2014 metų sausio 16 d. Rekonstruotuose Lietuvos architektų sąjungos namuose įvyko kasmetinis žurnalo „Archiforma“ renginys, kurio metu paskelbiamas geriausių 2013 metais realizuotų objektų nominacijos ir laureatas.
Renginio metu kartu buvo atidaryta žymaus Lietuvos architekto Algimanto Sprindžio retrospektyvinė kūrybos paroda, parengta Kaune vykusiam didžiuliam architektūros festivaliui „KAFE“ ir maloniai paskolinta papuošti „Archiformos“ renginį. Elegantiškai pateikta Algimanto Sprindžio kūrybos paroda, gražus kauniečių gestas savo miesto architektūros patriarchui, su kurio kūryba, tiesa sakant, toli gražu ne visada elgemės pagarbiai. Parodos autoriai – menotyrininkė Vaida Almonaitytė – Navickienė ir architektas Gintaras Prikockis nusipelno visos architektų gildijos padėkos, o maestro Algimantas Sprindys pagal galimybes geresnės sveikatos. Mes to linkime.
Taigi 2013 metų nominacijų sąraše keturi objektai: „Thermo Fisher Scientific“. Molekulinės biologijos mokslų kompetencijos centras, autorius S. Sparnaitis, bendraautoriai K. Skukauskas, N. Cibulskis, V. Gerliakas; Žemės ūkio technikos, prekybos ir aptarnavimo centras „Ivabaltė“, autorius G. Natkevičius, bendraautoriai A. Rimšelis, A. Natkevičiūtė. Šie du objektai savo funkcija reti svečiai geriausiųjų architektūros kūrinių sąrašuose, todėl čia tinka pacituoti Aistės Galaunytės mintį iš 2013 metų „Archiformos“ pirmojo numerio: „Paradoksalu, kad kartais socialumo daigai užčiuopiami architektūroje, kuri, rodos, neprivalėtų tokia būti. Tačiau imasi būti, ir, laimei diktuoti naują standartą, šį kartą – gamybinių statinių kategorijoje“. Pridurčiau – naują meninį standartą.
Ir viename ir kitame jaučiamas siekis sukurti erdves ne tik konvejerinės psichologijos darbui. Bet aplinkai kurioje darbas tampa komfortišku gyvenimo būdu.
Pripažinkime, kad lygšioliniuose tokios – gamybinės funkcijos pastatuose toks požiūris – retenybė. Čia gi autorių sugebėjimas surasti vienodus prioritetus, kartu su užsakovais ir jų įprasminimas aukštos klasės architektūra nuo tūrinio sprendimo iki interjero detalių nusipelnė aukšto įvertinimo…
Kiti du nominuoti objektai, santykinai priskirti vienai kultūrinei, švietimo funkcijai, tai: „Balsių pagrindinė mokykla“ Vilniuje, autorius S. Kuncevičius, bendraautoriai M. Dagys, L. Kuncevičienė, V. Jurgaitienė, Ž. Gudelis, A. Kuncevičiūtė ir „Vilniaus universiteto biblioteka“ architektai R. Palekas, B. Puzonas, A. Paliekienė, P. Išora, M. Šiupšinskas, M. Zemlickaitė, L. Sužiedytė, A. Barzda, J. Garšvaitė, V. Bavarskis.
Tačiau apjungti šiuos du objektus į vieną tipologinę skalę negalima.
Vidurinė mokykla ilgametėje mūsų sąmonėje, tai eilinis, būtinas, bet kurios socialinės formacijos objektas, neretai projektuotas žymiausių Lietuvos architektų, ypatingai pirmosios nepriklausomybės metais, ačiū Dievui, išlikę iškiliais architektūros pavyzdžiais. Tai ir sovietinio, ekonomiškai suspausto režimo padiktuoti sprendiniai, beje mūsų kolegos Leono Mardoso, atskirais, pagal moksleivių amžių, sugrupuotais korpusais, sprendimas, tapo atradimu visai sovietinei erdvei ir iš esmės liko aktualus iki šių dienų.
Visi prisimename pasitenkinimo bangą, kurią sukėlė kolegos Česlovo Mazūro mokykla Lazdynuose, pastatyta tikrai gūdžiais totalaus taupymo metais, kuri iš šiandien tarsi liudija, kad šis tas architektūroje visgi priklauso nuo architekto…
Aukšto meninio lygio Balsių mokyklos architektūra žymi pirmąją Lietuvos švietimo įstaigą, pastatytą pagal progresyvų viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės principą, kad tai pirmoji Vilniuje atsiradusi mokykla po Nepriklausomybės atkūrimo.
