Projekto UREHERIT darbo grupės susitikimas Vilniuje
Holistinė renovacija, paveldas ir masinės sovietinės gyvenamosios architektūros vertė
Rugsėjo 12–13 dienomis Vilniuje, Lietuvos architektų sąjungoje, vyko UREHERIT projekto darbo grupės susitikimas, kurio esminė tema – masinių sovietinių daugiabučių atnaujinimas po karo, paveldosauginė jų vertė, holistinė moderniosios statybos renovacija Ukrainoje. Lietuvos architektų sąjungos inicijuotas tarptautinis architektūrinis projektas (koordinatorė Rūta Leitanaitė) susideda iš daug veiklų ir projektų ir bendrai jungia 11 architektūrinių organizacijų iš Ukrainos (Ukrainos nacionalinė architektų sąjunga, NVO „ro3kvit“, Charkivo architektūros mokykla) ir Europos: Lietuvos architektų sąjunga (Lietuva), Švedijos architektų sąjunga, Austrijos architektų ir inžinierių rūmai, Karališkoji Danijos akademija, Rumunijos architektų rūmai, Nacionalinė Italijos architektų, planuotojų, kraštovaizdžio ir paveldosaugininkų taryba, Vokietijos architektų rūmai, Estijos architektų sąjunga, asocijuotas partneris – asocijuota Europos architektų tarybos narė). Šiuo projektu siekiama Ukrainos urbanistinio ir architektūrinio paveldo vertinimo, išsaugojimo ir atkūrimo karo metu ir po jo, kartu sprendžiant su tuo susijusius iššūkius ir pabrėžiant nacionalinio ir vietinio kultūrinio paveldo tapatumą ir išryškinant bei atspindint atminties ženklus atstatomuose pastatuose.
Baltijos architektų sąjungų asociacijos (BAUA) organizuojamą konkursą „BAUA Awards“ laimėjo Rygos technikos universiteto magistrantės Katrīnos Martos Peizumos magistro darbas „Eksperimentinis XX a. deindustrinio architektūros paveldo išsaugojimas žiedinėje ekonomikoje: Eksportosta“. Juo persvarstomas būsimasis keleivių terminalas prie Dauguvos upės. Autorė sumaniai parodo, kaip terminalo perkėlimas žemupyje leistų palikti vieną automobilių tiltą nepastatytą ir taip gerokai sutaupytų lėšų.
Gruodžio 3 dieną Nacionalinė dailės galerija tapo šiuolaikinės architektūros epicentru, kurioje įvyko jubiliejinis, jau dešimtasis, interjero architektūros konkursas „Mano erdvė 2024“. Šio renginio metu buvo paskelbti ir apdovanoti įspūdingiausi šių metų interjerai, sukurti tiek profesionalų, tiek jaunųjų talentų.
Konkursą, organizuojamą portalo „Lrytas“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS), vertino tarptautinė komisija. Joje dirbo aukštos kvalifikacijos specialistai: Kaja Klingenberg („Kling studio“, Norvegija) ir Mathew Freemanas („Freeman Studio“, Jungtinė Karalystė), kurie asmeniškai aplankė atrinktus projektus Vilniuje, Kaune, Palangoje, Nidoje bei Molėtų rajone. Iš daugiau nei 150 pateiktų darbų buvo atrinkti geriausi, o svarbiausi apdovanojimai paskirti keturiose kategorijose: geriausias biuro interjeras, viešasis interjeras, namo interjeras ir buto interjeras.
Šiemet Nidoje įvyko tradicinis architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo bei Lietuvos architektų sąjungos organizuojamas renginys „Zavišinės“, skirtas rekreacinei architektūrai. Renginio metu buvo paskelbtas geriausias 2023 metų rekreacinės architektūros kūrinys – kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“ Panevėžyje. Objektas buvo išskirtas dėl savo indėlio į rekreacinės architektūros sritį, atspindintis vietos tapatumą ir kuriantis reikšmingą kultūrinę bei socialinę vertę.
