11

Architektai:  Gražina Janulytė-Bernotienė, Rimantė Lydytė, Erikas Klinavičius
Projektuotojas:  UAB „G. Janulytės-Bernotienės studija“
Projekto komanda:  Agnė Andriukaitienė, Agnė Mikėnaitė
Konstruktorius:  Audrius Ražaitis

Fotografai:  Leonas Garbačauskas, Andrius Gasiūnas
Adresas: K. Baršausko g. 59, Kaunas, Lietuva
Užsakovas:  Kauno technologijos universitetas
Rangovas:  UAB „LitCon“
Projektavimo pradžia:  2009 m.
Statybos pabaiga:  2013 m.
Pastato plotas 12 956 m2
Tūris 63 792 m3

Kad Lietuva geba įsisavinti Europos Sąjungos skiriamas lėšas, įrodo ne vien ūkininkai ir gamybininkai. Į lėšų panaudojimo karuselę jau prieš kelerius metus įsisuko ir sėkmingai ant vidutinio arkliuko (kainos prasme) supasi universitetai. Nuo naujų poilsio bazių iki stambių mokslą, studijas ir verslą sujungiančių centrų – tokia naujųjų alma mater statybų amplitudė.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Mokslo, studijų ir verslo centras „Santaka“ su uždara automobilių saugykla ir požeminiu sandėliu pastatytas šalia sovietmečio architektūros įdomybės, t. y. 1984 m. iškilusio Lengvosios pramonės fakulteto, kurio autorė architektė Danutė Petkelienė. Šio fakulteto architektūrinę visumą pavadinau įdomybe neatsitiktinai. KTU Studentų miestelis, kurio statinius projektavo architektai Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Vytautas Dičius, Kęstutis Kisielius, išskyrus minėtąjį fakultetą, sukurtas griežto funkcionalizmo dvasia: fakultetų tūriai stačiakampiai, juose dominuoja horizontalus fasadų skaidymas, vidaus patalpos išdėstytos racionaliai ir logiškai. O Lengvosios pramonės fakultetas atstovauja paskutinio sovietmečio dešimtmečio iracionalistinėms ir manieristinėms tendencijoms. Jis pasižymi itin sudėtinga plano struktūra, šešiakampiais auditorijų korpusais, įmantria fasado geometrija. Šiuo metu statinys renovuojamas, išsaugant jo vertingąsias savybes.
Ir kaip prisiglausti prie tokio architektūros korio? Pataikaujant kaimynui, tektų suręsti itin sudėtingą avilį, kurio forma vargu ar glaudžiai sietųsi su funkcija. Juk Mokslo ir studijų centre buvo numatytos ne tik auditorijos, bet ir sudėtingos laboratorijos. Pasak architektės Gražinos Janulytės-Bernotienės, mokslo korpusas – tai fabrikas. Todėl pasirinktas kitas išmintingas kelias: suprojektuoti lakoniškos estetikos šiuolaikinį pastatą, kontrastuojantį su judriu Dizaino fakulteto statiniu.

Įsikurta erdviame sklype: jo aplinka suformuota, tačiau ateityje keisis. Veikiausiai, gretimo sklypo nuomos terminui pasibaigus, bus iškeldinta degalinė, kitoje pusėje numatyta pratęsti „studentų akligatviu“ šiandien vadinama gatvelę, sujungsiančią Studentų gatvę su K. Baršausko prospektu. Bus suformuota dviejų lygių sankryža, svarbi miesto transporto infrastruktūrai. Šalimais esančiose neužstatytose valstybinėse teritorijose, kurios 100 metų išnuomotos KTU, numatyta universiteto plėtra.

13 tūkst. kv. m ploto komplekso statyba užtruko beveik dvejus metus, vien centro statyba kainavo 54 mln. litų. Projektuojant KTU Mokslo, studijų ir verslo centrą remtasi suomių architektų patirtimi. Lietuva ir Suomija – tai šalys, kuriose beveik pusę metų šalta ir tamsu, todėl stikliniai fasadai, atriumai, holai su viršutiniu apšvietimu yra tikrai geras ir patikrintas sprendimas. Taip patiriama mažiau šilumos ir šviesos nuostolių. Žmonės bendrauja ir valgo ne lauke, o didelėse vidaus erdvėse ir nebijo būti stebimi savo darbo vietose. Svarbu priminti, jog G. Janulytės-Bernotienės komanda yra sukaupusi savo žinovystę ir patirtį dirbdama prie šios tipologijos pastatų – projektuodama LSMU Farmacijos fakultetą su mokomąja vaistine.

Pastatas sudarytas iš dviejų dalių, sujungtų stiklo koridoriumi. Viena dalis skirta verslo centrui, kita – mokslo laboratorijoms. Pasak projekto autorių, statinio architektūrinis kodas gimė suvokus mokslo ir verslo prieštarą ir galimą darną, kaip baltos ir juodos neatsiejamą sąlytį, kaip Jin ir Jan jungtį, atnešančią harmoniją.
Iš tolumos matoma verslo centro vertikalė dengta 12 kvadratinių metrų ploto grafinio betono plokštėmis. Plokščių piešinys – autorinis architektų kūrinys. Į vakarus ir į vidinį kiemelį su terasa žvelgiančiame verslo centro fasade betono plokštės įvairintos pakrypusiais langeliais, kurie natūraliu apšvietimu maitina vidaus patalpas, skirtas konferencijų salių prieigoms. Konferencijų salėse, kaip ir kitose abiejų korpusų erdvėse, dienos apšvietimas stačiai sugaudytas, surinktas kiekvienas vertingas spindulėlis. Daugiaaukščiame įrengtos kelios laiptinės. Priešgaisrinė lauko laiptinė ne tik evakuacinė: ja galima patekti į atskirų verslo įmonių išsinuomotas patalpas tiesiai iš lauko, neužsukant į bendrąjį vestibiulį. Verslui skirtuose aukštuose kabinetai išrikiuoti abipus koridorių. Jie kompaktiški, pritaikyti vidutinio verslo ir individualioms įmonėms.

