Architektai: G. Natkevičius, R. Diškevičiūtė, D. Bukauskaitė, A. Rimšelis
Vieta: Tilžės g. 18, Kaunas, Lietuva
Konstruktoriai: Adomas Sabaliauskas, UAB „Constr“
Pastato plotas: 5 217,41 m2
Sklypo plotas: 62 439 m2
Statybos metai: 2015 m.
Fotografas: L. Garbačiauskas
Profesinėje aplinkoje ir jos sklaidoje, įvairių architektūrinių objektų pristatymuose girdimos frazės: konceptualumas ir kontekstualumas, dažnai lieka tik žodžiais, kurie darbuose, architektūriniuose objektuose nebeatsispindi ar pasimeta tarp daugelio kitų architektūrinio rebuso sprendinių ir klausimų. Matyt, profesionalumas geriausiai išryškėja visus dalykus tolygiai išsprendžiant ir juos suvaldant, tuomet ir pastarosios frazės materializuojasi gyvai, o kiekvienam, atėjusiam susipažinti su pastatu, iškart nujaučiamas jų įgyvendinimas. Neabejotinai naujasis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakultetas toks – kontekstualus ir konceptualus.
Viena iš unikalių Kauno savybių – tarpukario architektūra, sudaranti pagrindą šio miesto architektūrinės dvasios suvokimui. Šis stilistinis ryšys jungia skirtingus miesto mikrorajonus kaip tam tikras darnos požymis. Minėtasis naujasis fakultetas yra Vilijampolėje, LSMU Veterinarijos akademijos komplekso teritorijoje. Pats kompleksas ir aštuoni jo XX a. 4 dešimt. objektai įtraukti į kultūros paveldo registrą, o jį sudaro kelių laikotarpių objektai: dviejų etapų tarpukario – 1930 m. ir 1936 m. – bei sovietiniai pastatai. Tokioje stilistinėje eklektikoje su saugojamos teritorijos apribojimais kai tam tikrus kliuvinius reikia paversti privalumu, rasti sprendimo raktą – tikrai rimtas įsipareigojimas, bet šiuo atveju jis sėkmingai atrastas. Visuomenės sveikatos fakultetas stovi rytinėje sklypo dalyje, kur užbaigiamas menamas užstatymas aplink visos teritorijos ribas, priešais vieną brandžiausių komplekso statinių – klinikas. Šio pastato pagrindinio įėjimo detalė – arka – viena iš galimų inspiracijų, davusių pirminį kūrybinės minties impulsą naujojo pastato kompozicinei išraiškai.
Tarpukario modernistiniai pastatai pasižymi architektūros lakoniškumu bei santūrumu, aiškia ir tvarkinga struktūra ir kompoziciniu akcentu, dažnai išreiškiamu užapvalintomis formomis ar kitokio elemento įtaigiu įkomponavimu pastato fasaduose. Šios savybės ir interpretuojamos naujojo fakulteto kompozicinėje struktūroje: ordinarus langų metras, persipinantis su lenktų formų angomis, bei aliuzijos į klasikinę architektūrą – arkų ritmas prieš pagrindinį pastato įėjimą. Visos šios priemonės sudaro harmoningą visumą, kurioje atsispindi modernizmo įtaka, bet ne pažodinis jos atkartojimas, į ją žiūrima moderniai ir šiuolaikiškai. Įėjus į komplekso teritoriją ir judant fakulteto link, akis užfiksuoja kreivalinijinę ertmę kaip akcentą į būsimą, pamatomą bei suvokiamą pastato visumą. Šis akcentas pagrindiniame fasade darniai pratęsia arkų kompoziciją, o iš prieš tai minėtosios perspektyvos tampa užuomina į visą objektą. Panašia ertme ir kompoziciniais elementais pasižymi ir šalia klinikų esantis naujasis gyvūnų tyrimų centras. Šis kryptingas atsikartojimas esamoje situacijoje susieja ir kontekstualizuoja abu pastatus.
Atviros erdvės – pagrindiniai LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto tūrinės išraiškos akcentai. Pirmojo pastato aukšto dalis atvira ir dengta arkomis, po kuriomis suprojektuoti stacionarūs suolai su stalais, o prieš pat įėjimą paliekama visiškai atvira erdvė – viena iš dviejų pastato atriumų. Kitas fakulteto atriumas yra antrajame aukšte, aplink kurį šliejasi mokslinės laboratorijos, įvairūs mokomieji kabinetai. Pirmame aukšte – holas, poilsio zona, bufetas, auditorijos, kai kurios jų, esant poreikiui, transformuojamos į didesnį žmonių skaičių talpinančias patalpas. Antrajame ir trečiajame aukštuose – auditorijos ir mažesni kabinetai – laboratorijos, o rūsyje įrengta 36 vietų automobilių saugojimo aikštelė ir techninės patalpos. Visuomenės sveikatos fakulteto erdvinė sandara racionali, lakoniška bei subalansuota, išlaikant erdvinį kompozicinį vientisumą.
Fasado elementai sukuria savitą interjero erdvę. Tankus kvadratinių langų ritmas ar didesnės, plienine konstrukcija skaidytų, arka apribotų langų angos suteikia patalpoms savitumo, nors auditorijų paskirtis ta pati. Visos laiptinės, veikiamos išorės sprendinių, taip pat įgyja subtilumo, kaip ir užapvalinti liftų tūrio kampai – aliuzija ir į pastato eksterjerą. Minimalistiniai vidaus sprendiniai su vyraujančiais pirminės medžiagos išryškinimo momentais neperkrauti nereikalingu dekoru, kuriuose naudojamas monolitinis betonas, medžio faktūros grindys, stiklas, sudaro tvarkingo ir nuosaikaus interjero įspūdį. Šviesiame interjere ir keli tamsesni akcentai: durys, langų rėmai, konvektoriai. Tiek pastato vidus, tiek išorė neatsiejama, o tarpusavyje išlaikomas tolygus ryšys.
Ryškus šio objekto privalumas – konteksto pajutimas, pasisėmimas inspiracijų iš aplinkos, net ir pasirenkant apdailos medžiagas bei spalvą, kuri padėtų harmoningai įsilieti į visą pakankamai skirtingos raiškos kompleksą. Baltos spalvos apdailos medžiagos tinkas suteikia šiam fakultetui solidumo, monolitiškumo. Džiugina tarpusavyje susieti visi pastato komponentai, apgalvotos ir smulkiausios detalės, pavyzdžiui, pirmo aukšto arkadų apšvietimas ties pačia kolonos pažeme. Kaip ir patys autoriai sako: „Projektuojant buvo vadovaujamasi Kaunui būdingos modernizmo laikotarpio architektūros pavyzdžiu, kur svarbiausias elementas – matoma ir jaučiama pagarba erdvei ir žmogui.“ O tai tikrai jaučiama bei matoma ir naujame LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto pastate.
Dalia Traškinaitė
[Archifoma 2016 / 1-2 [62-63], p. 61-64]