„Nest City Lab“ tvarumo laboratorija – tai neeilinė bendradarbystė Barselonoje, sukurta remiantis permakultūros principais. Šio pastato kontekste permakultūra suskamba kaip holistinė dizaino filosofija, sąmoningai atkartojanti žmogaus ir gamtos santykį per socialinę, ekonominę ir kultūrinę prizmę. Išskirtinio interviu metu laboratorijos įkūrėja Valerie Aubert Pietri gilinosi į tai, kaip veikia bioklimatinis pastatas arba, jos žodžiais, – „gyvas organizmas“, – akcentuodama žiedinės ekonomikos procesų architektūroje svarbą.
Barselonos 22@ teritorija: „Nest City Lab“ ir tvarumo sinergija
Permakultūros principais paremta laboratorija yra įsikūrusi @22 inovacijų teritorijoje, Poblenou rajone, Barselonoje. Anksčiau funkcionavusi kaip 200 ha pramoninio uosto teritorija, nuo 2000 metų ji veikia kaip urbanistinių inovacijų ir eksperimentų aikštelė. Rajone yra įgyvendinamos įvairios tvaraus miesto planavimo iniciatyvos, tokios kaip Superblocks (cat. Superilla), draudžiančios mašinų judėjimą gyvenamosiose zonose. Šis kontekstas suteikė „Nest City Lab“ ypatingą reikšmę – pastato įkūrėjai siekė ne tik regeneruoti industrinį pastato paveldą, bet ir sukurti pamatines gaires inicijuojant kitų ekokvartalų, paremtų permakultūros principais, atsiradimą.
Vietinių medžiagų pernaudojimas
Vienas iš svarbiausių permakultūros filosofijos pritaikymo pavyzdžių yra antrinis medžiagų panaudojimas. „Nest City Lab“ strategija siekė kuo daugiau elementų pernaudoti vietoje – fasadas, stogas ir metalinės konstrukcijos buvo atnaujintos išvengiant aplinkos taršos, sukeliamos transportavimo procesų. Medžiagos, kurios nebevykdė savo pradinės paskirties dėl pasikeitusios erdvės funkcijos, buvo kruopščiai išmontuotos ir išvežtos saugoti greta išnuomotame sklype. Jame buvo sukurtos atskiros zonos įvairiems elementams rūšiuoti. Mediena, stiklas, metalas ir kiti medžiagų tipai buvo inventorizuoti, sukuriant architektūrinių elementų ir jų antrinio panaudojimo galimybių katalogą. Didžioji dalis jų buvo atnaujinti vietoje – laiptai, atvirą holą skrodžiantys koridoriai, grindys ir netgi stalai įgijo naujos vertės ir tapo sėkmingu medžiagų upcycling proceso pavyzdžiu.
Kita dalis, nepakliuvusi į minėtą kategoriją, buvo išgabenta į greta esančias specializuotas medžiagų perdirbimo gamyklas. Dėl šių procesų „Nest City Lab“ tapo ryškiu žaliosios architektūros pavyzdžiu, gavusiu „LEED Platinum“ sertifikatą. Siekdami atliepti sertifikato reikalavimus, įkūrėjai ne tik pernaudojo vietos medžiagas, bet ir sutelkė dėmesį į kuo lokalesnį naujų statybinių medžiagų rinkimą – dauguma jų buvo surinkti iki 800 kilometrų spinduliu nuo Barselonos centro.
Lokalus gyvybingumas yra svarbiau už nepriekaištingą estetiką
„Turime suprasti, kad urbanistinis kontekstas yra pilnas išteklių gausos, tereikia atidžiai įsivertinti, kas yra aplinkiniame kontekste“, – sako Valerie. „Nest City Lab“ kūrimo procesas buvo įdomus dėl kelių priežasčių. Pirma, kaip minėta anksčiau, jis išryškino stebėtiną išteklių gausą mūsų kaimynystėje, integruojant juos į naują pastato tapatybę. Antra, šie procesai paskatino stiprų ryšį su vietos bendruomene, o ypač su neformaliu medžiagų perdirbimo tinklu Barselonoje, vadinamu „Chitareros“. Šiam tinklui priklausantys žmonės (neretai – nelegalūs imigrantai) renka ir rūšiuoja medžiagas, išmestas į gatves. Dažniausiai jie yra nepripažįstami kaip perdirbimo indėlininkai, tačiau ėmėmės iniciatyvos ir su jais pradėjome dialogą dėl išmetamų medžiagų vertės ir potencialo, skatindami persvarstyti abipusę jų vertę. Bendradarbiavimas ne tik praturtino projektą, bet ir sustiprino mūsų ryšį su kaimynyste.“
Šis tinklas įgalino kūrėjus į nepanaudotas medžiagas pažvelgti kitaip. „Daugybė architektų telkia dėmesį į nepriekaištingą dizainą. Tačiau savo kūrybos rezultate neieškome tobulos estetikos. Mums svarbiausia ne architektūrinio užmojo išpildymas, o gyvybingumo generavimas. Tai nėra konceptas, tai tiesiog gyvenimas“, – teigia Valerie.
