{"id":766,"date":"2015-02-08T21:34:09","date_gmt":"2015-02-08T21:34:09","guid":{"rendered":"http:\/\/archiforma.lt\/?p=766"},"modified":"2015-02-08T21:41:08","modified_gmt":"2015-02-08T21:41:08","slug":"saulius-gecas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/archiforma.lt\/?p=766","title":{"rendered":"Saulius Gecas"},"content":{"rendered":"

\"2008.10.I.M.PEI.1\"<\/a>
\n Kada gim\u0117te, kur?<\/strong>
\nGimiau 1963 metais gruod\u017eio 8-\u0105j\u0105 Vilniuje.<\/p>\n

Koki\u0105 auk\u0161tojo mokslo \u012fstaig\u0105 baig\u0117te?<\/strong>
\n1990 m. baigiau Vilniaus dail\u0117s akademij\u0105, gavau architekto dailininko diplom\u0105, magistro laipsn\u012f.<\/p>\n

Kada i\u0161vykote \u012f u\u017esien\u012f? Kod\u0117l?<\/strong>
\nI\u0161skridome 1997 m. rugs\u0117jo 5-\u0105j\u0105 per Helsink\u012f \u012f Niujork\u0105. Negal\u0117jau nei\u0161vykti. Man, u\u017eaugusiam Taryb\u0173 S\u0105jungoje, Amerika buvo mitas: ten viskas kitaip, ten tikra muzika, ten Manhatanas, ten Sal Paradise\u2019as su Deanu Moriarty\u2019u va\u017eiavo i\u0161 Niujorko \u012f San Francisk\u0105, ten Kurtas Vonegutas, i\u0161 ten skrido Darius ir Gir\u0117nas, ten Charlesas Bronsonas… \u017dod\u017eiu, ten buvo tiek daug, ir visk\u0105 nor\u0117josi pamatyti, pagyventi ten ir pajausti savo kailiu tai, kas mums vis\u0105 gyvenim\u0105 buvo draud\u017eiama arba sakoma, kad ten viskas negerai.
\nTaip pat, atsimenu, buvau pavarg\u0119s nuo savivaldyb\u0117s ir seni\u016bnij\u0173, kuriose tekdavo derinti projektus, nuo pilk\u0173, tarsi kankini\u0173, derintoj\u0173 veid\u0173. B\u016bdavo koktu, kai koks buv\u0119s nevyk\u0117lis, tap\u0119s savivaldyb\u0117s tarnautoju, po keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 jau vairuodavo \u201eVolvo\u201c. Tokie ramiai ir oriai \u017eygiuodavo koridoriais teli\u016b\u0161kuodami viskio ar \u0161iaip \u201evodk\u0117s\u201c buteliu, k\u0105 tik gautu dovan\u0173. Smulki\u0173 ir ne visai smulki\u0173 projekt\u0173 derinimai buvo tarsi smulkus biurokratinis chuliganizmas, \u012f kur\u012f niekas nekreipdavo d\u0117mesio. Visa laim\u0117, tose \u012fstaigose dirbdavo viena kita tikrai gra\u017ei ir gera dama, jos tarsi \u0161viet\u0117 tose ni\u016briose ir drumzlinose kontorose.
\nTaigi, atsiradus galimybei, \u017emonai laim\u0117jus \u017eali\u0105j\u0105 kort\u0105, mes ir i\u0161vykom.<\/p>\n

 <\/p>\n

<\/p>\n

Kaip ir per kiek laiko susiradote pirm\u0105j\u012f darb\u0105 pagal profesij\u0105?<\/strong>
\nMa\u017edaug po trij\u0173 m\u0117nesi\u0173, gruod\u017eio prad\u017eioje, gavau pirm\u0105 darb\u0105. Ie\u0161kojau pagal skelbimus \u201eNew York Times\u201c laikra\u0161tyje, \u201eHelp Wanted\u201c sekcijoje. Pirmieji interviu buvo tragedijos. Na, interviu pokalbiai buvo grei\u010diau komedijos, bet tragedijos b\u016bdavo v\u0117liau, kai niekas neatskambindavo.
\nNiujorke pirmus interviu, ypa\u010d jauniems architektams, da\u017eniausiai rengia net ne architektai, o personalo skyriaus \u017emon\u0117s. Jie paprastai visada b\u016bna labai malon\u016bs ir atrodo draugi\u0161ki, po toki\u0173 pokalbi\u0173 norom nenorom galvoji, kad viskas OK. Kai at\u0117jau \u012f garsiojo Roberto A. M. Sterno biur\u0105 34-ojoje gatv\u0117je, mane pasitiko maloni, grie\u017etai gra\u017ei kin\u0117. Vien tik pabuvoti Roberto Sterno studijoje man jau buvo dovana, tai buvo pirmas interviu pokalbis, \u012f kur\u012f buvau pakviestas, o galimyb\u0117 ten dirbti buvo, matyt, i\u0161 fantastikos pasaulio, bet kod\u0117l gi nepam\u0117ginus?
\n\u0160iaip niujorkie\u010dius sunku kuo nors nustebinti, t\u0105 ir pats v\u0117liau pajutau. Varg\u0161\u0117 kin\u0117 taip susikaupusi ir prisimerkusi \u017ei\u016br\u0117jo man \u012f l\u016bpas, kad iki \u0161iol jau\u010diu t\u0105 nepatogum\u0105. A\u0161 ir pats \u017eags\u0117jau nuo savo \u201eangl\u0173\u201c kalbos: ka\u017ekoks prakeikimas, kai tik tr\u016bkdavo kokio angli\u0161ko \u017eod\u017eio, kaip mat automati\u0161kai i\u0161spr\u016bsdavo, ne\u017einau kod\u0117l, rusi\u0161kas, o kartais, matyt, ir lietuvi\u0161kas \u017eodis, taigi \u012fsivaizduoju, kaip nelengva jai buvo suprasti, kokia kalba a\u0161 kalbu, ir dar sunkiau suvokti, k\u0105 a\u0161 apskritai noriu pasakyti. Ties\u0105 sakant, ne k\u0105 daugiau ir a\u0161 supratau jos kad ir labai teising\u0105 angl\u0173 kalb\u0105. Ta\u010diau pokalbis buvo korekti\u0161kai malonus ir truko tiek laiko, kiek jam buvo skirta. \u0160tai tokia buvo prad\u017eia. Darbo pas Robert\u0105 A. M. Stern\u0105, \u017einoma, negavau, bet dar po koki\u0173 10 toki\u0173 spektakli\u0173 man pasisek\u0117!
\nPats sunkiausias dalykas atvyk\u0117liui \u2013 gauti pirm\u0105 darb\u0105, tur\u0117ti bent vien\u0105 eilut\u0119 savo gyvenimo apra\u0161yme su vietiniu, t. y. NY, patyrimu. V\u0117liau buvo lengviau. Kart\u0105 pav\u0117lavau \u012f interviu pusantros valandos \u2013 ne\u017einodamas kelio \u012fs\u0117dau ne \u012f t\u0105 traukin\u012f, paskui nepasisek\u0117 ir su autobusu. Atrodo, joki\u0173 \u0161ans\u0173? Visas \u0161lapias \u012fl\u0117k\u0119s \u012f studij\u0105 tarpduryje trumpai pasisveikinau, paspaud\u017eiau rank\u0105 ka\u017ekokiam \u017eilam besi\u0161ypsan\u010diam senukui ir dairiausi sekretor\u0117s paklausti, ar \u010dia kas nors man\u0119s dar laukia. Pasirodo, dar lauk\u0117. Pokalbis \u012fvyko, kit\u0105 dien\u0105 paskambino, kad mane pri\u0117m\u0117. O tas tarpdury sutiktas \u017eilas senukas buvo tos kompanijos savininkas.<\/p>\n

