Architektai: INBLUM (Laura Malcaitė, Dmitrij Kudin, Margarita Podagelytė, Ricardo Rodrigues, Renata Mickevičiūtė, Laurynas Liberis)
Plotas: 211 m²
Realizacijos metai: 2023
Vieta: Žvėrynas, Vilnius
Fotografas: Norbert Tukaj
Žvėrynas mena ilgą Vilniaus miesto istoriją, garsėja savo medinių vilų architektūra, o kartais ir aršia savo aplinką aktyviai ginančia gyventojų bendruomene. Naujai iškylantys pastatai šiame rajone paprastai sulaukia nemažai diskusijų, o neretai priimami ne taip ir džiugiai. Visgi nedidelis gyvenamasis namas Traidenio gatvėje, besislepiantis už vienos iš XX a. statytų modernizmo stiliaus vilų, meistriškai papildo šio rajono medinės architektūros kontekstą. Projekto autoriai, architektų studija „Inblum“, juokauja, kad šis projektas – tai tarsi didžiulis preciziškai suprojektuotas baldas, sujungiantis medinės architektūros amatininkystės tradicijas su šiuolaikinėmis technologijomis.
Mokykla „Herojus“
Studija: UAB „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“
Autoriai: E. Savodnikaitė, A. Rimšelis, A. Dzingienė, G. Natkevičius
Konstruktoriai: M. Vaidelys, M. Cepla
Kategorija: administracinės paskirties pastatas
Tipas: realizacija
Adresas: Gedimino g. 10, Kaunas
Metai: 2021–2023
Pastato plotas: 3 009 kv. m
Fotografijų autorius: Lukas Mykolaitis
Atrodytų, intuityviai ir per daug nesistengdami kiekvienas augdami mokomės iš aplinkos, ne tik mažiausiu masteliu – artimiausiųjų žmonių aplinkoje, bet ir didesniu – gimtojo kvartalo, miesto, šalies, pasaulio. Matyt, dėl to nesunku priimti faktą, kad mokinius formuoja ir ugdymo aplinka, todėl sudarant sąlygas kūrybiško asmens ugdymui, jo laisvumui, dinamiškumui svarbiu veiksniu tampa ne tik įvairūs ugdymo metodai, formos, bet ir tam pritaikyta erdvė. Šiuo aptariamo objekto atveju netgi gyvosios istorijos mokymasis labai palankus – mokykla „Herojus“ istorinėje miesto dalyje, Kauno naujamiestyje, Vytauto pr., Griunvaldo, Gedimino ir Miško gatvių apribotame kvartale. Pačiame kvartale ir jo gretimybėse atsiveria daug istorijos – čia ir „Lietūkio“ garažo žydų žudynių vieta, gausu tarpukario architektūros, švietimo įstaiga, pramoninės paskirties „Spindulio“ leidyklos pastatai, netoliese – Šv. Kryžiaus bažnyčios ir karmelitų vienuolyno ansamblis, klinikos ir karo ligoninės pastatai, Kauno senosios kapinės. Tokia daugiasluoksnė apsuptis tiesiogiai kviečia ją pažinti ir mokytis kultūros istorijos.