Bioklimatinis pastatas: permakultūros principų taikymas
„Mūsų dizaino filosofija yra sukoncentruota aplink keturis pagrindinius gamtos elementus: orą, saulę (kuri apima tiek šviesą, tiek elektrą), dirvą ir vandenį. Panaudodami šiuos elementus, sukūrėme pastatą, kuris yra sinchronizuotas su aplinka, ir taip sumažinome dirbtinių sistemų poreikį. Pastato renovacijos metu susikoncentravome į originalios pastato struktūros išsaugojimą bei į natūralių cikliškų procesų uždarymą.“ Pavyzdžiui, 30 proc. savo vandens poreikių pastatas patenkina iš Barselonos vandens tiekimo tinklo. Likusi dalis yra gaunama iš lietaus vandens surinkimo bei pernaudojamo nuotekų vandens, kuris yra natūraliai valomas pastato soduose. Nors šios detalės gali atrodyti nereikšmingos, galima tik įsivaizduoti, kokį poveikį vandens resursų stygių išgyvenančiai Barselonai turėtų tokios iniciatyvos, įgyvendinamos viso miesto mastu.
Be to, pastato dizainas integruoja biofilinius elementus užtikrinant, kad pastatas veiktų ne tik kaip struktūra, bet ir gyvybinga ekosistema, atliepianti natūralų žmogaus ryšį su gamta. „Nest City Lab“ bendruomenės nariai yra skatinami mokytis gyventi su pastato augalija, kuri taip pat turi specifinių poreikių. Pastate yra praktikuojamos įvairios maisto auginimo formos: vertikali bei aeroponinė sodininkystė, žalieji stogai bei permakultūros sodai. Pastarieji yra suprojektuoti vengiant trąšų ir pesticidų, orientuojantis į dirvožemio kūrimui ar statybų medžiagoms naudingų augalų auginimą. Pastatas turi „maisto mišką“, kuris yra simboliškai įrengtas erdvės centre, taip pat kiemą, kuriame auga daugybė tipiškų Viduržemio jūros regiono augalijos rūšių. „Maisto miškas“ buvo projektuojamas remiantis agroekologijos principais, imituojant miškų ekosistemų veikimą, leidžiant įsikurti tiek faunos, tiek floros biologinei įvairovei.
Nematoma pastato architektūra – bendruomenė ir pojūčiai
Permakultūra neapsiriboja vien žaliąja ekonomika ir technologijomis. Ji yra neatsiejamai susijusi ir su kultūra. „Mūsų nuolat besitęsiančioje architektūros kelionėje vis daugiau dėmesio skiriame bendruomenei – pastatas tampa svarbiu permakultūros švietimo, eksperimentų ir inovacijų židiniu, kvestionuojančiu vartotojiškos visuomenės normas, besiorientuojančiu į sisteminį pokytį norinčius daryti aktyvistus.“ Bendruomenė organizuoja įvairias veiklas – nuo sodininkystės pamokų iki introspektyvesnių patirčių, pavyzdžiui, įsiklausymas į savo kūno poreikius per jutiminius pojūčius ir šokį. Šios veiklos veikia kaip nematoma pastato architektūra – formuoja žmogaus patirtis, jo augimą.
Ši „Nest City Lab“ filosofija turi labai didelį žmonių susidomėjimą, tačiau Valerie pastebi keletą problemų. Kol kas Barselonoje nedaug kas pasiekė jų pėdomis. „Norint įgyvendinti tokį projektą reikia daug atsidavimo ir laiko, skirto aplinkos stebėjimui ir savaiminių procesų įsigalėjimui. Tai yra kertiniai permakultūros principai. Projektai yra tarsi sėklos. Jų yra daug, tačiau labai svarbu, kaip jas pasodinsime, kad jos galėtų save išlaikyti. Verslai ar iniciatyvos dažnai tampa arba per daug orientuoti į ekonominę tvarumo pusę, arba yra pernelyg maži, finansiškai netvarūs, negalintys pritraukti platesnės bendruomenės. Mes operuojame šių dviejų polių viduryje, randame balansą“, – sako Valerie.
Įkūrėjos patarimai architektams ir verslams
„Bendruomenė ir architektai, įsipareigoję tvariam pokyčiui, turi parodyti žmonėms, kad permakultūros filosofija gali būti paprasta, prieinama ir finansiškai įgyvendinama. Be to, svarbu atskleisti, kad ji yra ne tik praktiška, bet ir maloni. Mes stengėmės atsiriboti nuo madų, besivaikančių tobulumo, – dėmesį sutelkėme į praktinę ir patyriminę tvarumo pusę, rezonuojančią su plačiąja visuomenės dalimi. „Nest City Lab“ siekiame kurti erdves, kurios įkvepia ir įtraukia, įrodydami, kad tvarus gyvenimo būdas gali būti malonumo, pasitenkinimo ir naujų pojūčių šaltinis.“
Reda Petravičiūtė
MŪSŲ PARTNERIAI