Kiek darbovie\u010di\u0173 pakeit\u0117te, kod\u0117l?<\/strong>
\nPer 12 met\u0173 Niujorke pakei\u010diau \u0161e\u0161ias darbovietes: kai kur dirbau metus, pusmet\u012f, kai kur ilgiau, du kartus buvau atleistas. Labai svarbu atvyk\u0117liui susirasti darb\u0105 pagal specialyb\u0119, ir tai daug svarbiau, nei pirmo atlyginimo dydis. Jeigu neb\u016b\u010diau gav\u0119s architekto darbo, grei\u010diausiai b\u016btume gr\u012f\u017e\u0119 \u012f Vilni\u0173. Taigi, gav\u0119s pirm\u0105 darb\u0105 pradedi dirbti ir svajoti.
\nMano pirma u\u017eduotis buvo patikslinti vieno dangorai\u017eio vis\u0173 auk\u0161t\u0173 ir vis\u0173 patalp\u0173 br\u0117\u017eini\u0173 matmenis Manhatano Fashion Districto rajone. Jokios k\u016brybos, bet pirma patirtis, bent man, buvo pusiau pramogin\u0117 \u2013 dangorai\u017eis buvo pilnas garsi\u0173 studij\u0173, varg\u0161i\u0173 manekeni\u0173, aik\u0161ting\u0173 dizaineri\u0173 ir linksm\u0173 vyruk\u0173. Did\u017eiausi\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f paliko ma\u017ea studija ant to dangorai\u017eio stogo su didele terasa, nuo kurios vaizdas kaip i\u0161 seno dokumentinio filmo: prie\u0161 tave tas ledinis Niujorkas, jis atrodo taip arti, ranka pasiekiamas, ir tu jau esi \u010dia.
\nNiujorkas \u2013 pats geriausias pasaulyje miestas emigruoti, \u010dia tiek visko yra ir tiek visoki\u0173 reikia, kad tau turi labai nesisekti, kad nesugeb\u0117tum susirasti darbo. \u017dinoma, kuo ilgiau ten gyveni, tuo geriau apmokamo darbo ie\u0161kai. Miestas pilnas visokio plauko bepro\u010di\u0173, keist\u0173 \u017emoni\u0173 ir meninink\u0173, tad prad\u017eioje pasijauti labai patogiai tokioje ypatingoje minioje, ir atrodo, kad tas realyb\u0117s \u0161ou niekada nesibaigs, t\u0119sis tol, kol visi daugma\u017e bus sot\u016bs.
\nAtsiranda draug\u0173, ir jie, pana\u0161iai kaip ir tu, atvira\u0161ird\u017eiai, nes irgi gim\u0119 ka\u017ekur kitur, i\u0161va\u017eiav\u0119 i\u0161 nam\u0173 ie\u0161koti nuotyki\u0173 po pasaul\u012f. V\u0117liau pastebi, kad \u010dia atvyk\u0119 jauni \u017emon\u0117s da\u017eniausiai pilni ambicij\u0173, jiems, kaip ir tau, j\u0173j\u0173 kra\u0161te lubos atrod\u0117 per \u017eemos ir gyvenimas per nuobodus, taigi pajunti didel\u0119 konkurencij\u0105 ir tada pradedi suvokti, k\u0105 sugebi, ko nori, ko nenori, k\u0105 gali ir ko negali daryti.
\nVienas i\u0161 pagrindini\u0173 dalyk\u0173 yra sugeb\u0117jimas bendrauti. M\u016bs\u0173, ryt\u0173 europie\u010di\u0173, bendravimas skiriasi nuo tradicinio anglosaks\u0173. Mes lendame \u012f \u0161ird\u012f, nes mums atrodo, kad tik ten yra visa ko esm\u0117 ir tik ten rasi ties\u0105, tuo tarpu vakarie\u010diams tai ne\u012fdomu \u2013 ir kam to reikia? Jie labiau pragmati\u0161ki, cini\u0161ki ir prakti\u0161ki, bet daug mandagesni ir konkretesni. Ta\u010diau al\u0173, ir dideliais kiekiais, m\u0117gsta taip pat, kaip ryt\u0173 ar \u0161iaur\u0117s europie\u010diai.
\nKai valstyb\u0117s ekonomika yra ant pakilimo bangos ir darb\u0173 pasi\u016bla didel\u0117, darbus keisti verta d\u0117l galimyb\u0117s pasididinti atlyginim\u0105, bet da\u017enai \u0161okin\u0117ti i\u0161 vienos studijos \u012f kit\u0105 nepatartina. Geriau dirbti ilgiau vienoje studijoje ir augti joje, juo labiau, jeigu aplinka tau tinkama ir randi bent kelet\u0105 bendramin\u010di\u0173. Niujorke apstu pasaulinio garso studij\u0173, bet kai kur atmosfera labai \u0161alta, kai kur darbo valandos nelimituotos, \u0161e\u0161tadieniai neoficialiai yra darbo diena. Taip yra Rafaelio Vinoly\u2018o studijoje. Steveno Hollo studijoje ma\u017ei atlyginimai, Danielio Libeskindo studijoje darbo prad\u017eia gali b\u016bti de\u0161imt\u0105 valand\u0105 ryto, bet pabaiga de\u0161imt\u0105 vakaro… Jeigu studija labiau orientuota \u012f dizain\u0105, ten daugiau intrig\u0173, jeigu biuras labiau techninis, ten gyvenimas ramesnis, \u017emon\u0117s bendrauja \u0161il\u010diau.<\/p>\n

Apib\u016bdinkite savo pastar\u0105j\u0105 darboviet\u0119: valstybin\u0117 ar privati, kiek architekt\u0173 joje dirba, kas firmos architekt\u016bros id\u0117jinis vadovas, kokie pagrindiniai objektai pastaruoju metu yra suprojektuoti ir realizuoti?<\/strong>
\nPo gyvenimo ir darbo Niujorke galvojau, kad jau \u017einau visk\u0105, esu susiformav\u0119s architektas ir i\u0161manau daug, nes dirbau prie \u012fvairi\u0173 projekt\u0173, dalyvavau procese nuo eskizo iki atidarymo baliaus. Ta\u010diau atsid\u016br\u0119s Fukso studijoje supratau, kad architekt\u016bra yra dar daugiau \u2013 tarsi buvau pusiau aklai nutv\u0117r\u0119s drambl\u012f tik u\u017e uodegos. Pama\u010diau, kad dar yra ir kita pus\u0117, taip pat supratau, kad tobul\u0117jimui rib\u0173 n\u0117ra. Dirbdamas pas Fuks\u0105 v\u0117l pajutau t\u0105 u\u017edegant\u012f atradimo ir i\u0161radimo jausm\u0105, kai ne\u012fmanoma tampa \u012fmanoma, prakti\u0161kai to i\u0161 tav\u0119s ten nuolat reikalaujama. Buvau atsakingas u\u017e Shenzheno oro uosto T3 terminalo paskutin\u0119 dizaino stadij\u0105 ir statybas. Kai pirm\u0105 kart\u0105 apsilankiau objekte, tai atrod\u0117 kaip begalin\u0117 purvo pilna duob\u0117 ir t\u016bkstan\u010diai bet kaip apsirengusi\u0173 statybinink\u0173. Kin\u0173 tempai ir j\u0173 sugeb\u0117jimas koordinuoti, atrodo, pirm\u0105 kart\u0105 \u012f statybas i\u0161 provincijos atve\u017etus \u017emones tikrai stebina. Kokyb\u0117, \u017einoma, ne voki\u0161ka, bet u\u017emojai daug platesni u\u017e Amerikos.
\nTaip pat pusmet\u012f vadovavau dangorai\u017eio projektui, v\u0117liau ir kult\u016bros centro projektui. Teko atstovauti studijai dalyvaujant konkursuose Kinijoje ir Piet\u0173 Kor\u0117joje, kartais su Fuksu, kartais be jo. I\u0161 viso Kinijoje pragyvenau pusmet\u012f. Massimiliano Fukso studija labai savoti\u0161ka, projektai i\u0161sim\u0117t\u0119 po vis\u0105 pasaul\u012f, ir visi labai skirtingi \u2013 tiek tipologija, tiek architekt\u016bra. Dirbau beveik ketverius metus, prad\u0117jau kaip vyresnysis architektas (senior architect), baigiau jo studijos Kinijoje direktoriumi. Nuo pat pirmos dienos s\u0117dau, tiksliau buvau pasodintas, prie oro uosto, nes tur\u0117jau oro uost\u0173 terminal\u0173 projektavimo patirties. Niujorke metus dirbau \u201eTAMS consultants\u201c kompanijoje prie naujo \u201eAmerican Airlines\u201c terminalo JFK oro uoste. Iki \u0161iol d\u0117l Amerik\u0105 u\u017eklupusios kriz\u0117s pastatyta tik pus\u0117 pastato, ir jis atrodo labai keistai. Tuo metu patenkintas dirbau 24 architekt\u0173 projekto grup\u0117je. Did\u017eioji komandos dalis buvom jauni, apie 30 met\u0173 am\u017eiaus, architektai, buvo juntamas komandinis darbo ritmas. Buvo daug darbo, gin\u010d\u0173 ir streso, bet nuotaika buvo gera, visi jaut\u0117me pasitenkinim\u0105, nes projektas buvo tikrai galingas, tuo metu 2-j\u0173 milijard\u0173 doleri\u0173 numatom\u0173 statyb\u0173 s\u0105mata buvo bene did\u017eiausia visoje Amerikos Ryt\u0173 pakrant\u0117je. S\u0117kmingai u\u017ebaig\u0119 ir atidav\u0119 DD (design development) dal\u012f mes lyg ir ils\u0117jom\u0117s, bet po savait\u0117s tokio ramaus gyvenimo gavome \u017eini\u0105, kad kompanija prarado projekt\u0105, tiksliau \u2013 u\u017esakovas darbo br\u0117\u017eini\u0173 stadij\u0105 nutar\u0117 atiduoti kitai, t. y. DMJM kompanijai, ir vien\u0105 ryt\u0105 visa m\u016bs\u0173 grup\u0117 buvo atleista. Po to metus dirbau HOK kompanijoje prie Bostono Logano oro uosto A terminalo projekto.
\nTaigi, buvau dirb\u0119s prie terminal\u0173, o Fuksui kaip tik to ir reik\u0117jo. Jo kompanijos strukt\u016bra ir pats projektavimo procesas labai skiriasi nuo amerikieti\u0161kos. Amerikos kompanijoje yra svarbiausieji (principal): steig\u0117jai, vyresnieji (senior) partneriai, partneriai, senior associates, associates, direktoriai ir t. t., yra projekto vadovas, dizaineris ir architektas, ir j\u0173 pareigos pakankamai ai\u0161kiai apibr\u0117\u017etos, tuo tarpu Fukso kompanijoje, jei tu esi Capo di lavoro (ital. darb\u0173 vadovas), tai tempi visas pareigas kartu ir turi tik vien\u0105 bos\u0105 \u2013 pat\u012f Fuks\u0105, na, dar ir Dorian\u0105, jo \u017emon\u0105.
\nAmerikoje didel\u0117se kompanijose k\u016brybos procesas labiau kolektyvinis, ir visi auk\u0161tesni pagal status\u0105 darbuotojai turi galimyb\u0119 ir reikia ar nereikia si\u016blo savo id\u0117jas. Taip, \u017einoma, saugiau, bet prapuola individualumas, grynumas, projektai tampa labiau anoniminiai, tokie, kokie turi b\u016bti, ta\u010diau be intrigos. Toki\u0173 studij\u0173, kaip Fukso, manau, liko labai nedaug, \u2013 tai viduram\u017ei\u0173, renesanso laik\u0173 strukt\u016bra: vienas meistras, ir visi dirba, padeda jam. \u010cia n\u0117ra partneri\u0173, d\u0117l to labai ribotos studijos augimo galimyb\u0117s. Ta\u010diau dirbdamas su meistru tu mokaisi tiesiogiai, ma\u017eiau pliuralizmo, viskas daug konkre\u010diau ir tiesiau, nors ir ne visada ai\u0161kiau.<\/p>\n

