Architektai: Lukas Rekevičius, Milda Rekevičienė, Alda Tilvikaitė;

Pastato plotas: 1800 kv.m; 

Realizacija: 2013 m;

Vieta: Rietavo dvaro sodyba;

Fotografas: Norbert Tukaj

“Ir didesniuose Lietuvos miestuose nėra daug kokybiškos šiuolaikinės architektūrinės renovacijos pavyzdžių, o mažuosius miestelius kokybiška renovacija dažniausiai apskritai aplenkia. Bet štai Rietave – mažame, vos 4000 gyventojų miestelyje – architektūros studija „Aketuri Architektai“ neabejotinai paneigė šią „taisyklę“  – buvusią Oginskių dvaro arklidę su karietine jie prikėlė naujam miestelio kultūros centro gyvenimui.

Renovuotasis pastatas – kultūros paveldo vertybė, menanti dar 19 a. antrąją pusę. Išlikusi per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinį karą karietinė sovietmečiu neteko autentiškumo: buvo pristatyti betoniniai frontonai, įdėti tūriniai stoglangiai. Pastaruosius dešimtmečius pastate, nors ir apleistame, buvo mokyklos sporto salė, o mokyklą uždarius pastatas tapo nebenaudojamas. Renovacijos projektas buvo pradėtas 2009 metais, realizuotas 2013-aisiais, ir dabar karietinė pritaikyta viešojo turizmo ir bendruomenės poreikiams: įrengtos koncertų salės, įsikūrė turizmo informacijos centras, vietinė verslo skatinimo agentūra.

Judant prie renovuoto pastato iš Oginskių gatvės pusės išgrįstais takais į vidų kviečia du lygiaverčiai įėjimai – tai pagrindinis pastato fasadas. Kita pastato pusė orientuota į neseniai atnaujintą Oginskių dvaro parką ir tvenkinį. Čia suformuotas kiemas – šiuolaikiška rekreacinė erdvė, pritaikyta estetiniams poreikiams ir bendravimui. Teritorijoje naudojamos vos kelios medžiagos: takams – betono trinkelės, o harmoningai sukomponuotoms ir amfiteatriniu principu išdėstytoms sėdimoms vietom kieme – monolitiniai betoniniai kubai. Likusi teritorijos dalis užsėta veja.

Pastatas traukia savo minimalistiniu tūriu, derančiu prie autentiškos fasadų kompozicijos. Lengva asimetrija ilguosiuose fasaduose sukuria žavaus atsitiktinumo įspūdį, kuris puikiai atitinka dabartines kompozicijos tendencijas. Autentiška pastato dalis – raudonų plytų fasadų mūras – aptinkuota. Langai, durys – stiklo plokštumos. Kai kurie langai pažeminti, tapę įėjimais – tai suteikia pastatui naujos kokybės. Šlaitiniame stoge iškirsti didelių plotų stoglangiai natūralios šviesos srautui patalpose užtikrinti. Visame pastato tūryje naudojama monochrominė spalvų paletė – nuo baltų fasado plokštumų iki grafito spalvos langų rėmų ir stogo dangos. Visa tai pastato tūryje sudaro tvarkos ir harmonijos įspūdį.

Pastato planinė struktūra racionaliai padalyta į tris segmentus. Pagrindinis elementas – viena virš kitos įrengtos dvi amfiteatrinės salės: 320 vietų pagrindinė su profesionalia garso ir šviesos įranga scenai bei 100 vietų repeticijų salė, tinkama ir kameriniams renginiams. Salių tūris apima visus tris aukštus – vieną požeminį ir du antžeminius – ir yra pastato centrinėje dalyje. Iš abiejų šonų antžeminiuose aukštuose sales supa įvairios auditorijos ir kabinetai, o požeminiame aukšte išsidėstę sanitariniai mazgai bei kitos pagalbinės patalpos. Viso pastato plotas siekia 1800 kvadratinių metrų.

Renovuotas pastatas žavi savo interjeru. Viduje maloniai nustebina erdvios ir šviesios patalpos, šiek tiek netikėtos istoriniam pastatui. Kaip ir eksterjere, čia vyrauja minimalizmas, lietuviškas santūrumas: naudotos paprastos patvarios medžiagos – betonas, natūralus medis, fanera, metalas. Koloritas taip pat ramus, pastelinis: baltų sienų fone išryškėja tik šviesaus medžio grindys bei medinės stogo konstrukcijos. Langų rėmai iš vidinės pusės taip pat medžio spalvos, o stiklo pertvarų rėmai – natūralios metalo spalvos. Puikiai parinkti šviestuvai – aliuzija į karietinės gyvavimo laikus. Pagrindinė salė įsilieja į bendrą interjero stilistiką – šviesią aukštą erdvę dengia medžio konstrukcijos, o žiūrovų kėdės – ryškiausi viso interjero elementai – subtilios žemės spalvos. Interjere dera šiuolaikiška funkcija ir istoriniai akcentai. Modernūs elementai – durys, langai, konstrukcijos – aiškiai atsiskiria nuo istorinių mūrų. Interjero sprendiniai yra harmoningi, artimi lietuviškam estetikos pojūčiui ir neabejotinai profesionalūs – tai svarbiausi naujos pastato kokybės formantai.

Rietavo Oginskių dvaro karietinės renovacija yra neabejotinai pavyzdinė architektūrinės renovacijos projekto realizacija. Sprendiniai puikiai atskleidžia pagrindinę pastato architektūros idėją – pademonstruoti pagarbą istoriniam tūriui ir kartu nustebinti į vidų patekusį lankytoją netikėtai erdviomis patalpomis, natūralia šviesa, racionaliu išplanavimu.

Objektas ne tik pagerino Rietavo gyventojų kultūrinį gyvenimą, bet ir suteikė mažam miesteliui naujos estetikos suvokimo. Siektina, kad tokia architektūrinės renovacijos kokybė būtų įgyvendinta ir kituose kultūros paveldo objektuose derinant šių laikų estetiką su istoriniais elementais.

Laimutė Buržinskaitė