{"id":562,"date":"2014-10-22T10:05:08","date_gmt":"2014-10-22T10:05:08","guid":{"rendered":"http:\/\/archiforma.lt\/?p=562"},"modified":"2016-03-24T09:00:30","modified_gmt":"2016-03-24T09:00:30","slug":"562","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/archiforma.lt\/?p=562","title":{"rendered":"I\u0161eivijos lietuvi\u0173 architekt\u016bros fragmentai. XX am\u017eiaus II pus\u0117"},"content":{"rendered":"

\"Zukauskas<\/a><\/p>\n

XX am\u017eius Lietuvos istorijoje, tik\u0117tina, i\u0161liks kaip vienas reik\u0161mingiausi\u0173 ir dinami\u0161kiausi\u0173 architekt\u016bros raidos laikotarpi\u0173. Du pasauliniai karai, carin\u0117 ir sovietin\u0117 okupacija bei su tuo susijusios kult\u016brin\u0117s, politin\u0117s ir ekonomin\u0117s permainos l\u0117m\u0117 nacionalin\u0117s architekt\u016bros mokyklos raidos pertr\u016bkius. XIX a. Vilniaus universitete buvo u\u017edrausta rengti architektus, ir \u0161itai, kartu su draudimais statyti ba\u017eny\u010dias bei Rusijos architekt\u0173 protegavimu, l\u0117m\u0117, kad XX a. prad\u017eioje dauguma svarbiausi\u0173 Lietuvos valstybini\u0173 objekt\u0173 buvo patik\u0117ti projektuoti atvykusiems sta\u010diatikiams, o dauguma priva\u010di\u0173 \u2013 Vokietijos ir \u0160iaur\u0117s \u0161ali\u0173 architektams.<\/p>\n