Koks J\u016bs\u0173 statusas darboviet\u0117je nuo darbo prad\u017eios iki dabar: vykdytojas, bendraautoris, autorius? Ar jau\u010diat\u0117s teisingai \u012fvertintas?<\/strong>
\nPrad\u017eioje, tik atvyk\u0119s \u012f Niujork\u0105, \u017einoma, buvau vykdytojas. V\u0117liau, dirbdamas HOK, buvau dizaino direktoriaus asistentas, jo de\u0161inioji ranka beveik tiesiogine prasme: ranka pai\u0161iau eskizus, kuriuos jis v\u0117liau pristatydavo u\u017esakovui. Bet viskas baig\u0117si li\u016bdnai \u2013 mano dizaino direktorius d\u0117l konflikto su kompanijos vald\u017eia buvo atleistas, o v\u0117liau, 2001 metais Niujork\u0105 i\u0161tikus krizei, atleido ir mane, nes nesutariau su naujuoju bosu, taigi stov\u0117jau pirmas eil\u0117je prie i\u0161\u0117jimo. HOK vienu metu buvo pati did\u017eiausia architekt\u0173 kompanija pasaulyje, labai daug visoki\u0173 privilegij\u0173, geros premijos, kart\u0105 per m\u0117nes\u012f buvo rengiamas studijos vakar\u0117lis (party). Pats atleidimas (laid off) irgi buvo eleganti\u0161kas: kompanija leido atsispausdinti k\u0105 tik noriu ir kiek noriu, projekto vadovas para\u0161\u0117 rekomendacin\u012f lai\u0161k\u0105, ir namo gr\u012f\u017eau su kompanijos i\u0161nuomotu limuzinu.
\nKai dirbau \u201eTPG Architecture\u201c, priklausomai nuo objekto, b\u016bdavau ir projekto architektu, ir projekto dizaineriu. Kai projektavom Lietuvos ambasad\u0105 Va\u0161ingtone, buvau projekto dizaineris, bet i\u0161 dalies ir projekto vadovas, ir projekto architektas. D\u0117l \u012fvertinimo \u2013 sunku pasakyti: mes, ypa\u010d i\u0161 Ryt\u0173 Europos, galvojame, kad esame gudresni u\u017e kitus. Tik v\u0117liau, laikui b\u0117gant pastebi, kad tas gudrumas \u2013 tai ne kas kita, o tik m\u016bs\u0173 nesugeb\u0117jimas b\u016bti atviriems kitokioms id\u0117joms, kitokiam m\u0105stymui.<\/p>\n

Kokia J\u016bs\u0173 \u0161eimynin\u0117 pad\u0117tis? Ar \u0161eima gyvena kartu su Jumis, ar likusi Lietuvoje? Gal suk\u016br\u0117te \u0161eim\u0105 su u\u017esienio piliete?<\/strong>
\nIr taip, ir taip. I\u0161va\u017eiavom \u012f Amerik\u0105 visa \u0161eima, su \u017emona ir septyneri\u0173 met\u0173 dukra, deja, po pa\u010di\u0173 sunkiausi\u0173 ir \u012fdomiausi\u0173 met\u0173, kai kartu \u012fveik\u0117m pa\u010dius sunkiausius laikus ir kai, atrodo, prad\u0117jom stotis ant koj\u0173, pa\u0117m\u0117m ir i\u0161siskyr\u0117m. 2000-aisiais buvome nusipirk\u0119 but\u0105 Manhatane, Battery Park City\u2018o rajone, \u0161alia buvusi\u0173 Dvyni\u0173 \u2013 po met\u0173 jie su triuk\u0161mu nugriuvo, dar po keleri\u0173 met\u0173 be garso sugriuvo ir m\u016bs\u0173 \u0161eima. But\u0105 teko parduoti ir prad\u0117ti visk\u0105 kaip ir i\u0161 naujo. Mano dukra Kotryna baig\u0117 universitet\u0105 ir gyvena Niujorke, o a\u0161 gyvenu Italijoje, nes po dar dvej\u0173 met\u0173 skraidymo i\u0161 Niujorko \u012f Milan\u0105 ved\u017eiau ital\u0119. Pats nesuprantu, kaip tai \u012fvyko, kaip reikia susukti \u017emogui galv\u0105, kad jis i\u0161vykt\u0173 i\u0161 Niujorko? Vis d\u0117lto akivaizdu, kad ital\u0117s tai sugeba. Bet sk\u0173stis negaliu, gyvenimas Romoje, kur dabar gyvenu, labai skiriasi nuo Niujorko, ta\u010diau turi savo charakter\u012f, gro\u017e\u012f ir, svarbiausia, skon\u012f! Nors \u010dia, atrodo, viskas murzina ir niekas neveikia arba veikia tik kartais, visa valstyb\u0117 gilioje negr\u012f\u017etamoje komoje, ir, atrodo, niekas nesikeis artimiausius 100 met\u0173, bet kai nuva\u017eiuoji \u012f Sicilij\u0105, pagalvoji, kad vis d\u0117lto yra rojus \u017eem\u0117je.<\/p>\n

KIEK u\u017edirbate, atskai\u010dius mokes\u010dius, litais: 2000\u20134000; 4000\u20136000; 6000\u20138000, 8000\u201310 000, daugiau? (Atsakyti neb\u016btina, bet \u012fdomu).
\nNiujorke daugiau. Romoje ma\u017eiau. Italijoje kaip pried\u0105 prie atlyginimo turi ger\u0105 maist\u0105, skaniausi\u0105 pasaulyje kav\u0105 (taip sako italai, ir tai tiesa), or\u0105, j\u016br\u0105 ir saul\u0119, ir prie viso to \u2013 nuostabus peiza\u017eas u\u017e dyk\u0105. Deja, tame pa\u010diame \u201erinkinyje\u201c \u2013 ir itali\u0161ka netvarka, ir pilni kampai \u0161iuk\u0161li\u0173. Italija n\u0117ra \u0161alis, kur gali gerai u\u017edirbti, ta\u010diau, kad ir kaip b\u016bt\u0173 keista, \u010dia jautiesi sotesnis, tuo tarpu Niujorkas tikrai pinig\u0173 miestas, ten jie grei\u010diau ateina, bet taip pat greitai ir i\u0161eina.
\n\u0160iaip niekur Vakaruose, ypa\u010d Niujorke, tokio klausimo niekas neu\u017eduoda, arba nelauk tiesaus atsakymo. Ne\u017einau, galb\u016bt tai n\u0117ra gerai.<\/p>\n

