Baltijos architektų sąjungų asociacijos (BAUA) organizuojamą konkursą „BAUA Awards“ laimėjo Rygos technikos universiteto magistrantės Katrīnos Martos Peizumos magistro darbas „Eksperimentinis XX a. deindustrinio architektūros paveldo išsaugojimas žiedinėje ekonomikoje: Eksportosta“. Juo persvarstomas būsimasis keleivių terminalas prie Dauguvos upės. Autorė sumaniai parodo, kaip terminalo perkėlimas žemupyje leistų palikti vieną automobilių tiltą nepastatytą ir taip gerokai sutaupytų lėšų.
Terminalo perkėlimo priežastis, provokuojanti kontrkultūros paminklo idėja – šioje vietoje yra puikus buvusio sandėlio pastatas, kurį būtų galima saugoti kaip svarbų erdvės, medžiagų kolekcijos ir užstatytos aplinkos pavyzdį. Taip autorė bando sovietinės pramoninės architektūros prasminį branduolį perkelti nuo politikos ir priartinti prie materialių visuomenės poreikių. Projektas į monumentalų betoninį pastatą perkelia verslo, gamybos ir mokslinių tyrimų funkcijas ir paverčia jį žiedinės ekonomikos ir medžiagų perdirbimo centru. Diplominiam darbui vadovavo Guntis Grabovskis. Žiuri nurodė, kad Katrīna Marta Peizuma savo darbe nagrinėjo įvairias aktualias temas, įskaitant žiedinę ekonomiką, renovaciją kaip alternatyvą griovimui ir sovietinės architektūros destigmatizaciją. „Ji pažvelgė iš labai plačios perspektyvos, rekonceptualizuodama uosto vaidmenį šiuolaikinėje Rygoje, kartu atsižvelgdama į architektūrines detales, funkcijas ir medžiagas. Disertacijoje sukurta visapusiška vizija, kurioje atsižvelgta į pirminę pastato paskirtį, kartu pridedant ir naują originalų sluoksnį. Be įtikinamo aptarimo ir pristatymo, jos darbas buvo ir estetiškai gražus bei tiksliai atspindėjo Naujojo europinio bauhauzo vertybes – tvarumą, erdvės patirties kokybę ir socialinę įtrauktį“, – teigė žiuri.
Estijos menų akademijos studentė Diana Drobot gavo specialųjį žiuri paminėjimą. Jos magistro darbas „Sinking & Shrinking. Adapting to Subsidence on an Example of Shrinking Kohtla-Järve City“ nagrinėja po kasybos atsiradusių pramoninių kraštovaizdžių perkainojimo poreikį ir galimybes, remiantis išeksploatuotos naftingųjų skalūnų kasyklos Kukruse pavyzdžiu. Ištekliams išsekus, liks didingas požeminių koridorių tinklas su šachtomis. Tai erdvės su labai stabiliu drėgmės ir temperatūros lygiu, kurias žmonija pastatė, o paskui greitai apleido. Autorė siūlo perkainoti, atkurti ir pakartotinai panaudoti požeminį pramoninį paveldą. Darbe taip pat nagrinėjamas po kasybos atsiradęs Kohtla Jarvės miestas, jo pastatų grimzdimas, radikalus demografinis mažėjimas ir prisitaikymo prie pokyčių būdai. Darbui vadovavo Laura Linsi, Rolandas Reemaa, Eikas Hermannas. D. Drobot darbe nagrinėjama labai lokali, tačiau pasauliniu mastu aktuali tema: nuoseklus kietojo kuro atsisakymas, tiksliau sakant, skalūnų alyvos gavybos pramonė. „Tai savalaikė diskusija, skirta poreikiui permąstyti nykstančios pramonės ateitį regionuose, kuriuose po kasybos atsiranda žaliosios energijos ir demografinio nuosmukio era. Ji nustebino ir atkreipė dėmesį į kiek primirštą temą. Pristatymas taip pat buvo vizualiai labai įtaigus, pats savaime meno kūrinys“, – gyrė žiuri.
BAUA apdovanojimais siekiama išryškinti geriausius Baltijos šalių architektūros mokyklų absolventų diplominius darbus. Šių metų konkurse dalyvavo 14 projektų iš 7 architektūros mokyklų: Estijos menų akademijos, Talino technologijos universiteto; Kauno technologijos universiteto; Vilniaus dailės akademijos; Vilniaus Gedimino technikos universiteto; Rygos technikos universiteto ir RISEBA taikomųjų mokslų universiteto. Lietuvai atstovavo Grasilda Mintaučkytė (Vilnius TECH Urbanistikos katedra), Viktorija Narbutaitė (Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakulteto architektūros katedra), Anna Khomchenkova (Vilnius TECH Architektūros katedra), Žymantė Saveraitė (Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto architektūros katedra), Gintarė Pociūtė (KTU), Arnas Džiaugys (KTU). Su projektais galima susipažinti internete ir parodoje Estijos menų akademijoje iki spalio pabaigos. Vėliau ji keliaus į Rygą, o po jos – į Lietuvą. Darbus vertino tarptautinė žiuri: architektas ir „Pihlmann Architects“ įkūrėjas Sørenas Pihlmannas iš Danijos, architektas Raimondas Saulītis („Arhis Arhitekti“) iš Latvijos ir architektė Mae Köömnemägi („Makespace“) iš Estijos.
Nuo 2014 m. Baltijos šalių architektų asociacijų skėtinė organizacija BAUA rotacijos principu kasmet rengia architektų diplominių darbų konkursą ir parodą. Tai gera platforma jauniems architektams pristatyti savo darbus tarptautiniu mastu ir palyginti kaimyninių šalių universitetuose vyraujančias tendencijas ir metodus. Be to, užmezgant ryšius sukuriamas tvirtas pagrindas būsimiems tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektams. Renginį organizavo Estijos architektų sąjunga kartu su Lietuvos architektų sąjunga ir Latvijos architektų sąjunga. Šių metų renginys vyko Taline, Estijos architektūros muziejuje.
Marius Dirgėla
MŪSŲ PARTNERIAI