<\/p>\n

Tarpukariu, per du Nepriklausomyb\u0117s de\u0161imtme\u010dius, architekt\u0173 profesin\u0117 bendruomen\u0117 susiformavo i\u0161 naujo. Skirtinguose kra\u0161tuose \u012fgij\u0119 i\u0161silavinim\u0105 ir profesin\u0119 patirt\u012f architektai: Vladimiras Dubeneckis (gim\u0117 1888 m. Zmejinogorske, Rusijoje, mir\u0117 1932\u00a0m. Karaliau\u010diuje, studijavo Peterburgo dail\u0117s akademijoje), Mykolas Songaila (gim\u0117 1874 m. Kuzmine, Rusijoje, mir\u0117 1941\u00a0m. Kaune, studijavo Peterburgo dail\u0117s akademijoje), Karolis Reisonas (latv. K\u0101rlisReisons, gim\u0117 1894 m. Peterup\u0117je, Latvijoje, mir\u0117 1981 m. Adelaid\u0117je, Australijoje, studijavo Sankt Peterburgo civilin\u0117s in\u017einerijos institute), Stasys Kudokas (gim\u0117 1893\u00a0m. Kapin\u0117s\u00a0k., Panev\u0117\u017eio apskr., mir\u0117 1988 m. Los And\u017eele, JAV, studijavo Romos karali\u0161kojoje architekt\u016bros mokykloje), Vaclovas Michnevi\u010dius (gim\u0117 1866 m. Strebeikiuose, Jonavos vls\u010d., mir\u0117 1947\u00a0m. ten pat, studijavo Sankt Peterburgo civilin\u0117s in\u017einerijos institute), Edmundas Alfonsas Frykas (gim\u0117 1876 m. Kaune, mir\u0117 apie 1944\u00a0m. Vokietijoje, studijavo Sankt Peterburgo civilin\u0117s in\u017einerijos institute) ir kiti pad\u0117jo pagrindus formuotis savitai vietos architekt\u016bros mokyklai. \u010cia, skirtingai nei aplinkiniuose kra\u0161tuose, organi\u0161kai ir k\u016brybi\u0161kai dera istorini\u0173 stili\u0173 patirtys ir modernumas.
\n 
\nDalis min\u0117t\u0173j\u0173 architekt\u0173 nuo 1922\u00a0m. aktyviai dalyvavo Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. \u2013 Vytauto Did\u017eiojo universitetas, VDU) Technikos fakultete rengiant architekt\u016bros specializacijos statybos in\u017einierius. Mokyk\u00adlos absolventai: Kazys Krik\u0161\u010diukaitis (gim\u0117 1901\u00a0m. Tichvine, Rusijoje, mir\u0117 1965\u00a0m. Bostone, JAV), Jonas Mulokas (gim\u0117 1907\u00a0m. Jusiagiryje,\u00a0Roki\u0161kio raj., mir\u0117 1983\u00a0m.\u00a0Santa Monikoje,\u00a0JAV), Jonas Virakas (gim\u0117 1905\u00a0m. Sered\u017eiuje, Jurbarko r., mir\u0117 1988\u00a0m. Kaune), Adolfas Luko\u0161aitis (gim\u0117 1906\u00a0m. Sankt Peterburge, mir\u0117 1993\u00a0m. Kaune), Feliksas Bielinskis (gim\u0117 1904 m. Vynup\u0117je, Panev\u0117\u017eio r., mir\u0117 1986 m. Kaune) kartu su u\u017esienyje \u012fgijusiais i\u0161silavinim\u0105 architektais Vytautu Landsbergiu-\u017demkalniu (gim\u0117 1893\u00a0m. Linkavi\u010diuose, Pakruojo vls\u010d., mir\u0117 1993\u00a0m. Vilniuje, studijavo Rygos politechnikos institute, Romos karali\u0161kojoje architekt\u016bros mokykloje), Steponu Stulginskiu (gim\u0117 1908 m. Sankt Peterburge, mir\u0117 1995 m. Vilniuje, studijavo Prahos technikos mokykloje), Jonu Kova-Kovalskiu (gim\u0117 1906 m. Garniuose, mir\u0117 1977 m. Londone, studijavo Grenoblio regionin\u0117je architekt\u016bros mokykloje), Broniu Elsbergu (gim\u0117 1901 m. Pasandravyje, Raseini\u0173 apskr., mir\u0117 1998 m. Brigantine, JAV, studijavo VDU, Tul\u016bzos ir Briuselio universitetuose) ir kitais formavo savit\u0105 \u0161alies architekt\u016bros brai\u017e\u0105.
\n 
\nDeja, po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje liko vos keletas k\u016br\u0117j\u0173. Pirm\u0105j\u012f pokario de\u0161imtmet\u012f Lietuvos architekt\u016br\u0105 k\u016br\u0117 daugiausia i\u0161 tuometinio Leningrado atvyk\u0119 architektai. Ta\u010diau tuo pat metu Vilniaus dail\u0117s institute jau buvo rengiama vietos architekt\u0173 karta. Tuomet \u012fgij\u0119 architekto profesij\u0105 Vytautas Br\u0117dikis (gim\u0117 1930\u00a0m. Bir\u017euose), Nijol\u0117 Bu\u010di\u016bt\u0117 (gim\u0117 1930 m. Kaune, mir\u0117 2010 m. Vilniuje), Vytautas \u010cekanauskas (gim\u0117 1930\u00a0m. \u0160iauliuose, mir\u0117 2010\u00a0m. Vilniuje), Justinas \u0160eibokas (gim\u0117 1929\u00a0m. Kaune), Algimantas Ma\u010diulis (gim\u0117 1931\u00a0m. Kaune), Algimantas ir Vytautas Nasvy\u010diai (gim\u0117 1928\u00a0m. Kaune) v\u0117liau tapo tikromis legendomis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuomet\u0117je Soviet\u0173 S\u0105jungoje. Vertinant architekt\u016bros \u017einomum\u0105 geografinio paplitimo aspektu, tai \u2013 neabejotinai rekordin\u0117s \u017einomumo apr\u0117pties metas. \u0160ios architekt\u0173 kartos nuopelnas, kad XXI a. prad\u017eioje modernizmo architekt\u016bros tyrin\u0117tojai (pavyzd\u017eiui, Hansas Ibelingas1<\/sup>) pokario lietuvi\u0173 (kaip ir Estijos bei Vidurin\u0117s Azijos architekt\u0173) k\u016brinius jau nagrin\u0117ja kaip integrali\u0105 to meto menini\u0173 mad\u0173 ir tendencij\u0173 dal\u012f. Sunku patik\u0117ti, kad m\u016bs\u0173 architekt\u016bros mokykla sugeba atsikurti per tok\u012f trump\u0105 laik\u0105. Galime tik sp\u0117ti, koks \u0161iuolaikin\u0117s Lietuvos architekt\u016bros statusas b\u016bt\u0173 \u0161iandien, jei ne politin\u0117s XIX\u2013XX a. stichijos. \u012esivaizduokime \u0161iandienos architekt\u0105, kurio mokytojo mokytojo mokytojas \u2013 Laurynas Gucevi\u010dius\u2026
\n 
\nKita vertus, atrodyt\u0173, visai neseniai netekome paskutini\u0173j\u0173 tarpukario mokyklos tradicij\u0173 ne\u0161\u0117j\u0173, ta\u010diau apie juos \u017einome gana ma\u017eai. Neturime net ir A. Luko\u0161ai\u010dio k\u016brybos fundamentalaus tyrimo. Keli paskelbti straipsniai2<\/sup> bei enciklopedin\u0117s \u017einios3<\/sup> yra svarbi, bet nepakankama med\u017eiaga. V.\u00a0Landsbergio-\u017demkalnio palikimas nagrin\u0117tas pla\u010diau4<\/sup>,5<\/sup>, ta\u010diau \u017einios apie australi\u0161k\u0105j\u012f (1946\u20131953\u00a0m.) period\u0105 fragmenti\u0161kos6<\/sup>. K\u0105 \u017einome apie Jono Virako k\u016bryb\u0105? Fragmenti\u0161kai, bet vis ai\u0161kiau imame suvokti architekt\u0173 rengimo Lietuvos universiteto Technikos fakultete reik\u0161m\u0119, bandome identifikuoti u\u017esienyje \u012fgyto architekto i\u0161silavinimo svarb\u0105 \u0161alies architekt\u016bros raidai, bet vargu ar objektyviai galime \u012fvertinti 1945 m. lapkri\u010dio m\u0117n. Brit\u0173 u\u017esienio reikal\u0173 ministerijos leidimu Hamburge \u012fkurto Baltijos universiteto7<\/sup> (Baltic University), sudaryto i\u0161 8 fakultet\u0173, tarp kuri\u0173 buvo ir Architekt\u016bros ir in\u017einerijos fakultetas, reik\u0161m\u0119 lietuvi\u0161kosios architekt\u016bros raidai.
\n 
\nU\u017esienio \u0161ali\u0173 architekt\u016br\u0105 k\u016br\u0119 lietuviai taip pat vis dar lieka u\u017e \u0161iandienos tyrim\u0173 rib\u0173. Gal j\u0173 palikim\u0105 tur\u0117t\u0173 tirti t\u0173 \u0161ali\u0173 mokslininkai? Galb\u016bt. Ta\u010diau Lietuvos architekt\u016bros kontekste j\u0173 k\u016bryba gali atsiskleisti kitomis vert\u0117mis. Pavyzd\u017eiui, kaip kito tarpukariu aktyviai diskutuotos ir brandintos tautin\u0117s architekt\u016bros id\u0117jos, kok\u012f poveik\u012f dar\u0117 T\u0117vyn\u0117s ilgesys ir kaip tai der\u0117jo su pasaulin\u0117mis architekt\u016bros tendencijomis? Vis da\u017eniau humanitarini\u0173 moksl\u0173 tyrim\u0173 objektu tampa nacionalinio, konfesinio identiteto klausimai. Architekt\u016bros id\u0117j\u0173 migracijos ir integracijos klausimus taip pat da\u017enai svarstome tik viena kryptimi\u00a0\u2013 i\u0161 u\u017esienio \u012f Lietuv\u0105, bet i\u0161 kuklumo nedr\u012fstame patikrinti, ar egzistuoja prie\u0161inga kryptis.
\n 
\nSuprantama, kad \u0161iame straipsnyje neatskleisime vis\u0173 r\u016bpim\u0173 klausim\u0173, tai \u2013 fundamentalesni\u0173 tyrim\u0173 reikalaujanti u\u017eduotis, ta\u010diau galime bent trumpai ap\u017evelgti turimus duomenis.
\n 
\nXX a. II pus\u0117je u\u017esienyje k\u016brusius lietuvius architektus s\u0105lyginai galima suskirstyti \u012f kelias grupes: 1)\u00a0architektai, aktyviai k\u016br\u0119 Lietuvoje ir karo metais pasitrauk\u0119 \u012f Vakarus; 2)\u00a0architektai, gim\u0119 ir aug\u0119 Lietuvoje, bet k\u016br\u0119 tik i\u0161eivijoje;3<\/sup>) u\u017esienyje gim\u0119 ir k\u016br\u0119 lietuvi\u0173 kilm\u0117s architektai; 4<\/sup>) sovietin\u0117s okupacijos metais i\u0161vyk\u0119 \u012f u\u017esien\u012f architektai. Neabejojama, kad visos architekt\u0173 grup\u0117s suk\u016br\u0117 verting\u0173 k\u016brini\u0173, ta\u010diau atsi\u017evelgdami \u012f \u0161io teksto apimt\u012f ir tai, kad ma\u017eiausiai \u017einome apie i\u0161eivijoje k\u016brybin\u0117s brandos pasiekusius architektus, susitelksime ties antr\u0105ja grupe.
\n 
\nDaugiausiai \u017eini\u0173 turime apie ir Lietuvoje, ir i\u0161eivijoje k\u016brusius architektus Jon\u0105 Kov\u0105-Kovalsk\u012f8<\/sup> ir Stas\u012f Kudok\u01059<\/sup>. Kol kas beveik nieko ne\u017einome apie daugelio tarpukariu garsi\u0173 architekt\u0173 veikl\u0105 i\u0161eivijoje, tarp j\u0173: Felikso Vizbaro10<\/sup> (gim\u0117 1880 m. Zubi\u0161kiuose (dab. Ragad\u017eiai), Panev\u0117\u017eio apskr., mir\u0117 1966 m. Miunchene, Vokietijoje, studijavo Rygos politechnikos universitete, 1909\u20131918 m. dirbo Ukrainoje), Bronio Elsbergo11<\/sup>, Jono Jasiukai\u010dio12<\/sup>(gim\u0117 1894 m. Kaune, mir\u0117 1976 m. \u010cikagoje, JAV, studijavo Lietuvos universitete), Nikolajaus Aleksandro Ma\u010diulskio13<\/sup> (gim\u0117 1903 m. Virbalyje, mir\u0117 JAV, studijavo Berlyno Scharlottenburgo auk\u0161tojoje technikos mokykloje), Antano Novickio14<\/sup>(gim\u0117 1894 m. Dir\u017ei\u0173 k., \u017deimeliovls., \u0160iauli\u0173 aps., mir\u0117 JAV, studijavo Rygos politechnikos institute, Kijevo ir Versalio karo in\u017einerijos mokyklose), Algirdo Mo\u0161inskio15<\/sup> (gim\u0117 1905 m. Sankt Peterburge, mir\u0117 1991 m. Brazilijoje, studijavo Sorbonoje (archeologij\u0105) ir Scharlottenburgo auk\u0161tojoje technikos mokykloje), Jurgio Okunio16<\/sup> (gim\u0117 1910 m. Maskvoje, mir\u0117 1989 m. Niujorke, JAV, studijavo VDU), Algirdo \u0160alkauskio17<\/sup> (gim\u0117 1903 m. \u0160iauliuose, mir\u0117 Kanadoje, studijavo Saksonijos auk\u0161tojoje technikos mokykloje Drezdene), Vlado \u0160vipo18<\/sup> (gim\u0117 1900 m. Pal\u0117veni\u0173 k. Pasvalio r., mir\u0117 1968 m. Niujorke, JAV, studijavo Bauhauso mokykloje ir Oldenburgo in\u017einerijos akademijoje Vokietijoje), Vytauto Tre\u010dioko19<\/sup> (gim\u0117 1912 m. Bir\u017euose, mir\u0117 Kanadoje, studijavo EcoledesTravauxPublic et Batiment, Pary\u017eiuje, v\u0117liau VDU) ir kit\u0173.
\n 
\nMenakai pa\u017e\u012fstami Lietuvos architekt\u0173 bendruomenei u\u017esienyje aug\u0119 lietuvi\u0173 kilm\u0117s architektai. Archiformoje skelbti straipsniai apie 1941 m. Kaune gimus\u012f ir per kar\u0105 \u012f Vakarus pasitraukus\u012f, nuo 1949m. JAV gyvenant\u012f architekt\u0105 Rimant\u0105 Gri\u0161kel\u012f20<\/sup> bei 1949 m. Taurag\u0117je gimus\u012f ir \u012f JAV 1949 m. su \u0161eima pasitraukus\u012f architekt\u0105 Algimant\u0105 Bubl\u012f21<\/sup>.
\n 
\nGeriau \u017einomi Lietuvoje gim\u0119 ir aug\u0119, bet k\u016br\u0119 tik i\u0161eivijoje architektai: Edmundas Arbas-Arba\u010diauskas, Jurgis Gimbutas, Jonas Mulokas, Alfredas Kulpa-Kulpavi\u010dius, Jonas Pajaujis. Menkai \u017einome apie Erdvilo Masiulio, Jurgio Rimvydo \u017dukausko, Marshallo Erdmano, Broniaus Aro-\u010cekausko22<\/sup> (Bruno Aras, gim\u0117 1921\u00a0m. Kaune, mir\u0117 2010 m. Los And\u017eele, studijavo VDU, Hanoverio auk\u0161tojoje technikos mokykloje) k\u016bryb\u0105.
\n 
\nArchitektas Raymondas (Raimundas) Matulionis retam Lietuvoje \u017einomas kaip ViskonsinoMedisono universiteto profesorius, ilgametis VGTU mokslo \u017eurnalo \u201eUrbanistika ir architekt\u016bra\u201c redakcin\u0117s kolegijos narys. Eduardo (Edward) Vitkaus (gim\u0117 1928 m., mir\u0117 2003 m. \u010cikagoje, JAV) pavard\u0119 \u017eino tik architekt\u016bros studentai, gavusieji \u0161io architekto \u012fsteigt\u0105 ir \u201eLietuvi\u0173 fondo\u201c iki \u0161i\u0173 dien\u0173 teikiam\u0105 stipendij\u0105, nors nekrologe \u201eChicago Tribune\u201c23<\/sup> laikra\u0161tyje jis vadinamas garsiu architektu. Apie Antano Vytauto \u0160vedo (gim\u0117 1948 m. Wurzberge, Vokietijoje) k\u016bryb\u0105 susidaryti \u012fsp\u016bd\u012f galime tik i\u0161 trumpo projekt\u0173 s\u0105ra\u0161o prof. Algimanto Ma\u010diulio sudarytoje knygoje \u201eLietuvos architektai\u201c24<\/sup>.
\n 
\n\u0160i\u0173 architekt\u0173 profesin\u0117, akademin\u0117 veikla lietuvi\u0161kojoje istoriografijoje dar nesulauk\u0117 deramo d\u0117mesio. Kit\u0105 vertus, teisintis informacine izoliacija sovietme\u010diu taip pat nereik\u0117t\u0173, nes menkai te\u017einome ir apie sovietin\u0117je erdv\u0117je k\u016brusi\u0173 lietuvi\u0173 architekt\u0173 palikim\u0105. Pavyzd\u017eiui, apie profesoriaus Raimundo Arno Dineikos (gim\u0117 1928 m. Rimk\u016bnuose, mir\u0117 2006 m. Vilniuje, studijavo KPI) Leningrado period\u0105 \u017einios labai fragmenti\u0161kos, o apie Lenino premijos laureat\u0105, Olimpinio miestelio ir Nauj\u0173j\u0173 \u010ceriomu\u0161k\u0173 bendraautor\u012f architekt\u0105 Leon\u0105 Aranausk\u010525<\/sup> (g. 1921\u00a0m. gruod\u017eio 12 d. Kaune, studijavo Maskvos architekt\u016bros institute) i\u0161 viso retas t\u0117ra gird\u0117j\u0119s. Archiformoje skelbtas straipsnis apie sovietme\u010dio pabaigoje i\u0161 Lietuvos \u012f JAV pasitraukusius architektus Aleksandr\u0105 Zareck\u012f26<\/sup>, Daini\u0173 Rimvyd\u0105 Glinsk\u012f27<\/sup>. Ta\u010diau k\u0105 \u017einome apie architektus pasitraukusius sovietme\u010diu \u012f pavyzd\u017eiui, Izrael\u012f (vienas toki\u0173 Aleksandras Aronas)?
\n 
\n\u00a0<\/strong><\/p>\n