Kokie J\u016bs\u0173 ateities planai: likti nuolat gyventi u\u017esienyje ar gr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105?<\/strong>
\nAteities planai \u2013 projektuoti. Dabar esame trys studijos steig\u0117jai \u2013 partneriai: Gabriele Chiaretti , Vaiva Rink\u016bnait\u0117 ir a\u0161, visi trys buv\u0119 Fukso studijos darbuotojai, dirb\u0119 skirtinguose frontuose: Gabriele daugiau prie Fukso projekt\u0173 Italijoje, Vaiva bene labiausiai i\u0161tverm\u0117s reikalaujan\u010dioje konkurs\u0173 komandoje, a\u0161 prie \u201ekini\u0161k\u0173\u201c projekt\u0173. Turime Romoje \u012fsteig\u0119 savo studij\u0105, ji vadinasi \u201eWorkshop of Open Architecture \u2013 WOA\u201c, ir m\u0117giname ie\u0161koti u\u017esakym\u0173 visur: dalyvaujame konkursuose Italijoje ir u\u017e Italijos rib\u0173. \u0160iuo metu padedame Aplinkos ministerijai derinti, galb\u016bt reik\u0117s ir administruoti Lietuvos paviljono statybas Milano EXPO 2015. Paviljon\u0105 suprojektavo studija JAS i\u0161 Kauno. Taip pat laukiame Lietuvos ambasados konkurso rezultat\u0173, manau, mes pasi\u016bl\u0117me tikrai \u201evis\u0105 paket\u0105\u201c. Esame atviri visokioms id\u0117joms ir pasi\u016blymams.
\nI\u0161vykti i\u0161 Lietuvos buvo sunku, bet buvom jaunesni, i\u0161vykti i\u0161 Niujorko buvo daug sunkiau, galima sakyti, ten pral\u0117k\u0117 kol kas patys \u012fdomiausi gyvenimo metai. Gr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105 neplanuoju, nebent tam atsirast\u0173 tikrai rimta prie\u017eastis. Kad ir kaip b\u016bt\u0173 keista, daug didesn\u0119 nostalgij\u0105 jau\u010diu Niujorkui. Gyveni ten, kur jauti, kad esi ka\u017ekam reikalingas, arba ten, kur tu nori gyventi, nors tai jau prabanga, ne visi gali taip sau leisti, o ir idealios vietos pasaulyje n\u0117ra. Ko gero, gyvenimas susideda i\u0161 \u0161eimos, darbo ir poilsio, taigi \u0161ios esmin\u0117s dalys ir nulemia gyvenimo viet\u0105. \u0160iandien, galima sakyti, visas pasaulis \u2013 Lietuva: kad ir kitomis kalbomis \u017emon\u0117s kalba, bet visur gali sutikti kelet\u0105 lietuvi\u0173. Netiesa, kad lietuvis lietuviui \u2013 vilkas, a\u0161 sutikau labai geranori\u0161k\u0173 lietuvi\u0173 ir Niujorke, ir Romoje.
\nKuo toliau nuo nam\u0173, tuo \u012fdomiau, smalsiau, bet laikui b\u0117gant ir li\u016bdniau, nes gimtin\u0117 vis d\u0117lto viena, ir nuo sav\u0119s niekur nepab\u0117gsi. Kaip ka\u017ekas yra pasak\u0119s, n\u0117ra laiming\u0173 emigrant\u0173, bet visi jie laimingi, kad emigravo… Metams b\u0117gant emigrantai kei\u010diasi, norom nenorom i\u0161moksta kalb\u0105, perima kitos \u0161alies bendravimo b\u016bd\u0105, i\u0161 dalies ir tradicijas, ir jos skiriasi nuo lietuvi\u0161k\u0173. Jeigu tu gerbi \u0161al\u012f, kurioje gyveni, ir jos istorij\u0105, tu pradedi leisti \u0161aknis, nors ir l\u0117tai, atsiranda prisiri\u0161imo, o gal ir stipresnis jausmas. Papras\u010diausiai, tai tampa gyvenimu, nebeatskiriama tavo istorijos dalimi.<\/p>\n

