2016 metų sausio 28 dieną Lietuvos architektų sąjungoje įvyko tradicinis kasmetinis „Archiformos“ renginys – „Geriausia 2015 metų realizacija“. Renginys nuo įprasto kasmetinio, skyrėsi tuo, kad buvo pažymėtas žurnalo „Archiforma“ egzistavimo dvidešimtmetis.
Iš L. Vaičio pasisakymo:
„Tada įžengiant į XXI amžių, dviem „protingiems“ žmonėms R. Buivydui ir man, tapo aišku – su šiuolaikine Lietuvos architektūros istorija taip nebus.
Taip 1996 metais gimė „Archiforma“ – Lietuvos architektūros metraštis – objektyvus, prolietuviškas leidinys.
„Šiaip ar taip užrašytas žodis lieka vienintele mirusiųjų, gyvųjų ir dar negimusių bendravimo priemonė“ (A. Šiškin „Laiškų knyga“)… Archiformą blaškė kaip ir visą aplinką, labiau sėkmingus metus keitė krizės, buvo nevilties, tačiau ir džiaugsmo minučių. O didžiausias iš džiaugsmų tai akivaizdus Lietuvos architektūros kokybės augimas.
O „Archiforma“ vis dar laikosi, tiesą sakant, vos keliais centimetrais iškišusi norį virš vaterlinijos.
Per eilę metų keitėsi ir „Archiformos“ redaktoriai, fotografai, dizaineriai.
Konceptualųjį Rimantą Buivydą, sustygavusį „Archiformos“ strategiją ir koncepcinį tinklelį, apaugusį profesoriaus, dekano titulais ir nebegalėjusiam skirti sau įprasto laiko „Archiformai“, keitė Audronė Ercmonaitė, atėjusi pačiu sunkiausiu ekonomikos metu, gal todėl pasidavė lenkų vilionėms ir iki šiol dirba Vilniaus rajono architektūros taryboje.
Vėliau jaunieji, talentingi ir įvairiapusiai profesionalai Vaida Almonaitytė – Navickienė ir Liutauras Nekrošius, per tą laiką tapę mokslų daktarais ir pripažintais pedagogais ir administratoriais dėl užimtumo atsisakė vadovauti jam.
Atėjo pensininkų eilė –taip jau kelis metus tuo tenka užsiimti man ir tol kol įsivaizduosiu esąs „protingas“ ir jausiu džiaugsmą iš šios veiklos, bandysiu dalyvauti. Juo labiau, kad gyvenimas į „Archiformą“ atginė jauną, gabią, ambicingą architektę G. Grabytę – Trapikienę, kuri atrodo galės tęsti, tęsti…
Taigi „Archiforma“ nelengvai, bet vis dar gyvuoja, tačiau deja ne architektai yra mūsų pagrindiniai rėmėjai. Jais tiesą sakant, nors ir labai sumažėjusiomis apimtimis lieka ištikimieji reklamos davėjai, dabar vadintini bendražygiais – Uponor, Schüco, Vadasiga, Jung, Meffert, Beola, Akmėja, Šildome.
Šios dienos laureatai žengs „Dangų studijos“ dovanotu, ne kokiu nors banaliu MonteCarlo raudonu, bet iš tiesų aristokratiškos spalvos kilimu…
Pastarieji metai palaimingai atkreipė Lietuvos Aplinkos ministerijos dėmesį į vieną iš savo kuruojamų sričių – architektūrą. Duok Dieve ilgam.
Tiesą sakant, brangieji kolegos, gerai būtų jeigu Jūsų dėmesys „Archiformai“ būtų adekvatus „Archiformos“ dėmesiui Jums, paprasta prenumeratos forma paraginant joje reklamuotis Jūsų rangovų ir tiekėjų firmas.
Grįždamas prie tradicinio renginio pagrindinės temos – „Geriausia metų realizacija“, L. Vaitys pažymėjo, kad tai yra pasaulinė, prestižiška architektūrinių žurnalų tradicija, labiausiai vertinama pačių architektų, nes čia profesionalai sprendžia apie profesionalų darbus.
Paguosdamas nominantus:D. Ferguson, J. N. Fergusonas(Paliesiaus dvaro restauravimas, atkūrimas ir pritaikymas), G. Čaikauskas, M. Šeijnicki, V. Venckūnienė, V. Raugala(VU Jungtinis gyvybės mokslų centras), R. Bimba, R. Valionis, M. Gorpinič („Premium“ verslo centras Vilniuje), S. Kuncevičius, L. Kuncevičienė, M. Dagys, Ž. Gudelis, V. Jurgaitienė, A. Kuncevičiūtė-Gudelienė (VGTU mokslo ir administracijos centras), A. Gvildys, S. Andersen, A. Gvildys („K29“ verslo centras Vilniuje), L. Petrikėnė, I. Lukauskas, D. Kisielius (Kūrybinis ofisas gamtoje, Subartėnų k., Elektrėnų rajonas), kad ne visi gali tapti laureatais, jis patikino, kad jie visi yra ar tampa Lietuvos architektūros elitu ir pažymėjimo ženklas, koks jis bebūtų, nėra svarbiausias kūrybinio gyvenimo rodiklis ir pacitavo A. Čechovą ir jo „Žuvėdros“ – „Dabar aš suprantu, kad mūsų veikloje, nesvarbu ar mes vaidiname scenoje ar rašome – svarbiausia ne šlovė, ne blizgesys, ne tai apie ką aš svajojau, o mokėjimas kentėt…Mokėk nešti savo kryžių ir tikėk!“.
Pakviestas praėjusių metų laureatas Audrius Ambrasas pagal tradiciją vienasmeniškai sprendžiantis kuris iš nominantų taps laureatu, apibūdino juos ir paskelbė nugalėtoją: VGTU mokslo ir administracijos centras, kurio autoriai: ), S. Kuncevičius, L. Kuncevičienė, M. Dagys, Ž. Gudelis, V. Jurgaitienė, A. Kuncevičiūtė-Gudelienė.
Sveikiname!
MŪSŲ PARTNERIAI
