Architektai: „Do Architects“: Andrė Baldišiūtė, Bart Brands, Sylvia Karres, Katarina Brandt, Urs Haerden, Uta Krause, Algimantas Neniškis, Milda Jusaitė, Margarita Ramanauskienė, Lukas Rekevičius, Gilma Teodora Gylytė, Sabina Grincevičiūtė, Kasparas Žiliukas, Milda Grabauskaitė
Plotas: 28 ha
Metai: 2007–
Vieta: Svencelė
Fotografijos: Emilija Deksnytė, Laimonas Ciūnys, Lukas Jusas, Ieva Saudargaitė, „Do Architects“, UAB „Solds“
Per daugiau nei dešimtmetį Svencelė tapo neatsiejama nuo „Do Architects“ komandos. Dar 2007 metais pradėti pirmieji žingsniai šioje teritorijoje toliau vystomi ir pritaikomi naujiems poreikiams. Gamtos draustinių apsuptas jautrus Svencelės kraštovaizdis yra viena iš nedaugelio išlikusių vietų, kur galima naujų poilsio zonų plėtra Klaipėdos regione. Atviri Kuršių marių smėlynų vaizdai ir Klaipėdos artumas suteikia Svencelei potencialo tapti nauju turizmo centru. Regionui būdingi stiprūs linijiniai kraštovaizdžio elementai – jūra, kopos, nendrynai, miesteliai ir kaimai, atviros pievos ir miškai. Projektu siekiama supinti naują poilsį su šiuo regiono kraštovaizdžiu ir kultūros simboliais. Regioninės savybės bus paverstos naujais gyvenimo sprendimais, sukuriant galimybę susigrąžinti žemę, kuri pusę amžiaus buvo skirta žemės ūkiui, tausojant esamą aplinką. Architektų vizija – sukurti dinamišką ir lanksčią erdvę, kuri ištisus metus pritrauktų vietinius, nacionalinius ir tarptautinius lankytojus.
Sovietiniais metais veikusioje ančių fermos teritorijoje įkurtas jėgos aitvarų ir buriavimo centras vos per vieną veiklos sezoną tapo puikia baze augančiai vandens sporto bendruomenei. Vietoj vakarykštės laukinės buriavietės šiandien lankytojus pasitinka konteinerių miestelis, pristatantis dalelę teritorijos vystymo plano. Fermų teritorijos konversijos į rekreacinę gyvenvietę detalusis planas buvo patvirtintas dar 2008 metais. Jame numatytas uostelis, gyvenamieji namai, galimybės plėtoti vandens sporto veiklas. Deja, tačiau pasaulinė finansų krizė ir optimizmo trūkumas nepaliko jokių galimybių tolesniam ambicingų planų vystymui. Tuomet architektams kilo mintis išbandyti suplanuotą urbanistinę struktūrą be didžiulių investicijų. Jie pasiūlė greitai įgyvendinamą lankstaus plano mobiliųjų namų idėją teritorijos vystymo pirmajam etapui įgyvendinti ir paskatinti ateities planų įgyvendinimą.
Svencelės, naujos rekreacinės gyvenvietės su uostu ir kanalų sistema, pirminė vizija gimė dar prieš gerą dešimtmetį. Šiandien šis projektas jau fiziškai iliustruoja, kaip kompleksiškai planuojama teritorija kuria itin šiuolaikišką ir gyvybingą gyvenvietę ant Kuršių marių kranto. Vandens kanalai tarnauja kaip vandens transporto jungtis, fizinis privatumą sukuriantis natūralus barjeras tarp sklypų ir emociškai patrauklus kiemo pramogų elementas. Projektuojamos gatvės fiziškai panašesnės į parko taką nei tradicinę gatvę – gausiai apželdinamos medžiais ir krūmais, su aiškiai išreikštu pėsčiųjų prioritetu. Taip kuriama jauki bendruomeniška žaidimų ir pasivaikščiojimų erdvė, kurioje automobiliai yra tik svečiai. Šios priemonės sukuria ištisinę kokybiškų į žmogų orientuotų erdvių sistemą.
Vadovaujantis detaliuoju planu, 37 mobilūs elementai – perdirbti jūriniai konteineriai – buvo išdėstyti 1 hektaro teritorijoje. Jaunatviška ir žaisminga struktūra kuria buriavimo stovyklos ir neformalių renginių erdves. Bendra tūrių kompozicija išryškėja dangaus fone, yra atvira vandens kryptimi ir susilieja su supančia aplinka. Arčiausiai vandens suprojektuota vieša alėja kupina vandens prekių parduotuvių, buriavimo mokyklų, yra ir kavinė su terasa, o gyvenamieji kambariai ir dušai įkurti kiek tolėliau.
