LIETUVOS ARCHITEKTŪROS APŽVALGA

Pirmąją vietą Lietuvos inicijuotame tarptautiniame architektūriniame konkurse „Ateities mokykla Ukrainai“ laimėjo architektų komanda „Scandurra Studio Architettura srl“ iš Italijos, bendradarbiavusi su ukrainiečiu architektu M. A. Vustianskyi. Jie bus kviečiami pasirašyti projektavimo sutartį ir parengti adaptyvų techninį mokyklos projektą, kuris bus naudojamas naujų mokyklų statybai visoje Ukrainoje.
Pirmąją vietą laimėjusio projekto autorių sąrašas: architektūra („Scandurra Studio Architeturra srl“): Alessandro Scandurra, Poé Matteo George’as, Matteo Zerbi, Giulia Lodetti, Marta Calvo, Michailo Vustianskyi, Vladas Goldakovskiy; inžinerija („Derns“): Alessandro Nicali, Mattia Mariani, Giambattista Brizzi, Matilde Cedrone, Matthieu Majour; konstruktoriai (CEAS): Gianluca Pittelli, Davide’as Emmanuello, Andrea Colombo.

Antrąją vietą konkurse užėmė Ukrainos architektų komanda, registruota Pe Danilos Bielokopytovo, bendradarbiavusi su Olandijos architektais „Orange architects“ (Nikita Bielokopytov, Danila Bielokopytov, Hyshel Vladyslav, Retiana Derzhavets, Patrick Meijers, Jeroen Schipper, Elena Staškutė-Bol, Dmytro Borodin) iš Ukrainos Danila Bielokopytov (autoriai Nikita Bielokopytov, Danila Bielokopytov, Hyshel Vladyslav, Retiana Derzhavets, Patrick Meijers, Jeroen Schipper, Elena Staškutė-Bol, Dmytro Borodin).
Trečioji vieta skirta komandai iš Suomijos „Huttunen-Lipasti Architects Ltd“ (autoriai Risto Huttunen, Santeri Lipasti, Elvira Lehostaieva, Aku Jokinen, Vasylyna Hrabar, Nadiya Vovk, Anton Bzhko), bendradarbiavusi su ukrainiečiu Dmytro Sorokevych.
Projektą „Ateities mokykla Ukrainai“ įgyvendina Centrinė projektų valdymo agentūra kartu su Ukrainos atstatymo ir infrastruktūros plėtos agentūra bei Lietuvos architektų sąjunga (koordinatoriai – Rūta Leitanaitė ir Rokas Kilčiauskas).
Architektūrinis konkursas sulaukė didelio tarptautinio susidomėjimo – jame dalyvavo komandos iš 10-ies šalių. Kiekviena konkurse dalyvavusi ir pasiūlymą jam teikusi komanda turėjo bendradarbiauti ir su architektais iš Ukrainos.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios daugiau nei 1 300 Ukrainoje veikiančių mokyklų buvo sunaikintos. Projektu „Ateities mokykla Ukrainai“ siekiama parengti ir nemokami naudoti perduoti Ukrainai adaptyvų techninį projektą, kuris leistų sparčiau ir efektyviau atkurti Ukrainos švietimo sistemą.
Konkursui pagal reikalavimus buvo pateikta 15 projektų. Jie buvo vertinami remiantis šešiais kriterijais – architektūrinės idėjos kokybė, jos adaptyvumas, funkcionalumas, tvarumas bei projektavimo paslaugų kaina.
Vertinimo komisiją sudarė architektas iš Ukrainos Viktoras Zotovas, švedų architektas Carlas Backstrandas, architektė iš Suomijos Helena Sandman, Lietuvos architektai Viktorija Blažienė ir Rolandas Palekas bei buvusi Ukrainos švietimo ministrė ir nevyriausybinės organizacijos „savED“ įkūrėja Ana Novosad ir programos „Co-Create Future of Ukraine“ vadovas Artūras Žarnovskis (CPVA).
Pirmąją vietą laimėjusiame projekte didelis dėmesys skirtas efektyviam medžiagų panaudojimui bei racionaliems statybos sprendimams, kurie leistų efektyviau panaudoti sąnaudas, erdves išnaudoti ir mokymuisi lauko erdvėje. Siūloma modulinė sistema užtikrina projekto pritaikomumą skirtingoms vietovėms, nes esant poreikiui gali būti statomos mažesnės ar didesnės mokyklos, neatliekant didelių paties projekto struktūrinių pokyčių.
