Kai 2013 metų gruodžio 20 dieną Antakalnio kapinių menininkų kalnelyje Aušrelės Šilinskienės pelenus priglaudėme prie jau 1995 metais palikusio materialųjį pasaulį Romo Šilinsko, man toptelėjo mintis, tiksliau gėda – čia guli unikalus Lietuvos architektų tandemas.
„Neišsuktas“ tandemas. Romas Šilinskas – galvoju ką galėčiau gretinti su juo iš šiuolaikinių Lietuvos architektų – gal tik Gintautą Telksnį, Gintautą Likšą, dalinai Alvydą Songailą. Begalinio temperamento, liepsnojančios plastikos architektūra ryškiai išskyrė Romą Šilinską, neabejotinai vieną žymiausių ir unikaliausių XX amžiaus antros pusės Lietuvos architektų.
Galiu tvirtai teigti, kad Romas Šilinskas būtų greičiausiai neįvykęs, jeigu ne Dievo malonės suteiktas kontaktas su Aušrele – tada dar Dabulskienė (?). Visąsąjunginio instituto „sojuzkurorprojekt“ Vilniaus filiale. Likimas buvo palankus – ryšys tarp dviejų bohemiškų asmenybių – vizionieriaus –piešėjo Romo ir akimirksniu suvokiančios jo idėjas, įvelkančias jas į technninių galimybių ribas, beje judviejų praplėstas iki fantastinių to laikmečio visame pasaulio šeštadalyje, – meilės ryšys, liko radikaliai išskirtinis, „ale skandinaviškoje“ Lietuvos architektūros estetikoje.
Nežinau ar verta Archiformai įsipareigoti tokios rubrikos palaikime? Tačiau daug talentingų, bet „netarnavusių“ sistemai architektų gyvenimai yra nepaprastai įdomūs. Gal tik man? Pagalvokim kas žino S. Stulginskio, V. Batisos, P. Lapės, I. Laurušo, J. Nistelio (+poezija)…apie juos kaip liudininkai vis dar lai papasakoti gyvieji. Bet gi atrodo tokia šventa pareiga, nepaskatina kolegas (tai jau iš „Archiformos“ redagavimo patirties) atlikti ją.
Šalia mūsų svetainės, siūlau pažiūrėti www.silinskas.lt, kur kiek pavėluotas jo hobis tapyba paliko iš tiesų aukštos klasės darbų, nuo elegantiškų miesto etiudų iki Salvadoriškų „nukarusių“ dėmių, ar Pikasiškų erotinių kompozicijų. Būdamas kiek paprusęs tapybos suvokime,garantuoju – tai hobis peraugęs į aukštą profesionalizmą.
Taigi šiandien, pristatome unikalų Šilinskų tandemą, siūlome tiems, kurie juos pažinojo, bendravo prasilenkė, prašyti mums.O pradedam pro memoria, kaip pridera aukštuomenės gyvenime nuo Lietuvos architektūros teoretikos grando Jono Minkevičiaus.