Edmundas Arbas-Arba\u010diauskas<\/strong> (gim\u0117 1913 m. Karsak\u0173 k., Kai\u0161iadori\u0173\u00a0r., mir\u0117 2004 m. Santa Monikoje, JAV) \u2013 vienas i\u0161samiausiai Lietuvoje reprezentuot\u0173 i\u0161eivijos architekt\u0173. 1992 m. Vilniuje i\u0161leistas albumas \u201eArchitektas Edmundas Arbas-Arba\u010diauskas. Architekt\u016bra, tapyba, pie\u0161iniai\u201c28<\/sup>, 2001 m. paskelbtas enciklopedinis J\u016brat\u0117s Tutlyt\u0117s tekstas29<\/sup> apie architekt\u0105, 2013 m. Kazio Varnelio namuose-muziejuje Vilniuje surengta 100-osioms jo gimimo metin\u0117ms skirta paroda. 1999\u00a0m. Lietuvos architekt\u0173 s\u0105junga E. Arbui-Arba\u010diauskui skyr\u0117 Architekt\u016bros riterio ordin\u0105, o architektas Gytis Ramunis \u012fvadiniame knygos straipsnyje trumpai ap\u017evelg\u0117 jo keli\u0105 \u012f architekt\u016br\u0105. <\/p>\n

  • \n\tArbas-Arba\u010diauskas, sauskeli\u0173 in\u017einierius pagal i\u0161silavinim\u0105 ir architektas pagal pa\u0161aukim\u0105, 1939 m. atgavus Vilni\u0173 imasi statyb\u0173 prie\u017ei\u016bros darb\u0173 Statybos valdyboje. Greta visuomenini\u0173, sakralini\u0173 ir pramonini\u0173 pastat\u0173 rekonstrukcijos ir remonto darb\u0173 projektuoja ir vienbu\u010dius. Prasid\u0117jus nacistinei okupacijai \u012fsitraukia \u012f pasiprie\u0161inimo veikl\u0105, v\u0117liau emigruoja \u012f Vokietij\u0105, 1944 m. persikraust\u0119s \u012f Austrij\u0105 pradeda studijuoti architekt\u016br\u0105 Vienos auk\u0161tojoje technikos mokykloje, 1947 m. gr\u012f\u017eta \u012f Vokietij\u0105 ir studijuoja \u0160tutgarto auk\u0161tojoje technikos mokykloje.\n<\/li>\n

     
    \nTais pa\u010diais metais i\u0161vyksta \u012f JAV. Palaipsniui \u012fsitvirtina projektavimo \u012fmon\u0117se, 1950 m. Detroite baigia Lawrence\u2018o technikos universitet\u0105, dirba jame asistentu, kartu su Architekt\u016bros katedros dekanu prof. dr. EarluPellerinu projektuoja universiteto i\u0161pl\u0117tim\u0105, v\u0117liau \u012fsidarbina pasaulinio masto architekto EeroSaarineno \u012fmon\u0117je. 1956\u20131958 m. pereina profesin\u0117s atestacijos proced\u016br\u0105. 1959 m. persikelia \u012f JAV Vakarus, pradeda dirbti \u201eStarkJosensandNacht\u201c \u012fmon\u0117je, taip pat bendradarbiauja su \u201eCharlesLuckman\u201c, \u201eDannielMannJohnson&Mendenhall\u201c, \u201eEdwardDurell\u201c. 1969 metais Arbas \u012fkuria \u012fmon\u0119 \u201eEdmund Arbas, Inc. AIA Associates\u201c, po met\u0173 pri\u0117m\u0119s partner\u012f \u2013 \u201eArbas-BurtonAssoc.\u201c
    \n 
    \nStilisti\u0161kai ir tipologi\u0161kai \u012fvair\u0173 architekto k\u016brybin\u012f palikim\u0105 taikliai ir lakoni\u0161kai apib\u016bdino \u0161viesaus atminimo architektas Gytis Ramunis: \u201eJis projektavo bank\u0173 ir universitet\u0173 pastat\u0173 kompleksus, skirtus Amerikos visuomenei, pa\u017eym\u0117tus internacionalin\u0117s architekt\u016bros \u017eenklu, ir Kalifornijos gyvenamuosius namus, turin\u010dius b\u016bding\u0173 organi\u0161kosios architekt\u016bros bruo\u017e\u0173, lietuvi\u0173 i\u0161eivijai skirtus pastatus, kuriuose kartais nostalgi\u0161kai naudojami tautin\u0117s architekt\u016bros elementai ir ornamentika, surenkamus ekonomi\u0161kus pastatus, monumentus ir paminklus, kur nevar\u017eo u\u017esakovo poreikiai, k\u016brybi\u0161kai parenkamos plastin\u0117s rai\u0161kos priemon\u0117s\u201c30<\/sup>. Grup\u0117 Arbo k\u016brini\u0173 \u012fvertinti konkursuose: pirmosiomis vietomis \u012fvertinti Lietuvos atstovyb\u0117s r\u016bm\u0173 Brazilijoje projektas (1959), lietuvi\u0161ko stiliaus vasarnamio ir lietuvi\u0161ko stiliaus namo projektai (1970), ra\u0161ytojo Pulgio Andriu\u0161io paminklo Adelaid\u0117je projektas (Australija, 1971), ekonomi\u0161k\u0173 surenkam\u0173j\u0173 nam\u0173 projektas (1980), tre\u010dioji vieta skirta u\u017e Amerikos paviljono Niujorko pasaulin\u0117je parodoje projekt\u0105 (1964).
    \n 
    \nKita Arbo asmenyb\u0117s pus\u0117 \u2013 visuomenininkas ir architekt\u016bros teoretikas. Nuo 1959 m. jis buvo aktyvus Amerikos ir Pasaulio lietuvi\u0173 in\u017einieri\u0173 ir architekt\u0173 s\u0105jungos veik\u0117jas, paskelb\u0117 straipsni\u0173 pasaulio ir lietuvi\u0161kosios architekt\u016bros temomis. Arbo \u012fsitikinimu, skepti\u0161kas po\u017ei\u016bris \u012f tauti\u0161kum\u0105 lietuvi\u0173 i\u0161eivijos architekt\u016broje yra nepagr\u012fstas: \u201eSunku apibr\u0117\u017eti architekt\u016bros ar apskritai meno tauti\u0161kum\u0105, ta\u010diau jis nepaneigiamas. Didieji m\u016bs\u0173 am\u017eiaus moderniosios architekt\u016bros k\u016br\u0117jai at\u0117jo i\u0161 \u012fvairi\u0173 taut\u0173. LeCorbusier pagal tautyb\u0119 \u0161veicaras, bet Pranc\u016bzijos pilietis; L. MiesasvanderRohe vokietis, F.\u00a0L. Wrightas amerikietis, A. Saarinenas suomis, M. Yamasaki japonas. Visi skirtingi, su tam tikru i\u0161 prigimties tautiniu atspalviu. Taip ir lietuviui architektui tautyb\u0117 negali b\u016bti kli\u016btis jo k\u016brybi\u0161kumui architekt\u016broje i\u0161reik\u0161ti31<\/sup>.\u201c Arbas spaudoje rei\u0161kiasi ne tik kaip lietuvi\u0161kos, bet ir kaip pasaulio architekt\u016bros tyr\u0117jas, ra\u0161o apie sakralin\u0117s paskirties pastat\u017332<\/sup>, postmodernios architekt\u016bros33<\/sup> menines tendencijas, nag\u00adrin\u0117ja MiesovanderRohe\u2018s k\u016bryb\u010534<\/sup>.
    \n 
    \n\u00a0<\/strong><\/p>\n

