Panevėžys yra išskirtinai kompaktiškas, tai lemia didelis gyventojų tankumas, daugiafunkciškumas miesto planavime ir gerai išvystytos skirtingos judėjimo galimybės. Istoriškai susiformavęs iš atskirų gyvenviečių radialinės struktūros, Panevėžio miestas pasižymi aiškiai išreikštomis pietūs–šiaurė ir rytai–vakarai judėjimo kryptimis. Tankiai apgyvendinti gyvenamieji kvartalai yra beveik vienodai nutolę nuo miesto centrinės dalies, prekybos ir paslaugų bei pramonės teritorijos, apsuptos gyvenamaisiais rajonais ir žaliosiomis zonomis. Nors savo urbanistine struktūra Panevėžys yra panašus į kitus miestus, kur pagrindiniai želdynai yra išsidėstę šalia vandens telkinių, Šiaurės Lietuvos sostinė pasižymi tuo, kad bendramiestės žaliosios erdvės yra sujungtos ne tik Nevėžio upe, bet ir nuosekliai besijungiančiais pėsčiųjų ir dviračių takais. Šių ryšių įgyvendinimą lėmė sėkmingai suformuota Panevėžio miesto Senvagės ir Skaistakalnio parkų su prieigomis kompleksinė sutvarkymo konkurso projektavimo užduotis, kurios formavimas rėmėsi apklausomis ir susitikimais su suinteresuotomis šalimis. Pirmąją vietą laimėjęs projektas „Nevėžio slėnis“ pasiūlė įgyvendinant pagrindines miesto žaliąsias erdves atgręžti miestą į Nevėžį. Dabar, kai projektai jau įgyvendinti, galima aprašyti ne tik šių viešųjų erdvių projektuojamus sprendimus, bet ir apžvelgti miestiečių viešųjų erdvių naudojimo galimybes ir siūlomas parkų veiklas.
Konkursiniame darbe siūlomi architektūriniai – kraštovaizdžio sprendimai parkams bei jų sujungimo pėsčiųjų ir dviračių takais urbanistinė koncepcija. Šis sprendimas papildė Panevėžio miesto savivaldybės vykdomą visų pagrindinių miesto žaliųjų erdvių – „Ekrano“ marių prieigų, Skaistakalnio parko, Senvagės parko, Nevėžio upės vingių ir krantinių, Kultūros ir poilsio parko bei Berčiūnų miško parko – sujungimo į vientisą poilsio ir aktyvaus laisvalaikio sistemą koncepciją. Suprojektuoti Senvagės ir Skaistakalnio parkai yra visai šalia vienas kito, tačiau jie išsiskiria savo charakteriu ir siūlomais laisvalaikio praleidimo būdais. Senvagės parkas – tai vienas iš pagrindinių traukos taškų miestiečiams ir miesto svečiams su miesto centrine – Laisvės aikšte ir kitomis viešosiomis erdvėmis, nuosekliai susijungianti urbanizuota gamtinio profilio teritorija. Senvagėje vyksta daug bendruomeninių, sportinių ir miesto renginių, o parko erdvės dažnai tampa gyventojų kelionės mieste dalimi ir miesto svečių lankytinu objektu. O Skaistakalnio parkas nuo miesto centrinės dalies yra atskirtas Nevėžio upe, apsuptas gyvenamųjų kvartalų, todėl nėra taip aiškiai juntamas miesto urbanistinėje aplinkoje. Tai natūralaus, gamtinio miško charakterio parkas su į aktyvų laisvalaikį ir rekreacinį poilsį orientuotomis veiklomis. Šalia Skaistakalnio parko tvenkinių taip pat rekonstruota J. Čerkeso-Besparnio sodyba, kurios tikslus – kultūros, edukacijos ir socialinės veiklos – įgyvendina neseniai pradėjęs veikti kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“.
Augustas Makrickas
Senvagės parkas.
