Architektai: INBLUM (Laura Malcaitė, Dmitrij Kudin, Margarita Podagelytė, Ricardo Rodrigues, Renata Mickevičiūtė, Laurynas Liberis)
Plotas: 211 m²
Realizacijos metai: 2023
Vieta: Žvėrynas, Vilnius
Fotografas: Norbert Tukaj
Žvėrynas mena ilgą Vilniaus miesto istoriją, garsėja savo medinių vilų architektūra, o kartais ir aršia savo aplinką aktyviai ginančia gyventojų bendruomene. Naujai iškylantys pastatai šiame rajone paprastai sulaukia nemažai diskusijų, o neretai priimami ne taip ir džiugiai. Visgi nedidelis gyvenamasis namas Traidenio gatvėje, besislepiantis už vienos iš XX a. statytų modernizmo stiliaus vilų, meistriškai papildo šio rajono medinės architektūros kontekstą. Projekto autoriai, architektų studija „Inblum“, juokauja, kad šis projektas – tai tarsi didžiulis preciziškai suprojektuotas baldas, sujungiantis medinės architektūros amatininkystės tradicijas su šiuolaikinėmis technologijomis.
Mokykla „Herojus“
Studija: UAB „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“
Autoriai: E. Savodnikaitė, A. Rimšelis, A. Dzingienė, G. Natkevičius
Konstruktoriai: M. Vaidelys, M. Cepla
Kategorija: administracinės paskirties pastatas
Tipas: realizacija
Adresas: Gedimino g. 10, Kaunas
Metai: 2021–2023
Pastato plotas: 3 009 kv. m
Fotografijų autorius: Lukas Mykolaitis
Atrodytų, intuityviai ir per daug nesistengdami kiekvienas augdami mokomės iš aplinkos, ne tik mažiausiu masteliu – artimiausiųjų žmonių aplinkoje, bet ir didesniu – gimtojo kvartalo, miesto, šalies, pasaulio. Matyt, dėl to nesunku priimti faktą, kad mokinius formuoja ir ugdymo aplinka, todėl sudarant sąlygas kūrybiško asmens ugdymui, jo laisvumui, dinamiškumui svarbiu veiksniu tampa ne tik įvairūs ugdymo metodai, formos, bet ir tam pritaikyta erdvė. Šiuo aptariamo objekto atveju netgi gyvosios istorijos mokymasis labai palankus – mokykla „Herojus“ istorinėje miesto dalyje, Kauno naujamiestyje, Vytauto pr., Griunvaldo, Gedimino ir Miško gatvių apribotame kvartale. Pačiame kvartale ir jo gretimybėse atsiveria daug istorijos – čia ir „Lietūkio“ garažo žydų žudynių vieta, gausu tarpukario architektūros, švietimo įstaiga, pramoninės paskirties „Spindulio“ leidyklos pastatai, netoliese – Šv. Kryžiaus bažnyčios ir karmelitų vienuolyno ansamblis, klinikos ir karo ligoninės pastatai, Kauno senosios kapinės. Tokia daugiasluoksnė apsuptis tiesiogiai kviečia ją pažinti ir mokytis kultūros istorijos.
Pastarieji metai žurnalui „Archiforma“ buvo nelengvas iššūkis. Kadangi esame kultūrinis leidinys ir tiesiogiai priklausome nuo valstybės finansavimo, jo negavus, leidyba iškart sutriko. Atsinaujinus Medijų rėmimo fondui ir su didele Lietuvos architektų sąjungos pagalba išleidome dvigubą numerį, skirtą 2023 ir iš dalies 2024 metams. Todėl ir tema šiame numeryje dviguba ir persipynusi tarpusavyje. Nagrinėjamos temos: „Regeneracija ir tvarumas Lietuvos architektūroje“ bei „Architektūrinių – urbanistinių konkursų kokybė ir savitumas“.
Architektai: „Do Architects“: Andrė Baldišiūtė, Bart Brands, Sylvia Karres, Katarina Brandt, Urs Haerden, Uta Krause, Algimantas Neniškis, Milda Jusaitė, Margarita Ramanauskienė, Lukas Rekevičius, Gilma Teodora Gylytė, Sabina Grincevičiūtė, Kasparas Žiliukas, Milda Grabauskaitė
Plotas: 28 ha
Metai: 2007–
Vieta: Svencelė
Fotografijos: Emilija Deksnytė, Laimonas Ciūnys, Lukas Jusas, Ieva Saudargaitė, „Do Architects“, UAB „Solds“
Šių metų vasaros pradžioje Šarlotės mieste, Šiaurės Karolinoje, įvyko 31-asis Naujosios urbanistikos kongresas. Kasmetis renginys, kuris vyksta jau 30 metų, vienai savaitei suburia daugiau kaip pusantro tūkstančio su miestų vystymu susijusių profesionalų. Naujieji urbanistai teigia, kad investicijų trūkumas, priemiesčių drieka, didėjanti atskirtis tarp skirtingas pajamas uždirbančių gyventojų, ekologinės būklės blogėjimas, žemės ūkio paskirties teritorijų ir želdynų nykimas bei istorinių objektų neišsaugojimas tiesiogiai siejasi su bendruomenių miestuose trūkumu ir jų kūrimo iššūkiais. Šių metų kongreso tema – ryšiai, didelį dėmesį skiria miestų viešosioms erdvėms – vietoms, kurios jungia, kuria ir įgalina bendruomenes veikloms. Dalyvaudamas kongrese negalėjau nepastebėti Lietuvos ir JAV miestų planavimo ir viešųjų erdvių problematikos panašumų. „Urbanizuotos teritorijos yra neatsiejama šiuolaikinės visuomenės dalis, o viešosios erdvės ir fizinė miestų aplinka daro tiesioginę įtaką mūsų gyvenimo kokybei, patogumui ir sveikatai“, – ši vieno iš judėjimo pradininkų – Andrésas Duany – sentencija jau daugiau nei trisdešimt metų telkia naujuosius urbanistus siekiant kurti geresnius miestus ir humanizuoti jų erdves. O Lietuvoje, atrodo, tik dabar pradedame suprasti ir pajusti mūsų miestų modernistinio laikotarpio planavimo ir projektavimo ydas bei trūkumus.