Kaip ir ankstesnėse mokyklose, suskaidyta atskirais tūriais, architektų meistriškumo dėka, funkcinis egzistavimas pabėga nuo aukštesnėms mokykloms būdingo „…kontrolės, disciplinos, saugumo ir nekintamumo principų, kurie buvo išreikšti griežtai funkciškai apibrėžtomis ir fiziškai atribotomis erdvėmis“… be senąją mokyklą simbolizuojančių koridorių, griežtų ribų, aklinų sienų“. „Jei moderni edukacinė aplinka yra grindžiama atvirumu, neformaliu bendravimu ir tolerancija, tai galima drąsiai viltis, kad Balsių mokykla taps jaunosios kartos „buvimo pasaulyje“ metafora.“ ( Edita Riaubienė, „Archiforma“ 2013 Nr. 1). Pridursiu – visada prisimenant, kad priekyje mūsų laukia nauji iššūkiai…
„R. Paleko ARCHstudijos“ suprojektuota Vilniaus Universiteto biblioteka savo plastika raiškiai išsiskiria pastarųjų metų Lietuvos architektūros „dėžutiniame“ modernizme.
„Formuojama erdvių kaita, daugiasluoksnė kompozicija, įvairių suvokimo scenarijų kūrimas…Išorėje elegantiška tūrių plastika kinta su žiūrinčiojo rakursu, neprarandama bendro kompozicijos dinamizmo. Viduje koliažo principu formuojama atvirų – uždarų ir aukštų – žemų erdvių seka.“…eseistas Ernestas Parulskis pastebi, kad visiems prieinama biblioteka yra valstybės kultūrinio gyvenimo epicentras ir būdas palaikyti valstybės savivoką. Ir tai pasiekiama ne paprasčiausiai paremontuojant ir perdažant sanas patalpas, o statant naujus objektus su aiškia projekcija į ateitį.“ (Martynas Mankus, Archiforma 2013 Nr.1).
Kai tai pavyksta atlikti tokiam meistrystės lygyje, kaip aptariamuoju atveju, gal atsitikti taip kaip situaciją apibūdina postmodernizmo guru Ch. Jencksas – „pastatas turi būti daugiareikšmis ir paveikus interpretacijoms, kartu išlaikantis šiek tiek paslaptingumo. Išskirtinė funkcija statiniui suteikia plakatiškumo ir ženkliškumo, – pastatas virsta savo funkcijos logotipu“ (Martynas Mankus. Archiforma 2013 Nr. 1). Neprieštarauju, iki toli, kol kas nors nenutiks ir pdarys geriau…
Apibendrinant, gali pasidžiaugti 2013 metų derliumi, kas gal būt liudija apie mūsų architektų pasirengimą, ne tik profesionaliai bet ir meistriškai įkūnyti įvairios „elitinės“ ir „kasdienės“ tipologijos objektus.
Gal būt, tai liudija ir apie mūsų užsakovų intelektualinę brandą, kuri iš tiesų tampa pragmatine nauda – sukuriamas Jų veiklos estetinis įvaizdis.
Norėtųsi tikėti…
Svarbiausias „Archiformai“ metinis vakaras, kuriame pakviestas Aplinkos ministras kolega Valentinas Mazūronis paskelbė nugalėtoją „R. Paleko ARCHstudijos“ projektą, kuriame dalyvavo apie 150 architektų, kaip visada vyko su ištikimais ir išskirtiniais partneriais „Jung“, „Uponor“, „Namų stilius“, „Vadasiga“, „Beola“, „Geros grindys“, „Meffert AG“ ir „ Schuco“.
„Archiforma“ dėkinga Jums, tikėdamasi ir tolimesnio bendradarbiavimo riboto skaičiaus reklaminiuose puslapiuose.
Mes galvojome, kad geriausiai pristatome Lietuvos architektūra čia ir pasauliui, todėl norime, kad ir partneriai būtų tokie kaip dabar – solidžios, aukščiausią produkcijos kokybę pristatančios firmos. Firmos, kurios mato neabejotiną architektūros įtaka ne tik naudojant jų produkciją, bet, palaikydamos „Archiformą“, suvokia savo indėlį ir pareigą dirbti Lietuvos kultūrai.
Vakarėlyje koncertavo nuostabus Vilniaus Balio Davariono mokyklos mokinių džiazas, vadovaujamas maestro Vytauto Labučio. Deja dengtas naujasis Architektų sąjungos atriumas – šiandiena siaubingos akustikos patalpa, reikia ką nors galvoti…
Galvoti padėjo puikūs vieno kąsnio sumuštiniai gražiai ir skaniai pateikti UAB „Industrijos servisas“ kavinės ir neblogo vyno taurė…
MŪSŲ PARTNERIAI