    Jurgis Gimbutas <\/strong>(gim\u0117 1918 m. Maskvoje, mir\u0117 2001 m. Arlingtone, \u0161alia Bostono) \u2013<\/strong> i\u0161eivijos statybos in\u017einierius ir architekt\u016bros tyr\u0117jas, ko gero, daugiausiai prisid\u0117j\u0119s prie lietuvi\u0161kosios architekt\u016bros pl\u0117tojimo. Apie \u0161ios i\u0161kilios asmenyb\u0117s ind\u0117l\u012f \u012f pasaulio ir Lietuvos architekt\u016br\u0105 bei statybos in\u017einerij\u0105 \u201eArchiformoje\u201c straipsn\u012f yra publikav\u0119s akademikas, architektas Algimantas Mi\u0161kinis35<\/sup>. 1941 m. baig\u0119s Lietuvos universiteto Technikos fakultet\u0105, 1948 m. \u0160tutgarto auk\u0161tojoje technikos mokykloje \u012fgij\u0119s in\u017einerijos moksl\u0173 daktaro laipsn\u012f, 1949 m. atvyk\u0119s \u012f Boston\u0105 prad\u0117jo dirbti stambioje in\u017einerinio projektavimo \u012fmon\u0117je \u201eFay, SpoffordandThorndike\u201c. Joje dirbo iki 1983\u00a0m.\u00a0\u2013 kol i\u0161\u0117jo \u012f pensij\u0105. Prad\u0117j\u0119s brai\u017eytoju, Gimbutas 1967\u00a0m. jau buvo \u012fmon\u0117s dalininkas ir vienas i\u0161 vicedirektori\u0173. Per 35 praktikos metus jis pareng\u0117 daugiau nei 100 civilini\u0173, pramonini\u0173, infrastrukt\u016brini\u0173 statini\u0173 gel\u017ebetonio, metalo ir med\u017eio konstrukcij\u0173 projekt\u0173. Tarp j\u0173 \u2013 povandenini\u0173 laiv\u0173 dokas Portsmunde ir konteineri\u0173 terminalas Bostone su tuomet did\u017eiausiu JAV gel\u017ebetoniniu vandens rezervuaru, perdengtu skliautine plieno konstrukcija.
    \n 
    \nAkademikas Mi\u0161kinis atkreipia d\u0117mes\u012f, kad d\u0117l s\u0117kmingos profesin\u0117s karjeros Gimbutas gal\u0117jo skirti pakankamai d\u0117mesio savo hobiui \u2013 kaimo architekt\u016bros tyrimams. Lietuvoje jis geriausiai \u017einomas kaip itin populiarios ir jau dviem leidimais i\u0161leistos (1999 ir 2004 m.) knygos \u201eLietuvos kaimo trobesi\u0173 puo\u0161menys\u201c36<\/sup> autorius. Gimbutas daktaro disertacijoje tyrin\u0117jo XIX a. lietuvi\u0161ko namo konstrukcijas. D\u0117sninga, kad \u0161i tema autori\u0173 lyd\u0117jo vis\u0105 gyvenim\u0105 \u2013 jis paskelb\u0117 Ma\u017eosios Lietuvos ir lietuvi\u0173 sakralin\u0117s architekt\u016bros tyrimus, gausiai publikavo tyrim\u0173 rezultatus JAV lietuvi\u0173 kult\u016brin\u0117je spaudoje. Gilias vernakuliarios architekt\u016bros \u017einias autorius meistri\u0161kai panaudojo moderniosios architekt\u016bros kritikai.
    \n 
    \nNuo\u0161irdi ir konstruktyvi tautinio stiliaus aprai\u0161k\u0173 kritika, manytina, ne tik buvo naudinga to meto i\u0161eivijos architekt\u016briniam elitui, bet gal\u0117t\u0173 pasitarnauti ir \u0161iandienos Lietuvoje vykstan\u010dioms (ne visada produktyvioms) diskusijoms apie architekt\u016bros estetik\u0105 saugomose teritorijose. Pavyzd\u017eiui, Gimbutas, kritikuodamas pastatytas in\u017einieriaus architekto Jono Muloko ba\u017eny\u010dias \u010cikagoje ir St.\u00a0Louise, suprojektuot\u0105 architekto dr. Stasio Kudoko ba\u017eny\u010di\u0105 Toronte, architekto Jono Kovos vienuolyno koply\u010di\u0105 \u010cikagoje, architekto dr. Alfredo Kulpos-Kulpavi\u010diausWinnipego ba\u017eny\u010dios model\u012f, teig\u011737<\/sup>: \u201eLietuvi\u0161k\u0173 koplyt\u0117li\u0173 ar varpini\u0173 bok\u0161t\u0173 form\u0173 pakartojimas betone ar akmenyje jau pasidaro originalo modelis, kopija, nebei\u0161laikanti logi\u0161ko ry\u0161io tarp formos ir panaudotos med\u017eiagos. Be to, anks\u010diau pamin\u0117tasis eksperimentas \u010cikagoje \u012fne\u0161\u0117 dar du elementus, nebeatitinkan\u010dius lietuvi\u0173 sod\u017eiaus architekt\u016bros original\u0173: tai pakeistas mastelis (padidinimas) ir pakeista aplinka. Ant \u017eem\u0117s statomi lietuvi\u0161ki stoginiai kry\u017eiai yra tam tikro \u017emogui artimo ir turim\u0173 techni\u0161k\u0173 priemoni\u0173 apriboto dyd\u017eio. U\u017ek\u0117lus juos ant ba\u017eny\u010dios bok\u0161to, tenka juos padidinti ir matyti visi\u0161kai kitokioje perspektyvoje. I\u0161imtas i\u0161 savo nat\u016bralios gimtin\u0117s aplinkos, padidintas ir \u012fterptas tarp kit\u0173 miesto pastat\u0173, lietuvi\u0173 sod\u017eiaus meno k\u016brinys nustoja savo charakterio. Jei toksai bok\u0161tas dar gali b\u016bti patrauklus ir savas mums, gyvai atsimenantiems Lietuvos sodyb\u0173, kapini\u0173 bei pakeli\u0173 kry\u017eius, k\u0105 jis sakys \u010dia augan\u00ad\u010dioms kartoms ir svetimtau\u010diams? Ar neatrodys tasai lietuvi\u0161kas bok\u0161telis-koplyt\u0117l\u0117 ant ma\u017edaug barokin\u0117s ar ma\u017edaug romani\u0161kos ba\u017eny\u010dios kaip i\u0161galvotas t\u0173 sen\u0173 ir \u017einom\u0173 stili\u0173 priedas?\u201c Apibendrindamas Gimbutas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad architekt\u0173 Alvaro Aalto, EeroSaarineno k\u016bryba \u201eyra nauja banga, atitinkanti pakitusias civilizacijos s\u0105lygas, ir d\u0117l to toji banga yra vertinga meniniu po\u017ei\u016briu\u201c, ta\u010diau \u201ej\u0173 pastatai skiriasi nuo kit\u0173, nes jie yra suomi\u0173 k\u016bryba, ir tatai neliko nepasteb\u0117ta amerikie\u010di\u0173 spaudoje ir visuomen\u0117je\u201c38<\/sup>.
    \n 
    \n\u00a0<\/strong><\/p>\n

