Archiforma | Verslo centras „Asgaard Keys“

Verslo centras „Asgaard Keys“

Architektai: UAB „Archinova“ ir „PLH Arkitekter“
Adresas: Ukmergės g. 124, Vilnius
Bendras plotas: 7 092 kv. m
Data: 2018 m.
Fotografas: Ričardas Čerbulėnas

Saltoniškės pastaruoju metu yra vienas sparčiausiai besivystančių verslo rajonų Vilniuje. Patogus susisiekimas tiek su gyvenamaisiais rajonais, tiek su miesto centru, išplėtota paslaugų infrastruktūra, restoranai, kavinės, prekybos centrai čia skatina kurtis įvairias įmones. Nedideliame žemės sklype Ukmergės gatvėje, „Baltic Hearts“ pašonėje, įsikūrė ir verslo centras „Asgaard Keys“. Projekto autoriai – architektų biuras „Archinova“ kartu su danų architektais „PLH Arkitekter“.

Su teritorija architektai jau buvo puikiai susipažinę projektuodami „Saltoniškių 7“ verslo kvartalą, tačiau pradėjus darbus iškilo esminis klausimas, kaip surasti bendrą vardiklį tarp griežtos „Saltoniškių 7“ komplekso struktūros bei plastiškų kaimyninių „Baltic Hearts“ pastatų. „Viena vertus, šis Saltoniškių kvartalas suprojektuotas iš gana ramių ir griežtų formų, iš dalies siekiant suformuoti ramią sieną, tarsi foną „Baltic Hearts“. Todėl buvo svarstoma, ar eiti plastiškos formos paieškos keliu, ar ieškoti ramesnių formų“, – pasakoja projekto vadovas, architektas Aleksandras Gvildys. Galiausiai pasirinkta aiški tūrio kompozicija, atkartojanti teritorijoje vyraujančias dominuojančias kryptis, tačiau masteliu ir aukštingumu artima šalia esančiam „Baltic Hearts“ ansambliui.

„Charakteringas „Baltic Hearts“ bruožas yra tas, kad lipant Ukmergės gatvės šlaitu aukštyn kiekvienas komplekso pastatas paaukštėja per aukštą, atitinkamai suformuodamas naują terasą, todėl ir mums norėjosi pratęsti šią užkoduotą kalbą“, – pasakoja architektas A. Gvildys. Naujajam pastatui suformuota nauja terasa, o ir pats pastatas atkartoja vizualinį gretimų pastatų lengvumą. Pirmajam aukštui panaudotas išlengvintas vienasluoksnio stiklo fasadas, o likę aukštai sąmoningai pasirinkti sunkesnės išraiškos – naudojant stiklą bei akmenį suformuotas hibridinis fasadas, tarp stiklo sluoksnių įrengiant automatines apsaugines žaliuzes. „Išlengvinto stiklo fasadas pirmajame aukšte yra šiek tiek įtrauktas tam, kad jis dar labiau dematerializuotųsi, atsisakyta aštrių kampų, lenkti ir ties įėjimo esantys stiklai. Taip pastatas tarsi atkabintas nuo žemės.“ Pirmą kartą Lietuvoje panaudota 3,5 cm storio aliuminio profilių sistema, laikanti 3,9 m aukščio vitrinas.

Griežta išorės struktūra visiškai priešinga pastato vidui. Šaltą fasadams naudojamą akmenį viduje pakeičia medis. Pirmojo aukšto centre suformuotas plastiškų formų atriumas su mediniu amfiteatru, jungiančiu skirtingus pirmojo aukšto lygius. Išnaudojant sklype esantį reljefą, pirmasis aukštas padalytas į dvi terasas: „Iš pradžių lankytojas įeina į šiek tiek priplotą erdvę, joje numatyta recepcija, restorano zona, liftų holas, paskui, artėjant atriumo link, erdvė išsilieja – tarsi toks olos efektas“, – pasakoja A. Gvildys. Atriumą viršuje uždaro įspūdingos formos kupolinis stoglangis, ne tik užtikrinantis šviesos patekimą į pastatą, bet ir tapęs viso pastato pagrindiniu akcentu.

Tipiniai pastato aukštai skirti nuomai. Numatyta galimybė kiekvieną jų sudalyti į du, kiekvienam nuomininkui skiriant po pagrindinių komunikacijų branduolį: sanitarinius mazgus, laiptinę. Nestandartiška šiame projekte ir tai, kad kiekvienam nuomininkui įrengta atskira nedidelė ventiliacijos kamera. Tai suteikia galimybę reguliuoti mikroklimatą, nepriklausomai nuo kitų, o požeminius pastato aukštus skirti tik automobilių stovėjimo aikštelėms. Ties pastato fasadu numatytos pagrindinės darbo zonos, šiek tiek giliau – pasitarimų kambariai, aplink atriumą – kavos bei poilsio erdvės.

Visiems pastato nuomininkams suteikta galimybė naudotis ir pastato stogu, kuris suformuotas kaip penktasis fasadas. Numatyta, kad ant jo neliks jokios techninės dangos, dalį planuojama apželdinti, numatytos dvi lauko terasos su baldais bei medine danga. Žaliojoje stogo dangoje numatyti oro paėmimo sprendiniai tam, kad oras būtų tiekiamas nuo švaresnio žaliojo paviršiaus.

Kurdami bendrųjų erdvių interjerus architektai pateikė ir labai griežtą nurodymų sąrašą, kaip patalpas privalo įsirengti būsimi nuomininkai. Nurodoma ne tik galimų spalvų paletė, bet ir lubų tipai, apšvietimo principai, galimos stiklo pertvarų sistemos ar net durų rankenos. Siekiama kaip įmanoma labiau išlaikyti pastato vientisumą.

Pastato kontekstualumas atsiskleidžia ir sklypo sutvarkymo sprendiniuose: „Kiekvieną iš kaimyninio sklypo terasų juosia žalias šlaitas, todėl pasigavę šią žaliąją juostą ja apvyniojome ir savo pastatą.“ Ši, architekto A. Gvildžio minima žalioji juosta vakarinėje sklypo dalyje išsilieja į žaliąją erdvę, kuri ateityje turėtų būti paversta jaukiu skveru. Neatsitiktinai ir pagrindinio įėjimo į pastatą vieta pasirinkta iš vakarinės pusės, nuo būsimo skvero, kur turėtų iškilti lauko kavinės su terasomis. Taip pat pagrindinis įėjimas kartu su atriumo kompozicine ašimi vizualiai pratęsia Ukmergės gatvės ašį. Vaikštant interjere tai leidžia atsiskleisti gražiausioms perspektyvoms, o saulėtą dieną leidžiantis Ukmergės gatve, puikiai matomas ir juntamas pastato gylis.

„Asgaard Keys“ tarsi ketvirtasis elementas pratęsia Šeškinės kalvos šlaitu aukštyn kylantį „Baltic Hearts“ ansamblį, o pastate susiliejanti plastiškų bei griežtų formų sintezė įkūnija viso Saltoniškių kvartalo charakterį.