Architektai: „Slangen + Koenis International B. V.“, „Cloud architektai“ (Jovilė Porvaneckaitė, Antanas Dagelis, Andrius Vilčinskas, Erik Slangen)
Realizacija: 2019 m.
Vieta: Dubysos g. 12, Klaipėda
Plotas: 7 400 m²
Fotografas: Norbert Tukaj
Lietuvoje per kelerius metus atsirado ir dar atsiras nemažai naujų baseinų. Praėjusiais metais duris atvėrė Fabijoniškių baseinas Vilniuje. Vis dar laukiama Lazdynų baseino statybų pabaigos. Tačiau naujais baseinais džiaugiasi ne tik vilniečiai, bet ir pajūrio gyventojai. Klaipėdoje šiemet duris atvėrė itin modernus, standartais Baltijos šalyse išsiskiriantis, tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) reikalavimus atitinkantis baseinas su sveikatingumo centru. Projektą realizavo net keletas architektūrinių kompanijų. Buvo pasitelktos olandų architektų „Slangen + Koenis International B. V.“ bei lietuvių „Cloud architektai“ komandos. Dubysos gatvėje, priešais „Švyturio“ areną, pastatytas baseinas puikiai tinka panašaus užstatymo aplinkoje.
Trijų aukštų baseino pastatas iš tikrųjų yra daugiafunkcis centras ir yra suskirstytas į keturias zonas: plaukimo, nardymo, sporto ir SPA. 7 400 kv. m baseinas išsiskiria savo dydžiu, tačiau būtent tokiame plote telpa 10 plaukimo takelių, 50 m ilgio baseinas tarnaus tiek profesionalių sportininkų, tiek miestiečių poreikiams. Be olimpinius standartus atitinkančio baseino, naujajame objekte taip pat suprojektuota profesionalių narų rengimui pritaikyta nardymo šachta, specialus treniruoklis plaukikams rengti, SPA zona bei sporto salė.
Šiame baseine pirmą kartą Lietuvoje panaudotos pakeliamųjų dugnų technologijos, kurios leidžia baseiną padalyti į kelias dalis. Baseino zonas galima atskirti varstoma sienele, todėl atskirose zonose gali skirtis net vandens temperatūra. Kadangi specialus kilnojamas baseino dugnas leidžia reguliuoti baseino gylį, jį galima pritaikyti įvairiausioms rungtims ir vandens užsiėmimams. Taip pat įrengta ir vienintelė Lietuvoje specializuota nardymo šachta, kurios gylis – 9 m, o plotis – 8 m. Ši šachta pritaikyta profesionaliems nariams rengti, o vienu metu gali treniruotis iki 15 narų. Taip pat įrengtas plaukikams rengti skirtas treniruoklis – srautinė vonia su povandeninėmis kameromis plaukimo judesiams tobulinti.
Pasak projekto autorių, fasadų koncepcija įkvėpta vietos architektūros bei uostui būdingų elementų. Užstatymui pasirinkti sprendimai, kurie sujungs keletą statiniui svarbių aspektų: funkcinius pastato poreikius, konstrukcinius sprendimus baseino rūsiui ir pastato projekciją su aplinkiniais pastatais. Dėl šių priežasčių nuspręsta visą pastatą įgilinti 1,2 m nuo gatvės lygio. Aplink pastatą formuojamas 1,6 m aukščio šlaitai su kintančiais nuolydžiais. Įėjimo aikštė formuojama projektuojant nuožulnų pjūvį landšafte. Taip siekiama sukurti įspūdį, kad tūris yra ant kalvos, pabrėžiant įėjimo erdvę. Fasadai išsiskiria savo ryškia spalva bei metalo apdaila. Kompoziciškai tūrį sudalija į gatvių sankryžą orientuotas stiklinio fasado intarpas, apimantis visus tris pastato aukštus. Fasado dinamiką kuria plokščių sudalijimas, kuriantis lengvų šešėlių ir reljefo žaismą. Pirmojo aukšto fasado sprendiniai aiškiai skiriasi nuo likusio tūrio. Įėjimo dalis išryškinta stikliniu fasadu, todėl sukuriamas kabančio tūrio įspūdis. Gatvės išklotinėje priešingai – projektuojama betono sienelė, vietomis pasitelkiant šlaitų formavimą. Sukuriamas pastato ant pjedestalo įspūdis.
Interjere architektai naudoja šviesias, nuolankias spalvas. Matoma daug medžio konstrukcijų. Taip pat naudojami monochrominiai atspalviai, neperkraunant interjero, o dominavimą paliekant funkcijai – baseinui. Priešingai nei Fabijoniškių baseine, konstrukcijos neišskiriamos, neakcentuojamos ryškesniais ar tamsesniais atspalviais.
Taip pat verta pabrėžti ir tai, kad Klaipėdos baseinas su sveikatingumo centru yra A+ energinės klasės. Pastate įrengta 130 kW saulės elektrinė, kuri objektui gamina elektros energiją. Tokio dydžio pastatus pritaikyti aukščiausio lygio energiniams standartams – taip pat nemenkas iššūkis. Pabrėžtina ir tai, kad pastato projektavimas bei statyba pradėta 2016 metais, kai energiniai reikalavimai buvo nuolankesni. Sprendimas projektuoti A+ energinės klasės pastatą – išties sveikintinas.
Įsibėgėjant baseinų statyboms Lietuvoje galima pastebėti panašių architektūrinės išraiškos tendencijų. Nors pastatai ir vizualiai skirtingi, matoma, kad architektai funkcijai išlaikyti renkasi paprastos, griežtos formos, stačiakampio plano tūrius. Siekiant suteikti pastatui išskirtinumo, kuriamas monumentalus įspūdis, į pagalbą pasitelkiant ir fasadines apdailos medžiagas, tūrio ir detalių santykį. Klaipėdos baseino architektai atsižvelgė ir į aplinkinį užstatymą, jo spalvinę išraišką bei Klaipėdai būdingus sprendinius. Bendradarbiavimas tarp dviejų šalių architektų tikrai pasiteisino, sukurtas ne tik estetiškai patrauklus, bet ir funkcionalus objektas.
Greta Trapikienė
MŪSŲ PARTNERIAI