„Renginys Zavišinės“, vykstantis nuo 2003 metų, siekia išrinkti ir pagerbti geriausius rekreacinės paskirties, visuomenei atvirus architektūrinius, landšaftinius ar urbanistinius kūrinius, pabrėžiančius vietos tapatumą bei kuriančius kultūrinę ir socialinę vertę. Šis renginys ir toliau išlieka svarbia platforma, skatinančia Lietuvos rekreacinės architektūros plėtrą, kūrėjų bendradarbiavimą bei geriausių darbų viešinimą.
Antroji renginio dalis buvo skirta kas dvejus metus vykstančios šiuolaikinės architektūros parodos-konkurso „Žvilgsnis į save“ nugalėtojų apdovanojimams ir jų projektų parodos atidarymui. Šiemet vienuoliktą kartą organizuotame konkurse 60 architektų komandų pateikė beveik 140 per pastaruosius dvejus metus sukurtų projektų ir realizuotų darbų. Juos vertino ir penkis geriausius išrinko tarptautinė komisija, sudaryta iš architektų Carlio Backstrando (Švedija), Austro Mailičio (Latvija) ir Viktoro Zotovo (Ukraina). Analizuodama projektus, komisija vertino architektūrinės idėjos aiškumą, originalumą, novatoriškumą, santykį su aplinka bei socialinę ir ekologinę projekto reikšmę.
Pirmąją vietą Lietuvos inicijuotame tarptautiniame architektūriniame konkurse „Ateities mokykla Ukrainai“ laimėjo architektų komanda „Scandurra Studio Architettura srl“ iš Italijos, bendradarbiavusi su ukrainiečiu architektu M. A. Vustianskyi. Jie bus kviečiami pasirašyti projektavimo sutartį ir parengti adaptyvų techninį mokyklos projektą, kuris bus naudojamas naujų mokyklų statybai visoje Ukrainoje.
Pirmąją vietą laimėjusio projekto autorių sąrašas: architektūra („Scandurra Studio Architeturra srl“): Alessandro Scandurra, Poé Matteo George’as, Matteo Zerbi, Giulia Lodetti, Marta Calvo, Michailo Vustianskyi, Vladas Goldakovskiy; inžinerija („Derns“): Alessandro Nicali, Mattia Mariani, Giambattista Brizzi, Matilde Cedrone, Matthieu Majour; konstruktoriai (CEAS): Gianluca Pittelli, Davide’as Emmanuello, Andrea Colombo.
Architektūriniai konkursai Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį tapo viena pagrindinių priemonių, skirtų skatinti kokybišką miesto ir viešųjų erdvių vystymą. Nors tokie konkursai egzistavo ir anksčiau, didesnis dėmesys jų reglamentavimui ir vykdymui pastebimas po Lietuvos Respublikos Architektūros įstatymo priėmimo 2017 m. Šio įstatymo 13 straipsnis detaliai apibrėžia konkursų organizavimo procedūras, reikalavimus ir tikslus, o praktikoje šie principai tapo esmine Vilniaus miesto plėtros dalimi, ypač per UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ veiklą.
Lietuvos architektų bendruomenė, bendradarbiaudama su užsakovais, siekia ne tik įgyvendinti praktinius poreikius, bet ir suteikti visuomenei estetinės bei funkcionalios naudos. Architektūriniai konkursai taip pat kelia architektų profesionalumo lygį, formuoja miestų erdves ir kuria Lietuvos architektūrinio identiteto pagrindą.
Architektai: „Case studio for Architecture“: Karolina Čiplytė ir Julija Čiapaitė-Jurevičienė
Vieta: Naujoji Vilnia, Vilnius
Metai: 2023 m.
Plotas: 119 kv. m
Fotografas: Norbert Tukaj
Naujojoje Vilnioje, Vilniaus miesto dalyje, garsėjančioje savo pramonine istorija ir kontrastingais kraštovaizdžiais, iškilo unikalus gyvenamasis namas, pavadintas „Pramonine Vila“. Vila įsikūrė ypatingoje vietoje – tarp Vilnios upės slėnio žaliųjų erdvių ir griežtų pramoninių gatvių bei geležinkelio linijų. Tai vieta, kurioje glaudžiai persipina tankiai sustatyti gyvenamieji namai ir industriniai pastatai, kai kurie iš jų dar tik laukia naujo panaudojimo.
