Realizacija\u00a0\u00a0\u00a0 2014 m.<\/p>\n
<\/p>\n \u00a0<\/strong><\/p>\n Pana\u0161i funkcija bok\u0161tui buvo numatyta ir prie\u0161 pus\u0119 am\u017eiaus, kai po rekonstrukcijos (arch. Sigitas Lasavickas, 1961\u20131965 m.) \u010dia veik\u0117 Vilniaus kelioni\u0173 ir ekskursij\u0173 biuras. Tiesa, per penkiasde\u0161imt met\u0173 istorini\u0173 statini\u0173 restauravimo suvokimas kiek pakito. Tuomet, septintajame de\u0161imtmetyje, bok\u0161to vidin\u0117je erdv\u0117je buvusios medin\u0117s konstrukcijos dar t\u0119s\u0117si nuo vir\u0161aus iki pat Katedros aik\u0161t\u0117s lygio, o laikrod\u017eio mechanizmo svarmens lynas su akmeniniu svarmeniu taip pat kabojo nuo vir\u0161aus iki apa\u010dios. Sovietme\u010diu, atliekant pritaikymo ekskursij\u0173 biurui darbus, apatin\u0117s apvaliosios dalies galerij\u0173 konstrukcijos buvo nuardytos, o \u012frengtos r\u0105stin\u0117s perdangos sudalijo buvus\u012f t\u016br\u012f \u012f penkis auk\u0161tus vietoj atvir\u0173 galerij\u0173, taip pat buvo perdaryta dalis \u0161audymo ang\u0173 \u2013 jose \u012fstatyti langai. Nutrup\u0117jus\u012f m\u016br\u0105 bandyta atstatyti to meto med\u017eiagomis, pvz., skyl\u0117tomis plytomis. Taigi, naujojo projekto autoriams A. Gvildienei ir A. Gvild\u017eiui teko spr\u0119sti skirting\u0173 epoch\u0173 s\u0105veikos problemas statinyje, kurio istorijos prad\u017eia siekia net XIII\u2013XIV a.<\/p>\n Po XX a. antro pus\u0117s rekonstrukcijos statinys buvo padalytas \u012f dvi dalis \u2013 \u0161ilt\u0105 ir \u0161alt\u0105, ta pati strukt\u016bra i\u0161laikyta ir dabar. Keturi \u201e\u0161ilti\u201c ant\u017eeminiai auk\u0161tai (i\u0161or\u0117je \u2013 apvalioji dalis) fakti\u0161kai \u017eymi \u017demutin\u0117s pilies gynybinio bok\u0161to liekanas. Vir\u0161 j\u0173 (i\u0161or\u0117je \u2013 a\u0161tuoniasien\u0117 dalis) jau atvira, v\u0117jo prapu\u010diama varpin\u0117. \u012e pastat\u0105 i\u0161 Katedros aik\u0161t\u0117s, kaip ir prie\u0161 penkiasde\u0161imt met\u0173, patenkama per antr\u0105j\u012f auk\u0161t\u0105.<\/p>\n Pasak architekto Aleksandro Gvild\u017eio, pagrindinis autori\u0173 darbo principas buv\u0119s eiti konservavimo, autentikos i\u0161saugojimo ir sutvirtinimo keliu. Nuo autenti\u0161k\u0173 plyt\u0173 buvo nuvalyti sovietme\u010diu prim\u016bryti sluoksniai \u2013 m\u016bras eksponuojamas i\u0161trup\u0117j\u0119s ir apdeg\u0119s, toks, koks pasiek\u0117 m\u016bs\u0173 dienas. Nuard\u017eius sovietme\u010diu sur\u0119st\u0105 stog\u0105 vir\u0161 \u201e\u0161iltosios\u201c statinio dalies buvo atrasta dalis nefiksuot\u0173 autenti\u0161k\u0173 medini\u0173 konstrukcij\u0173 \u2013 jos buvo i\u0161saugotos ir inkorporuotos \u012f jau prad\u0117t\u0105 vykdyti projekt\u0105. Min\u0117tas medinis skarda dengtas stogas vir\u0161 gel\u017ebetonin\u0117s konstrukcijos, skyr\u0119s \u201e\u0161ilt\u0105j\u0105\u201c dal\u012f nuo \u201elauko\u201c, buvo nuardytas. Kaip pasakoja architektai, vienas did\u017eiausi\u0173 projekto i\u0161\u0161\u016bki\u0173 buvo varpin\u0117s medini\u0173 konstrukcij\u0173 restauravimo darbai. Dalis konstrukcij\u0173 buvo sunykusios arba prarastos, tod\u0117l jas teko pakeistos naujomis \u2013 analogi\u0161k\u0173 gabarit\u0173 r\u0105stais, ta\u010diau jau \u0161iuolaiki\u0161kai supjautais. Did\u017eioji dalis geriau i\u0161silaikiusi\u0173 autenti\u0161k\u0173 r\u0105st\u0173 palikti, o problemi\u0161kos, i\u0161puvusios vietos protezuotos. Reikia pa\u017eym\u0117ti, kad iki prasidedant darbams didel\u0117 dalis autenti\u0161k\u0173 medini\u0173 konstrukcij\u0173 buvo apkaltos XX a. pabaigos dailylent\u0117mis su metalin\u0117mis konstrukcijomis (elektros skydin\u0117s, laikrod\u017eio svarmenys su lynais). \u0160ios nevertingos konstrukcijos buvo metodi\u0161kai (\u017eingsnis po \u017eingsnio) nuardytos ir atidengtas autentas.