Teksto autorė: Aurelija Daugėlaitė
Biofilinis projektavimas darnios architektūros kontekste
Darnaus vystymosi koncepcija – pagrindas darnios aplinkos kūrybai, tai, kaip mes ją suprantame šiandien, kilo dėl besaikio vartojimo pasekmių ir dėl to kilusių ekologinių krizių ir iššūkių. Vedama etinės paskatos „elgtis taip, kad užtikrintume galimybę ateities kartoms tenkinti savo poreikius“, atspindi stiprų etinį šios koncepcijos pagrindą.
Tačiau, nepaisant to, anglų k. Sustain reiškia palaikyti, t. y. palaikyti esamą situaciją, nesukelti daugiau žalos. Šiandien to nebeužtenka. Šiuo metu plėtojamos dar gana abstrakčios koncepcijos – anglų k. Restorative ir Regenerative design, t. y. atkuriamasis projektavimas. Atkuriamasis (angl. Restorative) projektavimas akcentuoja atsigavimą nuo jau padarytos žalos, o atkuriamasis-regeneruojantis (angl. Regenerative) nurodo esamų ekosistemų pagerinimo svarbą. Taigi pagrindine idėja tampa ne tik nedaryti daugiau žalos, bet ir atkurti bei pagerinti esamą situaciją.
Darnaus vystymosi koncepcija akcentuoja naudą žmonijai, tarsi mes būtume nesusiję su Žemėje vykstančiais procesais ar ekosistemomis. Šiuolaikinės aplinkos etikos koncepcijos apima ir kitas gyvybės formas, netgi negyvąją gamtą, skatina kurti simbiozę tarp žmonijos ir kitų gamtos elementų. Šiuolaikinė aplinkos etika yra vedama idėjų, kad be žmogaus ir kitos gamtos formos, t. y. gyvoji ir negyvoji gamta, turi teisę egzistuoti ir netgi turėti savo teises. Pavyzdžiui, visos upės Bangladeše turi įstatymiškai ginamą teisę „egzistuoti, klestėti ir natūraliai vystytis“. Būtent etinės nuostatos kuria prielaidas atkuriamojo darnumo koncepcijos plėtojimui ir įgyvendinimui, estetikos suvokimui (gražu tai, kas ekologiškai naudinga, gyvybinga) ir tolesnei darnios-atkuriamosios architektūros raidai.
Skaityti toliau…
Architektūra ir interjeras: MB „Kančas studio“: Algimantas Kančas (1954–2016), Orlandas Narušis (1964–2019), Gediminas Kezys, Gustė Kančaitė, Tomas Petreikis, Gytautė Gružauskaitė-Kručkauskienė, Dovilė Gavelienė, Eglė Gipienė ir Vitalija Gofmanaitė.
Projekto vadovas: Ričardas Bitovtas (UAB ,,Infes“)
Rangovas: UAB ,,Infes“, statybos darbų vadovas: Konstantinas Stechas
Metai: 2017–2024
Adresas: Gedimino pr. 4, Vilnius
Fotografas: Ričardas Čerbulėnas
Teksto autorė: Monika Liočaitė-Raubickienė
Skaityti toliau…
Architektai: UAB „Senojo miesto architektai“ (Daina ir Jamesas Fergusonai)
Interjero dizaineriai: studija „A Form“ (Aurelija Slapikaitė-Jurkonė)
Užsakovas: VšĮ Vilniaus tarptautinė mokykla
Konstruktoriai: Kęstas Ablačinskas (2018), UAB „Senamiesčio projektai“ (2019)
Rangovas: UAB „Naresta“
Projekto valdymas, techninė priežiūra: RUMA, UAB „Kiwa Inspecta“
Plotas: 2171 m²
Realizacija: 2020 m.
Vieta: Rusų g. 5, Vilnius;
Fotografas: Gedmantas Kropis ir Jamesas Normanas Fergusonas
Teksto autorė: Magdalena Beliavska
Įsigykite šį leidinį už puikią kainą. Taikome net 50 % nuolaidą, nuo orginalios 59 € kainos. Siuntimo išlaidos įskaičiuotos į kainą.