Užsakovas: Panevėžio miesto savivaldybė
Vieta: Panevėžys, Lietuva
Teritorijos dydis: 9,03 ha
Metai: 2023
Statinio projekto vadovė – M. Nemunienė, architektūrinės dalies vadovas – A. Jonauskis,
architektai – T. Jonauskis, A. Makrickas, Justina Muliuolytė, L. Kulikauskas.
Panevėžio miesto Senvagė – tai teritorija, pažyminti istorinę Nevėžio vagą, kuri laikui bėgant ir upei pakeitus kryptį pavirto į tvenkinį. Vystantis centrinei daliai, miesto švarinimo tikslais ši teritorija buvo kanalizuota, suformuoti pylimai. 1972 metais pradėtas rekonstrukcijos projektas, kuris sukūrė takų sistemą, poilsio bei apžvalgos vietas ir keturiasdešimčiai metų nulėmė erdvės ir Panevėžio miesto įvaizdį. Prieš paskelbiant centrinės dalies želdynų architektūrinį konkursą Senvagės parko sukūrimo teritorijoje vyravo fiziškai susidėvėjusios dangos ir morališkai pasenusi želdyno aplinka, visoje teritorijoje trūko reprezentatyvumo ir galimybių miestiečiams labiau pritaikyti erdvę savo laisvalaikiui. Nors miesto Senvagė buvo mėgstama lankytojų, o ją supanti aplinka išraiškinga, infrastruktūra ir architektūriniai sprendimai ribojo pasiekiamumą ir patogų erdvės lankymą. Pagrindinis Senvagės parko atnaujinimo tikslas buvo rekonstruoti Senvagės parką sukuriant kokybišką miesto viešąją erdvę, efektyviai išnaudojant esamą takų tinklą, siekiant sujungti viešąsias erdves, skirtingas parko funkcines zonas bei parko infrastruktūrą viršutinėje ir apatinėje parko terasose. Atnaujinto parko architektūrinė koncepcija remiasi Panevėžio istorinei architektūrai būdingų rausvos spalvos molinių plytų taku, kuris žiedu sujungia visą parko teritoriją. Šis takas veikia ir kaip architektūrinę išraišką vienijantis elementas, viršutinėse terasose sujungia viešąsias erdves – Kunigaikščio Aleksandro ir J. Balčikonio skverus, o apatinėse terasose apjuosia tvenkinį, integruoja mažosios architektūros objektus, tiltais sujungia salą ir nusileidžia prie tvenkinio ir Nevėžio upės sukurdamas skirtingų tipų poilsio ir apžvalgos aikšteles.
Ryšiai ir jungtys
Siekiant išsaugoti susiformavusį viešosios erdvės charakterį, parko sprendiniuose buvo efektyviai išnaudojama esamų jungčių sistema, kuriami tik trūkstami ryšiai ir nuosekliam judėjimui papildomo susisiekimo galimybės. Pagrindinis, rausvų plytų pėsčiųjų takas juosia tvenkinį ir sklandžiai susijungia su bendramiesčiu rausvo asfalto dviračių taku, kuris žaliu intarpu atskiria pėsčiųjų ir dviračių judėjimo srautus. Nuo pagrindinio tako kuriami papildomi betoninių trinkelių jungiamieji takai, kurie veda į parko prieigas ir jungią teritoriją su kitomis miesto erdvėmis. Judėjimo galimybės parke suprojektuotos vadovaujantis universalaus dizaino principais, todėl visi nauji takai neviršija 5 proc. nuolydžio ir užtikrina gerą pasiekiamumą visiems miestiečiams. Patekimas į parką iš pietinės ir vakarinės pusių leidžiasi šlaitais nuo miesto centrinės dalies į apatines terasas ir suteikia miestiečiams naujus matymo kampus, kurie leidžia apžvelgti visą parko teritoriją ir miesto panoramas. Siekiant architektūrinio vientisumo rausvos plytos naudojamos ir tiltų į Senvagės salą apdailai, tęsiant vienijančio tako koncepciją, kuris leidžia pereiti ir vandenį. Tvenkinio kranto liniją pabrėžia stačiakampio formos, šviesaus betono kuriamas siluetas, kuris pakeitė prieš tai čia buvusias nuožulnias krantines. Tai ne tik leidžia lankytojams prieiti prie vandens, bet ir užtikrina mažiausių miestiečių saugumą apribojant galimybę nušliuožti šlaitu žemyn ir sušlapti. Visi parke projektuojami takai apšviesti, šalia pagrindinio tako numatyti šviestuvai sukuria jaukumą ir pabrėžia žiedą, juosiantį Senvagės tvenkinį, kiti užtikrina saugumą ir matomumą greito judėjimo ir jungiamuosiuose takuose.