Konkurso vertinimo komisijos narys architektas Rolandas Palekas sako: „Mano motyvacija tapti konkurso žiuri nariu buvo kaip ir daugeliui kitų. Norėjau padėti Ukrainai geriausiu būdu, kokiu tik galiu: panaudoti savo žinias ir profesionalumą. Nugalėtojų darbas įtikina labai racionaliais ir Ukrainos aktualijoms pritaikytais sprendiniais: mokyklos programos išdėstymas viename, o ne dviejuose aukštuose yra saugesnis oro atakos atveju, o autorių pasiūlyta modulinė sistema puikiai tinkama dėl funkcinio lankstumo, galimybės prisitaikyti prie skirtingų lokacijų ir palyginti paprastesnių statybos procesų. Mano nuomone, konkursas buvo aukšto profesinio lygio ir nemažai jam pateiktų projektų turi potencialo būti įgyvendinti. Taip pat džiaugiuosi matydamas labai tarptautinį dalyvių vaizdą. Ačiū jiems!“
Konkurso vertinimo komisijos narė architektė Helena Sandman priduria: „Man didelė garbė būti „Future School for Ukraine“ architektūros konkurso žiuri nare. Manau, kad svarbu padėti vaikams ir jaunimui tęsti savo kasdienį, kuo normalesnį gyvenimą, net ir sunkiausiais laikais. Šiais laikais ryšys tarp draugų ir paramos struktūros, kurią suteikia mokykla, tampa dar svarbesnis. Be to, švietimas turi galią atkurti ir įkvėpti vilties. Dėl to šis projektas yra labai svarbus. Rinkdama nugalėtoją ieškojau tvarių, novatoriškų ir lanksčių sprendimų, kurie ne tik atitiko neatidėliotinus poreikius, bet ir skatino atsparumą, bendruomeniškumą ir siūlė šviesesnės Ukrainos vaikų ateities viziją.“
„Džiaugiamės, kad LAS pasiūlytas ir CPVA patvirtintas modelis geriausią idėją naujai mokyklai Ukrainoje išsirinkti atviro tarptautinio architektūrinio konkurso būdu pasiteisino su kaupu, – sako LAS Tarybos narė, konkurso koordinatorė Rūta Leitanaitė. – Akivaizdu, kad įdirbis, rengiant konkurso užduotį kartu su architektūros, edukacijos specialistais iš Ukrainos, padėjo užprogramuoti Ukrainos bendruomenėms tinkamiausią sprendimą. Tikimės, kad ši patirtis ir išmoktos pamokos – kaip įtraukti Ukrainos specialistus ir per demokratiškas, skaidrias procedūras kurti unikalius architektūrinius sprendimus Ukrainai – bus panaudojamos ir kitiems ateities projektams, kuriuos Lietuva ar kitos šalys bei donorai norės padovanoti nuo Rusijos sukelto karo kenčiančiai šaliai. Savo žiniomis jau dalijamės ir į iniciatyvas jungtis kviečiame ir kitų šalių bei organizacijų atstovus Europos Komisijos globojamoje Naujojo europinio bauhauzo laboratorijoje „Viešoji infrastruktūra Ukrainai / Public infrastructure for Ukraine“.
„Projektas „Ateities mokykla Ukrainai“ yra įkvepiantis Lietuvos ir tarptautinių partnerių indėlis į Ukrainos pergalę ir Ukrainos vaikų ateitį. Šis projektas – Lietuvos diplomatus, Centrinę projektų valdymo agentūrą bei kitus partnerius sutelkė dėl bendro tikslo ir padėjo burti tarptautines koalicijas. Penkiolikos architektų komandų pastangos padėjo atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į tai, kad Ukrainoje šiandien bombų sprogimai ir pavojaus sirenos skamba dažniau nei mokyklos skambutis“, – sakė užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas.
Viceministras taip pat pažymėjo, kad projekto metu įgyta patirtis dar labiau sustiprins Italijos ir kitų Europos šalių jungtis su Lietuva bei bendradarbiavimą atstatant barbarų niokojamą Ukrainą, taip pat taps svarbiu pasirengimo Ukrainos atstatymo konferencijai Romoje elementu.
Rusijos padaryta žala Ukrainos švietimo sektoriui yra milžiniška – Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, nuo antpuolių nukentėjo daugiau nei 1 tūkst. 600 mokyklų, net 197 buvo visiškai sugriautos. Joms atstatyti reikalingi racionalūs sprendimai ir tarptautinės bendruomenės parama.
