Architektai: „Processoffice“
Konkursinio etapo architektai: Vytautas Biekša, Marius Kanevičius, Rokas Kilčiauskas, Aistė Galaunytė, Martyna Kildaitė, Eglė Matulaitytė, Justinas Malinauskas, Adelė Dovydavičiūtė
Techninio projekto etapo architektai: Loreta Janušaitienė, Vytautas Biekša, Adelė Dovydavičiūtė, Aistė Galaunytė, Justinas Malinauskas
Ekspozicijos architektai: Adelė Dovydavičiūtė, Rokas Kilčiauskas, Akvilė Girdenė, Aistė Galaunytė, Dovilė Van Haeperen, Rasa Chmieliauskaitė, Marius Kanevičius, Vytautas Biekša, Eglė Šuminskaitė, Valdas Razma, Andrius Ropolas
Vieta: Rotušės a. 15, Kaunas
Plotas: 2 200 kv. m
Metai: 2018–2024 m.
Fotografas: Norbert Tukaj
Kauno rotušės rekonstrukcija: naujos gyvybės įkvėpimas istoriniam miesto simboliui
Kauno rotušė – vienas svarbiausių miesto istorinių pastatų, menantis XVI amžių, nuo pat savo atsiradimo tapęs pagrindiniu miesto gyvenimo centru. Per daugiau nei 480 metų trunkančią istoriją ji atliko daugybę funkcijų: buvo prekybos vieta, miesto tarybos būstinė, kalėjimas ir netgi laikoma miesto akimis, iš bokšto stebint gaisrus ar kitus pavojus. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais rotušė tapo labiau simboliniu nei funkciniu pastatu, tad iškilo būtinybė ne tik atnaujinti jos struktūrą, bet ir pritaikyti ją šiuolaikinėms reikmėms.
2018 metais Kauno miesto savivaldybė paskelbė architektūrinį konkursą, siekdama rasti geriausią projektą, kuris suderintų istorinio pastato išsaugojimą ir pritaikymą naujoms funkcijoms. Tikslas buvo ambicingas – Kauno rotušė turėjo tapti visaverčiu Kauno miesto muziejaus centru, kuriame būtų patrauklios ir modernios ekspozicinės erdvės, ir kartu išsaugoti unikalų istorijos paveldą. Konkursą laimėjo architektų biuras „Processoffice“, kuris jau buvo pelnęs pripažinimą už tokius darbus kaip Nacionalinio Latvijos meno muziejaus rekonstrukcija Rygoje bei Valstybės pažinimo centras Vilniuje. Taip pat laimėti architektūriniai konkursai – Santakos tiltas Kaune, Naujojo Arsenalo Vilniuje, Radvilų rūmų restauracija, išplėtimas ir pritaikymas Lietuvos nacionaliniam meno muziejui.
Projekto vizija ir pagrindiniai tikslai
„Processoffice“ pasiūlyta koncepcija grindžiama pažinimo idėja, kuria siekiama, kad rotušė taptų ne tik muziejine erdve, bet ir edukaciniu, interaktyviu centru. Pasak architektų, svarbu, kad lankytojai jaustų ryšį su istorija ir miesto paveldu ne tik per ekspozicijas, bet ir per pačią pastato architektūrą. Dėl šios priežasties projekte buvo numatyta aiškiai atskirti naujus ir istorinius architektūrinius elementus, leidžiant lankytojams suprasti jų kilmę bei kontekstą.
Viena iš esminių projekto užduočių buvo praplėsti muziejines erdves, skiriant joms ne mažiau kaip 860 kv. metrų. Be to, svarbus dėmesys skirtas pastato prieinamumui: įrengti liftai ir patogūs laiptai, kurie užtikrintų, kad erdvės būtų lengvai pasiekiamos ne tik žmonėms su specialiaisiais poreikiais, bet ir šeimoms su mažais vaikais.
Rekonstrukcijos darbai ir naujos funkcijos
Rekonstrukcijos darbai apėmė tiek išorinius, tiek vidinius pastato pokyčius. Daugiausia dėmesio buvo skirta palėpės erdvei, kuri anksčiau buvo menkai naudojama ir neprieinama lankytojams. Čia įrengtas stiklo ir plieno konstrukcijų paviljonas, leidžiantis ne tik eksponuoti autentiškas XVII amžiaus medines sijas, bet ir sukurti universalią erdvę, tinkamą parodoms, edukaciniams renginiams ir netgi koncertams. Tai tapo vienu ryškiausių viso projekto akcentų.
Pirmajame aukšte ir rūsyje buvo įrengtos naujos viešosios erdvės: kavinė, edukacinės patalpos bei papildomos ekspozicijų salės. Tai sudarė galimybę efektyviai išnaudoti iki tol neišnaudotas erdves. Be to, rūsiuose atkurtos kai kurios istorinės funkcijos – dalis patalpų pritaikyta muziejinėms instaliacijoms, kuriose galima pamatyti Kauno miesto vystymosi istoriją.
Antrajame aukšte atlikti minimalūs restauraciniai darbai, siekiant išlaikyti esamas reprezentacines salės funkcijas. Patalpų spalvinė gama, puošybiniai elementai ir detalės buvo restauruotos, o kai kurie interjero elementai laikinai nuimti ir vėliau sugrąžinti. Visas šias procedūras griežtai prižiūrėjo paveldosaugos specialistai.