Architektai: Kęstutis Lupeikis
Vieta: Rinktinės g., Vilnius
Metai: 2021 m.
Fotografas: Ričardas Čerbulėnas
Vienas ryškiausių nepriklausomos Lietuvos architektūrinių objektų – Prokuratūrų pastatas – šią vasarą buvo atnaujintas. Pastatas išsiskiria ne tik minimalistiniu tūriu, bet ir plastiška interjero erdve, kuri ir buvo pakeista. Komplikuotos erdvės idėjų paieška buvo pradėta dar 2018 m. Pradėta buvo nuo atrijaus sienų apdailos įvairių galimų idėjų preliminarių eskizų, taip pat, užsakovo prašymu, buvo nagrinėjamas variantas, numatantis esamas stiklo vitrinas pakeisti naujomis, saugiomis laminuoto stiklo vitrinomis. Iš keturių eskizinių variantų pasirinktas variantas numato visišką esamų stiklo vitrinų demontavimą, patalpų angų užpildymą saugiu laminuotu tamsintu berėmiu stiklu, perimetru tvirtinamu aliuminio profiliuose.
Skaityti toliau…
Architektai: UAB „Archinova“ ir „PLH Arkitekter“
Adresas: Ukmergės g. 124, Vilnius
Bendras plotas: 7 092 kv. m
Data: 2018 m.
Fotografas: Ričardas Čerbulėnas
Saltoniškės pastaruoju metu yra vienas sparčiausiai besivystančių verslo rajonų Vilniuje. Patogus susisiekimas tiek su gyvenamaisiais rajonais, tiek su miesto centru, išplėtota paslaugų infrastruktūra, restoranai, kavinės, prekybos centrai čia skatina kurtis įvairias įmones. Nedideliame žemės sklype Ukmergės gatvėje, „Baltic Hearts“ pašonėje, įsikūrė ir verslo centras „Asgaard Keys“. Projekto autoriai – architektų biuras „Archinova“ kartu su danų architektais „PLH Arkitekter“.
Skaityti toliau…
Architektai: „Slangen + Koenis International B. V.“, „Cloud architektai“ (Jovilė Porvaneckaitė, Antanas Dagelis, Andrius Vilčinskas, Erik Slangen)
Realizacija: 2019 m.
Vieta: Dubysos g. 12, Klaipėda
Plotas: 7 400 m²
Fotografas: Norbert Tukaj
Lietuvoje per kelerius metus atsirado ir dar atsiras nemažai naujų baseinų. Praėjusiais metais duris atvėrė Fabijoniškių baseinas Vilniuje. Vis dar laukiama Lazdynų baseino statybų pabaigos. Tačiau naujais baseinais džiaugiasi ne tik vilniečiai, bet ir pajūrio gyventojai. Klaipėdoje šiemet duris atvėrė itin modernus, standartais Baltijos šalyse išsiskiriantis, tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) reikalavimus atitinkantis baseinas su sveikatingumo centru. Projektą realizavo net keletas architektūrinių kompanijų. Buvo pasitelktos olandų architektų „Slangen + Koenis International B. V.“ bei lietuvių „Cloud architektai“ komandos. Dubysos gatvėje, priešais „Švyturio“ areną, pastatytas baseinas puikiai tinka panašaus užstatymo aplinkoje.
Skaityti toliau…
Architektai: A. Trimonio architektų biuras, projekto autorius Alfredas Trimonis, projektą rengiant dalyvavo Rita Kundrotaitė, Rūta Trimonytė, Tumas Kavaliauskas
Vieta: Užupio g. 40, Vilnius
Sklypo plotas: 0,1458 ha
Bendras plotas: 1 540,56 kv. m.