    Jonas Mulokas<\/strong> (gim\u0117 1907 m. Jusiagiryje, Roki\u0161kio raj., mir\u0117 1983 m. Santa Monikoje, JAV) \u2013 vienas ry\u0161kiausi\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 i\u0161eivi\u0173 architekt\u016briniame gyvenime. J.\u00a0Mulokui dar esant gyvam kunigas Petras Celie\u0161ius i\u0161 architekto archyv\u0173 sudar\u0117 jo k\u016bryb\u0105 pristatant\u012f leidin\u012f \u201eJ. Muloko architekt\u016bra\u201c39<\/sup>, ta\u010diau i\u0161leistos knygos architektas nesulauk\u011740<\/sup>. JAV lietuvi\u0173 leidinyje \u201eAidai\u201c J. Dainauskas paskelb\u0117 straipsn\u012f \u201eArchitekto Jono Muloko lietuvi\u0161kasis kelias41<\/sup>.\u201c Lietuvos skaitytojams bene pirm\u0105 kart\u0105 jo k\u016bryba pristatyta 1996 m. \u201eArchiformoje\u201c. Straipsnio autor\u0117 \u0161viesaus atminimo architekt\u0117 profesor\u0117 Elena Nijol\u0117 Bu\u010di\u016bt\u0117 tuomet ra\u0161\u011742<\/sup>: \u201eJonas Mulokas \u2013 vienas i\u0161 nedaugelio, atsisak\u0119s sekti europin\u0117s architekt\u016bros stiliais, bet u\u017esibr\u0117\u017e\u0119s sukurti nauj\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 architekt\u016br\u0105 lietuvi\u0173 liaudies architekt\u016bros pagrindu.\u201c Architekt\u016bros link valstie\u010di\u0173 vaik\u0105 past\u016bm\u0117jo architekto Vytauto Landsbergio-\u017demkalnio vie\u0161a paskaita Roki\u0161kyje. 1935\u00a0m. baig\u0119s studijas Lietuvos universiteto Technikos fakultete, atitarnav\u0119s kariuomen\u0117je, profesin\u0119 veikl\u0105 prad\u0117jo 1937 m., nuo 1939 m. kartu su savo \u012fkv\u0117p\u0117ju architektu Landsbergiu-\u017demkalniu dirbo atstatant Vilniaus architekt\u016bros paminklus. Nors ankstyvasis jo k\u016brybos periodas T\u0117vyn\u0117je dar skendi migloje, \u017einomiausias jo projektas yra 1942 m. atstatyta 1796\u00a0m. nugriauta Vilniaus \u0160v. Kazimiero ba\u017eny\u010dios kupolo vir\u0161utin\u0117 dalis \u2013 Jogailai\u010di\u0173 kar\u016bna. \u017demkalnis suprojektavo kry\u017ei\u0173. Kar\u016bna buvo gaminama i\u0161 nuardyto svog\u016bninio kupolo skardos be joki\u0173 leidim\u0173, nes bijota, kad vokie\u010di\u0173 okupacin\u0117 vald\u017eia rekvizuos skard\u010543<\/sup>. Lietuvoje architekto pavard\u0117 nuskamb\u0117jo ir 2012\u00a0m., kai architekto \u0161eima pasi\u016bl\u0117 Luki\u0161ki\u0173 aik\u0161t\u0117je neatlygintinai pastatyti pagal Muloko projekt\u0105 i\u0161 plieno atlikt\u0105 35 metr\u0173 auk\u0161\u010dio lietuvi\u0161ko stogastulpio interpretacij\u0105. Tuomet Vyriausyb\u0117 apsvars\u010diusi pasi\u016blym\u0105 nusprend\u0117 laikytis nuostatos, kad paminklas Laisv\u0117s kovoms turi b\u016bti i\u0161rinktas konkurso keliu.
    \n 
    \nVis d\u0117lto svarbiausieji architekto k\u016briniai yra JAV: \u0160ven\u010diausiosios Mergel\u0117s Marijos Nekaltojo Prasid\u0117jimo ba\u017eny\u010dia SaintLouise (1956), \u0160ven\u010diausiosios Mergel\u0117s Marijos Gimimo ba\u017eny\u010dia \u010cikagoje (1957), \u0160ven\u010diausiosios Mergel\u0117s Marijos ba\u017eny\u010dia Kasteryje (1966), Kry\u017eiaus kelio koply\u010dia Kenebankporte (1963). Muloko k\u016bryba \u2013 bene vienintel\u0117 tokio masto lietuvi\u0173 liaudies meno interpretacija \u0161iuolaikin\u0117s architekt\u016bros priemon\u0117mis.
    \n 
    \nToks k\u016brybinis metodas tapo pagrindu pla\u010dioms lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s diskusijoms tautin\u0117s architekt\u016bros tema. Kartu \u0161ie k\u016briniai klojo pagrindus platesniam pripa\u017einimui \u2013 Niujorke 1962\u00a0m. pastatyta lietuvi\u0173 parapijos Kristaus Atsimainymo ba\u017eny\u010dia (interjeras su dailininku V. K. Jonynu, pav.) kartu su Saarineno TWA pastatu Kened\u017eio oro uoste tapo Niujorko architekt\u016bros met\u0173 \u012fvykiu \u2013 abu k\u016briniai apdovanoti pirmojo laipsnio premija. \u0160is k\u016brinys \u012fvertintas ir \u010cikagoje vykusiame Amerikos architekt\u0173 suva\u017eiavime, kur savo projektus pristat\u0117 ir Brazilijos, Argentinos bei Kanados architektai. \u0160iame renginyje puikiai \u012fvertintas ir kitas Muloko k\u016brinys \u2013 t\u0117v\u0173 kapucin\u0173 Ind\u0117n\u0173 misijos kompleksas, kur autorius etninio meno interpretacijos \u012fg\u016bd\u017eius jau taik\u0117 ind\u0117n\u0173 meno pagrindu. V\u0117liau, 1970\u20131974 m. projektuodamas ir \u012fgyvendindamas Lietuvi\u0173 jaunimo centr\u0105 \u010cikagoje, architektas \u0117m\u0117si nacionalinius bruo\u017eus kurti profesionaliojo meno pagrindu \u2013 pastato pagrindiniame fasade i\u0161 6000 plyt\u0173 savo rankomis sud\u0117jo Mikalojaus Konstantino \u010ciurlionio \u201eVy\u010dio preliud\u0105\u201c.
    \n 
    \nArchitektas aktyviai rei\u0161k\u0117si ir visuomenin\u0117je veikloje. Nuo 1957 m. \u0117jo Amerikos Lietuvi\u0173 in\u017einieri\u0173 ir architekt\u0173 s\u0105jungos \u010cikagos skyriaus pirmininko pareigas. 1979 m. paskirtas Daili\u0173j\u0173 men\u0173 klubo (Kalifornija) pirmininku. 1976 m. Australijoje i\u0161leido knyg\u0105 \u201eVilnius lenk\u0173 okupacijoj\u201c44<\/sup>.
    \n 
    \n\u00a0<\/strong><\/p>\n

    Jurgis Rimvydas \u017dukauskas<\/strong> (gim\u0117 1933\u00a0m. Kaune, mir\u0117 2005 m. Niujorke, JAV) \u0161iandienos Lietuvos architekt\u0173 \u017einomas kaip stipendijos gabiausiems architekt\u016bros studentams steig\u0117jas, siauresniame rate \u2013 kaip garsaus Lietuvos architekto Gedimino Baravyko pusbrolis. Teikiama stipendija, neabejotinai, tiesiogiai \u012ftakoja Lietuvos architekt\u016bros ateit\u012f. \u0160i iniciatyva ne vien\u0105 jaun\u0105 asmenyb\u0119 motyvavo giliau ir atsakingiau \u017evelgti \u012f pasirinkt\u0105 profesij\u0105, sunkesniais etapais nei\u0161keisti jos \u012f lengvesn\u0119. Didel\u0117 dalis stipendijos laureat\u0173 \u0161iandien jau \u017einomi, aktyviai projektuojantys architektai.
    \n 
    \nRimvydas \u017dukauskas 1944 m. su \u0161eima pasitrauk\u0117 i\u0161 Lietuvos \u012f Vokietij\u0105, 1949\u00a0m. \u2013 \u012f JAV, apsistoj\u0119s Niujorke liko \u010dia visam gyvenimui. 1959 m. Kolumbijos universitete \u012fgijo architekto i\u0161silavinim\u0105, v\u0117liau, po karo tarnybos, Niujorko valstijoje tapo atestuotu architektu. Dirbo \u012fvairiose architekt\u016bros bendrov\u0117se, suprojektavo daugyb\u0119 \u012fvairios paskirties ir apimties pastat\u0173, i\u0161 kuri\u0173 svarbesni: NewHampshirePlaza (1969), Niujorko Hofstros universiteto Gyvyb\u0117s moksl\u0173 centras (1970, pav.), Ma\u017e\u0173j\u0173 Neturto seser\u0173 seneli\u0173 namai Niujorke (1970), vie\u0161butis Indijoje, Bomb\u0117jaus mieste. Paskutinius 15 gyvenimo met\u0173 jis dirbo architekt\u016bros administratoriumi Niujorko transporto \u012fstaigoje, pad\u0117jo s\u016bnui \u012fsteigti statybos \u012fmon\u0119 ir joje projektavo gyvenamuosius namus45<\/sup>.
    \n 
    \n\u00a0<\/strong><\/p>\n

    Alfredas Kulpa-Kulpavi\u010dius<\/strong> (gim\u0117 1923\u00a0m. Baisogaloje, mir\u0117 2007 m. Druskininkuose) 1998 m. \u201eArchiformoje\u201c publikuotame Mortos Bau\u017eien\u0117s straipsnyje46<\/sup> pristatomas tokiais \u017eod\u017eiais: \u201eKai Lietuvoje nebuvo \u201eBaroko kelio\u201c programos, kai daugyb\u0117 paminkl\u0173 buvo naikinama, o ba\u017eny\u010diose sand\u0117liuojami kop\u016bstai, apie lietuvi\u0161k\u0105 barok\u0105 vokie\u010di\u0173 ir angl\u0173 kalbomis ra\u0161\u0117 architektas in\u017einierius dr. Alfredas Kulpavi\u010dius.\u201c
    \n 
    \nNuo 1941 m. Kulpavi\u010dius studijavo i\u0161 karto dviejose auk\u0161tosiose mokyklose: VDU \u2013 Architekt\u016br\u0105, Taikomosios ir dekoratyvin\u0117s dail\u0117s institute \u2013 tapyb\u0105. Karo metais emigrav\u0119s \u012f Vokietij\u0105 trumpai studijavo Hanoveryje, bet architekto i\u0161silavinim\u0105 \u012fgijo Darm\u0161tato technikos universitete. Po studij\u0173 liko dirbti universiteto Projektavimo ir ba\u017eny\u010di\u0173 statybos katedroje asistentu. \u010cia architektas pareng\u0117 ir 1951 m. apgyn\u0117 daktaro disertacij\u0105 apie barokin\u0119 sakralin\u0119 architekt\u016br\u0105 Lietuvoje (\u201eDerBariockindenSakralbautenLitauens, 16\u201317\u00a0Jh.\u201c). Gyvendamas Vokietijoje jis aktyviai dalyvavo Lietuvos in\u017einieri\u0173 tremtini\u0173 s\u0105jungos veikloje. Organizacija, siekusi suvienyti profesin\u0119 bendruomen\u0119, organizavo daug konkurs\u0173 Lietuvai aktualiomis temomis. Viename i\u0161 j\u0173 \u2013 \u016bkininko gyvenamojo kambario interjero\u00a0\u2013 1947 m. Kulpavi\u010dius \u012fvertinamas pirm\u0105ja premija. 1951 m. architektas laim\u0117jo Darm\u0161tato universiteto student\u0173 bendrabu\u010dio kambario \u012frengimo projekto konkurs\u0105. 1952 m. i\u0161vyk\u0119s \u012f Kanad\u0105 dirbo \u012fvairiuose projektavimo biuruose, o 1965 m. \u012fsteig\u0117 \u012fmon\u0119 \u201eAlfredKulpa, Dr. Ing. Arch., ArchitectandPlanes\u201c. Kanadieti\u0161k\u0105j\u012f k\u016brybos period\u0105 architektas taip pat prad\u0117jo laim\u0117jimu \u2013 lietuvi\u0173 \u0160v. Jono parapijos ba\u017eny\u010dios projekto konkurse. 1954 m. projektas buvo \u012fgyvendintas. Sakralin\u0117s architekt\u016bros tyr\u0117jas ir k\u016br\u0117jas lietuvi\u0173 diasporai taip pat suk\u016br\u0117 ir \u012fgyvendino daug projekt\u0173: Kanadoje \u2013 dviej\u0173 Au\u0161ros Vart\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 (Hamiltone 1953 m. ir Monrealyje 1954\u00a0m.), \u0160v. Jono ba\u017eny\u010dios Toronte (1954) ir \u0160v. Kazimiero ba\u017eny\u010dios Vinipege (1954 m., pav.), \u0160iluvos \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos ba\u017eny\u010dios Londone, Ontarijo provincijoje Kanadoje (1964), Prisik\u0117limo ba\u017eny\u010dios Toronte (1965, 1978), Lietuvos Kankini\u0173 parapijos ba\u017eny\u010dios Mississaugoje, Ontarijuje (1978), Dievo Apvaizdos ba\u017eny\u010dios su kult\u016bros centru JAV, Detroite (1977). Pagal Kulpavi\u010diaus projektus Ontarijuje pastatytos \u0160v. Mandi\u010diaus Tomo (1980 m., Londonas) ir \u0160v. Trejyb\u0117s (1992 m., Okvilis) ba\u017eny\u010dios kroat\u0173 bendruomenei, Canutillo vietov\u0117je, Teksase (1953, JAV) \u2013 ba\u017eny\u010dia meksikie\u010di\u0173 bendruomenei. Pagal architekto projektus Kanadoje ir JAV pastatyta daugyb\u0117 kry\u017ei\u0173, koply\u010di\u0173, antkapi\u0173 ir kitoki\u0173 paminkl\u0173.
    \n 
    \nArchitektas dr. A. Kulpavi\u010dius buvo aktyvus visuomenininkas, Ontarijo architekt\u0173 s\u0105jungos, Kanados Karali\u0161kojo architekt\u016bros instituto, Pasaulio lietuvi\u0173 in\u017einieri\u0173 ir architekt\u0173 s\u0105jungos, Lietuvi\u0173 katalik\u0173 mokslo akademijos narys, paskelb\u0117 daug straipsni\u0173 dail\u0117s, architekt\u016bros istorijos, bendruomen\u0117s gyvenimo temomis. 2007\u00a0m., jau gyvendamas Druskininkuose, architektas interviu vietos laikra\u0161\u010diui apibendrino savo projekt\u0173 tipologin\u0119 sud\u0117t\u012f47<\/sup>: \u201eGyvenamieji pastatai, fabrikai, parduotuv\u0117s \u2013 visoki\u0173 projekt\u0173 buvo, nedariau tik ligonin\u0117s.\u201c Pas\u00adkutinis jo projektuotas objektas \u2013 kop\u00adly\u010dia Toronto slaugos namuose.
    \n 
    \n\u00a0<\/strong><\/p>\n

    Jonas Pajaujis<\/strong> (gim\u0117 1920 m. Zubri\u0173 kaime, Marijampol\u0117s aps., mir\u0117 2000\u00a0m. \u0160vedijoje) \u2013 tai \u201eu\u017esispyr\u0117lis, kurio diplomas \u2013 talentas\u201c. Taip j\u012f apib\u016bdino Petras Palilionis48<\/sup>. Lietuvoje pla\u010diau \u017einomas kaip rezistencini\u0173 kov\u0173 dalyvis, Pavergt\u0173j\u0173 taut\u0173 atstovyb\u0117s \u0160vedijoje narys, LDK Gedimino ordino Komandoro kry\u017eiaus kavalierius, lietuvi\u0173 diasporos \u0160vedijoje leidinio \u201ePragiedruliai\u201c vienas i\u0161 leid\u0117j\u0173. Architekto asmenin\u0117 biblioteka 2004 m. perduota Nacionalinei Martyno Ma\u017evydo bibliotekai49<\/sup>. Nuo 1938 m. jis studijavo VDU architekt\u016br\u0105, prasid\u0117jus karui \u012fsitrauk\u0117 \u012f pogrindin\u0119 veikl\u0105, u\u017e tai gestapo buvo kalintas \u0160tuthofe, vokie\u010diams traukiantis, su kitais kaliniais paliktas dreifuojan\u010dioje bar\u017eoje, kuri\u0105 srov\u0117 nune\u0161\u0117 iki Danijos krant\u0173. I\u0161 \u010dia \u012fkurtos pab\u0117g\u0117li\u0173 stovyklos Pajaujis i\u0161vyko \u012f \u0160vedij\u0105 ir liko ten visam gyvenimui. Gotlande esan\u010dioje architekto sodyboje 2011 m. atidengtas paminklinis akmuo Lietuvos ir \u0160vedijos rezistencin\u0117ms kovoms atminti50<\/sup>.<\/p>\n

    Architekt\u016brinis Jono Pajaujo palikimas nagrin\u0117tas \u201eArchiformoje\u201c51<\/sup>. Svarbesni projektai \u2013 Katrienholm\u0117s miesto bendrasis planas, turgaviet\u0117 (H\u00f6torget) Stokholme (apie 1960). Dirbdamas Yngv\u0117sTegn\u00e9rio biure vadovavo draudimo kompanijos \u201eFolksam\u201c administracinio komplekso Farstoje, Stokholme, projektavimui ir \u012fgyvendinimui (1962\u20131964). V\u0117liau architektas persikraust\u0119s \u012f Gotland\u0105 prad\u0117jo dirbti Visbio muziejuje, rinko duomenis apie nei\u0161likusias vietos viduram\u017ei\u0173 ba\u017eny\u010dias. Remdamasis sukauptomis \u017einiomis suk\u016br\u0117 detalius devyni\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 maketus, kurie saugomi Visbio muziejuje.
    \n 
    \n\u00a0<\/strong><\/p>\n