Erdvės ir veiklos
Užtikrinant parko gyvybingumą ir atliepiant skirtingų lankytojų laisvalaikio praleidimo būdus visoje teritorijoje, kuriamos įvairaus tipo poilsio vietos ir apžvalgos aikštelės. Prie pagrindinio patekimo į parką pietinėje pusėje esantis šlaitas paryškinamas terasuotomis atraminėmis sienutėmis, kurios jungia viršutinę ir apatinę terasas, leidžia poilsiaujant stebėti fontaną ir Senvagėje vykstančius miesto renginius. Šalia jos numatyta aktyvi vaikų žaidimų aikštelė su laipynėmis ir laiptuota medinė terasa. Vakarinėje pusėje esantis J. Basanavičiaus skveras su laiptuota aikštele sukuria naujus miesto panoramų stebėjimo taškus, o šalia esantis takas sujungia parką su istorine miesto dalimi. Šiaurinėje dalyje esanti poilsio aikštelė, naudojant atramines sienutes, nusiterasuoja iki vandens ir leidžia apžvelgti miesto centrinę dalį. Vakarinėje pusėje suprojektuotos aikštelės su nusileidimais prie upės, apžvelgiamas Nevėžis ir kitoje pusėje esanti naujamiesčio krantinė. Šalia rausvos spalvos tako esančiose aikštelėse poilsio vietos kuriamos naudojant tokios pačios apdailos atramines sienutes su medžio danga atsisėdimo vietose.
Visoje parko teritorijoje naudojama mediena yra iš maumedžio, šio ilgamečio augalo lentos pasižymi atsparumu, patvarumu ir užtikrina ilgaamžį naudojimą. Šalia vandens įrengtos skirtingo pločio terasos sukuria anksčiau ribotas galimybes nusileisti prie vandens ir čia atsipalaiduoti. Terasose naudojami skirtingo ilgio, pavieniams ir lankytojų grupėms skirti suoliukai iš tokios pat medienos. Naujas ir svarbus parko elementas yra tiesiai priešais pagrindinį patekimą į parką suprojektuotas pontoninis lieptas, kuris leidžia pakilti virš vandens ir iš arčiau stebėti fontano pasirodymus. Liepto ir pagrindinio patekimo laiptų formą pabrėžia šalia numatytos plačios medinės dangos laiptuotos poilsio terasos. Tvenkinio viduryje – Senvagės sala, anksčiau buvusi tranzitinė erdvė, dabar transformuota į poilsio oazę. Formuojant išskirtinai žalią salos charakterį dangai naudojamas klinkerio plytų korys, o erdvėje numatyti vienviečiai ir dviviečiai medžio lentų gultai, pasukti skirtingomis kryptimis, leidžiantys lankytojams visuomet rasti tinkamą saulės šviesos kampą.
Senvagės tvenkinyje esantis fontanas taip pat atnaujintas, purškianti vandens kompozicija sukurta pasitelkiant pontoninius plūdurus. Šiuolaikinėmis technologijomis papildytas fontanas leidžia parke kurti programuojamus ir su muzika suderintų srovių ir šviesų pasirodymus. Viena iš pagrindinių miestiečius traukianti pramoga parke – projekcijos ir videokūriniai, eksponuojami ant vandens, kurie įmanomi dėl galingo projektoriaus, sumontuoto pietiniame šlaite. Svarbus elementas buvo patekimų į parką ir skirtingų parko vietų žymėjimas informaciniais stendais, keturių tipų stendai su nuorodomis pateikia lankytojams naudingą informaciją apie parko veiklas ir nurodo kryptis.