Kaip dabar, su \u0161i\u0173 dien\u0173 patirtim, vertinate savo auk\u0161t\u0105j\u0105 mokykl\u0105?<\/strong>
\nVDA architekt\u016bros mokyklos prerogatyva ir privalumas tarybiniais laikais, kur\u012f mes pri\u0117m\u0117m kaip \u201egamtos dovan\u0105\u201c, \u2013 kad mokymo pagrindas, architekt\u016bros objekt\u0173 studijos ir studenti\u0161ka k\u016bryba buvo orientuota \u012f Vakar\u0173 architekt\u016br\u0105, kitaip tariant, \u012f kapitalizm\u0105. \u017dinoma, to niekas neakcentavo kaip fakto d\u0117l visiems \u017einom\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, bet, galima sakyti, tai buvo privilegija. Architekt\u016bra kaip menas tarybiniais laikais, matyt, buvo ma\u017eiausiai cenz\u016bruojamas, bent m\u016bs\u0173 architekt\u016bros mokykloje. Taryb\u0173 S\u0105jungos, ar Rusijos, Chru\u0161\u010diovo ir Bre\u017enevo laik\u0173 architekt\u016bra buvo tokia prasta, ne\u012fdomi ir nevykusi, kad nei studentams, nei projektuojantiems architektams ji nek\u0117l\u0117 jokio intereso. Tuo metu buvo prastos tik statybin\u0117s med\u017eiagos, ma\u017eas j\u0173 asortimentas, prastos technologijos, statybin\u0117s normos ir taisykl\u0117s, bet k\u016brybin\u0117 mintis buvo daugma\u017e laisva, nepalyginti su vaizduojamaisiais menais nei su teatru, literat\u016bra ar muzika, kur papras\u010diausiai reik\u0117davo kartkart\u0117mis atiduoti duokl\u0119 Maskvai, ideologijai ir propagandai. Institute mes mok\u0117m\u0117s i\u0161 Amerikos, Vakar\u0173 Europos, Japonijos architekt\u0173 darb\u0173. Skait\u0117me, nors galb\u016bt ir ne visk\u0105 suprasdavom, Roberto Venturio, Sigfriedo Giediono, Charleso Jenckso knygas, instituto bibliotekoje radau ir Franko Lloydo Wrighto knyg\u0105 rus\u0173 kalba, kai kurios jo kontroversi\u0161kos mintys stebina iki \u0161iol. Dabartin\u0117je M. Ma\u017evydo bibliotekoje vart\u0117m \u017eurnalus, albumus, ir j\u0173 ten buvo nema\u017eai. Mes mok\u0117m\u0117s i\u0161 fotografij\u0173, dar\u0117m maketus \u2013 kopijas.
\nTa\u010diau mes netur\u0117jom laiko ar nemok\u0117jom skverbtis giliau \u012f rei\u0161kinius, tarkim, \u012f japon\u0173 modernizmo fenomen\u0105: kaip taip \u012fvyko, kad visi\u0161kai karo sugriauta valstyb\u0117 sugeb\u0117jo taip greitai ir meni\u0161kai perprasti Vakar\u0173 modernizm\u0105, kad v\u0117liau patys Vakarai studijavo jau japoni\u0161k\u0105 \u2013 rytieti\u0161k\u0105 modernizm\u0105 kaip atskir\u0105 ir labai savit\u0105 rei\u0161kin\u012f. Arba skandinav\u0173, ypa\u010d Suomijos, tokios ma\u017eos valstyb\u0117s, bet labai autenti\u0161k\u0105 ir visame pasaulyje pripa\u017eint\u0105 moderni\u0105 architekt\u016br\u0105.
\nMatyt, vis d\u0117lto buvo ka\u017ekokia teorin\u0117, ideologin\u0117 riba, arba riba, kurios dar ir \u0161iandien m\u016bs\u0173 architekt\u016bros mokyklos negali per\u017eengti. Deja, mes mok\u0117m\u0117s daugiau estetikos, formos, mok\u0117m\u0117s akimis, bet m\u016bs\u0173 nemok\u0117, arba m\u016bs\u0173 nedomino, architekt\u016bros filosofija. Mokymo sistema VDA mok\u0117 brai\u017eyti, daryti maketus, dirbti ir m\u0105styti \u2013 kurti, ta\u010diau tik geometrines kompozicijas pagal program\u0105. Ar \u012fmanoma \u201epagal program\u0105\u201c i\u0161mokti per\u017eengti ribas? O juk k\u016bryba ir yra nauj\u0173 horizont\u0173 atradimas. Ne\u017einau, kaip dabar, bet tais laikais mus mok\u0117 amato, bet ne id\u0117j\u0173, mok\u0117 kantriai dirbti, kas irgi n\u0117ra blogai ir, \u017einoma, b\u016btina. Sunku pasakyti, kiek student\u0173 id\u0117jos gali b\u016bti radikalios ar naujos, ypa\u010d architekt\u016broje, grei\u010diau jos b\u016bna drasti\u0161kos, bet ir to u\u017etekdavo, kad jos savo paprastumu i\u0161l\u0117kt\u0173 u\u017e programos ar profesoriaus tolerancijos rib\u0173, ir tai jau b\u016bdavo akligatvis. Tr\u016bko polemikos, \u201etiesos\u201c ie\u0161kojimo bendromis student\u0173 ir profesori\u0173 pastangomis, tr\u016bko vizijos.
\nM\u016bs\u0173 ma\u017eas institutas tais laikais buvo bene pats liberaliausias, tod\u0117l didesn\u0117 baim\u0117 galb\u016bt buvo mokytojams i\u0161girsti ka\u017ek\u0105 politi\u0161kai ar id\u0117ji\u0161kai nekorekti\u0161ko, nei studentams tai sta\u010dioki\u0161kai i\u0161deklaruoti. Buvo profesoriai, studentai ir pa\u017eymiai, o nor\u0117josi diskusij\u0173. Juk jaunas \u017emogus, ypa\u010d studentas architektas, turi b\u016bti vos ne revoliucionierius. Keisti pasaul\u012f \u2013 kiekvienos kartos \u012fgimtas instinktas. Pavyzd\u017eiui, studijuodamas Bernardas Tschumi taip \u012fsijaut\u0117 \u012f architekt\u016bros ezoterin\u0119 gali\u0105, kad nor\u0117damas ja \u012fsitikinti ir patikrinti savo teorijas, ar architekt\u016bra gali sukelti ar sustabdyti kar\u0105, su draugu atsid\u016br\u0117 liepsnojan\u010diame Belfaste! Keista ir pakvai\u0161usi id\u0117ja, bet tikra laisv\u0117! \u010cia jaunatvi\u0161ka beprotyb\u0117 ir dr\u0105sa! Kaip sakydavo architektas A. \u0160arauskas: \u201eKiekvienas turi teis\u0119 u\u017esimu\u0161ti\u201c, o k\u016bryboje naudotis \u0161ia teise, matyt, reikia kiekvien\u0105 dien\u0105.
\nKita vertus, man pasisek\u0117, nes man d\u0117st\u0117 t\u0173 laik\u0173 Lietuvos architekt\u016bros meistrai, legendos. Pirmame kurse R. Buivydo u\u017emintos m\u012fsl\u0117s nepasiduoda ir \u0161iandien arba tapo dar painesn\u0117s. Tuo tarpu antrame kurse V. Nasvytis taip draugi\u0161kai pad\u0117davo visk\u0105 surinkti ir sud\u0117ti. Tre\u010diame kurse V. Br\u0117dikis be gailes\u010dio, bet taip pat draugi\u0161kai, pla\u010diais antaki\u0173 \u201emostais\u201c i\u0161stumdydavo visk\u0105 \u012f visas puses \u2013 ir v\u0117l pilnas abejoni\u0173. V\u0117liau, ketvirtais metais, A. Ma\u010diulis lengvai ir, atrodo, teisingai v\u0117l surinkdavo visk\u0105 \u012f vietas. Ir pabaigai \u2013 akademikas V. \u010cekanauskas su G. Baravyku be skrupul\u0173, kartais piktai, kartais linksmai, priklausomai nuo j\u0173j\u0173 nuotaikos, bet i\u0161 esm\u0117s leisdavo suprasti, kas laukia jaun\u0173 architekt\u0173 baigus mokykl\u0105. Apskritai, buvo tikrai \u012fdomu, nes mokytojai buvo labai skirting\u0173 charakteri\u0173 ir visi savaip mus \u201ekankino\u201c, skatino galvoti, projektuoti, dirbti.
\nBet kuriuo atveju, po studij\u0173 VDA mes \u017einojom pagrindinius tuo metu kurian\u010dius garsiausius Amerikos, Vakar\u0173 Europos ir Japonijos architektus, tod\u0117l atvyk\u0119s \u012f Niujork\u0105 tikrai nebuvau profanas, degiau smalsumu juos pamatyti, i\u0161girsti, svajojau, o gal net pavykt\u0173 su jais ir dirbti? Siun\u010diau savo rezium\u0117 \u012f pa\u010dias garsiausias studijas, deja… Po met\u0173 ar dvej\u0173 prad\u0117jau lankyti atviras architekt\u016bros paskaitas visur, kur tik galima buvo laisvai \u012feiti: Kolumbijos universitete, City koled\u017ee, Rokfelerio universitete, Cooper Union koled\u017ee. Tai buvo geri ir turtingi metai Niujorke, prie\u0161 nekilnojamojo turto burbulo sprogim\u0105, prie\u0161 Rugs\u0117jo 11-\u0105j\u0105 miestas, galima sakyti, klest\u0117jo. Kolumbijos universiteto Architekt\u016bros mokyklos dekanas buvo Bernardas Tschumi, ir kart\u0105 per m\u0117nes\u012f vykdavo atvira kokio nors pasaulinio garso architekto ar dizainerio paskaita. Nepraleidau nei vienos. Ten per pirm\u0105 paskait\u0105 i\u0161girdau ir pama\u010diau Peter\u012f Eisenman\u0105, su kuriuo v\u0117liau, gal po met\u0173, po jo paskaitos City koled\u017ee tur\u0117jau dr\u0105sos ir akipl\u0117\u0161i\u0161kumo susigin\u010dyti: ar egzistuoja chaosas, ar visgi jis turi ka\u017ekoki\u0105 prasm\u0119? Taip pat tur\u0117jau progos paspausti rank\u0105 Frankui Gehry\u2018ui, Danieliui Libeskindui, Thomui Mayne\u2018ui, Richardui Rogersui. Klausiausi Cesario Pelli, Philippe\u2018o Starcko, Zahos Hadid ir Carme Pinos, Shigeru Bano ir Charleso Jenckso paskait\u0173. Cooper Union mokykloje \u2013 Renzo Piano, Wolfo D. Prixo. Niujorko televizijos muziejuje Stevenas Hollas pasakojo apie keist\u0105 suomi\u0173 ir japon\u0173 u\u017esakov\u0173 tradicij\u0105 kviesti architekt\u0105 \u012f pirt\u012f. Atrodo, tokios skirtingos tautos, o \u017emogi\u0161kas bendravimas labai pana\u0161us.
\nMan tada tie paskait\u0173 lankymo metai buvo pa\u017einimo ir klausymo i\u0161 pirm\u0173 l\u016bp\u0173, o ne i\u0161 \u017eurnal\u0173 laikai. Visi tie didieji, gal ir ne visus \u010dia i\u0161vardijau, kuri\u0173 klausiausi, yra bes\u0105lygi\u0161kai pasi\u0161vent\u0119 architekt\u016brai \u017emon\u0117s, i\u0161tikimi savo vizij\u0173 Don Kichotai. Ta\u010diau, kiek a\u0161 pasteb\u0117jau, juos visus jungia ta pati savyb\u0117 \u2013 abejon\u0117. Kad ir koks, rodos, stiprus Peterio Eisenmano balsas, ta\u010diau per vien\u0105 paskait\u0105 jis prisipa\u017eino, kad kiekvien\u0105 ryt\u0105 eidamas \u012f savo studij\u0105 jis dr\u0105sinasi: \u201eTai, k\u0105 a\u0161 darau, yra teisinga, a\u0161 vis d\u0117lto teisus.\u201c Ir taip save dr\u0105sina vienas i\u0161 \u201eNew York Five\u201c, jau prie\u0161 50 met\u0173 visame pasaulyje pripa\u017eintas avangardistas? Zaha Hadid, prisimindama savo pirmuosius didesnius u\u017esakymus ir u\u017esakovus, pa\u017eym\u0117jo j\u0173 stipr\u0173 humoro jausm\u0105 \u2013 pasak jos, antraip ji niekada neb\u016bt\u0173 realizavusi nei vieno objekto. Ericas Owenas Mossas d\u016bsavo, kaip nelengva \u012ftikinti u\u017esakov\u0105, kai pats sunkiai gali apib\u016bdinti \u017eod\u017eiais tai, k\u0105 matai makete.
\nBeje, su Ericu Mossu labai maloniai pasikalb\u0117jom po jo paskaitos Kolumbijos universitete. Kaip visada, po paskaitos b\u016bdavo pasikalb\u0117jimai, bet ne auditorijoje, o foj\u0117, kur klausytoj\u0173 laukdavo baltas ir raudonas vynas, lengvi u\u017ekand\u017eiai. Po paskaitos su draugu minioje gurk\u0161nojom vyn\u0105, ir nei i\u0161 \u0161io, nei i\u0161 to prie man\u0119s atsid\u016br\u0119s Ericas Mossas paklaus\u0117: \u201eNa, kaip, ar \u012fdomi buvo paskaita?.. Kiek gal\u0117damas ai\u0161kiau ka\u017ek\u0105 atsakiau, u\u017esimezg\u0117 pokalbis. Jis papasakojo, kok\u012f jam \u012fsp\u016bd\u012f paliko Bilbao Guggenheimo muziejus ir kokia buvo jo sutikt\u0173 koleg\u0173 Jeano Nouvelio, Herzogo ir de Meurono bei Wolfo D. Prixo reakcija per atidarymo ceremonij\u0105 pirm\u0105 kart\u0105 pama\u010dius t\u0173 met\u0173 garsiausi\u0105 pasaulyje pastat\u0105. Jie visi buvo i\u0161tikti lengvo \u0161oko, stov\u0117dami su dideliais cigarais ir apytu\u0161t\u0117mis taur\u0117mis, bet labiausiai nusteb\u0119s ir apsvaig\u0119s, be abejon\u0117s, nuo nematyt\u0173 architekt\u016bros form\u0173 buvo Jeanas Nouvelis. V\u0117liau, po linksmo pasakojimo, kas man buvo ne\u012ftik\u0117tina, pokalbis pasisuko kitaip, \u0161iek tiek sunkesniu keliu: o kas toliau? O kas toliau po Franko Gehry\u2018o Bilbao? Iki \u0161iol atsimenu retori\u0161kai jo u\u017eduot\u0105 klausim\u0105: kaip toliau i\u0161laikyti pokalb\u012f-diskusij\u0105, intrig\u0105 architekt\u016broje? Kaip tik tuo metu MOMA muziejuje vyko didel\u0117 Jacksono Pollocko paroda. Dideli\u0173 gabarit\u0173 drob\u0117s pritrenk\u0117 savo spontani\u0161kumu, taigi, Ericas samprotavo, kad tai, k\u0105 mes architekt\u016broje m\u0117giname daryti \u0161iandien, Jacksonas Pollockas dar\u0117 XX a. 5-ajame de\u0161imtmetyje, kol galutinai i\u0161sikv\u0117p\u0117 ir gr\u012f\u017eo prie fig\u016br\u0173. Mano galvoje tuo metu sukosi visai kitos problemos, manau, daug paprastesn\u0117s ir \u017eemi\u0161kesn\u0117s nei Erico Mosso, bet, kiek atsimenu, kartu u\u017esigerdami vynu nuo\u0161ird\u017eiai m\u0117ginom surasti architekt\u016brai keli\u0105 \u012f ateit\u012f…
\nTada \u201e\u017ealioji architekt\u016bra\u201c (\u201egreen architecture\u201c) dar tik skleid\u0117 savo pirmuosius \u017eiedus. Kai paskait\u0105 skait\u0117 ne kas kitas, o pats lordas Richardas Rogersas, jo tikrai savoti\u0161kas ir netik\u0117tas po\u017ei\u016bris \u012f architekt\u016br\u0105 mane nustebino ir gal net prajuokino. Tarp kitko, \u0161is garsus architektas yra ital\u0173 kilm\u0117s. B\u016bdamas vienas i\u0161 vadinamosios High-tech\u2018o (arba haiteko) architekt\u016bros pradinink\u0173 \u2013 architekt\u016bros, kuri, atrodo, maksimaliai orientuota \u012f pa\u017eangias technologijas, \u012f \u201ema\u0161inos\u201c, pagal Le Corbusier, \u012fvaizd\u012f \u2013 jis vis d\u0117lto neprarado paprasto \u017emogi\u0161ko geros nuotaikos jausmo, kas, beje, labai b\u016bdinga beveik visiems garsiems architektams (tik ne Fuksui). Pasak Richardo Rogerso, architekt\u016bros tikslas \u2013 kad sukurti pastatai ir atmosfera leist\u0173 \u017emon\u0117ms atsipalaiduoti, sukelt\u0173 \u0161ypsen\u0105, kad \u017emogus tapt\u0173 linksmesnis, kad gal\u0117t\u0173 juoktis… Nepaisant to, kad garsusis Rogersas beveik vis\u0105 paskait\u0105 skait\u0117 nusisuk\u0119s nuo auditorijos, veidu \u012f ekran\u0105, visa jo architekt\u016bra orientuota \u012f \u017emones ir skirta neb\u016btinai tiesioginiams t\u0173 pastat\u0173 savininkams \u2013 labiau visuomenei. Jam svarbu, kiek jo pastatuose randa vietos miesto gyventojai, jaunimas. Tai man pasirod\u0117 tarsi didel\u0117 vaik\u0173 \u017eaidim\u0173 aik\u0161tel\u0117s id\u0117ja suaugusiesiems, ir tokias mintis jis puosel\u0117ja nuo pat Georgeso Pompidou centro projektavimo laik\u0173. Spalvos ir j\u0173 linksmi deriniai taip pat labai svarbu jo architekt\u016broje, be abejon\u0117s, tai geras ingredientas, pakeliantis nuotaik\u0105.
\nPo toki\u0173 i\u0161girst\u0173 min\u010di\u0173 susim\u0105stai, kad gal i\u0161 tikr\u0173j\u0173 viskas daug papras\u010diau, nei mums atrodo, kad tur\u0117t\u0173 b\u016bti ma\u017eiau tragedij\u0173, ma\u017eiau formalumo, o daugiau paprasto gro\u017eio ir \u0161ypsen\u0173. Kaip pasak\u0117 Cesaris Pelli, juk architekt\u016bra \u2013 pats prieinamiausias menas visuomenei.
\nDanielio Libeskindo dilema buvo: kaip pastatyti pastat\u0105 laim\u0117jus konkurs\u0105? Nes laim\u0117ti konkurs\u0105 dar nerei\u0161kia, kad tu jau turi objekt\u0105. Atrodo, jis taip ir nerado atsakymo iki \u0161iol, nes po keleri\u0173 met\u0173, nors ir laim\u0117jo Pasaulio prekybos centro (World Trade Center, WTC) konkurs\u0105 ir persikraust\u0117 i\u0161 Berlyno \u012f Niujork\u0105, bet taip ir negavo projektuoti nei bok\u0161to, nei muziejaus, nei monumento. I\u0161liko tik Libeskindo i\u0161kelta auk\u0161\u010diausio dangorai\u017eio altitud\u0117, 1776 p\u0117dos (JAV nepriklausomyb\u0117s deklaracijos paskelbimo metai) ir milijoninis honoraras u\u017e generalin\u012f plan\u0105. SOM ir Davidas Childsas, turintis labai didel\u0119 \u012ftak\u0105 Niujorke, pa\u0117m\u0117 beveik vis\u0105 Pasaulio prekybos centro projekto kontrol\u0119. Pana\u0161i istorija Danieliui Libeskindui nutiko ir su Victorijos ir Alberto muziejaus prapl\u0117timu Londone.
\nT\u0105kart, kai buvo pristatomi visi konkursiniai Pasaulio prekybos centro darbai, a\u0161 pasi\u0117miau laisv\u0105 dien\u0105, kad gal\u0117\u010diau i\u0161klausyti visus pristatymus. Kokie jie buvo skirtingi! Richardas Meieris su \u0161ypsena veide prad\u0117jo nuo to, kad vienintel\u0117 jo grup\u0117 \u2013 tikri niujorkie\u010diai. Tai buvo nauja \u201eNew York Four\u201c be Michaelio Graveso ir Johno Hejduko, bet su Stevenu Hollu. Rafaelis Vinoly atrod\u0117 nemiegoj\u0119s, pasi\u0161iau\u0161\u0119s ir labai rimtas. Danielis Libeskindas per 40 jam skirt\u0173 minu\u010di\u0173 nereg\u0117tu grei\u010diu m\u0117gino papasakoti visk\u0105 \u2013 ko gero, ir Biblij\u0105, ir Amerikos, ir architekt\u016bros istorij\u0105. Man labiausiai patiko Normano Fosterio pristatymas. Kaip ir pridera lordui, atrod\u0117, kad jis turi marias laiko, tad su tylos pauz\u0117mis ir lengvu angli\u0161ku humoru visus \u012ftrauk\u0117 \u012f savo istorij\u0105. Kai kalb\u0117jo Fosteris, i\u0161 ties\u0173 buvo labai tylu.
\nTik atvyk\u0119s \u012f Niujork\u0105 a\u0161 labai nor\u0117jau dirbti pas I. M. Pei\u2018\u0173, ta\u010diau tuo metu jis jau buvo pasitrauk\u0119s i\u0161 aktyvios veiklos. Turb\u016bt nuo Luvro piramid\u0117s laik\u0173 I. M. Pei\u2018us man buvo labiausiai sektinas architektas gerus 10, o gal ir 20 met\u0173. A\u0161 buvau \u201ePei Cob Freed and partners\u201c biure, buvau ir jo darbo kambaryje, ant stalo ma\u010diau jo paties i\u0161 popieriaus suklijuotus nedidelius, kreivus, i\u0161tepliotus darbinius dangorai\u017ei\u0173 maketukus. Laikui b\u0117gant pra\u0117jo I. M. Pei\u2018aus populiarumas, ir a\u0161 jau buvau susitaik\u0119s su mintimi, kad taip ir neteks man jo pamatyti.
\nDaug v\u0117liau, apie 2008 metus, vien\u0105 i\u0161 daugelio galerij\u0173 ketvirtadienio vakar\u0173 Chelsea rajone, kaip visada, mes su keliais draugais aktyviai dom\u0117jom\u0117s menais. Tai labai \u012fdomus u\u017esi\u0117mimas, kadangi nuo 18-tos beveik iki 30-tos gatv\u0117s West Side yra \u0161imtai galerij\u0173, jose pilna \u201emen\u0173\u201c, ir kiekvien\u0105 ketvirtadien\u012f \u2013 atidarymai. Tai argi \u012fmanoma nepasinaudoti tokiu Niujorko dosnumu? Na, menas \u0161iais laikais, ypa\u010d Chelsea rajone, yra labai ypatingo, galb\u016bt prakti\u0161ko pob\u016bd\u017eio \u2013 tai daugiau u\u017esi\u0117mimas, ir jis reikalingas tam, kad \u017emon\u0117s ka\u017ek\u0105 veikt\u0173. Kokia tos veiklos vert\u0117 ir tikslas? Kiekvieno tikslas kitoks \u2013 bet galimai tai rengiama ir tam, kad b\u016bt\u0173 k\u0105 veikti tiems, kurie nekuria men\u0173, t. y. kad jie apsilankyt\u0173 atidarymuose. Tikrai verting\u0173 parod\u0173 b\u016bna tik dvi ar trys per metus, o \u0161iaip atidarym\u0173 \u0161imtai, o gal ir t\u016bkstan\u010diai. Jeigu per atidarymus neb\u016bt\u0173 alaus, vyno ir kokteili\u0173, manau, lankytoj\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117t\u0173 ma\u017eiausiai 50%. Chelsea rajonas ypa\u010d pilnas rugs\u0117jo m\u0117nes\u012f: tai sezono prad\u017eia, gatv\u0117s pilnos meno, ir ne tik meno, m\u0117g\u0117j\u0173, visas rajonas d\u016bzgia kaip avilys. Taigi vien\u0105 tok\u012f ketvirtadien\u012f, neatsimenu, kurioje galerijoje, pasteb\u0117jau b\u016brel\u012f neauk\u0161t\u0173 \u017emoni\u0173, ratu apstojusi\u0173 sen\u0105 vyri\u0161k\u012f. \u0160alia jo stov\u0117jo pagyvenusi besi\u0161ypsanti kin\u0117. Negal\u0117jau patik\u0117ti savo akimis \u2013 tas senukas ir buvo I. M. Pei\u2018us. Kai savo bi\u010diuliams pasakiau, kad galerijoje yra legendinis architektas, suprojektav\u0119s Luvro piramid\u0119, Nacionalin\u0119 meno galerij\u0105 Va\u0161ingtone, Bank of China bok\u0161t\u0105 Honkonge, jie kone fizi\u0161kai nust\u016bm\u0117 mane jo link. Kinai, o ypa\u010d kor\u0117jie\u010diai, pasi\u017eymi ne\u012fprastu mums, Ryt\u0173 ir \u0160iaur\u0117s europie\u010diams, mandagumu. Nors I. M. Pei\u2018us beveik vis\u0105 gyvenim\u0105 gyveno Niujorke, \u0161ios subtilios savyb\u0117s taip ir neprarado. Per trump\u0105 pokalb\u012f su legendiniu (bent mano akyse) architektu buvau maloniai nustebintas: jis puikiai \u017einojo, kur yra Lietuva, taip pat \u017einojo kelet\u0105 fakt\u0173 i\u0161 Lietuvos istorijos ir kaip sostin\u0119 pamin\u0117jo Vilni\u0173, o ne Ryg\u0105, \u2013 tai labai sunkiai \u012fkandama m\u016bs\u0173 daug artimesniems kaimynams. Tada rankos paspausti mano neakivaizdiniam mokytojui nepavyko, bet malonus \u012fsp\u016bdis i\u0161liko visam gyvenimui.<\/p>\n

