LIETUVOS ARCHITEKTŪROS APŽVALGA

Šių metų vasario 20 dieną įvyko tradiciniai žurnalo „Archiforma“ organizuojami „Geriausios 2019 metų realizacijos“ apdovanojimai. Šis renginys vyksta nuo 1996 metų, t. y. net 24-iąjį kartą. Ir būtent šie apdovanojimai turi išskirtinį formatą: laimėtoją išrenka praėjusių metų laureatai. Šiemet nugalėtojus rinko „Formos“ kolektyvas, praėjusiais metais laimėjęs prizą už „Pacų viešbučio“ realizaciją.

Architektai: UAB „Architektūros kūrybinė grupė“
Adresas: Lvovo g. 105A, Vilnius
Užsakovas: UAB „Daltonas“
Bendras plotas: 10226,0 m²
Realizacija: 2019
Fotografas: Ričardas Čerbulėnas

„Archiformos” organizuojama keliaujanti architektūros paroda persikėlė į Druskininkus, šalia miesto savivaldybės esančioje pėsčiųjų promenadoje. Parodą bus galima lankyti visą rudenį bei žiemą.

Architektai: UAB „Archinova“ ir „PLH Arkitekter“
Adresas: Ukmergės g. 124, Vilnius
Bendras plotas: 7 092 kv. m
Data: 2018 m.
Fotografas: Ričardas Čerbulėnas

Saltoniškės pastaruoju metu yra vienas sparčiausiai besivystančių verslo rajonų Vilniuje. Patogus susisiekimas tiek su gyvenamaisiais rajonais, tiek su miesto centru, išplėtota paslaugų infrastruktūra, restoranai, kavinės, prekybos centrai čia skatina kurtis įvairias įmones. Nedideliame žemės sklype Ukmergės gatvėje, „Baltic Hearts“ pašonėje, įsikūrė ir verslo centras „Asgaard Keys“. Projekto autoriai – architektų biuras „Archinova“ kartu su danų architektais „PLH Arkitekter“.

Architektai: „Slangen + Koenis International B. V.“, „Cloud architektai“ (Jovilė Porvaneckaitė, Antanas Dagelis, Andrius Vilčinskas, Erik Slangen)
Realizacija: 2019 m.
Vieta: Dubysos g. 12, Klaipėda
Plotas: 7 400 m²
Fotografas: Norbert Tukaj

Lietuvoje per kelerius metus atsirado ir dar atsiras nemažai naujų baseinų. Praėjusiais metais duris atvėrė Fabijoniškių baseinas Vilniuje. Vis dar laukiama Lazdynų baseino statybų pabaigos. Tačiau naujais baseinais džiaugiasi ne tik vilniečiai, bet ir pajūrio gyventojai. Klaipėdoje šiemet duris atvėrė itin modernus, standartais Baltijos šalyse išsiskiriantis, tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) reikalavimus atitinkantis baseinas su sveikatingumo centru. Projektą realizavo net keletas architektūrinių kompanijų. Buvo pasitelktos olandų architektų „Slangen + Koenis International B. V.“ bei lietuvių „Cloud architektai“ komandos. Dubysos gatvėje, priešais „Švyturio“ areną, pastatytas baseinas puikiai tinka panašaus užstatymo aplinkoje.

Architektai: A. Trimonio architektų biuras, projekto autorius Alfredas Trimonis, projektą rengiant dalyvavo Rita Kundrotaitė, Rūta Trimonytė, Tumas Kavaliauskas

Vieta: Užupio g. 40, Vilnius
Sklypo plotas: 0,1458 ha
Bendras plotas: 1 540,56 kv. m.
Metai: 2011–2018
Fotografas: Ričardas Čerbulėnas

Vienas iš Vilniaus kultūros židinių – Užupis ne tik nepaliauja stebinti savo unikalia dvasia, bet ir nuolatos augdamas ir keisdamasis apdovanoja sostinę vis nauju perliuku meno ir kultūros gerbėjams. 2018 m. šalia Užupio skvero atidarytas Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“, kuriame eksponuojama teisininko ir visuomenės veikėjo Rolando Valiūno meno kūrinių kolekcija, sudaranti per 7 tūkst. Eksponatų, apimančių tiek pagonybės laikų kultūrinį palikimą, tiek šiuolaikinį meną. Čia galima rasti tapybos darbų, skulptūrų, žemėlapių, istorinės grafikos darbų, lituanistinių knygų ir kt. Pažinimo centras įsikūręs ant Vilnelės upės skardžio, kaip tik toje vietoje, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužiantys senamiesčio vaizdai su Gedimino bokštu ir bažnyčių smailėmis. Tiek eksponatai, tiek vidinis kiemelis su atsiveriančiomis panoramomis yra prieinami visuomenei, tačiau architektūros entuziastams ir profesionalams šis objektas turėtų būti įdomus pirmiausia savo architektūriniais sprendimais, seno ir naujo derme bei inovatyviomis praktinėmis idėjomis.