Architektai: studija „Altitudes“: Andrius Laurinaitis, Gerda Antanaitytė
Tvarkybos projekto autoriai: Irena Tilvikienė, Juozapas Tilvikas
Vieta: Liepų g. 47, Klaipėda
Metai: 2024 m.
Fotografė: Aistė Rakauskaitė
Prieš daugiau nei 160 metų statytame Klaipėdos Dujų fabrike gimsta naujas gyvenimas. Istorinių pastatų teritorijoje kuriamas senovinių automobilių muziejus, kuris ne tik įtraukia technologinės inovacijos elementus, bet ir išsaugo miesto pramoninį paveldą. Pagal architektų studijos „Altitudes“ viziją viename iš aštuonkampių dujų saugyklos pastatų bus sukurta erdvė, skirta senovinių automobilių ekspozicijai.
Architektai: „Processoffice“
Konkursinio etapo architektai: Vytautas Biekša, Marius Kanevičius, Rokas Kilčiauskas, Aistė Galaunytė, Martyna Kildaitė, Eglė Matulaitytė, Justinas Malinauskas, Adelė Dovydavičiūtė
Techninio projekto etapo architektai: Loreta Janušaitienė, Vytautas Biekša, Adelė Dovydavičiūtė, Aistė Galaunytė, Justinas Malinauskas
Ekspozicijos architektai: Adelė Dovydavičiūtė, Rokas Kilčiauskas, Akvilė Girdenė, Aistė Galaunytė, Dovilė Van Haeperen, Rasa Chmieliauskaitė, Marius Kanevičius, Vytautas Biekša, Eglė Šuminskaitė, Valdas Razma, Andrius Ropolas
Vieta: Rotušės a. 15, Kaunas
Plotas: 2 200 kv. m
Metai: 2018–2024 m.
Fotografas: Norbert Tukaj
Kauno rotušės rekonstrukcija: naujos gyvybės įkvėpimas istoriniam miesto simboliui
Kauno rotušė – vienas svarbiausių miesto istorinių pastatų, menantis XVI amžių, nuo pat savo atsiradimo tapęs pagrindiniu miesto gyvenimo centru. Per daugiau nei 480 metų trunkančią istoriją ji atliko daugybę funkcijų: buvo prekybos vieta, miesto tarybos būstinė, kalėjimas ir netgi laikoma miesto akimis, iš bokšto stebint gaisrus ar kitus pavojus. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais rotušė tapo labiau simboliniu nei funkciniu pastatu, tad iškilo būtinybė ne tik atnaujinti jos struktūrą, bet ir pritaikyti ją šiuolaikinėms reikmėms.
2018 metais Kauno miesto savivaldybė paskelbė architektūrinį konkursą, siekdama rasti geriausią projektą, kuris suderintų istorinio pastato išsaugojimą ir pritaikymą naujoms funkcijoms. Tikslas buvo ambicingas – Kauno rotušė turėjo tapti visaverčiu Kauno miesto muziejaus centru, kuriame būtų patrauklios ir modernios ekspozicinės erdvės, ir kartu išsaugoti unikalų istorijos paveldą. Konkursą laimėjo architektų biuras „Processoffice“, kuris jau buvo pelnęs pripažinimą už tokius darbus kaip Nacionalinio Latvijos meno muziejaus rekonstrukcija Rygoje bei Valstybės pažinimo centras Vilniuje. Taip pat laimėti architektūriniai konkursai – Santakos tiltas Kaune, Naujojo Arsenalo Vilniuje, Radvilų rūmų restauracija, išplėtimas ir pritaikymas Lietuvos nacionaliniam meno muziejui.
Projekto vizija ir pagrindiniai tikslai
MŪSŲ PARTNERIAI