Šių metų vasaros pradžioje Šarlotės mieste, Šiaurės Karolinoje, įvyko 31-asis Naujosios urbanistikos kongresas. Kasmetis renginys, kuris vyksta jau 30 metų, vienai savaitei suburia daugiau kaip pusantro tūkstančio su miestų vystymu susijusių profesionalų. Naujieji urbanistai teigia, kad investicijų trūkumas, priemiesčių drieka, didėjanti atskirtis tarp skirtingas pajamas uždirbančių gyventojų, ekologinės būklės blogėjimas, žemės ūkio paskirties teritorijų ir želdynų nykimas bei istorinių objektų neišsaugojimas tiesiogiai siejasi su bendruomenių miestuose trūkumu ir jų kūrimo iššūkiais. Šių metų kongreso tema – ryšiai, didelį dėmesį skiria miestų viešosioms erdvėms – vietoms, kurios jungia, kuria ir įgalina bendruomenes veikloms. Dalyvaudamas kongrese negalėjau nepastebėti Lietuvos ir JAV miestų planavimo ir viešųjų erdvių problematikos panašumų. „Urbanizuotos teritorijos yra neatsiejama šiuolaikinės visuomenės dalis, o viešosios erdvės ir fizinė miestų aplinka daro tiesioginę įtaką mūsų gyvenimo kokybei, patogumui ir sveikatai“, – ši vieno iš judėjimo pradininkų – Andrésas Duany – sentencija jau daugiau nei trisdešimt metų telkia naujuosius urbanistus siekiant kurti geresnius miestus ir humanizuoti jų erdves. O Lietuvoje, atrodo, tik dabar pradedame suprasti ir pajusti mūsų miestų modernistinio laikotarpio planavimo ir projektavimo ydas bei trūkumus.
Įsigykite šį leidinį už puikią kainą. Taikome net 50 % nuolaidą, nuo orginalios 59 € kainos. Siuntimo išlaidos įskaičiuotos į kainą.
Architektai: Kęstutis Lupeikis
Vieta: Rinktinės g., Vilnius
Metai: 2021 m.
Fotografas: Ričardas Čerbulėnas
Vienas ryškiausių nepriklausomos Lietuvos architektūrinių objektų – Prokuratūrų pastatas – šią vasarą buvo atnaujintas. Pastatas išsiskiria ne tik minimalistiniu tūriu, bet ir plastiška interjero erdve, kuri ir buvo pakeista. Komplikuotos erdvės idėjų paieška buvo pradėta dar 2018 m. Pradėta buvo nuo atrijaus sienų apdailos įvairių galimų idėjų preliminarių eskizų, taip pat, užsakovo prašymu, buvo nagrinėjamas variantas, numatantis esamas stiklo vitrinas pakeisti naujomis, saugiomis laminuoto stiklo vitrinomis. Iš keturių eskizinių variantų pasirinktas variantas numato visišką esamų stiklo vitrinų demontavimą, patalpų angų užpildymą saugiu laminuotu tamsintu berėmiu stiklu, perimetru tvirtinamu aliuminio profiliuose.
Skaityti toliau…
Straipsnio autorė Elena Paleckytė kalbina „Aketuri architektai” biuro vadovą, LAR pirmininką architektą Luką Rekevičių.
Nuotraukos: Norbert Tukaj
Skaityti toliau…
Autorė Elena Paleckytė, prie pietų stalo, pakalbino „Do architects” biuro architektus. Į klausimus atsakė: Gilma Teodora Gylytė, Vaiva Šimoliūnaitė, Rūta Emilija Žeromskaitė, Paulius Paskačimas, Ieva Marija Malinauskaitė, Sabina Daugėlienė, Solveiga Buoželytė
Nuotraukos: „Do architects”
Skaityti toliau…Interviu su Vytautu Petrušoniu, kalbino Dalia Traškinaitė
Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie identiteto (arba kitaip – tapatumo) apraiškas mūsų miestuose. Norėdami įsigilinti į šio reiškinio suvokimą ir jo apibrėžimo kriterijus, daugiau dėmesio skirdami Vilniaus tapatumui iki XX a. pr., kalbamės su VGTU Architektūros fakulteto dėstytoju, architektu, architektūros tyrėju doc. dr. Vytautu Petrušoniu.
Skaityti toliau…
Kai 2013 metų gruodžio 20 dieną Antakalnio kapinių menininkų kalnelyje Aušrelės Šilinskienės pelenus priglaudėme prie jau 1995 metais palikusio materialųjį pasaulį Romo Šilinsko, man toptelėjo mintis, tiksliau gėda – čia guli unikalus Lietuvos architektų tandemas.
Skaityti toliau…
MŪSŲ PARTNERIAI