    Erdvilas Zigmantas Masiulis52<\/sup><\/strong> (gim\u0117 1922 m. Kaune, mir\u0117 1983 m. Australijoje) \u2013 architektas, siek\u0119s \u201epad\u0117ti \u017emogui gyventi platesniuose matavimuose\u201c. Taip j\u012f apib\u016bdino Kazys Janulis. Straipsnyje \u201eErdivilas Masiulis \u2013 BeverlyShores architektas\u201c autorius, \u012fkv\u0117ptas Masiulio k\u016brybos, suformuluoja \u0161iuolaikin\u0117s architekt\u016bros esm\u0119: \u201eModerniojoje architekt\u016broje ne tiek svarbus autoriaus jausminis pasisakymas ar asmeninis dvasios skrydis, kiek prie\u017eastingumas, ai\u0161kumas, tikslumas ir grie\u017etumas, tarnaujantis ir gerai suorganizuotam i\u0161rai\u0161kumui, ir galutiniam siekiui \u2013 poezijai.\u201c
    \n 
    \nDeja, tai kol kas i\u0161samiausias rastas architekto k\u016brybinio kelio apra\u0161ymas. Masiulis nuo 1941 m. studijavo VDU architekt\u016br\u0105, 1944 m. emigravo \u012f Vokietij\u0105, kur 1949 m. \u012fgijo architekto i\u0161silavinim\u0105 \u0160tutgarto auk\u0161tojoje technikos mokykloje. I\u0161 \u010dia i\u0161vyko \u012f Australij\u0105, v\u0117liau, 1955\u00a0m., \u012f JAV. Dirbo stambiose projektavimo \u012fmon\u0117se, tuo pat metu projektavo vienbu\u010dius gyvenamuosius namus. Galiausiai apsisprend\u0117 architekt\u016bros pramon\u0119 i\u0161keisti \u012f ma\u017eiau pelning\u0105 architekt\u016bros k\u016bryb\u0105. Persikraust\u0119s \u012f nedidel\u012f BeverlyShoreso miestel\u012f \u012fsidarbino smulkioje projektavimo \u012fmon\u0117je ir \u0117m\u0117si norimos k\u016brybos \u2013 vienbu\u010di\u0173 nam\u0173. Turb\u016bt stambiausias \u0161io laikotarpio objektas buvo Lituanicos parkas BeverlyShoreso miestelyje. 1972 m. \u010dia pastatyta Kanadoje gyvenusio lietuvio Juozo Bakio skulpt\u016bra. Ta\u010diau gyvenamoji architekt\u016bra, kurta da\u017enai vietos lietuvi\u0173 u\u017esakymu, pasitelkus \u012f pagalb\u0105 brol\u012f konstruktori\u0173 Visvald\u0105, yra unikali k\u016brini\u0173 grup\u0117, kuriai b\u016btina paskirti atskir\u0105 tyrim\u0105. \u017durnalas \u201eModernSteelConstruction\u201c (1969 m. Nr. 1) Masiulio k\u016brin\u012f apib\u016bdina taip: \u201eArchitekto meistri\u0161kas strukt\u016bros traktavimas pasiekia daugiau, nei in\u017einerija reikalauja.\u201c
    \n 
    \n\u00a0<\/strong><\/p>\n

    MarshallasErdmanas<\/strong> (Mau\u0161asErdmanas, gim\u0117 1922 m. Tveruose, mir\u0117 1995\u00a0m. Madisone, JAV) \u2013 litvakas, artimas Franko LoydoWrighto draugas ir bendra\u017eygis. 1939 metais i\u0161vyko gyventi \u012f \u010cikag\u0105, baig\u0119s mokykl\u0105 studijavo architekt\u016br\u0105 Ilinojaus universitete Urbanoje-\u0160ampein\u0117je.
    \n 
    \n1943\u00a0m. \u012fstojo \u012f JAV karini\u0173 paj\u0117g\u0173 in\u017einieri\u0173 b\u016br\u012f. Gr\u012f\u017e\u0119s i\u0161 tarnybos, Viskonsino-Madisono universitete 1946 m. \u012fgijo politikos moksl\u0173 bakalaur\u0105. Erdmano 1951 m. \u012fkurta statyb\u0173 bendrov\u0117 \u201eMarshallErdman& Associates\u201c vert\u0117si sveikatos apsaugos pastat\u0173 statyba. Pasaulin\u012f pripa\u017einim\u0105 peln\u0117 penktajame de\u0161imtmetyje pagal F. L. Wrighto projektus prad\u0117ti gaminti \u201eMarshallErdmanPrefab Houses\u201c53<\/sup><\/em>, kodiniu pavadinimu U-Form-It, rei\u0161kusiu galimyb\u0119 pa\u010diam pasistatyti asmenin\u012f b\u016bst\u0105 vos u\u017e kelet\u0105 t\u016bkstan\u010di\u0173 doleri\u0173. Su WrightuErdmanas taip pat \u012fgyvendino Unitarist\u0173 universiteto bendruomen\u0117s nam\u0173 (1949\u20131950), WyomingoValley mokyklos (1957) projektus.
    \n 
    \n1974 m. Erdmanas suk\u016br\u0117 pirm\u0105j\u012f modulin\u012f medicinos \u012fstaigos pastat\u0105. Per savo karjer\u0105 Erdmanas JAV Vakaruose \u012fgyvendino 500 nam\u0173, beveik 2500 medicinin\u0117s paskirties objekt\u0173, nema\u017eai mokykl\u0173 ir kit\u0173 projekt\u0173. \u012emon\u0117je dirbo 800 darbuotoj\u017354<\/sup>. Mau\u0161as i\u0161 Tver\u0173 per keturis de\u0161imtme\u010dius suk\u016br\u0117 architekt\u016bros ir statybos versl\u0105, kuris 2008 m. buvo \u012fvertintas 247 mln. JAV doleri\u0173. 2003\u00a0m. i\u0161leista knyga \u201eNepaprastas jausmas: Mar\u0161alo Erdmano gyvenimas\u201c55<\/sup>, o jo verslo modelis pateikiamas pavyzd\u017eiu mokomojoje literat\u016broje.
    \n 
    \nAptarti keli objektai ir pavien\u0117s asmenyb\u0117s nekompensuoja \u017eini\u0173 tr\u016bkumo apie Lietuvoje fragmenti\u0161kai suvokiam\u0105 i\u0161eivijos architekt\u016bros pasaul\u012f. Tam b\u016btini i\u0161sam\u016bs tyrimai, asmenini\u0173 archyv\u0173 analiz\u0117. Kad b\u016bt\u0173 nuo ko prad\u0117ti, pabandykime sau atsakyti, kiek \u017einom\u0173 pavard\u017ei\u0173 ir architekt\u016bros k\u016brini\u0173 atrasime \u0161ioje Edmundo Arbo teksto citatoje56<\/sup>: \u201eVaclovas Algimantas Navakas Adelaid\u0117j, Australijoj, Fellovvof Royal Australian Institute ofArchitects. Projektai: Einfieldo mergai\u010di\u0173 gimnazija, \u0160v\u010d. \u0160irdies vienuolynas, \u0160v. Jono ba\u017eny\u010dia Morningtone, \u0160v. Margaritos ba\u017eny\u010dia Croydone, Prisik\u0117limo ba\u017eny\u010dia NorthUnley, vie\u0161bu\u010di\u0173 kompleksas Eucla Vakar\u0173 Australijoj ir kt. \/ Jonas Pui\u0161a, Sacramento, Calif. \u201eTwinTowers\u201c valstybin\u0117s \u012fstaigos kompleksas Sacramento. (American Institute ofArchitects paskirta I premija), biblioteka ir administracinis pastatas Harvard universitete, student\u0173 namai San Franco universitete, LegislativeTowersSacramento, Technikos ir industrinio meno pastatas Fresno universitete ir kt. \/ Zubkus, \u017demaitis and Associates, architekt\u016bros ir in\u017einerijos biuras, \u012fsteigtas 1959 Chicagoj ir 1962 perkeltas \u012f Lanham, Md., prie Washingtono.
    \n 
    \nSuprojektuota ir pastatyta per 100 stambi\u0173 pastat\u0173, tarp j\u0173 400 vienet\u0173 apartamentinis kompleksas Marylande, prekybos centrai Marylande ir Virginijoj, komercinis pastatas Washingtone ir kt. \/ Vytautas Pelda suprojektavo prad\u017eios mokykl\u0105 Crystal Lake, 111., muziej\u0173 Waukegane, 111., \u012fstaig\u0173 pastat\u0105 Chicagoj. \/ Vytautas Balzaras \u2013 SwiftandCo. tyrimo laboratorijos, skerdykla ir m\u0117sos konservavimo kombinatas Clovis, NewMexico, skerdykla ir m\u0117sos perdirbimo kompleksas GrandIsland, Nebraska, pota\u0161o kasyklos pastat\u0173 projektas, Aliam, Saskatchevvan, Kanadoje. [\u2026] Be i\u0161vardint\u0173j\u0173, reikia dar prisiminti ir kitus architektus: Jurg\u012f Okun\u012f (laim\u0117jus\u012f ne vien\u0105 konkurs\u0105), Albert\u0105 Kerel\u012f, V. Petrausk\u0105, [\u2026], Romuald\u0105 Bubl\u012f, Jon\u0105 Nail\u012f, Adolf\u0105 Tyli\u0173, Antan\u0105 Vytuv\u012f (pranci\u0161kon\u0173 Kult\u016bros \u017eidinio New York\u2019e projektas) ir t.\u00a0t.
    \n 
    \nBe abejon\u0117s, turime ir daug daugiau lietuvi\u0173 architekt\u0173, u\u017eiman\u010di\u0173 auk\u0161tas vadovaujamas pozicijas \u012fvairiose architekt\u016brin\u0117se kompanijose.\u201c
    \n 
    \nPastarojo meto visuomenini\u0173 proces\u0173 kaita Lietuvoje l\u0117m\u0117 ir tai, kad tolygiai auga architekt\u016bros istorijos ir teorijos tyrim\u0173 svarba, tod\u0117l tikime, kad ateityje susidarys tinkama atmosfera ir gilesn\u0117ms i\u0161eivijos kult\u016brinio (ir architekt\u016brinio) paveldo studijoms. JAV lietuvi\u0173 dailinink\u0173 darbams skirtas tyrimas jau publikuotas57<\/sup>.<\/p>\n