<\/p>\n Informacijos centrui, veikian\u010diam \u201e\u0161iltojoje\u201c bok\u0161to dalyje, parinkta moderni interjero stilistika, kaip teigia autoriai, nesistengianti imituoti, ta\u010diau ir neveikianti kontrasto principu. Pagrindin\u0117s naudotos naujos med\u017eiagos buvo plyt\u0173 m\u016bras ir mediena, t. y. esmin\u0117s autenti\u0161ko konstruktyvo med\u017eiagos. Naujiems funkciniams elementams (\u0161ulinys ir kt.) naudota cinko skarda, taip pat sutinkama istoriniuose pastatuose. Architekto S. Lasavicko projektuotos r\u0105stin\u0117s perdangos, atitikusios XX a. antros pus\u0117s restauravimo samprat\u0105, i\u0161saugotos ir u\u017edengtos lygiomis medini\u0173 lent\u0173 lubomis ir grindimis. Plytin\u0117s grindys ties \u0161audymo angomis atkurtos naudojant rank\u0173 darbo plytas, u\u017esakytas vienoje Lenkijos gamykloje. Beje, \u012f apatin\u0117s, \u201e\u0161iltosios\u201c dalies \u0161audymo angas, kurios autenti\u0161kame bok\u0161te, be abejo, nebuvo \u012fstiklintos, norint, kad turizmo centras funkcionuot\u0173, teko \u012fd\u0117ti langus. Jie suprojektuoti specialiai \u0161iam objektui, be ranken\u0173, o lang\u0173 profiliai, \u017ei\u016brint nuo aik\u0161t\u0117s, beveik nematomi. Kaip teigia architektai, stengtasi kiek \u012fmanoma pasl\u0117pti visas in\u017einerini\u0173 komunikacij\u0173 tinkl\u0173 detales, kad pirmame plane likt\u0173 autentas. Taigi, ap\u0161vietimas formuojamas tik integruotais \u0161viestuvais, visi \u0161ildymo prietaisai \u012fleisti \u012f grindis.<\/p>\n Architektas A. Gvildys pasakoja, kad nuo pat prad\u017ei\u0173 pagrindinis projekto akcentas buvo bok\u0161tas su autenti\u0161komis konstrukcijomis. Tod\u0117l \u0161ulinys, kuris \u0161iuo metu kerta tik vien\u0105 bok\u0161to perdang\u0105, pagal pirmin\u012f sumanym\u0105 tur\u0117jo kirsti net tris auk\u0161tus ir nusileisti iki informacijos centro pagrindin\u0117s patalpos antrame auk\u0161te lub\u0173 \u2013 taip kiekvienas lankytojas, pa\u017evelg\u0119s auk\u0161tyn kaip pro \u017ei\u016bron\u0105 i\u0161kart gal\u0117t\u0173 matyti vir\u0161uje esan\u010dias konstrukcijas. Deja, d\u0117l antrame ir tre\u010diame auk\u0161te u\u017esakovo pageidaut\u0173 ekspozicij\u0173 erdvi\u0173 funkcijos \u0161is konceptualus sumanymas nebuvo iki galo \u012fgyvendintas. Dabar \u0161ulinys, kuriame \u012fd\u0117tas vientisas 2,38 m skersmens stiklas, veikia kaip \u017ei\u016bronas \u012f varpin\u0117s konstrukcijas \u0161altuoju met\u0173 laiku, taip pat i\u0161 vir\u0161aus ap\u0161vie\u010dia ir ketvirt\u0105j\u012f auk\u0161t\u0105.<\/p>\n Arkikatedros varpin\u0117s bok\u0161tas \u2013 jau antrasis (po Jon\u0173 ba\u017eny\u010dios bok\u0161to) per kelerius metus, leid\u017eiantis ap\u017evelgti Vilniaus panoramas, eksponuojantis istorin\u0119 architekt\u016br\u0105. Nepaisant to kad konceptuali \u017ei\u016brono id\u0117ja buvo paaukota \u0161viet\u0117ji\u0161kos funkcijos vardan \u2013 \u012fdomu sulaukti ekspozij\u0173 erdvi\u0173 eksponat\u0173 \u2013 \u0161i\u0105 rekonstrukcij\u0105 tikrai galima vadinti pavykusia. Tokia kuri neina imitacijos ar laisv\u0173 interpretacij\u0173 keliu, tokia kuri \u0161iuolaikinei ir istorinei architekt\u016brai leid\u017eia darniai egzistuoti greta viena kitos ir vienai kit\u0105 papildyti.