Architektai: Gustė Kančaitė, Kęstutis Kajokas, Ieva Šalomskienė, Linas Ulickas, Dovilė Gavelienė, Algirdas Ramonas, Deimantė Vaičiukynaitė, Tomas Petreikis
Vieta: Aukštaičių g. 7, Vilnius
Plotas: 28 500 m²
Metai: 2017–2023
Fotografas: Norbert Tukaj
Naujasis Paupio kvartalas Vilniuje asocijuojasi su modernia ir išskirtine architektūra, unikaliomis viešosiomis erdvėmis bei kokybiška kvartalo regeneracija. Nors kvartale dar numatyti keli projektai, pagrindiniai kvartalai jau užbaigti. Vienas jų – šeštasis Paupio kvartalas, projektuotas Kančo studijos, išsiskiria iš visų savo netikėtomis formomis bei keturių aukštų arka.
Šeštojo Paupio etapo vietoje XIX amžiaus pab. veikė Iljos Effeno Lipskio pastatyta alaus darykla ir spirito varykla, o po Antrojo pasaulinio karo ją pakeitė ir čia įsikūrė skaitiklių gamykla. Šio etapo statybos prasidėjo 2020 metų liepos mėnesį.
Architektūra, kurią įkvėpė istorija. Šeštojo etapo pastatų kompleksas suprojektuotas kvartalo pradžioje – Aukštaičių ir Paupio gatvių sankirtoje. Vyriausioji kvartalo architektė Gustė Kančaitė pagrindiniu jo akcentu pasirinko arką, atspindinčią senosios rajono architektūros bruožus. Architektės teigimu, įkvėpimo semtasi bendraujant su senaisiais Paupio gyventojais. Anksčiau viename iš pastatų čia buvusi didžiulė arka atliko svarbią simbolinę reikšmę, todėl buvo prašoma ją išsaugoti. Taip pat, teritorijoje pradėjus senųjų pastatų griovimo darbus, paaiškėjo, kad visų jų konstrukcijos yra sudarytos iš skliautų. Tai galutinai išryškino projekto architektūrinę kryptį, kuri atkartoja šiuos motyvus languose, centriniame įėjime į vidinį kiemą. Anot G. Kančaitės, Aukštaičių g. 5 stovintis pastatas užima visą kvartalą, todėl projektuojant į jį teko pažvelgti skulptūriškai. „Pastatas monumentalus, fasadas auga į viršų ir keičiasi žiūrint iš skirtingų perspektyvų tiek važiuojant pro šalį, tiek vaikštant. Nenorėjome, kad šis pastatas būtų vien durys ir langai, stengėmės suteikti jam skulptūriškumo. Norint jį patirti, verta pasivaikščioti siauromis Paupio gatvelėmis, pamatyti jį skirtingais rakursais, lyg ieškant kadro nuotraukai. Pastato pojūtis skiriasi dieną ir vakarą, iš vidinio kiemo ir stovint priešais centrinę arką. Man jis žaviausias rudenį, kai spalvoti lapai pagyvina pilką plytų mūrą ir gražiai dera su kaimyninio, architekto Andriaus Ambraso projektuoto, pastato rūdžių spalvos fasadais“, – sako G. Kančaitė.
Kvartalas tarsi suskaidytas į dvi dalis, o gal tiksliau į du vidinius kiemus su perimetriniu užstatymu aplink juos. Pirmoji erdvė – vieša, per didžiąją arką patenkama į vidinį kiemą, kurį puošia Donato Jankausko-Duonio skulptūra „Rytmetis“. Antrasis vidinis kiemas uždaras nuo visuomenės ir skirtas tik gyventojams. Jame dominuoja gausus apželdinimas, kuriantis jaukią atmosferą, korteno atraminės sienelės, derančios su rausva plytų apdaila. Fasadai taip pat skaidyti tiek spalviškai, tiek ir naudojant skirtingas apdailines medžiagas ar kuriant kintantį tūrių aukštingumą. Atidžiau atsižvelgti į pastato charakterį ir apdailines medžiagas, architektams talkino ir UNESCO ekspertai. Kartu kaip pagrindinė fasado apdaila pasirinktos plytos, derinant jas su ramesniais tinko intarpais bei metalo ažūriniu tinklu.
Skirtingi korpusai skiriasi ne tik viešųjų erdvių prieinamumu, bet ir vizualiai, pirmasis korpusas kiek mažesnis, jį puošia didžioji ažūrinė arka bei ryškesni fasadiniai sprendiniai: pasirinktos tamsesnės plytos gatvės fasadui bei terakotos atspalvio tinkas vidinio kiemo fasadams. Du korpusai sujungti tamsaus tinko intarpu, kuris tarnauja ir kaip pagrindinis įvažiavimas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Didesnis korpusas kiek nuosaikesnis spalvų atžvilgiu – pasirinkta šviesi plytų apdaila, kurią pagyvina didžiuliai vitrininiai arkiniai langai su tamsiais langų rėmais.
Kančo studija suteikė Paupio kvartalui išskirtinumo savo drąsiu sprendimu naudoti arkinius elementus architektūrinėje raiškoje. Kiekvienas mažesnis kvartalas, turintis savo išraišką, kuria gyvo miesto įspūdį, atkartodamas senojo miesto kvartalinį užstatymą. Šeštasis Paupio kvartalas – ilgai lauktas ir kokybiškas architektūrinis indėlis į miesto audinį.