A\u0161 \u012fstojau \u012f Vilniaus dail\u0117s institut\u0105, o baigiau Vilniaus dail\u0117s akademij\u0105. 1985\u20131990 m. vyko dideli poky\u010diai, tikr\u0173 tikriausia revoliucija: vienu tarpu mes, studentai, tur\u0117jom daugiau galios, nei profesoriai. Kai sena vald\u017eia buvo nuversta, portfeliai ir k\u0117d\u0117s pasidalytos, nusipurt\u0119 \u201ekaro dulkes\u201c studentai v\u0117l tapo studentais, profesoriai \u2013 profesoriais, ta\u010diau bent kelerius metus mes jaut\u0117me tikr\u0105 k\u016brybin\u0119 laisv\u0119. Prakti\u0161kai nebuvo joki\u0173 apribojim\u0173, \u017einoma, ribojo sveikas protas.
\nAtvyk\u0119s \u012f Niujork\u0105, kad ir kaip b\u016bt\u0173 keista ir malonu, sutikau tikrai daug \u017emoni\u0173, baigusi\u0173 Dail\u0117s institut\u0105 \u2013 vos ne vis\u0105 kolonij\u0105: R. Bartkus, A. \u0160epkus, A. Krulis, I. Krulien\u0117, A. Kulikauskas (beje, jis gr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105 ir su visa \u0161eima puikiai \u012fsik\u016br\u0117 sodyboje Ukmerg\u0117s rajone), V. Jank\u016bnas, S. \u0160iuk\u0161ta, \u017d. Bautr\u0117nas, \u017d. Kempinas ir kiti \u2013 ir visi su \u0161eimom, ir visi \u012fdom\u016bs \u017emon\u0117s ir persona\u017eai. Apie kiekvien\u0105 galima para\u0161yti atskir\u0105 straipsn\u012f, jeigu ne vis\u0105 knyg\u0105. Vieni bendravo daugiau, kiti ma\u017eiau, bet visi gyveno, dirbo, k\u016br\u0117 Niujorke. \u017dinoma, m\u016bs\u0173 \u2013 \u201etre\u010dios bangos prie meno\u201c Niujorko lietuvi\u0173 \u2013 id\u0117jinis epicentras buvo Jonas Mekas.<\/p>\n