Mokslo korpusas turi 20 metrų išsikišančią konsolę, prilaikomą dviejų atramų. Po ja natūraliai susiformavo statinio prieigų parteris. Laboratorijų korpuse visuose aukštuose patalpų išdėstymas skiriasi. Tai nulemta įvairios jų paskirties. Centro laboratorijose bus naudojama pati šiuolaikiškiausia įranga, todėl suprojektuoti ir įrengti antivibraciniai pamatai patalpoms, kuriose veiks aplinkos vibracijoms jautri įranga. Pastate veikia speciali gaisro gesinimo vandens rūku sistema. Ji efektyviau aušina degantį paviršių, sugeria karštį, o į degimo zoną patenka mažiau deguonies. Statinio atrakcija – vadinamasis „švarusis kambarys“. Tai moksliniams tyrimams ar gamybai skirta patalpa, kurioje dirbtinai sumažintas ir kontroliuojamas dulkių, mikrobų, cheminių medžiagų garų, aerozolių dalelių kiekis.
Estetiškai aktyvūs šioje pastato dalyje yra posėdžių kabinetai. Jų tūriai dengti reljefiniais dažais su tauriųjų metalų sidabro, vario ir aukso blizgesiu, dominuoja net tik erdvėje, apžvelgiamoje stovinčio žmogaus akių lygmenyje. Kabinetų išorinės lubos traukia pažvelgti žemyn ir iš viršutinio aukšto. Dar vienas svarbus dekoro elementas šioje pastato dalyje – tai autorinis šviestuvas vestibiulyje, aštriais kampais, it cheminio elemento molekulė, išsirangęs palei laiptinę. Pastato fasadai dengti struktūriniu įstiklinimu iš didžiulių stiklo lakštų. Lakštai sumontuoti įstrižai su tiksliu 5 laipsnių pasvirimu. Tarp pagrindinio fasado ir lakštų susiformuoja ir oro tarpas, ir natūrali trauka. Lyginant abu „Santakos“ fasadus, prioritetų atiduoti nepavyks, nes fasadai tarsi sukibę tarpusavyje: stiklinio fasado efemeriškumas sustiprina solidaus, įžeminto juodojo bokšto išraišką. Jei nurengtume betonu ir stiklu padabintus naujadaro fasadus, pamatytume, jog „Santakos“ tūriai akivaizdžiai respektuoja istorinę Studentų miestelio teritorijos architektūrinę gaidą.

Baltąjį ir juodąjį korpusus jungia konferencijų dalis, kurioje, pasak architektės G. Janulytės-Bernotienės, yra didžiausia šio projekto netektis. Architektės, siekdamos skatinti bendruomeniškumą ir aktualizuoti bendravimo vertybę, virš konferencijų bloko suprojektavo atvirą žaliąją terasą, tačiau lėšų stygiaus Damoklo kardas kirto būtent per tą vietą, neįvertinus, kokią estetinę bei funkcinę pridėtinę vertę atneša terasos. Išimkime jos analogą iš architekto Audriaus Ambraso suprojektuotos „Swedbank“ centrinės būstinės Vilniuje, ir pamatysime, kaip objektas netektų dalies architektūrinių vertingųjų savybių.

Pasak architekčių, jų studijos darbai kartais kritikuojami, esą nejaukūs ir šalti. Jos tvirtina, kad su malonumu interjere naudotų medį, kaip antai Suomijoje. Deja, mūsų visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklės neleidžia naudoti tokio dydžio statiniuose degių medžiagų. Todėl griežtą, juodai baltą polichromiją viduje šildo betono tekstūra, poilsio zonos su minkštasuoliais, bėgantis zigzago motyvas, žaliai mėlyna spalvinė gama konferencijų salėse, raudono kolorito akcentai.

Naujasis KTU statinys estetiškai dominuoja visoje K. Baršausko prospekto išklotinėje: galinčių varžytis su išraiškinga statinio architektūra gatvėje tiesiog nėra. Ryškiausios statinio vertybės yra sėkmingai realizuotas architektų pirminės minties kodas, betono kaip statybinės medžiagos estetinė ekspozicija, natūraliu apšvietimu užpildytos erdvės ir racionalus pradas patalpų išdėstymo schemoje. Belieka linkėti statinio eksploatuotojams atrasti kelią nuo verslo iki mokslo per juos jungiančią gatvelę, susitinkant joje veiksiančioje kavinaitėje.

Menotyrininkė
Vaida Almonaitytė-Navickienė

Bernotiene_Santaka_KTU

E:ProjektaiKTU Slenis SANTAKApristatymai KAUET_PARODOSArch m

E:ProjektaiKTU Slenis SANTAKApristatymai KAUET_PARODOSArch m

E:ProjektaiKTU Slenis SANTAKApristatymai KAUET_PARODOSArch m

KTU Pjuvis 1-1m

KTU Pjuvis 2-2

studentu miestelio situacijos schema 2014-11-21

11

22

33

44

55

66

77

88

99

error: