{"id":577,"date":"2014-10-22T10:31:54","date_gmt":"2014-10-22T10:31:54","guid":{"rendered":"http:\/\/archiforma.lt\/?p=577"},"modified":"2014-10-22T10:32:49","modified_gmt":"2014-10-22T10:32:49","slug":"lemiamas-bruksnys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/archiforma.lt\/?p=577","title":{"rendered":"Lemiamas br\u016bk\u0161nys"},"content":{"rendered":"

Architektas<\/strong> Sigitas Sparnaitis<\/p>\n

\"DSC_2088-S1\"<\/a><\/p>\n

1981\u20131985 m.<\/strong> mok\u0117si Vilniaus \u00adstatybos technikume (dabar Vilniaus technologij\u0173 ir dizaino kolegija) architekt\u016bros \u00adspecialyb\u0117s.<\/p>\n

1988\u20131993 m. <\/strong>studijavo Vilniaus dail\u0117s akademijoje architekt\u016br\u0105.<\/p>\n

1993\u20132002 m.<\/strong> dirbo architektu Austrijoje.<\/p>\n

Nuo 2002 m.<\/strong> vadovauja kartu su \u00adarchitektu Vyteniu Gerliaku \u012fkurtai \u00adprojektavimo firmai \u201eEventus Pro\u201c.<\/p>\n

Nuo 2012 m. <\/strong>d\u0117sto Vilniaus dail\u0117s \u00adakademijos Architekt\u016bros katedroje.<\/p>\n

 <\/p>\n

Ar galite \u012fsivaizduoti austr\u0173 pasienie\u010dio veido i\u0161rai\u0161k\u0105, kai jis, \u010cekijos ir Austrijos pasienyje atidar\u0119s m\u016bs\u0173 senut\u0117lio \u201eFordo\u201c baga\u017ein\u0119, pamato didel\u012f ka\u017eko prigr\u016bst\u0105 drobin\u012f mai\u0161\u0105. \u012e grie\u017et\u0105 klausim\u0105 \u201eWas ist das?\u201c paslaugiai, stengdamiesi jo neerzinti ai\u0161kiname: \u201ePotatoes\u201c (voki\u0161kai juk tuo metu dar n\u0117 bum bum. Pirm\u0105 kart\u0105 vykdamas \u012f Austrij\u0105 voki\u0161kai mok\u0117jau skai\u010diuoti tik iki de\u0161imties, na, ir, be abejo, fraz\u0119 \u201eIch liebe dich\u201c). Tenka atri\u0161ti mai\u0161\u0105, leisti jam pa\u010diupin\u0117ti bulvytes i\u0161 lietuvi\u0161ko kaimo, paai\u0161kinti, kad ve\u017eam\u0117s jas sau, valgymui, kol pagaliau sulaukiame sutrikusio \u017emogaus \u0161ypsenos. K\u0105 jis pagalvojo, ne\u017einau, galiu tik \u012fsivaizduoti, bet nepasak\u0117 nieko \u012f\u017eeid\u017eiamo ar pajuokiamo. Tai buvo pirmas geras \u012fsp\u016bdis, kur\u012f man padar\u0117 Austrija.<\/p>\n

\u0160tai taip 1993-iaisiais a\u0161 pirm\u0105 kart\u0105 patekau \u012f tikr\u0105, ne \u201elenki\u0161ko tipo\u201c, u\u017esien\u012f. Pilnas baimi\u0173 d\u0117l vokie\u010di\u0173 kalbos nemok\u0117jimo, d\u0117l pinig\u0173 stokos (su draugu ir studij\u0173 kolega Vyteniu Gerliaku visai kelionei ir \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173 praktikai tur\u0117jome tik po \u0161imtin\u0119 doleri\u0173), galiausiai \u2013 d\u0117l rytdienos. Juk ne\u017einojome, kaip mus sutiks architektas Erichas Wagneris, kuris po baigiam\u0173j\u0173 darb\u0173 per\u017ei\u016bros Vilniaus dail\u0117s akademijoje (VDA) pakviet\u0117 praktikai \u012f Zalcburg\u0105. Reikia nepamir\u0161ti, kad apie Lietuvos stojim\u0105 \u012f Europos S\u0105jung\u0105 tuo metu buvo tik atsargiai svarstoma, ir skirtumai (ekonominiai, socialiniai, kult\u016briniai) tarp m\u016bs\u0173 \u0161ali\u0173 buvo mil\u017eini\u0161ki.<\/p>\n

Mes nebuvome pirmieji lietuvi\u0173 \u201edesantininkai\u201c, kaip mus v\u0117liau pakrik\u0161tijo, berods, \u201eStatyb\u0173 pilotas\u201c, \u0161ioje Alpi\u0173 \u0161alyje. Tuo metu Zalcburge jau dirbo ne vienas VDA absolventas. Nepaisant to, nerimauti vert\u0117 ma\u017eai pa\u017e\u012fstama aplinka, \u012f kuri\u0105 papuol\u0117me tiesiai i\u0161 perversm\u0173 pakeistos, ta\u010diau nuo ilgamet\u0117s priespaudos dar neatsigavusios posovietin\u0117s Lietuvos.<\/p>\n