„Rusijos ir Ukrainos karas yra egzistencinė kova dėl Ukrainos ateities. Priešas siekia užgrobti mūsų žemes, sunaikinti mūsų kalbą ir kultūrą, sutrukdyti užaugti naujai laisvų ukrainiečių kartai. Todėl švietimo atkūrimas ir plėtra šiandien yra svarbesni nei bet kada anksčiau. Kiekviena atkurta mokykla, kiekviena slėptuvė ir kiekvienas sugrįžimas į gyvą ugdymosi procesą yra žingsnis mūsų tapatybės išsaugojimo link. Adaptyvaus mokyklos projekto parengimas – tai galimybė atkurti daugiau mokyklų sutaupant lėšas ir laiką techniniam projekto parengimui. Esu dėkingas mūsų partneriams iš Lietuvos už nuolatinę paramą mūsų švietimui ir už iniciatyvos „Ateities mokykla Ukrainai“ pradžią“, – teigė Ukrainos švietimo ir mokslo ministras Oksenas Lisovyi.
Numatoma, kad adaptyvus techninis mokyklos projektas pagal jų pateiktą projektą bus parengtas 2025 m. vasario mėnesį – tuomet juo nemokamai naudotis galės ir Ukrainos institucijos, ir visi kiti tarptautiniai partneriai, dalyvaujantys Ukrainos švietimo infrastruktūros atstatymo procesuose.

Pirmąją vietą laimėjusio darbo aprašymas:
Šis projektas siekia stiprinti bendruomeniškumo jausmą, kuriant edukacinę kaimynystę, kurioje prioritetas teikiamas prisitaikomumui, lankstumui ir tvarumui. Pagrindinis šios vizijos elementas – vidaus ir lauko kiemeliai, kurie tarnauja kaip bendruomenės centrai, skatinantys socialinę sąveiką ir bendradarbiavimą tarp mokinių, mokytojų ir vietos gyventojų.
Dizainas pabrėžia aplinkos komfortą, naudojant tvarias medžiagas ir energiją taupančias sistemas, siekiant sukurti sveiką ir mokymuisi palankią atmosferą. Įtraukiant prisitaikomas erdves, kurios gali keistis pagal bendruomenės poreikius, šis projektas siekia sukurti dinamišką, įtraukiančią ir atsparią edukacinę aplinką.
Siekiant šių tikslų, pastatas yra suprojektuotas kaip modulinė sistema su tinklelio struktūra, užtikrinančia jo prisitaikymą ir pertvarkomumą.
Edukacinio komplekso dizainas orientuotas į įvairius naudotojus: mokinius, mokytojus, šeimas ir vietos bendruomenę, siūlant pritaikytas erdves kiekvienai grupei ir efektyviai atskiriant jų srautus. Atskirti įėjimai ir koridoriai užtikrina sklandų judėjimą, o tokios funkcijos kaip mokyklos, gyvenamosios zonos ir rekreacinės erdvės turi atskirus įėjimus ir takus, patogiai išdėstytus netoli automobilių stovėjimo aikštelių.
Mokyklos ir klasių moduliai išdėstyti aplink atviras erdves, kad būtų maksimaliai išnaudota natūrali šviesa ir oras. Klasės yra strategiškai išdėstytos su vaizdu į žaliąsias zonas, sukuriant sveiką ir įtraukiančią mokymosi aplinką, stiprinančią vidaus ir lauko santykį. Gyvenamieji vienetai integruoja kiemelius ir sodus, skatindami socialinę sąveiką tarp mokinių ir mokytojų, ir taip pagerina edukacinę patirtį.
Bendrosios erdvės sudaro centrinę edukacinę ašį tarp pradinės mokyklos, gimnazijos ir licėjaus. Šioje ašyje yra biblioteka mokymuisi, daugiafunkcės erdvės įvairiai veiklai ir valgykla, atsiverianti į žaidimų kiemelį gamtoje. Šios erdvės skatina akademinius pasiekimus ir bendruomenės įsitraukimą, palaikydamos tiek grupinį mokymąsi, tiek individualų gerovės siekimą.
Perėjimo erdvė su įėjimais šalia edukacinių centrų ir papildomu įėjimu šalia išorinio darželio naudojama kaip skubios pagalbos prieglobstis ir edukacinė zona. Joje įrengtos dirbtuvės įvairioms mokymosi veikloms ir papildoma energijos sistema, užtikrinanti nenutrūkstamą veikimą. Tai padidina komplekso atsparumą ir saugumą ir kartu suteikia vertingų edukacinių galimybių.
Pastatas yra suprojektuotas su surenkamomis laikančiosiomis sienomis ir yra energiškai autonomiškas, taikant mažo anglies dioksido išmetimo metodus, kurie mažina aplinkos poveikį. Aukšto efektyvumo sistemos ir technologiniai sprendimai užtikrina šiluminį ir akustinį komfortą naudotojams.
