Architektai: „Do Architects“: Andrė Baldišiūtė, Bart Brands, Sylvia Karres, Katarina Brandt, Urs Haerden, Uta Krause, Algimantas Neniškis, Milda Jusaitė, Margarita Ramanauskienė, Lukas Rekevičius, Gilma Teodora Gylytė, Sabina Grincevičiūtė, Kasparas Žiliukas, Milda Grabauskaitė
Plotas: 28 ha
Metai: 2007–
Vieta: Svencelė
Fotografijos: Emilija Deksnytė, Laimonas Ciūnys, Lukas Jusas, Ieva Saudargaitė, „Do Architects“, UAB „Solds“
„Nest City Lab“ tvarumo laboratorija – tai neeilinė bendradarbystė Barselonoje, sukurta remiantis permakultūros principais. Šio pastato kontekste permakultūra suskamba kaip holistinė dizaino filosofija, sąmoningai atkartojanti žmogaus ir gamtos santykį per socialinę, ekonominę ir kultūrinę prizmę. Išskirtinio interviu metu laboratorijos įkūrėja Valerie Aubert Pietri gilinosi į tai, kaip veikia bioklimatinis pastatas arba, jos žodžiais, – „gyvas organizmas“, – akcentuodama žiedinės ekonomikos procesų architektūroje svarbą.
Barselonos 22@ teritorija: „Nest City Lab“ ir tvarumo sinergija
Permakultūros principais paremta laboratorija yra įsikūrusi @22 inovacijų teritorijoje, Poblenou rajone, Barselonoje. Anksčiau funkcionavusi kaip 200 ha pramoninio uosto teritorija, nuo 2000 metų ji veikia kaip urbanistinių inovacijų ir eksperimentų aikštelė. Rajone yra įgyvendinamos įvairios tvaraus miesto planavimo iniciatyvos, tokios kaip Superblocks (cat. Superilla), draudžiančios mašinų judėjimą gyvenamosiose zonose. Šis kontekstas suteikė „Nest City Lab“ ypatingą reikšmę – pastato įkūrėjai siekė ne tik regeneruoti industrinį pastato paveldą, bet ir sukurti pamatines gaires inicijuojant kitų ekokvartalų, paremtų permakultūros principais, atsiradimą.
„About Architecture“ Dominykas Daunys „Išora x Lozuraitytė“
Autoriai / architektai: Dominykas Daunys, Petras Išora Lozuraitis (PDV), Ivane Ksnelashvili
Inžinieriai / konstruktoriai: „TEC Infrastructure“
Realizacija: salos tilto-aikštės – 2022 m.
Teksto autorė: Monika Liočaitė-Raubickienė
Pėsčiųjų tiltų per Nemuno upę nuo Karaliaus Mindaugo prospekto iki salos ir nuo salos iki Aleksoto: realizacija ir projektas
2016 metais jungtinis architektų kolektyvas KILD architektai, kurį sudaro trijų architektūros studijų bendradarbiavimas – „About Architecture“, „Išora x Lozuraitytė“ ir Dominykas Daunys – susijungė dalyvauti Seulo tilto konkurse. Laimėję pirmąją vietą, tęsė savo bendradarbiavimą ir greta vykdomų architektūrinių praktikų spėjo sužibėti ne viename tiltų konkurse. 2018 metais KILD architektų trio (P. Išora Lozuraitis, D. Daunys, I. Ksnelashvili) su devizu ,,360“ laimėjo pirmąją vietą Kauno miesto savivaldybės skelbtame Pėsčiųjų tiltų per Nemuno upę konkurse. KILD architektai konkursui pasiūlė projektuoti ne tik inžinerinius statinius kaip naujas miesto infrastruktūras, bet ir tomis pačiomis statybų lėšomis suformuoti patrauklias ir įtraukias zonas miestiečiams. Taip praplečiant tiltui keliamus reikalavimus ir viešąją infrastruktūrą paverčiant pridėtinės vertės viešąja erdve. Šiuo metu mažasis tiltas su aikšte jau yra įgyvendintas, didysis – nuo salos iki Aleksoto – ekspertuotas ir vasaros gale gavęs statybos leidimą. Kauno miestas tikisi kitąmet pradėti ir didžiojo tilto statybų darbus. Taip pat norisi pasidžiaugti, kad Nemuno salos tiltas-aikštė buvo nominuotas Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose (NAA) 2023-iaisiais.
Panevėžys yra išskirtinai kompaktiškas, tai lemia didelis gyventojų tankumas, daugiafunkciškumas miesto planavime ir gerai išvystytos skirtingos judėjimo galimybės. Istoriškai susiformavęs iš atskirų gyvenviečių radialinės struktūros, Panevėžio miestas pasižymi aiškiai išreikštomis pietūs–šiaurė ir rytai–vakarai judėjimo kryptimis. Tankiai apgyvendinti gyvenamieji kvartalai yra beveik vienodai nutolę nuo miesto centrinės dalies, prekybos ir paslaugų bei pramonės teritorijos, apsuptos gyvenamaisiais rajonais ir žaliosiomis zonomis. Nors savo urbanistine struktūra Panevėžys yra panašus į kitus miestus, kur pagrindiniai želdynai yra išsidėstę šalia vandens telkinių, Šiaurės Lietuvos sostinė pasižymi tuo, kad bendramiestės žaliosios erdvės yra sujungtos ne tik Nevėžio upe, bet ir nuosekliai besijungiančiais pėsčiųjų ir dviračių takais. Šių ryšių įgyvendinimą lėmė sėkmingai suformuota Panevėžio miesto Senvagės ir Skaistakalnio parkų su prieigomis kompleksinė sutvarkymo konkurso projektavimo užduotis, kurios formavimas rėmėsi apklausomis ir susitikimais su suinteresuotomis šalimis. Pirmąją vietą laimėjęs projektas „Nevėžio slėnis“ pasiūlė įgyvendinant pagrindines miesto žaliąsias erdves atgręžti miestą į Nevėžį. Dabar, kai projektai jau įgyvendinti, galima aprašyti ne tik šių viešųjų erdvių projektuojamus sprendimus, bet ir apžvelgti miestiečių viešųjų erdvių naudojimo galimybes ir siūlomas parkų veiklas.
Išorinių sienų izoliacija yra itin populiarus pasirinkimas tiems, kurie nori sumažinti savo būsto šilumos nuostolius. Kaip tai padaryti taip, kad viskas būtų pasiekta saugiai ir ekologiškai, o ir pats pastato fasadas atrodytų puikiai po daugybės metų? Skaityti toliau…
Teksto autorė: Aurelija Daugėlaitė
Biofilinis projektavimas darnios architektūros kontekste
Darnaus vystymosi koncepcija – pagrindas darnios aplinkos kūrybai, tai, kaip mes ją suprantame šiandien, kilo dėl besaikio vartojimo pasekmių ir dėl to kilusių ekologinių krizių ir iššūkių. Vedama etinės paskatos „elgtis taip, kad užtikrintume galimybę ateities kartoms tenkinti savo poreikius“, atspindi stiprų etinį šios koncepcijos pagrindą.
Tačiau, nepaisant to, anglų k. Sustain reiškia palaikyti, t. y. palaikyti esamą situaciją, nesukelti daugiau žalos. Šiandien to nebeužtenka. Šiuo metu plėtojamos dar gana abstrakčios koncepcijos – anglų k. Restorative ir Regenerative design, t. y. atkuriamasis projektavimas. Atkuriamasis (angl. Restorative) projektavimas akcentuoja atsigavimą nuo jau padarytos žalos, o atkuriamasis-regeneruojantis (angl. Regenerative) nurodo esamų ekosistemų pagerinimo svarbą. Taigi pagrindine idėja tampa ne tik nedaryti daugiau žalos, bet ir atkurti bei pagerinti esamą situaciją.
Darnaus vystymosi koncepcija akcentuoja naudą žmonijai, tarsi mes būtume nesusiję su Žemėje vykstančiais procesais ar ekosistemomis. Šiuolaikinės aplinkos etikos koncepcijos apima ir kitas gyvybės formas, netgi negyvąją gamtą, skatina kurti simbiozę tarp žmonijos ir kitų gamtos elementų. Šiuolaikinė aplinkos etika yra vedama idėjų, kad be žmogaus ir kitos gamtos formos, t. y. gyvoji ir negyvoji gamta, turi teisę egzistuoti ir netgi turėti savo teises. Pavyzdžiui, visos upės Bangladeše turi įstatymiškai ginamą teisę „egzistuoti, klestėti ir natūraliai vystytis“. Būtent etinės nuostatos kuria prielaidas atkuriamojo darnumo koncepcijos plėtojimui ir įgyvendinimui, estetikos suvokimui (gražu tai, kas ekologiškai naudinga, gyvybinga) ir tolesnei darnios-atkuriamosios architektūros raidai.
Skaityti toliau…
Architektūra ir interjeras: MB „Kančas studio“: Algimantas Kančas (1954–2016), Orlandas Narušis (1964–2019), Gediminas Kezys, Gustė Kančaitė, Tomas Petreikis, Gytautė Gružauskaitė-Kručkauskienė, Dovilė Gavelienė, Eglė Gipienė ir Vitalija Gofmanaitė.
Projekto vadovas: Ričardas Bitovtas (UAB ,,Infes“)
Rangovas: UAB ,,Infes“, statybos darbų vadovas: Konstantinas Stechas
Metai: 2017–2024
Adresas: Gedimino pr. 4, Vilnius
Fotografas: Ričardas Čerbulėnas
Teksto autorė: Monika Liočaitė-Raubickienė
Skaityti toliau…
Architektai: UAB „Senojo miesto architektai“ (Daina ir Jamesas Fergusonai)
Interjero dizaineriai: studija „A Form“ (Aurelija Slapikaitė-Jurkonė)
Užsakovas: VšĮ Vilniaus tarptautinė mokykla
Konstruktoriai: Kęstas Ablačinskas (2018), UAB „Senamiesčio projektai“ (2019)
Rangovas: UAB „Naresta“
Projekto valdymas, techninė priežiūra: RUMA, UAB „Kiwa Inspecta“
Plotas: 2171 m²
Realizacija: 2020 m.
Vieta: Rusų g. 5, Vilnius;
Fotografas: Gedmantas Kropis ir Jamesas Normanas Fergusonas
Teksto autorė: Magdalena Beliavska
Įsigykite šį leidinį už puikią kainą. Taikome net 50 % nuolaidą, nuo orginalios 59 € kainos. Siuntimo išlaidos įskaičiuotos į kainą.