Architektai: UAB „Arches“ (Arūnas Liola, Enrika Geštautaitė, Edgaras Neniškis, Rolandas Liola, Marijus Vroblevičius)
Konstruktoriai: Arvydas Stumbras, Tomas Žvynys
Metai: 2015
Vieta: Kęstučio g., Vilnius
Plotas: 660,38 kv.m.
Statytojas: UAB „Linea“
Nuotraukos: Leonas Garbačauskas
Atsidurti žvėryno mikrorajone visada malonu. Tai ypatinga energetika pasižyminti Vilniaus vieta. Familiaru ir tendencinga kiekviename kvartale išvysti medinių pastatų, primenančių pasakų namelį, o gatvių lentelėse perskaityti įvairių žvėrelių ir juos mėgusių medžioti LDK kunigaikščių vardus. Mėgstantys painias mitologemų šaradas gatvių kompozicijose įžvelgia ir pratęstų Gediminaičių stulpų simbolį – ištisas istorinis naratyvas! Gausu čia ir naujų pastatų: Estijos ambasada, „Stiliaus fabrikas“ ir kt. jau sėkmingai įsilieję į jaukiai chaotišką, tačiau tuo ir savitą žvėryno struktūrą. Naujasis kokybiškų modernių pastatų šeimos narys – „Arches“ architektų komandos realizuotas projektas, apdailos medžiagų prekybos salonas „Linea“.
Aplinka ir tūris. Kęstučio gatvėje esančiame sklype suprojektuota 660 kv. m naudingojo ploto, telpančio į dviejų aukštų su mansarda tūrį. Projekto autoriai jautriai žvelgia į aplinką ieškodami vietos rakto, todėl, norėdami išvengti monumentalumo, užstatymo mastelį padalija į artimesnį vyraujančiam. Taip plane atsiranda tarsi dviejų namelių kompozicija. Prastumti tūriai sukuria lokalią erdvę, skirtą patogiam lankytojų ir personalo privažiavimui prie pastato. Paties tūrio funkcijos labai artimos ilgametėms tradicijoms – į gatvės pusę atveriamas dailiausiais ornamentais puoštas fasadas, o ūkinės zonos gilumoje. Tik ornamentų čia nei yra, nei, rodos, reikia. Būtent solidžiam vientisumui užtikrinti architektai naudoja aiškios, archetipinės formos siluetą, kuris apgaubia įprastus stiklinius tūrius. Ši interpretacija atspindi ir vietos problematiką: kaip projektuoti moderną daugiasluoksnėje terpėje? Ir vis dėlto sprendimas pasiteisino, žvelgiant iš priešais esančio pastato, jis optiškai suvokiamas kaip vientiso tūrio.
Apdaila. Taigi, nekyla abejonių – pastatas tiek iš vidaus, tiek pats iš savęs yra eksponatas. Ir tai glaudžiai siejasi su įsikūrusio prekybos salono veikla. Apdailinės medžiagos tampa tiesioginiu šio pastato estetikos atkodavimo raktu. Medžiagos išorėje naudojamos saikingai – tik tiek, kiek reikia pastato siluetui pabrėžti ir ekspozicinei erdvei atverti. Tam naudojamas visur akiai patraukliuose vaizdiniuose randamos taisyklės – aukso pjūvio principas. Rečiau architektūroje kalbama apie spalvą, jos reikšmę ir parinkimo argumentus. Šiuo atveju itin natūraliai senstelėjusį medį primenantis solidus apdailos tonas nekontrastuoja su aplinka, o vitrinose žaidžiantys aplinkos atspindžiai ištirpdo pastatą aplinkoje. Nors pastatas dar nesulaukė pirmosios žiemos, daroma prielaida, jog šaltuoju sezonu kritulių linija tik pabrėš skulptūrišką siluetą.
Vidaus harmonija. Neretai už modernaus pastato durų laukia neapgalvoti sprendiniai ir funkciškai nepatogi erdvinė organizacija. Vis dėlto architektai apgalvojo ir tai. Prekių ekspozicijai paliekama švari pirmo aukšto dalis, o kitoje pusėje talpinamos sanitarinio mazgo, evakuacinės laiptinės bei pagalbinės patalpos. Pagrindinėje erdvėje esantys laiptai ir aptarnavimo zona – svarbus akcentas, žymintis racionalų elementų išdėstymą. Interjere naudojamos grynos medžiagos „prakalba“ už save nedaugžodžiaujant. Betono paviršiai, vos tamsintas ar skaidrus stiklas, natūralus medis, truputis metalo. Akcentai sudėti taip skoningai, jog net atvirai palikta inžinerinė įranga nebadytų akių, o susilietų į darnią visumą.
Dialogas su aplinka, saikingai naudojamos medžiagos, gebėjimas pajusti būtent tiek, kiek reikia, žymi architektūros estetikos studijos – „Arches“ atliktų namų darbų ir patirties rezultatą. Žvelgiant į pastatą minėtais aspektais nekyla abejonių dėl projekto autorių ir jo paskirties transliuojamos žinutės – Jiems tikrai rūpi kokybiška architektūra.
Teksto autorius: Justas Juzėnas
MŪSŲ PARTNERIAI