Želdiniai
Miesto centriniame želdyne derinamos rekreacinės ir reprezentacinės funkcijos. Želdinių kompozicijomis pabrėžiamos skirtingos erdvės, kuriama urbanistinė ir gamtinė pusiausvyros išraiška. Anksčiau atviri parko tvenkinio krantai apželdinti, o viršutines ir apatines terasas atskiria lapuočių ir spygliuočių grupės. Augalų pasirinkimuose akcentuojamas sezoniškumas, leidžiantis pajusti gamtos kitimą ir išvysti vis kitus augalų atspalvius. Pavasarį ir vasarą žydintys, rudenį įvairiomis spalvomis pasipuošiantys medžiai ir krūmai kartu su tvenkinio vandens atspalviais kuria įsimintiną ir unikalią Senvagės parko panoramą. Želdiniai apgaubia parką iš vakarinės pusės ir atveria Nevėžio upės vagą rytuose. Augalų kompozicijos leidžia integruoti naujus takus ir padeda išlaikyti balansą tarp saulėkaitos ir pavėsio kokybiškam laisvalaikio praleidimui ir pasivaikščiojimams.
Skaistakalnio parkas
Užsakovas: Panevėžio miesto savivaldybė
Vieta: Panevėžys, Lietuva
Teritorijos dydis: 29,7 ha
Metai ir statusas: vyksta statybos, 2022 m. planuojama parką atverti lankytojams
Metai: 2023
Statinio projekto vadovas – A. Karanauskas, architektūrinės dalies vadovė – M. Nemunienė,
architektai – T. Jonauskis, A. Makrickas, Justina Muliuolytė, L. Kulikauskas.
Skaistakalnio parkas – seniausias ir vaizdingiausias parkas Panevėžyje. Čia išskirtinai gamtišką erdvę juosia Nevėžio upės vingis, kuris susitinka su parką tvenkiniais papildančiu Žagienio upeliu. Parkas suformuotas kaip dvaro prieigos ir nuo tarpukario buvo pamėgta panevėžiečių poilsio ir kultūrinių renginių vieta. Čia buvo minimos valstybinės ir miesto šventės, vykdavo gegužinės, parodos, skautų sueigos, daug dėmesio skirta sportinėms veikloms ir aktyvaus laisvalaikio puoselėjimui. 1926 metais nusipirkęs dalį Skaistakalnio dvaro žemės, poetas J. Čerkesas-Besparnis pasistatė modernų raudonų plytų namą, kuris garsėjo miesto inteligentijos sueigomis. Iki dabartinio parko rekonstrukcijos projekto Skaistakalnio teritorija kaip ir miesto Senvagė buvo rekonstruota tik aštuntajame dešimtmetyje. Tuometis projektas papildė parką naujais takais, suformavo medžių alėjas, atnaujino tiltus per tvenkinius ir Nevėžio upę. Nors parko teritorija visuomet buvo vertinga savo istorija, gamtiniu potencialu ir miesto kultūra, miestiečiams trūko aiškesnės takų struktūros, geresnių erdvių ir aikštelių bei įvairesnių aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdų. Pagrindinis parko atnaujinimo tikslas buvo puoselėjant miškingą parko charakterį integruoti bendramiestį pėsčiųjų ir dviračių taką, kurti naujas funkcijas ir aktyvias veiklas, išryškinant atskiras teritorijos zonas ir pabrėžiant upės ir tvenkinių krantines. Skaistakalnio parko projekte išskirtos atskiros funkcinės grupės: aktyvių veiklų pievos zona, poilsio ir žaidimų tvenkinių zona su J. Čerkeso-Besparnio sodyba, pažintiniais takais paremta miško zona ir parko prieigos palei Žagienio upelį.