Ar darbas u\u017esienyje pad\u0117jo Jums atsiskleisti, suteik\u0117 naujos patirties, o J\u016bs\u0173 k\u016brybiniam potencialui \u2013 platesni\u0173 realizacijos galimybi\u0173?<\/strong>
\nGal a\u0161 ir klystu, bet manau, kad kiekvienas, baig\u0119s architekt\u016bros mokykl\u0105, turi i\u0161vykti i\u0161 Lietuvos \u2013 ne visam laikui, bet kelet\u0105 met\u0173 padirb\u0117ti u\u017esienyje, \u012fgauti patirties, tur\u0117ti galimyb\u0119 dirbti prie toki\u0173 projekt\u0173, koki\u0173 Lietuvoje dar negreitai bus, o gal ir niekada nebus galima \u012fgyvendinti. Pamatyti ir padirbti kitoje virtuv\u0117je, paliesti original\u0105, i\u0161girsti autenti\u0161k\u0173 min\u010di\u0173 ir i\u0161 naujo pa\u017einti pasaul\u012f. Kartu i\u0161 toliau pamatyti ir \u012fvertinti savo kra\u0161to palikim\u0105, istorij\u0105, architekt\u016br\u0105 ir pajausti jos nery\u017eting\u0105, \u0161yk\u0161t\u0173 savitum\u0105. Lietuva nebuvo ir n\u0117ra architekt\u0173 kalv\u0117, nors, atrodo, kasmet i\u0161leid\u017eia pakankamai daug diplomuot\u0173 architekt\u0173 per capita. N\u0117ra senos ir gilios architekt\u016bros mokyklos, ir tai nat\u016bralu, nes architekt\u016bra \u2013 tai prabanga, o Lietuvos istorijoje toki\u0173 laikotarpi\u0173 buvo labai nedaug, ir jie buvo trumpi. Nepaisant m\u0117ginim\u0173, deja, Lietuva ir \u0161iandien teb\u0117ra gan\u0117tinai u\u017edaras kra\u0161tas u\u017esienio architektams. Kol kas n\u0117ra nei vieno d\u0117mesio verto realizuoto originalaus Vakar\u0173 architekto objekto. Nesinor\u0117t\u0173, kad toks u\u017edarumas, \u017eemaiti\u0161ko, o gal ir suvalkieti\u0161ko charakterio atributas, Lietuv\u0105 pasmerkt\u0173 dar ilgai \u201evirti savo vietiniame pada\u017ee\u201c. Lietuvos architekt\u0173 solidarumas b\u016btinas, ta\u010diau ne architekt\u016bros kokyb\u0117s s\u0105skaita. Kiek teko pajausti skaitant vien\u0105 kit\u0105 straipsn\u012f architekt\u016bros tema, taip pat ir i\u0161girsti, \u0161iuo metu Lietuvoje vyksta ne diskusija, ne polemika \u2013 vyksta papras\u010diausios dalybos pla\u010di\u0105ja prasme ir itali\u0161ku stiliumi.
\nDarbas su asmenyb\u0117mis labai svarbu, vis d\u0117lto \u017evaig\u017ed\u0117s traukia, ir kuo didesn\u0117, tuo labiau. Gravitacijos d\u0117snis, matyt, galioja ir tarp \u017emoni\u0173. Galb\u016bt Frankas Lloydas Wrightas neb\u016bt\u0173 Wrightas, jei neb\u016bt\u0173 dirb\u0119s pas Louis\u0105 Sullivan\u0105, Fuksas gal neb\u016bt\u0173 Fuksas, jei neb\u016bt\u0173 dirb\u0119s su Jornu Utzonu ar Normanas Fosteris \u2013 pas Buckmister\u012f Fuller\u012f, ar Zaha Hadid \u2013 pas Rem\u0105 Koolhaas\u0105. Gero mokytojo id\u0117j\u0173 suvokimas ir t\u0119stinumas, asmenin\u0117s ambicijos, talentas, na, ir, \u017einoma, fort\u016bna gali b\u016bti puikaus rezultato prielaidos.
\nDarbas u\u017esienyje, be abejon\u0117s, suteikia didesni\u0173 galimybi\u0173: kiti masteliai, kitos kult\u016bros, kiti tempai, kitoks ir patyrimas. Nemanau, kad artimiausiu metu Lietuvoje b\u016bt\u0173 statomas 500 000 m2 oro uostas ar 250 metr\u0173 auk\u0161\u010dio dangorai\u017eis, ar bus galimyb\u0117 eskizuoti ap\u017evalgos centr\u0105 ant MetLife bok\u0161to stogo Niujorke. Ta\u010diau prie visko priprantama, ir \u017emogui visada reikia nauj\u0173 poj\u016b\u010di\u0173 ir nauj\u0173 \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173. Architektui augti reikia u\u017esakym\u0173, reikia realizuot\u0173 objekt\u0173, o tam reikia pastovumo. Nuo eskizo iki pastato atidarymo praeina ma\u017eiausiai 4\u20135 metai. Patyrimas, \u012fgytas dirbant \u012fvairiose studijose u\u017esienyje, galima sakyti, yra tikrai didelis turtas, ta\u010diau tai tik patyrimas, bet ne rezultatas. Architekto profesijos rezultatas yra pastatas \u2013 geras pastatas \u2013 arba galimyb\u0117 pasidalyti tuo patyrimu su besimokan\u010diais. \u0160iandien dirban\u010di\u0173 lietuvai\u010di\u0173, kad ir pa\u010diose garsiausiose pasaulio studijose, gali sutikti ne vien\u0105 ir ne du. Tai nat\u016bralu, atsidar\u0117 sienos, reikia tik noro. Bet tai ir v\u0117lgi daugiau gero lietuvi\u0173 darbo ir darb\u0161tumo, bet ne k\u016brybos rezultatas. Ir tai, deja, nedaro jokios \u012ftakos nei Lietuvai, nei Lietuvos architekt\u016bros mokyklai. Tai tik \u0161aun\u016bs atskir\u0173 \u017emoni\u0173 asmeniniai pasiekimai.<\/p>\n

