Šiais laikais rimtai žiūrima į tarptautines parodas kaip į savo šalies prekės ženklo įtvirtinimą, tegu ir ribotomis architektūrinėmis priemonėmis. Antra vertus, paviljono architektūrai ir ekspozicijai keliami dideli reikalavimai – sudominti milžiniškos parodos lankytoją ir sulaikyti jo dėmesį.
Modernizacijos procesas, suniveliavęs kultūrinius skirtumus ir statybines bei konstrukcines ypatybes, paliko vienintelį būdą išsiskirti – simbolių kūrimą. Šiuolaikinėje architektūroje įteisintas fikcijų ir naratyvų kūrimo mechanizmas pasaulinių parodų atveju įrodo, kad gyvename ženkliškumo laikais, kai dažnas projektas absoliučiai atitinka savo devizą. Pastatų-metaforų, pastatų-diagramų ir pastatų-simbolių sankaupa virsta ženkliškumo, tiksliausiai atspindinčio šalies identitetą ir parodos temą, varžybomis. Akivaizdu ir tai, kad daug ikoniškų pastatų sudėjus į vieną krūvą ekstravagantiškame kontekste išskirtinumas dingsta. Todėl „Expo“ parodose vis dažniau pastebimos ir santūrumo, racionalumo, net minimalizmo tendencijos. Skaityti toliau…
MŪSŲ PARTNERIAI
