Metai 2014 m.

Architektūra G. Natkevičius ir partneriai

Rangov AB „YIT Kausta“

Sklypo plotas 3,74 ha

Bendrasis plotas 16 647 m²

Bendrasis tūris 59 866 m³

Paskirtis administracinė

2014 m. pradžioje Islandijos plente, prie prekybos centro „Mega“, duris atvėrė naujas įmonės „Senukai“ pastatas. Projektas kilo iš natūralaus poreikio sutelkti visus administracinius įmonės padalinius vienoje vietoje, nes tai didina darbo efektyvumą, lengvina komunikaciją ir pasiekiamumą partneriams. Architekto G. Natkevičiaus ir partnerių darbo rezultatas, 7 aukštų inovatyvus statinys, verčia prabilti apie tai, jog Laikinojoje sostinėje vystomi projektai gali suteikti miestui naujų įvaizdžių arba būti pavyzdžiu, kaip mieste atrasti vietą didelio mastelio statiniams.

Projekto įgyvendinimo vieta pasirinkta urbanistiškai daug klausimų kelianti teritorija prie Islandijos plento, šalimais prekybos centro „Mega“. Čia daugiabučių rajono monolitai atskirti kelių mazgais nuo teritorijos su vienbučiais namais, kur jau iš anksčiau buvo įsiterpęs didoko mastelio prekybos centras. Visame šiame funkciniame ir mastelių „kokteilyje“ savo vietą atrado ir naujasis septynių aukštų originalios H raidės plano administracinis pastatas. Kad ir kaip žvelgtum, vietos ir pastato santykis labai trapus ir sunkiai atrandamas, nors apibūdinti, kokia tai vieta ir kas joje tiktų, – taip pat sunki užduotis. Visgi akivaizdu, jog naujasis projektas neišgydo anksčiau sukurtų urbanistinių žaizdų, o ir toliau palieka vegetuoti. Kita vertus, didelio mastelio administracinės paskirties statinys lokalizuotas labai saugiu atstumu nuo bet kurių jautrių istorinių Kauno vietų, o tai jau atokvėpis visiems paveldo mylėtojams – ir dar didesnis atokvėpis projektuotojams.

Vienas pagrindinių naujojo pastato išskirtinių bruožų yra jo tūris, kuris iškeltas iš H raidės plano net septynis aukštus į viršų. Būtent netipiškas planas ir suteikia visam tūriui šiek tiek lankstumo, ko tikrai nebūtų pasirinkus stačiakampį planą. Jungiamoji grandis tarp dviejų šoninių korpusų tarsi atskiria du pusiau atvirus kiemelius. Vienas jų skirtas reprezentacijai – patekti į pastatą, o kitas – darbuotojų rekreacijai.

Pastato eksterjeras sukurtas nepamirštant vis dar dominuojančio stiklo dangalo, tačiau šiek tiek švelninant vientisumą langų ir plokščių ritmais. Sukurtas langų raštas pastatui suteikia žmogaus mastelį ir leidžia realiai suvokti tikrąjį mastą. Projekto kūrėjai eksterjerą metaforiškai prilygina knygų lentynai, kurios iliuziją kuria būtent šachmatų principu komponuoti pailgi langai. Atsiribojant nuo galimų perkeltinių prasmių nesunku pajusti, jog statinys savo masyvumu patraukia dėmesį, tačiau neapkrauna minčių gilinantis į jo formas ar architektūrines detales. Nesudėtingi klinkerio plytelių, stiklo, langų kompoziciniai ritmai nukreipia ne į pretenzingus užmojus, o į gryną funkcionalizmą, kurį sustiprina jau anksčiau aptartas racionalus pastato planas ir tūris. Šis statinys neįpareigoja savo išorės architektūra, todėl yra tinkamas neutraliai, jaukiai darbo vietai, o tai, beje, ir buvo vienas iš pagrindinių projektuotojų tikslų.

Vidaus erdvėse svarbiausia – patalpų planas. Statinys projektuotas konkrečios įmonės administracijai, turint tikslą įkurdinti beveik 1000 skirtingų darbo vietų, todėl planavimas orientuotas į tai, kokias funkcijas turi atlikti erdvės ir kaip geriausiai jas eksploatuoti. Panaudotas kabinetinis ir laisvasis planavimas, taip pat įrengtos mobilios darbo vietos. Nors vidaus planas pritaikytas konkrečioms funkcijoms atsižvelgiant į užsakovo vykdomos veiklos poreikius, tačiau palikta galimybė ateityje reorganizuoti patalpas keičiant ir stumdant lengvai transformuojamas pertvaras. Toliaregiškas arba, kitaip tariant, realus numatymas, jog vykstant pokyčiams įmonės veikloje pastatas taip pat turi keistis, suteikia projektui universalumo.