Nesumeluosiu teigdamas, kad \u012f Austrij\u0105 atvykome su dideliu \u201ebaga\u017eu\u201c: tokiu, vaizd\u017eiai tariant, \u201elagaminu\u201c, kuriame buvo sukrautos ne tiktai bulv\u0117s \u201ejuodai dienai\u201c, \u201ehomo sovietikus\u201c kompleksai, bet ir begalinis ry\u017etas dirbti. Dirbti dien\u0105 nakt\u012f, mokytis, tobul\u0117ti ir siekti pripa\u017einimo. I\u0161 esm\u0117s, tai mums buvo \u012fprasta. Studij\u0173 metais prie\u0161 per\u017ei\u016bras buvome prat\u0119 dirbti ne tik savaitgaliais, bet ir naktimis. Savo \u201ekeistu\u201c elgesiu nuo pirm\u0173 darbo dien\u0173 stebinome vietinius darbo kolegas, kurie, skirtingai nuo m\u016bs\u0173, tur\u0117jo nusibr\u0117\u017e\u0119 labai ai\u0161ki\u0105 rib\u0105 tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo ir pastarajam skirdavo nepalyginamai daugiau d\u0117mesio, nei mes.<\/p>\n

Nenuostabu, jog mums neprireik\u0117 daug laiko tam, kad i\u0161siskirtume tarp vietini\u0173 bendradarbi\u0173. \u010cia m\u016bs\u0173 \u201ekeisti\u201c \u012fpro\u010diai tapo savoti\u0161ku koziriu. Mes nebuvome \u201ekietesni\u201c \u2013 mes, vis\u0173 pirma, daugiau dirbome. Daug daugiau. Netrukus pasteb\u0117jome, kad m\u016bs\u0173 profesiniai \u012fg\u016bd\u017eiai jau ma\u017eai kuo nusileid\u017eia vietini\u0173 koleg\u0173 sugeb\u0117jimams, o kai kuriose srityse galb\u016bt net lenkia. Be abejo, mus stabd\u0117 kalbos, vietini\u0173 statybos norm\u0173, \u012fstatym\u0173 ir pana\u0161i\u0173 specifini\u0173 dalyk\u0173 ne\u017einojimas, bet a\u0161 pakankamai anksti supratau, kad visa tai yra i\u0161mokstami dalykai, tod\u0117l netrukus baim\u0117, nepasitik\u0117jimas ir kiti \u201egastarbaiterio\u201c kompleksai, nors ir i\u0161 l\u0117to, \u0117m\u0117 sl\u016bgti. Tuos nemalonius jausmus prad\u0117jo keisti smalsumas, noras suprasti, kaip gi gyvena, kuo kv\u0117puoja \u201etikri u\u017esienie\u010diai\u201c, kokios s\u0105lygos padeda jiems \u012fgyvendinti auk\u0161to lygio architekt\u016brinius projektus. Neabejojau, kad nor\u0117damas tikrai suprasti, kas \u010dia vyksta, turi integruotis, pasinerti \u012f t\u0105 aplink\u0105, susilieti su ja. Ko gero, b\u016btent d\u0117l to ry\u017eausi u\u017etrukti Austrijoje ilg\u0117liau. Jau po pusme\u010dio \u012f Zalcburg\u0105 atva\u017eiavo mano \u017emona, \u010dia vaikyst\u0119 buvo lemta praleisti mano vaikams. Ir visa tai neplanuotai i\u0161sit\u0119s\u0117 \u012f devynerius \u201epraktikos\u201c metus Austrijoje, kuri\u0173 man prireik\u0117, kad i\u0161siai\u0161kin\u010diau ne tik \u201e\u017ealiojo\u201c (\u201eGruner Veltliner\u201c, austri\u0161kas vynas) gamybos bei vartojimo subtilybes, bet ir kitus, daugiau su mano tiesiogine specialybe susijusius klausimus.<\/p>\n

 <\/p>\n

Manau, per tuos metus man pavyko suprasti, kod\u0117l austrai, analizuojant j\u0173 architekt\u016br\u0105 pla\u010di\u0105ja prasme, sugeba sukurti ir \u012fgyvendinti palyginti daug auk\u0161tos menin\u0117s kokyb\u0117s architekt\u016brini\u0173 objekt\u0173. Trumpai ir vienareik\u0161mi\u0161kai atsakyti \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 sunku. Tai, be abejo, susij\u0119 ir su \u0161alies istorijos raida, per am\u017eius formuotu skonio jausmu, mentalitetu ir pana\u0161iais dalykais. Bet per t\u0105 \u201epraktikos\u201c laik\u0105 pavyko surasti ir kitus, gan paprastus, bet fundamentalius aspektus, kurie, mano nuomone, ir sukuria t\u0105 palanki\u0105 terp\u0119, kurioje gimsta verti d\u0117mesio k\u016briniai.<\/p>\n

Pirmiausia tai pagarba architekto specialybei, amato profesionalui. B\u016bt\u0173 klaidinga teigti, kad vidutiniam austr\u0173 u\u017esakovui nereikia \u201ekvadrat\u0173\u201c, \u201emaksimalaus leistino intensyvumo\u201c ir visoki\u0173 kitoki\u0173 m\u016bs\u0173 srities specialistui gerai pa\u017e\u012fstam\u0173 \u201eprivalum\u0173\u201c. Da\u017eniausiai reikia. Verslas visame pasaulyje vadovaujasi pana\u0161iomis taisykl\u0117mis. Ta\u010diau architekto vaid\u00admuo yra suvokiamas kiek kitaip nei pas mus. Architektas, projekto autorius, yra autoritetas, jis kainuoja, \u012f jo pasi\u016blymus \u012fsiklausoma, nes jis projektavimo proces\u0105 mato pla\u010diau, jis tam daug met\u0173 ruo\u0161\u0117si, ir tai yra vertinama. Architektas yra labai svarbaus proceso, vadinamo projektu, dirigentas.<\/p>\n

