Po atkaklios ilgametės kovos, kurios finišas, deja, yra užprogramuotas, 2017 m.11 mėn. 18 dieną, išėjo iš gyvenimo dar vienas “Našlaičių” kohortos narys, “Architektūros riterio” ordino kavalierius architektas, Tautvydas Miknevičius.
“Našlaičiais”, grupę vienos kartos architektų praminė jos lyderis Gediminas Baravykas. Tai buvo talentingi žmonės dėl ribotų galimybių, negalėję pasireikšti tokiame kūrybiniame lygyje, kuriam buvo pasiruošę. O ėjo patys kūrybingiausi metai..
Gerai, kad sulaukėme didžiųjų permainų ir nemažai suspėjome. Bet pavadinimas prilipo. Mūsų, Tautvydo, “Našlaičių” kūryboje, dar buvo daug tikrumo, atsinešto iš tylios disidentinės aplinkos ir skurdžių, kūrybingumą skatinančių, galimybių ir jau tvyrančio ore globalizacijos monstro, kuriam ši karta dar sugebėjo nepasiduoti.
Tautvydas gimė 1943 metais Kaune, išskirtinėje žymaus keramiko Vaclovo Miknevičiaus ir legendinės smetoninės “Pieno lašo” draugijos aktyvios veikėjos, gydytojos Elenos šeimoje. Šioje šeimoje dar buvo kolektyviai muzikuojama…
Inteligentiška aplinka suformavo padorų, atsakingą, gyvenimiškai ir estetiškai jautrų žmogų, kuris sugebėjo visa tai išsaugoti savyje ir aplink save.
1967 metais baigęs Kauno politechnikos instituto Statybos fakulteto Architektūros skyrių, sublizgėjęs savo diplominiu – “Konservatorija Vilniuje”, apdovanotu Visasąjunginėje geriausių diplominių apžiūroje, Tautvydas panyra į kūrybinį darbą, kuris išėjo ženklus ir šakotas.
Nuo darbo, pagal paskyrimą, “Techninės estetikos” institute, kur jo estetinis jausmas atsiskleidė tokiais etapiniais sprendiniais kaip ekspozicija “Lietuvos architektūros” muziejuje, ar išlaikiusiose laiko išbandymą autobusų stotelėse Vilniaus – Kauno automagistralėje, kur garsusis Mies van der Rohe “less is more” pasirodė estetiškai įmanomas, net ir su elementariausiomis galimybėmis.
Vėliau darbas “Komprojekte”,”Archiplane” jau projektavimo firmos vyriausiojo architekto pareigose, niekada nepaleidžiant iš rankų pieštuko. O jau Tautvydo brėžiniai buvo meistriški.
Buvo projektuojami gyvenami namai, beje, labai mylimi pačių užsakovų, senamiesčio kvartalų regeneracijos pasiūlymai, atsakingi visuomeniniai pastatai,kaip “Švedijos karalystės”ambasada Vilniuje, su meistrišku autentiško paveldo ir šiuolaikinės estetikos “miksu”, Lietuvos respublikos konsulatas Kaliningrade, sėkmingai įnešęs modernizmo apraiškas į kitokio likimo teritoriją. Kernavės muziejaus ir administracijos pastatas, keli “Darbo biržų” pastatai įvairiuose Lietuvos provincijos miestuose, tapdami reikšmingais jų centrinių erdvių akcentais…
Ilgi kūrybinio darbo metai buvo skirti “Lietuvos sienų apsaugos” tarnybai, kur suprojektuota ir realizuota keliolika labai stambių, įvairios funkcinės paskirties kompleksų. Iš viso per gyvenimą kelios dešimtys realizuotų objektų.
O dar konkursai, darbai su žymiais Lietuvos skulptoriais, landšaftiniai kūriniai su preciziška “mažaja” architektūra.
Visa tai jau spaustuvėje esančioje T.Miknevičiaus kūrybinėje monografijoje, kurios vos vos nesulaukei. Ačiū Dievui, kad kūrėjo darbai išlieka..
Architektas Leonardas Vaitys
Šeima ir artimieji su velioniu atsisveikina lapkričio 22 d. 11-12 val. Kėdainių krematoriumo šarvojimo salėje, Metalistų g.3
Gruodžio 1 d. 18 val. Šv. Mišios Vilniaus Bernardinų bažnyčioje, Maironio g.10
Gruodžio 2 d. 9-14 val. atsisveikinimas Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ Olandų gt. 22
Gruodžio 2 d. 14 val. Urnos išnešimas, laidotuvės Antakalnio kapinėse, Karių kapų g.
MŪSŲ PARTNERIAI