Ryšiai ir jungtys
Miesto centrinėje dalyje esantis parkas išsiskiria tuo, kad dėl Nevėžio upės vagos ir J. Biliūno gatvių apribojimo bei gyvenamųjų kvartalų užstatymo yra pasislėpęs miesto struktūroje. Siekiant užtikrinti parko pasiekiamumą ir aktyvų naudojimą buvo išryškinami skirtingų pusių patekimai. Tai pagrindinis patekimas nuo istorinio „Muilo fabriko“, vedantis prie parko tvenkinių, rekonstruotas pėsčiųjų tiltas prie atviros pievos nuo Sporto gatvės ir šoniniai patekimai – miesto želdynus jungiantis pėsčiųjų ir dviračių takas nuo Senvagės parko ir nuo „Ekrano“ marių bei takas palei Žagienio upelį miesto pietinės dalies gyvenamųjų rajonų link. Vadovaujantis buvusiais pagrindiniais parko takais ir kuriant papildomas pažintines jungtis buvo įrengta nauja takų struktūra. Pagrindiniai takai – platūs ir patogūs, greitai ir lėtai judėti skirti asfalto pėsčiųjų ir dviračių takai atskirti žaliu intarpu, siauresni, jungiamieji asfalto takai pėstiesiems ir rekreaciniai pluktų atsijų takai skirti gamtinei aplinkai pažinti. Siekiant atnaujinti nusidėvėjusią aplinką ir užtikrinti sklandžias jungtis parke atnaujinti visi trys pėsčiųjų tiltai. Tiltai per tvenkinius buvo suvienodinti savo architektūrine išraiška sukuriant išraiškingus turėklus iš ypač storų maumedžio lentų apdailos. Atnaujinti tiltų konstrukciniai elementai ir betoninis pagrindas, suvienodintas nuolydis. Pėsčiųjų ir dviračių takas, einantis per vieną iš tiltų, nenutrūksta, o srautų judėjimas pabrėžtas skirtingos spalvos asfalto danga. Taip pat rekonstruotas ir didysis pėsčiųjų tiltas per Nevėžio upę, projekte iš esmės keičiant Skaistakalnio parko pusėje esančias takų jungtis. Plačios arkos profilio tiltas parko pusėje anksčiau pasibaigdavo stačiais laiptais, besileidžiančiais iki pievos lygio, tai fiziškai užkirsdavo susisiekimą daugumai miestiečių, kurie norėdavo aplankyti parką su vaikų vežimėliais, dviračiais ar turi judėjimo sunkumų. Naujojo tilto dalis išilgėja sulygindama nuolydžius ir Y formos planu išskiria judėjimo kryptis užtikrindama sklandų susijungimą su pagrindiniu parko pėsčiųjų ir dviračių taku.
Erdvės ir veiklos
Siekiant, kad atnaujinamas parkas būtų aktyviai naudojamas ir patrauklus miestiečiams, viena iš svarbiausių projekto užduočių buvo skirtingų funkcinių zonų vystymas ir jų įveiklinimas nuosekliai visame parke kuriant sporto, poilsio ir laisvalaikio infrastruktūrą. Pagrindinio parko patekimo ir bendramiestės dviračių ir pėsčiųjų trasos susijungimo vietoje ties Žagienio upelio tvenkiniais formuojama poilsio ir žaidimų zona. Čia sukurtos dvi gamtiškų formų vaikų žaidimų aikštelės, kurių perimetrus formuoja ilgi stambių maumedžio lentų apdailos suoliukai ir besitęsiantys parko takai. Pietinėje pievos dalyje šalia vandens sukurta poilsio aikštelė, kuri pabrėžia J. Čerkeso-Besparnio sodybos prieigas. Palei tvenkinius juosiančius takus sukurtos poilsio vietos su atlošais ir jaukiu medžių užnugariu, kuris taip pat kuria malonų pavėsį karštomis dienomis. Šalia pagrindinių aikštelių lankytojų patogumui įrengti dviračių stovai. Visame parke esančiuose mažosios architektūros objektuose naudojama vienoda architektūrinė išraiška – tamsios spalvos metalas su stambaus profilio kietmedžio lentų apdaila. Naudojama funkcionali infrastruktūra ir viso parko tolygus apšvietimas užtikrina saugumą, patogumą ir leidžia lankytojams rinktis skirtingo pobūdžio laisvalaikį: stebėti gamtą, leisti laiką bendraujant, skaitant, poilsiui pasirenkant atviresnes arba uždaresnes parko erdves.