Taip yra, be kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, dar ir d\u0117l to, kad austrai daugelyje gyvenimo sri\u010di\u0173 pagr\u012fstai sureik\u0161mina projekto svarb\u0105. Tai mentaliteto klausimas, lie\u010diantis ne tik architekt\u016br\u0105. Tai persmelkia visas gyvenimo sritis, susijusias su planavimu. Austras \u017eino, kad, jei nori pasiekti ger\u0105 rezultat\u0105, turi planavimui skirti apie 10 procent\u0173 energijos nuo visos energijos, kurios prireiks vienam ar kitam veiksmui atlikti. Na, \u010dia tokia, j\u0173 \u017eod\u017eiais tariant, \u201enyk\u0161\u010dio taisykl\u0117\u201c, kurios mokoma nuo ma\u017eens. Tai parodo, kiek d\u0117mesio tauta skiria planavimui, kaip vertina \u0161\u012f proces\u0105. Ir architekt\u016bra \u2013 ne i\u0161imtis. Na, sakysit, pas mus irgi kai kas \u017eino \u0161i\u0105 taisykl\u0119. Bet eikim toliau. Austras \u017eino: kas nieko nekainuoja, yra nieko vertas. Jiems itin retai kyla mintis, kad galima gerai suplanuoti ir ma\u017eai sumok\u0117ti. Ma\u017eai \u2013 turima omenyje, sumok\u0117ti nesivadovaujant auk\u0161\u010diau min\u0117ta \u201enyk\u0161\u010dio taisykle\u201c. Na, tarkim, du tris procentus nuo visos planuojamos investicijos \u012f projekt\u0105, kaip tai vyksta m\u016bs\u0173 t\u0117vyn\u0117je. Ir tai nat\u016bralu, nes jie \u201eper\u0117jo daug ilgesn\u0119 mokykl\u0105\u201c, jie jau seniai suprato, kaip funkcionuoja tam tikri d\u0117sniai, o mes, palyginti neseniai \u012fpuol\u0119 \u012f rinkos ekonomik\u0105, dar turim kiek palaipioti ant to paties gr\u0117blio. Ne\u017einia, kiek met\u0173 tai dar truks, nes pastar\u0173j\u0173 dvide\u0161imties, atrodo, neu\u017eteko. Tod\u0117l ir m\u016bs\u0173 \u201ececho brolio\u201c niekas per daug negerbia, nes \u2013 juk u\u017e k\u0105? Jis bend\u00adroj sumoj beveik nieko nekainuoja. Ir jie, ko gero, teis\u016bs. Juk \u0161ios pagarbos ir austr\u0173 architektams niekas \u201eant sidab\u00adrinio pad\u0117kliuko\u201c nepristat\u0117.<\/p>\n

\u0160iuos svarbius aspektus papildo teisingai sureguliuoti architekt\u016brini\u0173 konkurs\u0173 rengimo \u012fstatymai, teigiamus rezultatus duodanti nepriklausom\u0173 (i\u0161 u\u017esienio kvie\u010diam\u0173) architekt\u016bros ekspert\u0173 taryb\u0173 veikla, ir, kas labai svarbu, \u012fstatymai, reikalaujantys i\u0161 u\u017esakov\u0173 laikytis tam tikr\u0173 taisykli\u0173. Trumpai tas taisykles galima apib\u016bdinti taip: visiems svarbesniems objektams privalomi architekt\u016briniai konkursai; visiems stambesniems objektams privalomas architekt\u016bros ekspert\u0173 pritarimas (tai, i\u0161 dalies, funkcionuoja ir pas mus); o svarbiausia \u2013 konkurs\u0105 laim\u0117j\u0119s projektas turi b\u016bti realizuotas nenukrypstant nuo konkurse pateikto darbo. \u017dod\u017eiu, tam tikri \u012fstatymai sudaro tam tikras s\u0105lygas, pozicionuojan\u010dias architekt\u0105 truput\u012f kitaip nei pas mus. To svarbaus \u201etrupu\u010dio\u201c austrams pakanka, kad urbanistin\u0117 aplinka vystyt\u0173si ne vien stimuliuojama verslo strukt\u016br\u0173, kurias, ir tai visai nat\u016bralu, domina tik maksimaliai \u012fmanomas pelnas.<\/p>\n

 <\/p>\n

Man buvo \u012fdomu suprasti, ar, greta tam tikr\u0173 \u017emoni\u0173 (kuriuos min\u0117siu v\u0117liau) altruizmo, buvo dar koki\u0173 nors prie\u017eas\u010di\u0173, kurios pad\u0117jo m\u016bs\u0173 \u201edesantui\u201c toje aplinkoje i\u0161likti, integruotis ir jaustis tik\u00adrai reikalingiems?<\/p>\n

I\u0161 laiko perspektyvos dr\u012fstu atsargiai teigti: ko gero, mus vis d\u0117lto gerai<\/em> paruo\u0161\u0117. Taip, gal kam nors ir pasirodys keista, bet studijudamas VDA gana kriti\u0161kai \u017ei\u016br\u0117jau \u012f m\u016bs\u0173 Alma mater<\/em> studij\u0173 sistem\u0105. Buvau jaunas maksimalistas, man atrod\u0117, kad studij\u0173 u\u017eduotys tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fdomesn\u0117s, paskaitos \u2013 novatori\u0161kesn\u0117s, d\u0117stytojai ir profes\u016bra tur\u0117t\u0173 skirti mums daugiau d\u0117mesio ir t.\u00a0t. ir pan.<\/p>\n

Bet kai papuol\u0117me \u012f svetim\u0105 aplink\u0105 ir pirmus m\u0117nesius gal\u0117jome vadovautis tik \u201ei\u0161 nam\u0173 atsive\u017etais\u201c \u012fg\u016bd\u017eiais, prad\u0117jome suprasti, kad \u201etame lagamin\u0117lyje\u201c, be darb\u0161tumo, yra dar ir kit\u0173 nauding\u0173 \u201e\u012franki\u0173\u201c, toki\u0173 kaip stropumas, kruop\u0161tumas, atidumas, d\u0117mesys detalei. Kitais \u017eod\u017eiais tariant, \u201e\u012franki\u0173\u201c, vertinam\u0173 beveik visose kult\u016brose ir civilizacijose.<\/p>\n

Profesorius Rimantas Buivydas VDA pirmame kurse d\u0117st\u0117 kompozicijos ir projektavimo pagrindus. Niekuomet nepamir\u0161iu, kaip \u017eav\u0117jausi jo teorin\u0117mis paskaitomis ir kaip anuomet neken\u010diau ir nesupratau, kam reikia t\u0105 pat\u012f motyv\u0105, architekt\u016brin\u0117s detal\u0117s fragmento nuotrauk\u0105, kopijuoti trimis skirtingomis technikomis: liejant juodai baltai akvarele, br\u0117\u017eiant skirtingais atstumais ploniausias linijas tu\u0161u ir (kas buvo man baisiausia) ta\u0161kuojant rapidografu. Nors niekada nepamir\u0161au mane su\u017eav\u0117jusios prof. Buivydo fraz\u0117s: \u201eViskas prasideda nuo ta\u0161ko\u201c, praeis dar daug met\u0173, kol suprasiu, kad tas mazochistinis, valand\u0173 valandas besit\u0119siantis juodai balto vaizdo ta\u0161kavimas buvo puiki meditacin\u0117 priemon\u0117, mokanti mane \u0161iai profesijai b\u016btinos kantryb\u0117s, geb\u0117jimo susikaupti, skiepijanti pagarb\u0105 darbo \u012frankiui ir baltam popieriaus lapui. Tarpais, kai naktimis baksnodavau rapidografu jau ne vien\u0105 valand\u0105, pasijusdavau lyg itin l\u0117to veikimo fotoaparatas, kuris lyg piksel\u012f po pikselio d\u0117lioja mikroskopinius juodus ta\u0161ku\u010dius ant balto vatmano lapo skirtingais atstumais tam, kad tu\u0161\u010diose vietose susidaryt\u0173 balti ta\u0161kai ir v\u0117liau i\u0161 \u0161i\u0173 juod\u0173 ir balt\u0173 ta\u0161k\u0173 j\u016bros gimt\u0173 nespalvotas architekt\u016brin\u0117s detal\u0117s motyvas, kuris i\u0161 poros metr\u0173 atstumo tapdavo sunkiai atskiriamas nuo fotonuotraukos. Mano temperamentui tai buvo tiesiog \u201epeilis\u201c. Tuomet nesuvokiau, koks reikalingas \u201e\u012frankis\u201c man buvo sprauste \u012fspraustas \u012f rankas.<\/p>\n

Tuo pat metu vyko gan nuobod\u017eiai atrod\u017eiusios profesoriaus Vytauto Kau\u0161inio \u0161rifto pamokos, kurios sta\u010diai kankindavo savo begalin\u0117mis \u0161viesotamsos, tarpusavio santykio bei teisingo komponavimo paie\u0161komis. Gerokai v\u0117liau at\u0117jo supratimas, kad be \u0161i\u0173 pamok\u0173, ko gero, sunkiai b\u016b\u010diau suvok\u0119s \u0161rifto viet\u0105 ir svarb\u0105 architekt\u016broje.<\/p>\n

Ko gero, a\u0161triausiai \u012f atmint\u012f \u012fsir\u0117\u017e\u0117 paskutini\u0173j\u0173 kurs\u0173 profesoriaus Vytauto \u010cekanausko projektavimo paskaitos. Jis buvo grie\u017etas ir da\u017enai iki skausmo atsakingai \u017ei\u016br\u0117jo \u012f savo pareig\u0105 dirbti su mumis. \u012e m\u016bs\u0173 projektavimo darb\u0173 konsultacijas eidavo nepraleisdamas nei vienos paskaitos. Kartais pris\u0117d\u0119s prie mil\u017eini\u0161ko, metras i\u0161 metro vatmanu aptempto medinio plan\u0161eto, pasakydavo tik kelis \u017eod\u017eius ir kietu pie\u0161tuku taip<\/em> br\u016bk\u0161teldavo per tavo br\u0117\u017ein\u012f, kad vatmanas vos i\u0161laikydavo neply\u0161\u0119s… Ir da\u017enai tik jam i\u0161\u0117jus i\u0161 auditorijos, tu nesuprasdavai, bet ka\u017ekaip pajusdavai, k\u0105 jis nor\u0117jo pasakyti, kur ta esmin\u0117 projekto klaida.<\/p>\n

O kai prie\u0161 ketverius metus profesorius paliko mus visiems laikams, mane aplank\u0117 keistas jausmas, kad galb\u016bt b\u016btent tie keli \u017eod\u017eiai ir ta kieta linija ka\u017ekokiu mistiniu b\u016bdu mane ir atved\u0117 tenai, kur a\u0161 esu \u0161iandien.<\/p>\n

 <\/p>\n

Pirmasis mano, dar studijuojan\u010dio Aka\u00adde\u00admi\u00adjoje, darbdavys buvo Leonardas\u00a0Vaitys, kuris mane dar prie\u0161 i\u0161vykstant \u012f Austrij\u0105 jam vienam \u017einomu b\u016bdu pasteb\u0117jo ir pakviet\u0117 dirbti \u012f savo projektavimo \u012fmon\u0119. Jam esu d\u0117kingas u\u017e palaikym\u0105 sunkiais ir da\u017enai alkanais studij\u0173 metais, u\u017e suteikt\u0105 galimyb\u0119 dirbti besimokant ir, be abejo, u\u017e tolerancij\u0105 ir supratim\u0105, kai tik pabaigus mokslus, tiesiai po diplominio darbo gynimo mane \u012f tolim\u0105 u\u017esien\u012f pakviet\u0117 kitas architekt\u0173 cecho kolega Erichas Wagneris. Puikiai atsimenu Leonardo \u017eod\u017eius: \u201e…blogai, Sigitai, labai blogai, bet va\u017eiuok, ai\u0161ku, b\u016btinai va\u017eiuok…\u201c Tuo metu nelabai supratau, kas gi \u010dia blogo? Tik \u0161e\u0161i m\u0117nesiai praktikos \u2013 bent jau taip skamb\u0117jo kvietimas.<\/p>\n

\u0160iandien suprantu: Leonardas i\u0161 savo gyvenimi\u0161kos patirties ir pa\u017eindamas mane nesunkiai suprato, kad mano greito gr\u012f\u017eimo galimyb\u0117 n\u0117ra be galo didel\u0117. Labai gerai \u012fsimin\u0117 diena, kai i\u0161vykau i\u0161 Lietuvos. Kaip tik t\u0105 dien\u0105 \u012f Vilni\u0173 tur\u0117jo atvykti popie\u017eius Jonas Paulius II. Dalyvauti \u0161vent\u0117je nebetur\u0117jau galimyb\u0117s, nes t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 tur\u0117jau i\u0161va\u017eiuoti \u012f Austrij\u0105, tod\u0117l i\u0161vakar\u0117se at\u0117jau \u012f Kated\u00adros aik\u0161t\u0119 ap\u017ei\u016br\u0117ti paties pirmojo savo realizuoto projekto, kur\u012f buvau nubrai\u017e\u0119s L.\u00a0Vai\u010dio biure. Tai buvo pandusas tiesiai prie\u0161 centrin\u012f \u012f\u0117jim\u0105 \u012f Katedr\u0105 (kelios pakopos \u0161alia varpin\u0117s b\u016bt\u0173 trukd\u017eiusios papamobiliui priva\u017eiuoti prie pat Katedros dur\u0173). Popie\u017eius atvyko, u\u017eva\u017eiavo mano projektuotu pandusu, na, o a\u0161 \u0161tai po tokio \u201ekieto debiuto\u201c palikau Lietuv\u0105 ilgiems metams.<\/p>\n

 <\/p>\n

Kartais susim\u0105stau, koki\u0105 \u012ftak\u0105 \u017emoni\u0173 likimams gali padaryti vienas \u017emogus. Jau vykdamas \u012f Austrij\u0105 \u017einojau, kad visi architektai, atvyk\u0119 ir dirb\u0119, o kai kurie ir iki \u0161iol tebedirbantys Austrijoje, vienaip ar kitaip atsid\u016br\u0117 \u010dia b\u016btent architekto Ericho Wagnerio d\u0117ka. Did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f i\u0161 j\u0173 Wagneris pakviet\u0117 asmeni\u0161kai, kai kuriuos \u012fdarbino savo projektavimo firmoje, kitus protegavo savo kolegoms kituose Zalcburgo biuruose.<\/p>\n

Sunku pervertinti \u0161io \u017emogaus reik\u0161m\u0119 ir mano gyvenime. Jis, prad\u017eioje buv\u0119s glob\u0117ju ir mokytoju, v\u0117liau tapo draugu ir kelioni\u0173 po tolimas \u0161alis bendrakeleiviu. I\u0161 jo mokiausi ne tik vietin\u0117s architekt\u016bros niuans\u0173, bet s\u0117miausi gyvenimi\u0161kos patirties, kuria jis su manimi dosniai dalijosi. M\u016bs\u0173 draugyst\u0117, man gr\u012f\u017eus \u012f Lietuv\u0105, nepaisant to, kad matom\u0117s gerokai re\u010diau, tik dar labiau sustipr\u0117jo.<\/p>\n

Ericho Wagnerio veikla neapsiribojo vien lietuvi\u0173 architekt\u0173 kvietimu \u012f Austrij\u0105. Be savo tiesioginio darbo jis reguliariai r\u016bpinosi ir tebesir\u016bpina \u012fvairiais kult\u016bros main\u0173 bei labdaros projektais. Architekt\u016bros biuras \u201eAtelier 14\u201c, kuriame dirbome Zalcburge, buvo ir Lietuvos Respublikos konsulatas, kuriam patalpas buvo suteik\u0119s Wagneris, o jis pats buvo vienas i\u0161 Lietuvos-Zalcburgo draugijos steig\u0117j\u0173, ilgametis jos prezidentas.<\/p>\n

Did\u017eiausi\u0105 ir esmin\u012f architekto patyrim\u0105 a\u0161 \u012fgavau b\u016btent Austrijoje, Ericho Wagnerio architek\u016bros biure, tod\u0117l turiu pripa\u017einti, kad ten galutinai susiformavau kaip architektas. \u010cia nuo pirm\u0173 darbo dien\u0173 prasid\u0117jo dalyvavimas architekt\u016briniuose konkursuose, \u012fvairiapus\u0117s diskusijos su kolegomis, ir tai pad\u0117jo man \u012fsilieti \u012f platesnius architekt\u016brinio gyvenimo vandenis.<\/p>\n

Dirbant \u0161iame biure gim\u0117 pirmieji mano real\u016bs projektai ir j\u0173 realizacijos dalyvavome \u012fvairiausiuose konkursuose ne tik Austrijoje, bet ir Lietuvoje. Ir apskritai, galima sakyti, mums pasisek\u0117, nes Wag\u00adnerio biuras netur\u0117jo konkre\u010dios projektavimo specializacijos, tod\u0117l u\u017esakym\u0173 buvo pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173: biur\u0173 pastatai, vie\u0161bu\u010diai, daugiabu\u010diai, rekonstrukcijos senamiestyje, gydymo \u012fstaigos ir t.\u00a0t. Prie\u0161 projektuojant nauj\u0105 objekt\u0105 puldavau tyrin\u0117ti, analizuoti kit\u0173 aust\u00adr\u0173 architekt\u0173 pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio statinius. Tai buvo puikus laikas, suteik\u0119s man galimyb\u0119 susipa\u017einti su pripa\u017eint\u0173 ir populiari\u0173 austr\u0173 architekt\u0173 k\u016bryba gyvai. Erikas Wagneris reguliariai organizuodavo biuro i\u0161vykas po \u012fvairius Austrijos regionus siekdamas supa\u017eindinti mus su \u012fdomiausiais naujai \u012fgyvendintais arba tuo metu statomais objektais. Buvo nuostabu \u201epa\u010diupin\u0117ti\u201c toki\u0173 nuo studij\u0173 laik\u0173 \u017einom\u0173 architekt\u0173 kaip Giunterio Domenigo, Hanso Holleino, Raimundo Abrahamo, W. D. Prixo ir H.\u00a0Swiczinskio darbus, bet ne ma\u017eiau \u012fdomu buvo atrasti ir Lietuvoje tuo metu ma\u017eai kam gird\u0117tus Austrijoje k\u016brusius architektus, tokius kaip Borisas Podrecca ir ypa\u010d Walteris Pichleris. Beje, negaliu nepamin\u0117ti, kok\u012f didel\u012f \u012fsp\u016bd\u012f man paliko asmeninis susitikimas su Giunteriu Domenigu, i\u0161 kurio 1997 met\u0173 vasar\u0105 \u201eArchiformos\u201c \u017eurnalo pavedimu \u0117miau interviu. Taip jau atsitiko, kad ilgiau nei iki vidurnak\u010dio u\u017esit\u0119s\u0119s m\u016bs\u0173 pokalbis pareikalavo ne vieno butelio vyno. \u012esimin\u0117 nedidel\u0117 ekskursija po jo nuosav\u0105 nam\u0105 \u201eSteinhaus\u201c (\u201eNamas-akmuo\u201c), tuo metu dar vis statom\u0105, \u0160tirijos regione. Be abejo, mane stebino ekspresyvus \u201e\u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 kar\u0173\u201c dizaino estetik\u0105 primenan\u010di\u0173 form\u0173 statinys, precizi\u0161kai atliktos to paties stiliaus architekt\u016brin\u0117s detal\u0117s. Netgi jo paties suprojektuoto stalo konstrukcij\u0105 sudaran\u010di\u0173 briaun\u0173 kampai buvo ne statmeni, o tiksliai atitinkantys i\u0161kreipto stalo geometrijos form\u0105, kuri, savo ruo\u017etu, precizi\u0161kai atkartojo \u201ekreiv\u0173\u201c namo sien\u0173 geometrij\u0105.<\/p>\n

Toks buvo Giunteris Domenigas, architekt\u016bros fantastas, maniaki\u0161kai precizi\u0161kas architektas. Jo netenkino vien tik tarnavimas u\u017esakov\u0173 \u012fgeid\u017eiams, tod\u0117l jis ir nusprend\u0117 savo l\u0117\u0161omis statyti \u201eSteinhaus\u0105\u201c, kuriame gal\u0117t\u0173 realizuoti visas savo \u2013 b\u016btent savo \u2013 id\u0117jas. Tarp kitko, paklaustas, kada jis ruo\u0161iasi pabaigti \u0161io unikalaus namo statyb\u0105, Domenigas atsak\u0117: \u201e\u017dinai, a\u0161 neskubu, labai neskubu, nes esu \u012fsitikin\u0119s, kad kai j\u012f baigsiu\u00a0\u2013 mirsiu.\u201c Man jis paliko genialaus k\u016br\u0117jo, grie\u017eto, da\u017enai radikalaus charakterio ir, tiksliai nepasakysiu kod\u0117l, labai vieni\u0161o \u017emogaus \u012fsp\u016bd\u012f. Giunteris Domenigas mir\u0117 2012 met\u0173 vasar\u0105 Grace. Iki \u0161iol ne\u017einau, ar jis baig\u0117 \u201eSteinhauso\u201c statyb\u0105.<\/p>\n