Interaktyvios ir edukacinės muziejaus erdvės
Vienas iš projekto prioritetų buvo sukurti modernias, lankytojų įsitraukimą skatinančias ekspozicines erdves. Atnaujintoje rotušėje įkurta devyniolika teminių erdvių, kurios nagrinėja miesto istoriją, architektūrą, socialinius pokyčius ir ateities vizijas. Muziejuje lankytojai gali tyrinėti miesto kultūros raidą, sužinoti apie Kauno rajonų ypatybes ir net pasivaikščioti virtualioje istorinėje Kauno gatvėje.
Rūsyje įrengta erdvė skirta miesto infrastruktūros ir gamtos sąveikai nagrinėti. Lankytojai gali sužinoti, kaip miestas sprendė vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo problemas, bei pamatyti, kaip šios temos atsispindi šiandieninėje miesto plėtroje. Šalia to, interaktyvios instaliacijos leidžia lankytojams pajusti, kaip Kaunas atrodė įvairiais istorijos etapais.
Istorinio paveldo išsaugojimas
Kauno rotušės rekonstrukcija tapo pavyzdžiu, kaip suderinti istorinio pastato išsaugojimą su moderniomis architektūrinėmis intervencijomis. Atliekant darbus, buvo pašalintos sovietmečiu pastatytos pertvaros, atkurta originali sienų struktūra bei išvalytos neautentiškos plytų mūro dalys. Fasadų restauracija apėmė įtrūkimų šalinimą, hidroizoliacijos įrengimą ir puošybinių elementų atnaujinimą.
Projekto metu atrasti nauji istoriniai elementai taip pat buvo integruoti į bendrą muziejaus koncepciją. Vienas iš įspūdingiausių atradimų – XVII amžiaus karnizas, kuris po ankstesnio gaisro buvo užmūrytas, o dabar tapo svarbia rotušės fasado dalimi.
Bendradarbiavimas su visuomene ir ekspertų įtraukimas
Rekonstrukcijos procesas išsiskyrė aktyviu bendradarbiavimu su vietos bendruomene ir paveldo ekspertais. Kauno miesto savivaldybė organizavo viešas konsultacijas, kuriose gyventojai galėjo išreikšti savo lūkesčius dėl rotušės atnaujinimo. Šios diskusijos padėjo užtikrinti, kad rotušė neprarastų savo istorinės tapatybės ir liktų atvira įvairių kartų lankytojams. Paveldosaugos specialistai buvo įtraukti į kiekvieną darbo etapą – nuo istorinių medžiagų tyrimų iki fasado restauracijos. Tai leido suderinti mokslinį požiūrį su praktiniais sprendimais, užtikrinant, kad rotušės renovacija būtų ne tik estetiška, bet ir ilgaamžė.
Rekonstrukcijos iššūkiai ir kūrybiniai sprendimai
Vienas didžiausių rekonstrukcijos iššūkių buvo suderinti modernias technologijas su istorinio pastato ypatybėmis. Pavyzdžiui, įdiegiant šildymo ir vėdinimo sistemas, reikėjo atsižvelgti į tai, kad senovinės sienos ir grindys nėra pritaikytos naujausiems inžineriniams sprendimams. Todėl buvo priimtas sprendimas naudoti paslėptas inžinerines sistemas, kurios nepažeidžia pastato autentikos. Be to, dirbdami su palėpės erdve, architektai turėjo kruopščiai analizuoti ir restauruoti XVII amžiaus medines konstrukcijas. Šie darbai pareikalavo aukšto lygio meistriškumo, kad būtų išsaugotas autentiškumas, kartu sukuriant naujas, funkcionalias erdves.
Ekonominis ir kultūrinis poveikis
Rotušės rekonstrukcija turėjo reikšmingą poveikį tiek ekonominiam, tiek kultūriniam Kauno gyvenimui. Projekto įgyvendinimas pritraukė papildomų investicijų į miesto centrą, skatino turizmo augimą ir sudarė galimybes vietos verslui, ypač viešojo maitinimo ir kultūros sektoriuose. Po atidarymo pastebėtas ženklus lankytojų srauto augimas, o tai rodo, kad atnaujinta rotušė tapo dar patrauklesnė tiek miestiečiams, tiek užsienio turistams. Be to, muziejus tapo platforma vietos menininkams ir kultūros kūrėjams, kurie dabar gali rengti parodas ir kitus renginius šiuolaikiškai įrengtose salėse.
Naujas miesto simbolio etapas
Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis teigia, kad rotušės rekonstrukcija simbolizuoja naują šio pastato etapą. „Rotušė yra ne tik miesto širdis, bet ir svarbus istorinis liudininkas. Šis pastatas, kadaise buvęs itin dinamiškas, dabar vėl įgaus gyvybę, o jo erdvės bus prieinamos visiems – miestiečiams ir miesto svečiams“, – sako direktorius. Jis taip pat pabrėžia, kad rotušė pagaliau tapo visaverčiu miesto muziejumi, kuris ne tik atspindi Kauno istoriją, bet ir kalba apie miesto ateitį.
Dvejus metus trukusi rekonstrukcija pakeitė ne tik pastatą, bet ir jo suvokimą visuomenėje. Atidarius muziejų, rotušė vėl tapo gyvybingu miesto centru, kuriame derinami istoriniai ir modernūs elementai. Tai yra vienas geriausių pavyzdžių, kaip šiuolaikinė architektūra gali prisidėti prie istorinio paveldo išsaugojimo ir pritaikymo XXI amžiaus poreikiams.
MŪSŲ PARTNERIAI