Kita suformuota parko zona – tai aktyvių veiklų erdvės šiaurinėje parko dalyje, ties Nevėžio upės kilpa. Šioje vietoje išsaugomas atviros pievos charakteris, kuris pratęsiamas upės link praretinus menkaverčius tankius krūmynus ir kuriant natūralias prieigas prie vandens. Šalia Nevėžio tilto kuriamos aktyvios, į sportą ir aktyvų laisvalaikį orientuotos erdvės. Tai lauko treniruokliai, gimnastikos įrenginiai, stalo teniso ir paplūdimio tinklinio aikštelės. Visą pievą jungia rekreacinis plūktų atsijų takas, palei kurį sukurtos pavienių ir lankytojų grupių poilsio vietos, įrengtos bendro naudojimo kepsninės. Pievoje vyksta bendruomenės renginiai, sporto treniruotės, piknikai, šiltojo sezono metu čia rengiamos mėgėjiškos sporto varžybos. Tai taip pat ir neformali augintinių susitikimų bei žaidimų vieta. Pievos pakraštyje išsaugotas ir prižiūrimas ilgaamžis ąžuolas, kurį žiedu supa ištisinis suoliukas. Pietinėje pusėje, natūraliame šlaite, įrengti išskirtinai ilgi terasuoti suolai, kurie atskiria apatinę ir viršutinę terasas. Ši erdvė pritaikyta bendruomenės pievoje vykstantiems renginiams stebėti ir susitikimams. Tai, parko lankytojų nuomone, – geriausia saulėlydžių stebėjimo vieta Panevėžio mieste.
Želdiniai
Centrinė parko dalis vertinga savo želdiniais ir dendrologinėmis savybėmis, todėl čia puoselėjami esami pavieniai medžiai bei suformuotos alėjos ir eilės. Pradedant projektavimo darbus ir vykdant medžių taksaciją Skaistakalnyje buvo pažymėtos atskiros pasodintų želdynų grupės, identifikuoti ekologinėmis savybėmis pasižymintys bei retesnių rūšių augalai. Parke vykdomas skirtingo tipo šienavimo režimas, siekiant, kad pomedyje formuotųsi gausios augalų bendrijos ir būtų išsaugoma biologinė įvairovė, taip atsiskirtų miškingos, proskynų ir pievų zonos.
Tvenkinių pakrantėse suformuotos pavienės žydinčių krūmų grupės, sustiprintas tradicinis – istorinis miestų parkų įspūdis. Parkas papildytas naujomis rūšimis – anksti pavasarį pražystančiomis, rudenį ilgai skirtingas spalvas keičiančiais augalais, kurie parko erdves nudažo įvairiausiomis spalvomis. Nevėžio upės krantinės praretintos ir apgenėtos, atsisakyta tankių krūmynų, siekiant užtikrinti vizualinį ir fizinį ryšį tarp atvirų pievų ir upės. Kitame Nevėžio upės krante suformuotas tankesnis lapuočių ir paupio krūmų želdinimas, pridengiantis esamus pastatus. Pasirinktas parko želdinimo tipas – natūralus, gerinantis upės pakrančių ir miško įvairovę, formuojantis žaliąjį triukšmo ir taršos barjerą nuo urbanizuotų erdvių kitapus upės.
MŪSŲ PARTNERIAI