Metai: 2011–2018
Fotografas: Ričardas Čerbulėnas
Vienas iš Vilniaus kultūros židinių – Užupis ne tik nepaliauja stebinti savo unikalia dvasia, bet ir nuolatos augdamas ir keisdamasis apdovanoja sostinę vis nauju perliuku meno ir kultūros gerbėjams. 2018 m. šalia Užupio skvero atidarytas Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“, kuriame eksponuojama teisininko ir visuomenės veikėjo Rolando Valiūno meno kūrinių kolekcija, sudaranti per 7 tūkst. Eksponatų, apimančių tiek pagonybės laikų kultūrinį palikimą, tiek šiuolaikinį meną. Čia galima rasti tapybos darbų, skulptūrų, žemėlapių, istorinės grafikos darbų, lituanistinių knygų ir kt. Pažinimo centras įsikūręs ant Vilnelės upės skardžio, kaip tik toje vietoje, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužiantys senamiesčio vaizdai su Gedimino bokštu ir bažnyčių smailėmis. Tiek eksponatai, tiek vidinis kiemelis su atsiveriančiomis panoramomis yra prieinami visuomenei, tačiau architektūros entuziastams ir profesionalams šis objektas turėtų būti įdomus pirmiausia savo architektūriniais sprendimais, seno ir naujo derme bei inovatyviomis praktinėmis idėjomis.
Skaityti toliau…Interviu su Vytautu Petrušoniu, kalbino Dalia Traškinaitė
Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie identiteto (arba kitaip – tapatumo) apraiškas mūsų miestuose. Norėdami įsigilinti į šio reiškinio suvokimą ir jo apibrėžimo kriterijus, daugiau dėmesio skirdami Vilniaus tapatumui iki XX a. pr., kalbamės su VGTU Architektūros fakulteto dėstytoju, architektu, architektūros tyrėju doc. dr. Vytautu Petrušoniu.
Skaityti toliau…
Kalbėti apie miestų ateities vizijas ekonomikos pakilimo laikotarpiu yra lengva ir malonu visiems. Politikai gali girtis dar neįgyvendintais infrastruktūros projektais, nekilnojamojo turto vystytojai viešai pūsti savo projektų investicinį potencialą, o architektai mėgautis projektavimu pažadėtoje infrastruktūroje. Šių nuotaikų sunku nepastebėti didžiausiuose šalies miestuose. Didelę projektų dalį į priekį stumia augančios ekonomikos banga, lydima gerėjančio pragyvenimo lygio ir nemažėjančios parduodamo ploto paklausos. Investuodama į toliau nuo miesto centro esančias teritorijas ar didžiausią paklausą turinčių funkcijų pastatus, dalis vystytojų drąsiai žaidžia va banque, kortas statydama ant stabilaus sektoriaus augimo. Praktiškai visiems šiandien vystomiems projektams ir jų aplinkai rinkodaros specialistai piešia šviesios ateities scenarijų. Nepaisant to, miestuose yra teritorijų, kurių raidos vizijos turi gerokai tvirtesnį pamatą: esamą socialinį užsakymą, aktyvias bendruomenes ir oficialią miesto planavimo politiką bei strategiją. Tikėtina, kad tokiose vietose susikoncentruotų statybos sektorius, jei nepažeisdamas cikliškumo taisyklės būtų priverstas mažinti apsukas. Būtent tokia teritorija Vilniuje yra Šnipiškės. Šis rajonas, prasidedantis dešiniajame Neries krante, besidriekiantis į šiaurę iki Ozo gatvės, vakaruose ribojamas Geležinio Vilko, o rytuose – Kalvarijų ir Rinktinės gatvių, apima didelę neišvystytą miesto centrinės dalies teritoriją, pasižyminčią išskirtiniais urbanistiniais kontrastais, milžinišku regeneracijos potencialu, aktyviai veikiančia bendruomene ir unikalia gamtine aplinka. Yra užtektinai priežasčių įdėmiau pažvelgti į esamus ir planuojamus pokyčius šioje Vilniaus miesto dalyje.
MŪSŲ PARTNERIAI