Projektuojant darbo vietas didelis dėmesys buvo skirtas natūraliam apšvietimui, stengiantis maksimaliai panaudoti į vidų patenkančią dienos šviesą. Taip pat iš karto pagalvota ir apie galimą dienos šviesos ir šilumos perteklių, todėl visi pastato langai yra su įmontuotomis žaliuzėmis, o pora pietinių sienų palikta apskritai be langų.

Pastato interjeras kurtas remiantis idėja, jog darbo aplinka turi būti patogi, neutrali ir solidi. Dominuojanti spalvų paletė neperžengia žemės atspalvių, todėl nesukelia vizualinės įtampos, neblaško, o kaip tik nuteikia darbingai. Kabinetuose ir darbo zonose funkcionaliai išnaudotas kiekvienas laisvas plotelis apstatant reikiamais biuro baldais, o kai kur net ir augalais. Vargu ar būtų galima sakyti, jog vidaus erdvės yra išskirtinio dizaino, bet šito, turbūt, net nebuvo siekiama, ir tai jokiu būdu nėra privalu. Ažūrinės pakabinamos lubos, pilki koridoriai, stiklo durys iš jų ir tankiai apstatytos darbo zonos yra tipiškas tradicinio biuro pavyzdys.

Tai, kas tikrai stebina, yra visų darbo vietų kiekis ir gebėjimas jas grupuoti ir organizuoti aukštuose. Juk įkurta ne tik darbo vietos, bet ir konferencijų salė, apie 50 pasitarimams skirtų kambarių, darbuotojų poilsio zonos, 17 virtuvėlių su buities technika norintiems mėgautis naminiu maistu, savitarnos valgykla, dušai ir daugelis kitų patalpų. Visa tai septynių aukštų pastatą paverčia tarsi viena organizuota struktūra, kurioje vyksta daug mikroprocesų. Suprojektuoti biurų pastatą, kuriame įsikurtų skirtingos įmonės, yra ne tas pats, kaip pritaikyti 16 647 m² pastatą bendrai veiklai. Tai – žymiai sudėtingesnė užduotis, bet projektuotojams ją puikiai pavyko įgyvendinti.

Dar vienas aspektas, suteikiantis projektui solidumo, yra energetinis efektyvumas. Kaip ir kiekviename A lasės lygio pasate, čia ypatingas dėmesys skirtas tam, kaip ir kokios šildymo ir vėdinimo sistemos veiks pastate. Bendradarbiaujant su tvarios inžinerijos ir projektavimo įmone „Sweco Lietuva“ pasirinktas centralizuotas inžinerinių sistemų valdymas. Pagal darbuotojų įeigos sistemą mikroklimatas yra reguliuojamas, tai yra vėdinimas ir šildymas atitinkamai pritaikomas pagal žmonių skaičių. Efektyvus energijos naudojimas yra atsakingos architektūros požymis, nes taip, be abejonės, kuriama ir žmogaus veiklai tinkama aplinka.

Plėtojant žmogui tinkamos aplinkos temą reikia pasakyti, kad teritorijos apželdinimas pranyksta kažkur tarp statinių gabaritų ir dominuojančio asfalto. Šiek tiek stengtasi sukurti privatesnę erdvę šiauriau esančioje dalyje. Čia suformuotas tarsi kiemelis su sodinukais ir poilsio vietomis, kur vasarą galima net ir pietauti. Visgi pastato teritorija nėra viena iš tų vietų, kurioje kiltų rekreacijos minčių, tačiau nesunku pastebėti, jog problemų, kur statyti automobilius, neturėtų kilti. Daug spragų turintis Kauno viešojo transporto tinklas su vos keliais autobusų maršrutais šią teritoriją palieka susisiekimo periferijoje, todėl natūralu, jog tenka pasirūpinti ne tik didele lauko, bet ir požemine automobilių stovėjimo aikštele.

Apibendrinant galima teigti, jog naujasis administracinis pastatas yra reikšmingas objektas Kauno miesto verslo statinių žemėlapyje. Jis nekonfliktuoja su istoriškai jautriomis miesto zonomis, kuria neutralią ir funkcionalią darbo erdvę bei prisideda prie energetinio efektyvumo kūrimo ir plėtojimo.

SANTRAUKA

2014 m. Kaune duris atvėręs septynių aukštų H raidės plano administracinės paskirties statinys yra geras pavyzdys, kaip funkcionaliai ir efektyviai sukurti beveik 1000 darbo vietų turintį objektą. Didelis dėmesys natūraliam dienos apšvietimui bei centralizuotai valdomoms vėdinimo ir šildymo sistemoms suteikia projektui tvarumo ir novatoriškumo.

Marta Zigmantaitė