Architektai: J. Januševskis, 1886 metai;
A. ir V. Nasvyčiai (1969 metais pirmoji rekonstrukcija);
„A2SM“ (2023 metais antroji rekonstrukcija): A. Sasnauskas, R. Samackaitė, J. Šykovas, S. Malenko, D. Sabaliauskienė, S. Lučinskienė
Vieta: Gedimino pr. 7, Vilnius
Plotas: 5 758 m2
Fotografas: Norbert Tukaj
Daugeliui Vilniaus centrinis paštas asocijuojasi su broliais Nasvyčiais ir architektūriniais jų sprendimais. Tačiau Vilniaus centrinis paštas pastatytas senojo XIX amžiaus pabaigos istorizmo stiliaus pašto pastato vietoje ir užima visą istorinį kvartalą. Sudaro U raidės plano senoji pietinė triaukštė (rekonstruota) dalis su pusrūsiu ir dviejų aukštų šiaurinis priestatas su cokoliniu aukštu. Viso pastato planas netaisyklingas. Eksterjero architektūra pateikta švelnaus kontrasto principu. Pagrindiniame fasade dominuoja senosios formos, cokolinis aukštas rekonstruotas. Pastato eksterjere itin gausiai naudojamas stiklas, būdingas funkcionalizmui. Pirminiame A. ir V. Nasvyčių projekte visa galinė siena buvo numatyta stiklinė, vėliau pastatyta mūro siena. Sukurta „gatvės viduje“ nuotaika. Pagrindinė objekto vertė – interjeras – prasideda nuo įgilinto įėjimo, tiesiogiai susijusio su gatve. Nors funkcinis šio sprendimo tikslas – išvengti žmonių susigrūdimo šaligatvyje. Aktualizuotas ryšys „gatvė – pastatas“ yra vienas svarbiausių brolių Nasvyčių kūrybos leitmotyvų. Erdvinių metalo konstrukcijų, besilaikančių ant masyvių metalinių kolonų, geometrinis raštas yra dar vienas interjero akcentas. Pašto vizualiąją sistemą suprojektavo Feliksas Daukantas (1915–1995) – Lietuvos dizaino edukacijos pradininkas. Jis sukūrė ir garsųjį elektrinį laikrodį bei specialius pašto lankytojų salės tušinukus. Deja, bet originalūs interjerui sukurti baldai neišliko, tačiau išliko vis dar pašto simboliu tapęs laikrodis.
Atsiradus naujų ryšio priemonių, tokių kaip mobilieji telefonai ir internetas, tradicinių pašto paslaugų paklausa sparčiai mažėjo, o šio amžiaus pradžioje pastatas prarado savo funkciją, užleisdamas vietą atsitiktiniam naudojimui. Pastatas ir jo vidaus erdvės liko apleistos. Tad 2020 metais Lietuvos paštas nusprendė pastatą parduoti. Jis sulaukė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto susidomėjimo.
Rekonstrukcijos projektą, kuris daugiau apsiribojo vidinėmis pastato erdvėmis, vykdė „A2SM“ komanda, kuriai tokie projektai puikiai sekasi. Po rekonstrukcijos šiame pastate įsikūrė ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Pastato cokoliniame aukšte naikinama automobilių statymo aikštelė ir ūkinės patalpos, o šiame aukšte įrengtos paskaitų ir konferencijų salės, alternatyvaus darbo ir poilsio erdvės. Pasak projekto autorių, „pirmame pastato aukšte išsaugomas holas ir pagrindinės erdvės įvaizdis (buvusi pašto operacijų erdvė). Išlaikoma pastato originali architektūrinė idėja, kai holas ir pagrindinė erdvė veikia tarsi pastato vidinis kiemas, kuriame numatomos poilsio ir renginių zonos. Pastato pagrindinis įėjimas lieka nepakitęs, tik pritaikomas žmonių su fizine negalia poreikiams. Antrame pastato aukšte suprojektuotos mokymo auditorijos, dėstytojų ir darbuotojų kabinetai. Trečiame pastato aukšte numatyti universiteto administracijos darbuotojų kabinetai, pasitarimų kambariai. Patalpos planuotos numatant 120 ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto darbuotojų skaičių.
Pritaikant pastatą ISM Vadybos ir ekonomikos universitetui, buvo stengiamasi išsaugoti vertingąsias jo savybes, užtikrinant tinkamumą universitetinei institucijai ir atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius. Be to, pastato inžineriniai šildymo, vėdinimo, vėsinimo, apsaugos, apšvietimo ir priešgaisrinės saugos sprendimai buvo suderinti su šiuolaikiniais techniniais standartais.
Nutiestos naujos jungtys, į pastatą integruotas buvęs techninis pusrūsis. Be to, po juo rytinėje pagrindinio vestibiulio dalyje buvo suprojektuotas naujas amfiteatras ir dvi auditorijos. Taip buvo įvykdyta ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto funkcinė programa ir pertvarkoma pagrindinės salės erdvė, kurioje gali vykti vieši renginiai. Išsaugotoje senojoje erdvėje veikia kavos baras, poilsio zona ir renginių zona.
Rekonstrukcijos metu teko keisti pastato stogą, sustiprintos specifinės konstrukcijos. Naujasis amfiteatras buvo pastatytas iš metalo ir betono konstrukcijų derinio, dengiant mediena, taip šiek tiek suminkštinant erdvę. Renovuojant pastatą stengtasi išsaugoti ir atnaujinti originalaus dizaino elementus: sieninį laikrodį, žalvarinius šviestuvus, pašto dėžutes. Apdailai pasirinktos natūralios medžiagos – mozaikinio betono grindys, natūralaus ąžuolo apdaila, raudonų plytų ir medinės vitrinos.
Architektams „A2SM“ teko nelengva užduotis rekonstruoti architektūrinių legendų brolių Nasvyčių Centrinį Vilniaus paštą. Tačiau remiantis pagrindine architektūrine koncepcija pagrindinė erdvė, traktuojama kaip vidinis kiemas, išlaviravo tarp senosios ir modernios architektūros išraiškos. Pagrindinėje erdvėje atsiradęs amfiteatras jungia pirmąjį ir antrąjį aukštą, aktualizuoja erdvę, o išsaugotas senasis laikrodis, plytų mūro sienos pagerbia pirmtakų palikimą. „A2SM“ naujam gyvenimui prikelia ne pirmą pastatą ir tai atlieka itin profesionaliai, jautriai ir įsigilinę į architektūrinę bei istorinę plotmę.
MŪSŲ PARTNERIAI