 <\/p>\n

Buvimas ten i\u0161 dalies keit\u0117 mano po\u017ei\u016br\u012f \u012f daugel\u012f dalyk\u0173, susijusi\u0173 su pagrindiniu darbu, laisvalaikiu, bendravimu su \u017emon\u0117mis ir pan. Buvo nepaprastai \u012fdomu Austrijoje steb\u0117ti aplinkinius \u017emones ir ai\u0161kintis, kuo jie kitokie, k\u0105 ir kod\u0117l daro kitaip, nei mes.<\/p>\n

Netrukus pasteb\u0117jau, kad jie, nors tokie pat perfekcionistai kaip vokie\u010diai, yra atlaidesni klaidoms, truput\u012f tingesni, negu j\u0173 kaimynai vokie\u010diai, ir d\u0117l to \u0161iek tiek pana\u0161\u016bs \u012f mus. Jie patys tai ai\u0161kina i\u0161 dalies savo geografiniu artumui Italijai bei Vengrijai. Jie laiko vokie\u010dius \u201ekietais\u201c, bet nuobod\u017eiais (tariant Giunterio Domenigo \u017eod\u017eiais). Austrus, matyt, pozityviai paveik\u0117 pietini\u0173 kaimyn\u0173 polinkis \u012f hedonizm\u0105. Nepaisant to, \u0161itai nesutrukd\u0117 tautai i\u0161sivystyti iki tokios pilieti\u0161kai atsakingos visuomen\u0117s lygio.<\/p>\n

Tarkim, yra toks, rodos, paprastas dalykas Austrijos darbdavio ir dirban\u010diojo santykiuose: jei pradedant ar atliekant bet kur\u012f darb\u0105 d\u0117l ko nors susitariama, arba jei vadovas, na, tarkim, projekto vadovas, nubr\u0117\u017eia tam tikras projekto vystymo gaires, tai, o stebukle, visi dalyviai taip ir daro ar bent jau nuo\u0161ird\u017eiai deda visas pastangas, kad vykdyt\u0173 susitarimus. Rodos, kaip paprasta.<\/p>\n

Geras mano pa\u017e\u012fstamas austras, nuo 2000-\u0173j\u0173 vyst\u0119s versl\u0105 Lietuvoje, negal\u0117davo atsisteb\u0117ti, kod\u0117l su kai kuriais lietuviais k\u0105 nors susitar\u0119s, negali b\u016bti tikras, kad taip ir bus. Turi b\u016bti pasireng\u0119s kartoti \u017emon\u0117ms po kelis kartus, tik\u00ad\u00adrinti, ar jie tai padaro, kol galiausiai jie pripranta prie nauj\u0173 \u017eaidimo taisykli\u0173, i\u0161moksta ir pradeda, kaip austrai sako, \u201etiks\u0117ti\u201c teisingai. \u012edomu. Prisimin\u0119s savo austri\u0161k\u0105 patirt\u012f ir lygindamas j\u0105 su m\u016bs\u0173 projektuotoj\u0173, statytoj\u0173, statybinink\u0173 tarpusavio bendravimo problemomis, galiu tik patvirtinti jo \u017eod\u017eius. Tam tikra dalis lietuvi\u0173 vis dar \u201etiksi\u201c kitaip, nors pa\u017eanga neabejotinai pastebima, ir a\u0161 esu vienas t\u0173 optimist\u0173, \u012fsitikinusi\u0173, jog Lietuvos laukia puiki ateitis. \u010cia gyvena darb\u0161t\u016bs, mokytis ir tobul\u0117ti trok\u0161tantys \u017emon\u0117s. Jie siekia tapti tokiais darb\u0161\u010diais kaip austrai, vokie\u010diai ar \u0161veicarai, bet kartu nori d\u017eiaugtis gyvenimu kaip pranc\u016bzai ar italai. Ir nepaisant to, kad \u0161i siekiamyb\u0117 kai kam atrodo sunkiai pasiekiama, visuomen\u0117je ai\u0161kiai matyti tam tikros tendencijos, vedan\u010dios mus \u0161io tikslo link. Ir tai, kad dabar, Lietuvai \u012fsiliejus \u012f Europos S\u0105jung\u0105, jaunimui yra atviros visos galimyb\u0117s studijuoti, tobulintis ar dirbti bet kurioje i\u0161sivys\u010diusioje pasaulio \u0161alyje, teikia labai daug vil\u010di\u0173, kad kita karta bus jau visai kitokia\u00a0\u2013 morali\u0161kai tvirtesn\u0117, savimi pasitikinti ir ai\u0161kiai suvokianti, kad \u201etiks\u0117ti\u201c teisingai \u2013 verta.<\/p>\n

 <\/p>\n

Visus mano darbus ir konkursus Austrijoje vainikavo vienas, ko gero, lemiamas ir svarbiausias projektas \u2013 Austrijos Respublikos ambasada Vilniuje (\u201eArchiformos\u201c 2000 m. premija). Lemiamas vis\u0173 pirma d\u0117l to, kad projektavimo ir statyb\u0173 laikotarpiu teko itin da\u017enai lankytis gimtajame Vilniuje, steb\u0117ti, kaip viskas pozityviai kei\u010diasi, ir galiausiai apsispr\u0119sti bei pasiry\u017eti svarbiam mano gyvenimo \u017eingsniui \u2013 gr\u012f\u017eimui \u012f Lietuv\u0105. \u012edomu, kad Erichas, i\u0161gird\u0119s apie mano ketinimus, reagavo labai pana\u0161iai, kaip kadaise Leonardas Vaitys. \u0160ia prasme man labai sek\u0117si. Gyvenime dirbau su reikliais, bet suprantan\u010diais, toleranti\u0161kais, palaikan\u010diais mane \u017emon\u0117mis. Negal\u0117\u010diau sakyti, jog \u0161is \u017eingsnis man buvo lengvas. Austrijoje tuo metu jau\u010diausi tvirtai, buitis buvo sutvarkyta, pasitik\u0117jimas manimi buvo tiek i\u0161aug\u0119s, kad paskutiniais metais sulaukiau Wagnerio pasi\u016blymo galimai partnerystei. Kitaip sakant, buvau prie radikalaus apsisprendimo slenks\u010dio: likti Austrijoje, \u0161alyje, kurioje buvo viskas ai\u0161ku, perspektyvu ir stabilu, likti, kaip sakoma, visam laikui, ar gr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105, kur, atvirk\u0161\u010diai, be abstrak\u010di\u0173 ateities galimybi\u0173 daugiau niekas man\u0119s nelauk\u0117.<\/p>\n

