Gimė 1979 m., Šiauliuose.

Architektūrą baigė 2003 m. VGTU.

Į užsienį išvyko 2006 m.

Architektė Eglė Feil architektūros studijas baigė VGTU ir įgavusi magistro laipsnį 2003 metais dar tris metus dirbo Lietuvoje. Tačiau 2006 metais patraukė į Vokietiją. Architektė teigia, kad darbą Vokietijoje susirado pakankamai greitai, itin pravertė trijų metų patirtis Lietuvoje.

Architektei teko dirbti ne viename Vokietijos architektų biure. Tačiau dabar yra laisvai samdoma architektė: „Esu savarankiškai dirbanti architektė, o tai reiškia esu samdoma tam tikriems projektams ir nesu prisirišusi prie kurio nors biuro. Toks darbo būdas labai populiarus Vokietijoje, suteikia daugiau laisvių ir leidžia racionaliau planuoti darbo laiką bei pajamas, bet, žinoma, iš kitos pusės tai nesustojanti ir niekada nesibaigianti naujų projektų ir partnerių paieška. 2008 metais besidairant naujo projekto Hamburge, buvau netikėtai nustebinta gavusi pasiūlymą dirbti su Alfredu Trimoniu, kuriam iki šiol esu dėkinga už neįkainojamą patirtį, kuris, savo asmeniniu pavyzdžiu, įkvėpė mane pasitikėjimo savimi ir suvokimo, kad ir būdami architektais iš Rytų Europos turime begalę labai vertinamų privalumų vietinėje rinkoje.”

Architektė Eglė Feil, esanti Bavarijos archiktetų sąjungos nare, daugiausiai užsiima įvairiomis renovacijomis ir rekonstrukcijomis, tačiau projektuoja ir naujus objektus: “Kaip visada dirbau su įvairiausiais projektais, nuo naujos statybos senelių pensiono realizacijos Rosenheim‘e iki pačioje senamiesčio širdyje esančios palėpės rekonstrukcijos su antstatu istoriniam Bavarijos „Wittelsbacher Ausgleichfonds“ fondui. Dirbu kelių, kartu dirbančių, architektų biure, pas architektą Werner Trost Miuncheno centre. Darome daug įvairių projektų, nuo naujos statybos individualių gyvenamųjų namų iki, mano taip mėgiamų, senamiesčio rekonstrukcijų. Laikui bėgant, sąmoningai dirbant nedideliuose architektūros biuruose įgijau patirties visose 10-je Vokietijos architektam reikalingų „Leistungsphasen“ – statybos /projektavimo darbų fazių ir nuo 2011 metu esu ByAk- Bavarijos architektų sąjungos narė. Ko pasekoje esu atestuota architektė Miunchene. Paskutiniais metais Miunchene labai aktuali tema gyvenamo ploto tankinimas, todėl pagausėjo gyvenamųjų namų renovacinių projektų: ypač aktuali tema senamiestyje – palėpių įrengimas, fasadų apšiltinimas, naujų liftų esamose paminklosauginėse laiptinėse įrengimas bei apleistų industrinių teritorijų konversija ir naujas užstatymas.

Vienas įdomesnių architektės projektų – palėpės rekonstrukcija Miuncheno senamiestyje. Palėpėje įrengti trys butai su terasomis. Laiptinėje įrengtas stiklinis, penkių sustojimų liftas, kuris palengvina buitį ne tik neįgaliems, bet ir pensijinio amžiaus žmonėms. Architektė atkreipia dėmesį, kad lifto įrengimas yra finansuojamas valstybės. Projektas įgyvendintas 2011 metais. Pastate, kuris yra pastatytas apie 1900 metus, įrengti ne tik butai bet ir ofisai biurai.

Pasak architektės Eglės Feil: „Rekonstruojant pastatus ar įrengiant palėpes Vokietijoje, taip pat svarbūs ir kiti aspektai, kaip antai kiekvienam naujai įrengiamam butui turi būti įrengiama, arba iš miesto išsiperkama vieta automobilių ir dviračių parkavimui, bei naujai traktuojama visa namo priešgaisrinė situacija. Evakuaciniai keliai, automatiškai atsidarantis langas dūmams pašalinti, esant gaisrinei situacijai bei sandarios T30 (gaisro atveju neperdegančios per 30 minučių) butų bei rūsio durys. Įvykdžius tokią rekonstrukciją, visas esamas pastatas atitinka naujausius planavimo, energetinius, akustinius ir priešgaisrinius reikalavimus. Mano kaip architektės idėja ir indelis buvo ne tik sukurti šviesias ir išskirties erdves, bet taip pat palikti kuo daugiau senų/egzistuojančių konstrukcijų bei panaudoti statybų metu į atliekų konteinerį keliausiančias šimtmečius skaičiuojančias medžiagas bei elementus. Todėl šios medinės konstrukcijos buvo sutvirtintos metalinėmis sijomis bei atnaujinti seni kalviu ranku darbo turėklai laiptinėse ir panaudoti lifto įrengimo metu“.

Nors butuose gausu tradicinių medžio bei metalo elementų – butai labai modernūs ir erdvūs, su galerijomis bei stogo terasomis. Kiekvienas butas turi po du vonios kambarius, kurie, kaip ir visi butai, iškloti trisluoksniu ąžuolo parketu. Butai labai objektyvaus ir racionalaus išplanavimo, paliekantys erdves tolimesniems interjero įrengimo variantams.

Dar vienas įdomus architektės projektas – taip pat renovacija. Kaip teigia pati architektė, šie renovacijos projektai, atskleidžia jos asmeninį kūrybos stilių, uždavinius bei idėjas.

Šis projektas – tai vieno 250 m² buto įrengimas sename sandėlyje. Name taip pat įrengtas stiklinis liftas, izoliuotas stogas, įrengti stoglangiai bei taip pat atnaujintos namo priešgaisrines funkcijos bei suprojektuota nauja stogo terasa. Galerijos lygyje panaudotos senos medžio sijos bei pastatytas stiklinis tiltas perėjimui į antrą (dar neįgyvendintą) stogo terasą su restauruotais, iš laiptinės perkeltais senais turėklais. Bute du miegamieji, darbo ir du vonios kambariai, visos kitos patalpos suprojektuotos kaip atviros viena į kitą funkcijomis persiliejančios erdvės. Buto ašimi tapo židinio/virtuvės/koridoriaus spintos tūris, suskirstantis erdvę į funkcines zonas.

Architektė aktyviai dalyvauja lietuvių bendruomenės Vokietijoje veikloje: veda šeštadienines mokyklėles – kalbos/meno užsiėmimus, organizuoja Lietuvos jaunimo kino klubą. Tačiau architektė į Lietuvą grįžti neketina, tačiau tikisi, kad ir toliau pavyks aktyviai bendrauti ir bendradarbiauti su kolegomis iš Lietuvos.

Greta Grabytė