Išorinių sienų izoliacija yra itin populiarus pasirinkimas tiems, kurie nori sumažinti savo būsto šilumos nuostolius. Kaip tai padaryti taip, kad viskas būtų pasiekta saugiai ir ekologiškai, o ir pats pastato fasadas atrodytų puikiai po daugybės metų? Skaityti toliau…
Skaityti toliau…
Teksto autorė: Aurelija Daugėlaitė
Biofilinis projektavimas darnios architektūros kontekste
Darnaus vystymosi koncepcija – pagrindas darnios aplinkos kūrybai, tai, kaip mes ją suprantame šiandien, kilo dėl besaikio vartojimo pasekmių ir dėl to kilusių ekologinių krizių ir iššūkių. Vedama etinės paskatos „elgtis taip, kad užtikrintume galimybę ateities kartoms tenkinti savo poreikius“, atspindi stiprų etinį šios koncepcijos pagrindą.
Tačiau, nepaisant to, anglų k. Sustain reiškia palaikyti, t. y. palaikyti esamą situaciją, nesukelti daugiau žalos. Šiandien to nebeužtenka. Šiuo metu plėtojamos dar gana abstrakčios koncepcijos – anglų k. Restorative ir Regenerative design, t. y. atkuriamasis projektavimas. Atkuriamasis (angl. Restorative) projektavimas akcentuoja atsigavimą nuo jau padarytos žalos, o atkuriamasis-regeneruojantis (angl. Regenerative) nurodo esamų ekosistemų pagerinimo svarbą. Taigi pagrindine idėja tampa ne tik nedaryti daugiau žalos, bet ir atkurti bei pagerinti esamą situaciją.
Darnaus vystymosi koncepcija akcentuoja naudą žmonijai, tarsi mes būtume nesusiję su Žemėje vykstančiais procesais ar ekosistemomis. Šiuolaikinės aplinkos etikos koncepcijos apima ir kitas gyvybės formas, netgi negyvąją gamtą, skatina kurti simbiozę tarp žmonijos ir kitų gamtos elementų. Šiuolaikinė aplinkos etika yra vedama idėjų, kad be žmogaus ir kitos gamtos formos, t. y. gyvoji ir negyvoji gamta, turi teisę egzistuoti ir netgi turėti savo teises. Pavyzdžiui, visos upės Bangladeše turi įstatymiškai ginamą teisę „egzistuoti, klestėti ir natūraliai vystytis“. Būtent etinės nuostatos kuria prielaidas atkuriamojo darnumo koncepcijos plėtojimui ir įgyvendinimui, estetikos suvokimui (gražu tai, kas ekologiškai naudinga, gyvybinga) ir tolesnei darnios-atkuriamosios architektūros raidai.
Skaityti toliau…
Architektūra ir interjeras: MB „Kančas studio“: Algimantas Kančas (1954–2016), Orlandas Narušis (1964–2019), Gediminas Kezys, Gustė Kančaitė, Tomas Petreikis, Gytautė Gružauskaitė-Kručkauskienė, Dovilė Gavelienė, Eglė Gipienė ir Vitalija Gofmanaitė.
Projekto vadovas: Ričardas Bitovtas (UAB ,,Infes“)
Rangovas: UAB ,,Infes“, statybos darbų vadovas: Konstantinas Stechas
Metai: 2017–2024
Adresas: Gedimino pr. 4, Vilnius
Fotografas: Ričardas Čerbulėnas
Teksto autorė: Monika Liočaitė-Raubickienė
Skaityti toliau…
Architektai: UAB „Senojo miesto architektai“ (Daina ir Jamesas Fergusonai)
Interjero dizaineriai: studija „A Form“ (Aurelija Slapikaitė-Jurkonė)
Užsakovas: VšĮ Vilniaus tarptautinė mokykla
Konstruktoriai: Kęstas Ablačinskas (2018), UAB „Senamiesčio projektai“ (2019)
Rangovas: UAB „Naresta“
Projekto valdymas, techninė priežiūra: RUMA, UAB „Kiwa Inspecta“
Plotas: 2171 m²
Realizacija: 2020 m.
Vieta: Rusų g. 5, Vilnius;
Fotografas: Gedmantas Kropis ir Jamesas Normanas Fergusonas
Teksto autorė: Magdalena Beliavska
MŪSŲ PARTNERIAI