Projektas iliustruoja šiandienos pasaulinius procesus, kai tradiciniai teritorijų planavimo ir vystymo būdai nebeveikia, o provokuoja architektus imtis alternatyvių iniciatyvų. Šis projektas – tai 1:1 mastelio tęstinis modelis kaip suplanuota urbanistinė struktūra galėtų veikti realybėje.
Visa Svencelė suskirstyta gatvėmis-kanalais, kurie formuoja atskirus kvartalus. Architektai kiekvienam kvartalui yra numatę skirtingos architektūrinės raiškos tūrius:
Vėjų g. namai – prabangiausi namai teritorijoje, kurių šeimininkai turi tiesioginį stulbinantį ryšį su mariomis bei vidine vandens kelių ir viešųjų erdvių struktūra. Nors namas yra dviejų aukštų, lauko laiptai antrojo aukšto terasą paverčia organiška kiemo tąsa. Iš terasos yra apžvelgiamos tolimos perspektyvos, o žemės lygis yra jaukus prieglobstis nuo atšiauraus klimato. Fasadams panaudoti šilti rusvai raudonų plytų atspalviai sukuria rašto smulkumą, elegantiškai kontrastuodami su pajūrio gamtos spalvomis. Bendrai naudojamos erdvės įkurdintos pirmame pastato aukšte. Sanitarinis mazgas, pirtis ir laiptai sukoncentruoti centre į švarų kubo formos tūrį, o likusios funkcijos (įėjimo holas, virtuvė, valgomasis, svetainė ir sūkurinės vonios zona) išdėstytos jį supančioje vientisoje erdvėje. Taip ne tik efektyviai išnaudojamos, praplečiamos atskirų funkcijų erdvės, bet ir suteikiama galimybė jausti visose namo pusėse esančią aplinką, dalyvauti skirtingose vienu metu vykstančiose veiklose.
Namai-kubai. Šiuose išmaniuosiuose Svencelės namuose kiekviena detalė yra kruopščiai apgalvota, kad būtų galima suprojektuoti ekonomiškiausius namus. Nereikalingi sluoksniai buvo nuimti, atskleidžiant paprastus, bet gražiai praktiškus ir patvarius interjerus su natūralios pušies grindų lentomis ir netinkuotomis sienomis. Dvigubo aukščio virtuvė ir svetainė sukuria erdvumo įspūdį kompaktiškuose trijų miegamųjų namuose. Kiekvieną namą vainikuoja stogo terasa, iš kurios gyventojai gali mėgautis kvapą gniaužiančiais panoraminiais aplinkinių kanalų vaizdais.
Namai Nendrių gatvėje – formuojamas dar vienas kvartalas iš septynių pastatų, kiekviename talpinant po 3 butus. Namai suprojektuoti racionaliai, atsižvelgiant į poilsiautojų poreikius, dengti medžio dailylentėmis, taip sukuriant jaukų atostogų namo įspūdį.
Namai Pervalkos gatvėje formuoja didelį kvartalą, kuriame įkomponuota 16 pastatų. Tai individualūs namai su didžiulėmis terasomis antrajame aukšte bei tiesioginiu susisiekimu su vandeniu. Būdingas „Do Architects“ lauko laiptų erdvės išnaudojimas kaip poilsio zonai. Kiemo erdvė minimali, tačiau puikiai išnaudojama terasa, nuo kuriuos atsiveria ir tolimesni gamtos vaizdai. Išskirtinė pastatų detalė – fasadas dengtas smulkiais akmenimis, būtent jų ir medžio apdailos derinys kuria kurortu alsuojantį įspūdį.
Nuo 2007 metų vystomas projektas vis dar džiugina kokybiškais ir inovatyviais sprendimais. Užsibrėžtas architektų tikslas sukurti patogų ir unikalų kurortą po truputį virsta realybe, prie to ženkliai prisideda ir parengtas teritorijos bendrasis planas, kvartalų įvairovė, tačiau ir vientisumo užtikrinimas, nes prie projekto visą šį laiką dirba tie patys architektai. Nors pirminiam projektui jau 17-a metų, sprendiniai nepaseno, o tai yra pagrindinis kokybiškos ir tvarios architektūros ženklas.