Apskritai, dizainas sujungia edukacinę vertę, ryšį su lauko erdvėmis ir pagrindines funkcines savybes, sukuriant palaikančią, pritaikomą ir turtingą aplinką visiems naudotojams.

Antrąją vietą laimėjusio darbo aprašymas:
Įprastai mokyklos turi „funkcinę programą“, kuri telpa į vieną pastatą. Tokie pastatai dažnai pasižymi sudėtinga vidine erdvių organizacija, išlaikant paprastą išorinę formą. Kuriant Naujosios Ukrainos ateities mokyklą su jos sudėtinga funkcine programa, reikalingas naujas erdvių organizavimo metodas. Šis novatoriškas požiūris geriau atitiks įvairius poreikius ir dinamišką sąveiką, kuri yra numatyta šiuolaikinei švietimo ateičiai.
Mūsų holistinis požiūris į tvarumą yra pagrindinis projektavimo principas, įgyvendinamas visuose mūsų projektuose nuo pat pirmo eskizo. Tvarumą suprantame plačiai, remdamiesi trimis pagrindais: Pasaulis, Mes, Vertė. Be aplinkosaugos poveikio mažinimo, ypatingą dėmesį skiriame socialinės dinamikos stiprinimui ir visuomenės vertinimo didinimui. Šie aspektai yra esminiai, siekiant sukurti tvaresnę ateitį visiems.
„Panno“ – tai Ukrainos dekoratyvinė sieninė kompozicija, sukurta naudojant įvairias technikas ir atspindinti tradicinius ukrainietiškus motyvus bei ornamentus. Šie sudėtingi kūriniai ne tik puošia interjerus, bet ir atlieka svarbų vaidmenį išsaugant bei švenčiant turtingą Ukrainos kultūrinį paveldą.
Architektūriniame planavime „panno“ metodas yra unikali ir pritaikoma priemonė. Jis veikia kaip lanksti sistema, kurią galima pritaikyti įvairiems kontekstams ir funkcijoms, panašiai kaip tradiciniai „pannai“, pritaikomi konkrečioms temoms ar istorijoms atskleisti. Integruojant šį metodą į architektūrinį dizainą, erdves galima dinamiškai pertvarkyti ir pritaikyti besikeičiantiems naudotojų poreikiams, kartu išlaikant darnią estetiką, kuri gerbia kultūrines tradicijas.
„Panno“ metodo lankstumas leidžia architektams kurti aplinkas, kurios yra tiek funkcionalios, tiek kultūriškai reikšmingos. Kiekvieną architektūrinio „panno“ komponentą galima perkelti ar pertvarkyti, suteikiant individualizuotus sprendimus, atitinkančius konkrečius urbanistinius kontekstus ir bendruomenės poreikius.

Trečiąją vietą laimėjusio darbo aprašymas:
Mūsų vizija Ukrainos ateities mokyklai – tai miniatiūrinis miestas. Ją sudaro mokymosi klasteriai ir aktyvios fojė erdvės tarp jų. Tinkamo dydžio klasterių formavimas leidžia erdves ir funkcijas išdėstyti mažesnėmis, vartotojams lengvai suprantamomis dalimis. Fojė erdvės užtikrina vidinius ryšius ir tarnauja kaip susitikimų bei mokymosi zonos.
Šios koncepcijos klasterius galima lanksčiai grupuoti skirtingose vietose, formuojant tankesnes arba retesnes urbanistines struktūras. Klasterių dydis, skaičius ir aukštų kiekis gali būti lanksčiai pritaikomi.
Koncepcijos architektūra yra orientuota į žmogų – jauki, kviečianti, atvira ir atspindinti demokratines Ukrainos vertybes. Statybos koncepcija daugiausia grindžiama moduline plienine celių struktūra. Ji yra surenkama, tiksli, greitai statoma ir lengvai pritaikoma. Tai užtikrina tvarų, patikimą pastatą su sveika patalpų oro kokybe ir geru garso izoliavimu.
Fasadų medžiagos gali būti pritaikytos prie aplinkos, parenkamos atsižvelgiant į vietoje prieinamas medžiagas. Skirtingi klasteriai gali naudoti įvairias medžiagas ar spalvas, siekiant palengvinti orientaciją. Stogų formos gali būti pritaikytos prie aplinkinės aplinkos. Fasadų angos gali būti koreguojamos pagal funkcijas ir erdvių išdėstymą.
Ši statybos koncepcija leidžia kurti pastatus su pritaikomomis vidaus erdvėmis, kuriuos galima lengvai plėsti ar net perkelti, jei to prireiktų. Koncepcija pateikia visus būtinus architektūrinius elementus, leidžiančius išdėstyti daugybę funkcijų įvairiose vietose.

Rūta Leitanaitė