<\/p>\n <\/p>\n Aist\u0117 Galaunyt\u0117<\/em><\/p>\n \u00a0<\/em><\/p>\n SUMMARY<\/em><\/p>\n \u0160i\u0105 vasar\u0105 baigti restauravimo darbai vienoje svarbiausi\u0173 Vilniaus vertikali\u0173 dominan\u010di\u0173 \u2013 Katedros varpin\u0117s bok\u0161te. Tai rei\u0161kia, kad nuo \u0161iol bok\u0161tas tampa atviras visuomenei – viduje veikia turizmo informacijos centras su nedidele konferencij\u0173 sale, eksponuojamos ir eksploatuojamos unikalios medin\u0117s varpin\u0117s konstrukcijos. Pasak architekto Aleksandro Gvild\u017eio, pagrindinis autori\u0173 darbo principas buv\u0119s eiti konservacijos, autento i\u0161saugojimo\/sutvirtinimo keliu. Vienas did\u017eiausi\u0173 projekto i\u0161\u0161\u016bki\u0173 buv\u0119 varpin\u0117s medini\u0173 konstrukcij\u0173 restauravimo darbai. Dalis konstrukcij\u0173 buvo sunykusios arba prarastos, tod\u0117l jas t\u0119ko pakeistos naujomis, analogi\u0161k\u0173 gabarit\u0173 r\u0105stais, ta\u010diau jau \u0161iuolaiki\u0161kai supjautais. Did\u017eioji dalis geriau i\u0161silaikiusi\u0173 autenti\u0161k\u0173 r\u0105st\u0173 palikti, protezuojant problemati\u0161kas, i\u0161puvusias vietas. Informacijos centrui, veikian\u010diam \u201e\u0161iltojoje\u201c bok\u0161to dalyje, parinkta moderni interjero stilistika, – kaip teigia autoriai, nesistengianti \u012fmituoti, ta\u010diau ir neveikianti kontrasto principu. Bok\u0161te taip pat sukonstruotas \u0161ulinys, kuriame \u012fd\u0117tas vientisas, 2, 38 m skersmens stiklas. Jis kaip \u017ei\u016bronas \u012f varpin\u0117s konstrukcijas \u0161altuoju met\u0173 laiku, o taip pat i\u0161 vir\u0161aus ap\u0161vie\u010dia ir ketvirt\u0105j\u012f auk\u0161t\u0105.<\/p>\n Autoriai: UAB \u201eArchinova\u201c; Au\u0161ra Gvildien\u0117, Aleksandras Gvildys Plotas\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 439 m2 Realizacija\u00a0\u00a0\u00a0 2014 m. 2014-\u0173j\u0173 vasar\u0105 baigti restauravimo darbai vienoje svarbiausi\u0173 Vilniaus vertikali\u0173 dominan\u010di\u0173 \u2013 Katedros varpin\u0117s bok\u0161te. Tai rei\u0161kia, kad nuo \u0161iol bok\u0161tas tampa atviras visuomenei \u2013 viduje veikia turizmo informacijos centras su nedidele konferencij\u0173 sale, eksponuojamos ir eksploatuojamos unikalios medin\u0117s varpin\u0117s konstrukcijos.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[11],"tags":[],"views":40,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/706"}],"collection":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=706"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/706\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":731,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/706\/revisions\/731"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=706"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=706"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=706"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"IMG_0583\"](\"http:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/2015\/01\/IMG_0583.jpg\")
<\/a>
\n2014-\u0173j\u0173 vasar\u0105 baigti restauravimo darbai vienoje svarbiausi\u0173 Vilniaus vertikali\u0173 dominan\u010di\u0173 \u2013 Katedros varpin\u0117s bok\u0161te. Tai rei\u0161kia, kad nuo \u0161iol bok\u0161tas tampa atviras visuomenei \u2013 viduje veikia turizmo informacijos centras su nedidele konferencij\u0173 sale, eksponuojamos ir eksploatuojamos unikalios medin\u0117s varpin\u0117s konstrukcijos.<\/p>\n<\/a> <\/a> <\/a> <\/a> <\/a> <\/a> <\/a><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"