Panevėžio miesto vizualinį identitetą lemia unikali gamtinė situacija, urbanistinė-erdvinė struktūra ir jos elementai. Istoriškai miesto urbanistines ištakas sudarė trys skirtingų miestelių branduoliai, todėl miesto istorinių dalių plėtra vyko pagal joms būdingus principus. Taip iki šiol miestas vystėsi neturėdamas bendrų kompozicinių bruožų…
Minint Panevėžio 514-ąjį gimtadienį miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus iniciatyva galima ne tik diskutuoti apie bendrą miesto viziją, bet ir apibendrinti pirmuosius jos įgyvendinimo rezultatus. Bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademijos Urbanistikos, architektūros ir dizaino institutu parengtas mokslinis darbas „Panevėžio miesto centrinės dalies urbanistinės plėtros alternatyvų tyrimas“, kurio pagrindu sukonkretinami Panevėžio miesto teritorijų planavimo dokumentų teiginiai, leidžiantys kurti naują kokybę. Mokslinio darbo vadovas prof. Algis Vyšniūnas.
Pagal darbe sukurtą mokslinę-metodinę platformą parengtos Panevėžio miesto centrinės dalies ir atskirų jos fragmentų urbanistinės raidos programos. Atsižvelgdama į tai Panevėžio savivaldybė pradėjo vykdyti miesto atnaujinimo planus kituose miestuose patikrintu modeliu – rengiamos kūrybinės dirbtuvės, jų išvadų pagrindu ruošiamos konkursinės sąlygos, o geriausio projekto laimėtojas kviečiamas į neskelbiamas derybas techniniam projektui rengti.
Straipsnyje chronologine įvykių seka apžvelgiami šiuo metu reikšmingiausi miesto projektai, jų eiga ir rezultatai: Senvagės ir Skaistakalnio parkų su prieigoms kompleksinio sutvarkymo projektų konkursas; Stasio Eidrigevičiaus menų centro kūrybinės dirbtuvės ir Laisvės aikštės bei jos prieigų ir autobusų stoties prieigų kompleksinio sutvarkymo konkursiniai darbai.
MŪSŲ PARTNERIAI