Interviu su Vytautu Petrušoniu, kalbino Dalia Traškinaitė

Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie identiteto (arba kitaip – tapatumo) apraiškas mūsų miestuose. Norėdami įsigilinti į šio reiškinio suvokimą ir jo apibrėžimo kriterijus, daugiau dėmesio skirdami Vilniaus tapatumui iki XX a. pr., kalbamės su VGTU Architektūros fakulteto dėstytoju, architektu, architektūros tyrėju doc. dr. Vytautu Petrušoniu.

Architektūra, neabejotinai yra reprezentatyvi visuomeninę aplinką formuojanti kultūros šaka, apjungianti savyje mokslą, techniką ir meną. Mes nuolat esame kažkokioje architektūrinėje aplinkoje – gyvename, dirbame, kuriame ir didžiuojamės ja. Pristatome Jums ketvirčio amžiaus – Nepriklausomos Lietuvos (1990 – 2019 ) architektūros pastatų kolekciją. Dauguma, tai Visuomenininės paskirties objektai, kadangi šioje architektūros srityje užgimsta novacijos, atrandami nauji estetiniai bruožai, reikšmingai darantys įtaką bendrai architektūros tėkmei. Ši kolekcija suskirstyta pagal metus, aiškiai parodo nepriklausomos Lietuvos architektūros kismą, nuo vos kelių pastebimų objektų, iki dinamiško, kokybiško architektūros srauto pastaraisiais metais.

Šių metų vasario 22 dieną įvyko tradiciniai žurnalo „Archiforma“ organizuojami „Geriausios 2018 metų realizacijos“ apdovanojimai. Šis renginys vyksta nuo 1996 metų, t. y. net 23-iąjį kartą. Ir būtent šie apdovanojimai turi išskirtinį formatą: laimėtoją išrenka praėjusių metų laureatai. Šiemet nugalėtojus rinko „Archinovos“ kolektyvas, praėjusiais metais laimėjęs prizą už „GreenHall2“ verslo centro realizaciją.

Kalbėti apie miestų ateities vizijas ekonomikos pakilimo laikotarpiu yra lengva ir malonu visiems. Politikai gali girtis dar neįgyvendintais infrastruktūros projektais, nekilnojamojo turto vystytojai viešai pūsti savo projektų investicinį potencialą, o architektai mėgautis projektavimu pažadėtoje infrastruktūroje. Šių nuotaikų sunku nepastebėti didžiausiuose šalies miestuose. Didelę projektų dalį į priekį stumia augančios ekonomikos banga, lydima gerėjančio pragyvenimo lygio ir nemažėjančios parduodamo ploto paklausos. Investuodama į toliau nuo miesto centro esančias teritorijas ar didžiausią paklausą turinčių funkcijų pastatus, dalis vystytojų drąsiai žaidžia va banque, kortas statydama ant stabilaus sektoriaus augimo. Praktiškai visiems šiandien vystomiems projektams ir jų aplinkai rinkodaros specialistai piešia šviesios ateities scenarijų. Nepaisant to, miestuose yra teritorijų, kurių raidos vizijos turi gerokai tvirtesnį pamatą: esamą socialinį užsakymą, aktyvias bendruomenes ir oficialią miesto planavimo politiką bei strategiją. Tikėtina, kad tokiose vietose susikoncentruotų statybos sektorius, jei nepažeisdamas cikliškumo taisyklės būtų priverstas mažinti apsukas. Būtent tokia teritorija Vilniuje yra Šnipiškės. Šis rajonas, prasidedantis dešiniajame Neries krante, besidriekiantis į šiaurę iki Ozo gatvės, vakaruose ribojamas Geležinio Vilko, o rytuose – Kalvarijų ir Rinktinės gatvių, apima didelę neišvystytą miesto centrinės dalies teritoriją, pasižyminčią išskirtiniais urbanistiniais kontrastais, milžinišku regeneracijos potencialu, aktyviai veikiančia bendruomene ir unikalia gamtine aplinka. Yra užtektinai priežasčių įdėmiau pažvelgti į esamus ir planuojamus pokyčius šioje Vilniaus miesto dalyje.

Skaityti toliau…