Ar palaikote k\u016brybinius ry\u0161ius su Lietuva, ar esate informuotas apie einamuosius architekt\u016brinius reikalus Lietuvoje? Jeigu taip, tai i\u0161 koki\u0173 \u0161altini\u0173?<\/strong>
\nArtimesnius ry\u0161ius su Lietuva palaikau tik pastaruoju metu. Anks\u010diau \u2013 tik per internet\u0105. Su Mama ir broliu Tomu, taip pat architektu, ry\u0161ys buvo visada.
\nArchitektui labai lengva pasteb\u0117ti pasikeitimus, juo labiau mieste, kuriame gimei ir augai. Vilnius n\u0117ra didelis, ir jo mastelis labai jautrus ir trapus, taigi kiekvienas naujas pastatas, ypa\u010d nevyk\u0119s, i\u0161kart \u201e\u0161oka \u012f akis\u201c. Poky\u010diai dideli, tiesa, pastaruoju metu sul\u0117t\u0117j\u0119, tendencijos labai ai\u0161kios, u\u017edaviniai tokie pat, kaip ir visur. Galb\u016bt Lietuvoje kol kas ma\u017eiau d\u0117mesio bendro naudojimo visuomenin\u0117ms erdv\u0117ms, n\u0117ra vietos moderniems menams, ta\u010diau, esu tikras, visa tai bus ateityje. Miestas gyvas tik tada, kai jame vyksta statybos. Reikia nauj\u0173 ir dr\u0105si\u0173 id\u0117j\u0173, sprendim\u0173 ir j\u0173 realizavimo, kitaip miestas tampa muziejumi, kaip kad nutiko su Roma \u2013 \u0161is miestas skirtas turistams. Vilniuje erdv\u0117s naujov\u0117ms dar yra labai daug, svarbu, kad miesto galutinai neu\u017evaldyt\u0173 vien tik pelno siekiantys nekilnojamojo turto rykliai. Patiko ir Klaip\u0117da, miestas, kuris mane visada trauk\u0117 savo kitoni\u0161kumu. Man atrod\u0117, kad Klaip\u0117da \u2013 labiausiai vakarieti\u0161kas i\u0161 vis\u0173 Lietuvos miest\u0173, ta\u010diau ten dar stipresnis \u201esavigynos\u201c instinktas.
\nPrisipa\u017einsiu, man buvo netik\u0117tai keistas ir malonus \u201eArchiformos\u201c pasi\u016blymas pasidalyti mintimis, atsakyti \u012f klausimus. Vadinasi, ka\u017ekoks ry\u0161ys su Lietuva vis d\u0117lto dar buvo ir teb\u0117ra, ir, tikiuosi, stipr\u0117s.<\/p>\n

\"2008.10.I.M.PEI.1\"<\/a>\"Fuksas_Shenzhen_3\"<\/a>\"Objektas<\/a><\/p>\n

\"WOA_-high_end_residential_bokstas_01\"<\/a><\/p>\n

\"WOA_high_end_residential_bokstas_02\"<\/a><\/p>\n

\"WOA_Yaroslavl_Muziejus_01\"<\/a><\/p>\n

\"WOA_Yaroslavl_Muziejus_02\"<\/a><\/p>\n

\"WOA_Yaroslavl_Muziejus_04\"<\/a><\/p>\n

\"WOA_Lietuvos_Pav_EXPO_Milanas_3vieta_01\"<\/a><\/p>\n

\"WOA_Lietuvos_Pav_EXPO_Milanas_3vieta_02\"<\/a><\/p>\n

\"WOA_Milanas_CIVIC_CENTER_01\"<\/a><\/p>\n

\"WOA_Milanas_CIVIC_CENTER_03\"<\/a><\/p>\n

\"WOA_Roma_Piazza_Venezia_01\"<\/a><\/p>\n

\"A1\"<\/a><\/p>\n

\"WOA_Sveikatingumo<\/a><\/p>\n

\"WOA_Sveikatingumo<\/a><\/p>\n

\"WOA_Sveikatingumo<\/a><\/p>\n

\"WOA_Sveikatingumo<\/a><\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kada gim\u0117te, kur? Gimiau 1963 metais gruod\u017eio 8-\u0105j\u0105 Vilniuje. Koki\u0105 auk\u0161tojo mokslo \u012fstaig\u0105 baig\u0117te? 1990 m. baigiau Vilniaus dail\u0117s akademij\u0105, gavau architekto dailininko diplom\u0105, magistro laipsn\u012f. Kada i\u0161vykote \u012f u\u017esien\u012f? Kod\u0117l? I\u0161skridome 1997 m. rugs\u0117jo 5-\u0105j\u0105 per Helsink\u012f \u012f Niujork\u0105. Negal\u0117jau nei\u0161vykti. Man, u\u017eaugusiam Taryb\u0173 S\u0105jungoje, Amerika buvo mitas: ten viskas kitaip, ten tikra muzika, […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[11],"tags":[],"views":81,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/766"}],"collection":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=766"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/766\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1830,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/766\/revisions\/1830"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=766"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=766"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=766"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}