dovilė Gavelienė, Eglė Gipienė ir Vitalija Gofmanaitė.
Projekto vadovas: Ričardas Bitovtas (UAB ,,Infes“)
Rangovas: UAB ,,Infes“, statybos darbų vadovas: Konstantinas Stechas
Metai: 2017–2024
Adresas: Gedimino pr. 4, Vilnius
Fotografas: Ričardas Čerbulėnas
Teksto autorė: Monika Liočaitė-Raubickienė
Skaityti toliau…
Architektai: UAB „Senojo miesto architektai“ (Daina ir Jamesas Fergusonai)
Interjero dizaineriai: studija „A Form“ (Aurelija Slapikaitė-Jurkonė)
Užsakovas: VšĮ Vilniaus tarptautinė mokykla
Konstruktoriai: Kęstas Ablačinskas (2018), UAB „Senamiesčio projektai“ (2019)
Rangovas: UAB „Naresta“
Projekto valdymas, techninė priežiūra: RUMA, UAB „Kiwa Inspecta“
Plotas: 2171 m²
Realizacija: 2020 m.
Vieta: Rusų g. 5, Vilnius;
Fotografas: Gedmantas Kropis ir Jamesas Normanas Fergusonas
Teksto autorė: Magdalena Beliavska
Įsigykite šį leidinį už puikią kainą. Taikome net 50 % nuolaidą, nuo orginalios 59 € kainos. Siuntimo išlaidos įskaičiuotos į kainą.
Architektai: Kęstutis Lupeikis
Vieta: Rinktinės g., Vilnius
Metai: 2021 m.
Fotografas: Ričardas Čerbulėnas
Vienas ryškiausių nepriklausomos Lietuvos architektūrinių objektų – Prokuratūrų pastatas – šią vasarą buvo atnaujintas. Pastatas išsiskiria ne tik minimalistiniu tūriu, bet ir plastiška interjero erdve, kuri ir buvo pakeista. Komplikuotos erdvės idėjų paieška buvo pradėta dar 2018 m. Pradėta buvo nuo atrijaus sienų apdailos įvairių galimų idėjų preliminarių eskizų, taip pat, užsakovo prašymu, buvo nagrinėjamas variantas, numatantis esamas stiklo vitrinas pakeisti naujomis, saugiomis laminuoto stiklo vitrinomis. Iš keturių eskizinių variantų pasirinktas variantas numato visišką esamų stiklo vitrinų demontavimą, patalpų angų užpildymą saugiu laminuotu tamsintu berėmiu stiklu, perimetru tvirtinamu aliuminio profiliuose.
Skaityti toliau…
Naujausias 2021 metų Archiformos numeris jau prekyboje! Pagrindinė šių metų tema – Lietuvos regionai.
Kasmet galvojant apie einamųjų metų temą, svarstomos įvairios, aktualios problemos, su kuriomis susiduria tiek architektūros, tiek visos Lietuvos visuomenė. Pastaruoju metu, ypač dėl ilgo karantino, atsigręžiame į regionus. Tema „Lietuvos regionai“ „Archiformai“ nėra naujiena. Būtent ji, prisidengusi kiek kitais pavadinimais, 2002 bei 2007 m. buvo gvildenama žurnale. Nagrinėtos įvairių miestų problemos: bendrieji planai, plėtros strategijų klausimai, skelbtos miestų merų, apskričių viršininkų pozicijos, publikuoti aptariamų miestų istorijos tyrimai ir pan.
Skaityti toliau…
Gerbiami kolegos,
Vieninteliam reprezentatyviam, jau dvidešimt vienerius metus leidžiamam architektūriniam žurnalui iki gegužės 3 d. galite skirti 1,2 % savo metinių pajamų mokesčio.
Žurnalas „Archiforma“, tai vienintelis elitinės lietuviškos architektūros apžvalgos žurnalas, skirtas architektams ir visai intelektualiai visuomenei, besidominčiai šiuolaikine Lietuvos architektūra, moksliniais architektūros ir urbanistikos tyrinėjimais, kitomis aktualijomis, taip pat dalyvaujančiai Respublikos architektūrinėje raidoje – jos plėtroje, planavime, statyboje.
Gautos paramos dėka, galėsime patalpinti naujausią skaitmeninį žurnalo numerį į naujai sukurtą „Archiformos archyvą”.
Jau galite įsigyti knygą „Lietuvos architektūros apžvalga 1990-2020″.
Tai prestižinis ir unikalus leidinys, palydimas parodos, pristatantis architektūros, kultūros ir istorijos kaitą per pastaruosius 30 metų Lietuvoje. Knygoje surinkta išskirtinių pastatų kolekcija, iliustruota originaliomis to laikmečio nuotraukomis bei papildyta profesionalų įžvalgomis apie juos. Kiekvienas pastatas pristatomas ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbomis, tad knyga puikiai tinka ir kaip dovana užsienio svečiams. Leidinį sudaro 304 spalvotos spaudos puslapiai, knygos dydis – 245 x 340 mm. Knygos tiražas – 1000 egz., kaina – 59 €, knyga pasirodys jau šią savaitę: gruodžio 15 d.
Architektą Aurimą Sasnauską kalbino Elena Paleckytė
Fotografas: Norbert Tukaj
MŪSŲ PARTNERIAI