\u0160iandien galiu tik pad\u0117koti likimui, kad viskas \u012fvyko laiku ir vietoj. 2000-aisiais baigtas \u012fgyvendinti ir auk\u0161tai visuomen\u0117s bei \u017einiasklaidos \u012fvertintas Austrijos ambasados projektas, be abejo, pasitarnavo savoti\u0161ku tramplinu gr\u012f\u017etant \u012f aplink\u0105, kurioje man\u0119s nebuvo daug met\u0173. Be to, nors ir negal\u0117jau to i\u0161 anksto numatyti, nuo 2000-\u0173j\u0173 Lietuvoje prad\u0117j\u0119s spar\u010diai vystytis statyb\u0173 sektorius sudar\u0117 itin palankias s\u0105lygas prad\u0117ti nuosav\u0105 versl\u0105.<\/p>\n

Man\u0119s vis dar da\u017enai klausia, kod\u0117l a\u0161 gr\u012f\u017eau \u012f Lietuv\u0105 i\u0161 \u0161alies, kurioje buvau jau kaip reikiant \u201eap\u0161il\u0119s kojas\u201c, kurioje pragyvenimo lygis daug auk\u0161tesnis nei mano t\u0117vyn\u0117je. Vietoj atsakymo papasakoju tok\u012f savo sapn\u0105, kur\u012f kartais sap\u00adnuodavau. S\u0117d\u017eiu a\u0161 vaizdingame Alpi\u0173 fone ant lietuvi\u0161k\u0173 bulvy\u010di\u0173 mai\u0161o, aplinkui nuostabus peiza\u017eas, pauk\u0161teliai \u010diulba, a\u0161 d\u0117viu tok\u012f Alpi\u0173 regiono tradicin\u012f veltos vilnos \u0161varkel\u012f kaulin\u0117mis sagomis, toki\u0105 tradicin\u0119 skryb\u0117l\u0119 su plunksna… Sapne vis bijau pasilenkti ir pasi\u017ei\u016br\u0117ti, ar d\u0117viu ir tam nuostabiam kra\u0161tui b\u016bdingas odines trumpikes su pet\u00adne\u0161omis… ir da\u017eniausiai nebesp\u0117ju pasilenkti, nes pabundu i\u0161piltas \u0161alto prakaito… Po tokio mano paai\u0161kinimo daugiau klausim\u0173 paprastai nebegaunu. Galb\u016bt tai baim\u0117 prarasti ry\u0161\u012f su savo \u0161aknimis, priimti kit\u0105, neprigimtin\u012f identitet\u0105. Savo ruo\u017etu, galiu pasakyti tiktai tiek, jog man reik\u0117jo pragyventi ma\u017eiausiai \u0161e\u0161erius ar septynerius metus be Lietuvos, kad suvok\u010diau, jog be jos tiesiog negaliu, kad pagaliau supras\u010diau, k\u0105 rei\u0161kia iki tol banaliai skamb\u0117j\u0119s \u017eodis nostalgija.<\/p>\n

Nors lygiai taip pat galiu pasakyti, kad Austrija ir ten sutikti \u017emon\u0117s mano gyvenime suvaidino ne ma\u017eesn\u012f vaidmen\u012f, nei \u010cekanausko \u201elemiamas br\u016bk\u0161nys\u201c.<\/p>\n

Sigitas Sparnaitis<\/h1>\n

 <\/p>\n

\"00<\/a>\"0<\/a><\/p>\n

\"1\"<\/a><\/p>\n

\"8\"<\/a><\/p>\n

\"9\"<\/a><\/p>\n

\"Austrijos<\/a><\/p>\n

\"DSC_2088-S1\"<\/a><\/p>\n

\"erich<\/a><\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Architektas Sigitas Sparnaitis 1981\u20131985 m. mok\u0117si Vilniaus \u00adstatybos technikume (dabar Vilniaus technologij\u0173 ir dizaino kolegija) architekt\u016bros \u00adspecialyb\u0117s. 1988\u20131993 m. studijavo Vilniaus dail\u0117s akademijoje architekt\u016br\u0105. 1993\u20132002 m. dirbo architektu Austrijoje. Nuo 2002 m. vadovauja kartu su \u00adarchitektu Vyteniu Gerliaku \u012fkurtai \u00adprojektavimo firmai \u201eEventus Pro\u201c. Nuo 2012 m. d\u0117sto Vilniaus dail\u0117s \u00adakademijos Architekt\u016bros katedroje.   Ar galite […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[11],"tags":[],"views":76,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/577"}],"collection":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=577"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/577\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":587,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/577\/revisions\/587"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=577"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=577"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=577"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}