     <\/p>\n

    Dr. Liutauras Nekro\u0161ius<\/strong><\/p>\n

    1Ibelings, Hans. EuropeanArchitectureSince 1890.<\/em>SunPublishers, 2010.<\/p>\n

    2 Ziberkas, Leonidas. Adolfas Luko\u0161aitis<\/em>. Archiforma.<\/em>2006, Nr. 4, p. 76\u201381. Taip pat: Ziberkas, Leonidas Pranas. Nubrai\u017e\u0119s ai\u0161kius architekt\u016bros mokyklos kont\u016brus [apie prie\u0161kario Lietuvos architekt\u0105 dr. Adolf\u0105 Luko\u0161ait\u012f] \/ Leonidas Ziberkas<\/em> \/\/ Gedimino technikos universitetas. Vilnius: Technika. ISSN 1392-5857. 2006, Prieiga per internet\u0105: http:\/\/www.vgtu.lt\/upload\/geduniv\/visas.pdf<\/a>.<\/p>\n

    3 Ziberkas, Leonidas. Adolfas Luko\u0161aitis. Visuotin\u0117 lietuvi\u0173 enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). \u2013 Vilnius: Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidybos institutas, 2008. – 682 psl.<\/p>\n

    Kan\u010dien\u0117, Jolita. Adolfas Luko\u0161aitis<\/em>. Taryb\u0173 Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Gr\u016bdas-Marvel\u0117s). \u2013 Vilnius: Vyriausioji enciklopedij\u0173 redakcija, 1986. 661-662 psl.<\/p>\n

    4 Nakas, Algimantas. Architektas in\u017einierius Vytautas Landsbergis-\u017demkalnis ir jo darb\u0173 konstruktoriai.<\/em> Vilnius: Technika, 1997\u2013129 psl.<\/p>\n

    5Petru\u0161onis, Vytautas. Socialinio solidarumo motyvai architekto Vytauto Landsbergio-\u017demkalnio k\u016bryboje<\/em> \/ Vytautas Petru\u0161onis \/\/ Urbanistika ir architekt\u016bra = Townplanningandarchitecture. Vilnius: Technika. ISSN 1392-1630. T. 34, nr. 3 (2010), p. 128-137. Prieiga per internet\u0105: http:\/\/www.tpa.vgtu.lt\/upload\/urban_zur\/tpa_vol34_no3_128-137_petrusonis.pdf<\/a>.<\/p>\n

    6Kan\u010dien\u0117, Jolita, Minkevi\u010dius, Jonas. Architektas Vytautas Landsbergis-\u017demkalnis.<\/em> Vilnius: Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidykla, 1993, 90 psl.<\/p>\n

    7Tup\u010diauskas, Algirdas. Pabaltijo \u0160ali\u0173 universitetas Hamburge \u2013 Pinneberge<\/em>. Aidai, 1991, Nr.3, p. 206\u2013211.<\/p>\n

    8 Ma\u010diulis, Almantas. Jonas Kova-Kovalskis Lietuvoje ir emigracijoje. <\/em>Urbanistika ir architekt\u016bra, 2004, t. XXVIII, Nr. 1, p. 41\u201346..<\/p>\n

    9 Ju\u0161kien\u0117, Regina. Architekto Stasio Kudoko k\u016bryba Kaune<\/em>. Kauno istorijos metra\u0161tis, 2006.<\/p>\n

    10 Ma\u010diulis Algimantas. Lietuvos architektai.<\/em> Vilnius: VDA, 2002, p. 597.<\/p>\n

    11Kan\u010dien\u0117, Jolita. Bronius Elsbergas.<\/em> Visuotin\u0117 lietuvi\u0173 enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). Vilnius: Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidybos institutas, 2004, p. 478.<\/p>\n

    12Kan\u010dien\u0117, Jolita. Jonas Jasiukaitis.<\/em> Visuotin\u0117 lietuvi\u0173 enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). Vilnius: Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidybos institutas, 2005, p. 581.<\/p>\n

    13 Ma\u010diulis, Algimantas. Lietuvos architektai<\/em>. Vilnius: VDA, 2002, p. 406<\/p>\n

    14 Ma\u010diulis, Algimantas. Lietuvos architektai<\/em>. Vilnius: VDA, 2002, p. 450<\/p>\n

    15 Ma\u010diulis, Algimantas. Lietuvos architektai.<\/em> Vilnius: VDA, 2002, p. 438<\/p>\n

    16Budreika, Eduardas. Jurgis Okunis.<\/em> Statyba ir architekt\u016bra, 1990, Nr. 3, p. 27<\/p>\n

    17 Ma\u010diulis, Algimantas. Lietuvos architektai<\/em>. Vilnius: VDA, 2002, p. 554<\/p>\n

    18 Ma\u010diulis, Algimantas. Lietuvos architektai.<\/em> Vilnius: VDA, 2002, p. 570<\/p>\n

    19 Ma\u010diulis, Algimantas. Lietuvos architektai.<\/em> Vilnius: VDA, 2002, p. 576<\/p>\n

    20Mituzien\u0117, Aurelija. Rimantas Gri\u0161kelis<\/em>. Archiforma, 1998, Nr. 2, p. 81\u201386<\/p>\n

    21Mituzien\u0117, Aurelija. Algimantas Bublys. <\/em>Archiforma, 1997, Nr., p. 81\u201386<\/p>\n

    22<\/em> Bronius Aras<\/em>. Visuotin\u0117 lietuvi\u0173 enciklopedija, T. I (A-Ar). Vilnius: Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidybos institutas, 2001, 705 psl.<\/p>\n

    23 Vitkus, Edward. ChicagoTribune, March 20, 2003.<\/p>\n

    24 Ma\u010diulis, Algimantas. Lietuvos architektai<\/em>. Vilnius: VDA, 2002<\/p>\n

    25Leonas Aranauskas<\/em>. Visuotin\u0117 lietuvi\u0173 enciklopedija, T. I (A-Ar). \u2013 Vilnius: Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidybos institutas, 2001. 704 psl.<\/p>\n

    26Mituzien\u0117, Aurelija. Aleksandras Zareckis. <\/em>Archiforma, 1998, Nr. 4, p. 81\u201384.<\/p>\n

    27Gecas, Saulius. Architektas Dainius Rimvydas Glinskis<\/em>. Archiforma, 2000, Nr. 3, p. 57\u201358.<\/p>\n

    28 Arba\u010diauskas, Edmundas; Ramunis, Gytis. Architektas Edmundas Arbas Arba\u010diauskas<\/em>. Vilnius: Vaga, 1992, 66 psl.<\/p>\n

    29Tutlyt\u0117 J\u016brat\u0117. Edmundas Arbas-Arba\u010diauskas<\/em>. Visuotin\u0117 lietuvi\u0173 enciklopedija, T. I (A-Ar). Vilnius: Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidybos institutas, 2001. 708 psl.<\/p>\n

    30 Arba\u010diauskas, Edmundas; Ramunis, Gytis. Architektas Edmundas Arbas Arba\u010diauskas.<\/em> Vilnius: Vaga, 1992, p. 9.<\/p>\n

    31 Arbas, Edmundas. Lietuvis architektas XX am\u017eiuje.<\/em> Aidai, 1974, Nr. 6, bir\u017eelis<\/p>\n

    32 Arbas, Edmundas. Sakralines architekt\u016bros klausimu. Aidai<\/em>, 1969, Nr. 3, kovas.<\/p>\n

    33 Arbas, Edmundas. Architekt\u016bros evoliucija ir technologinis postmodernizmas<\/em>. Aidai, 1987, Nr.1, sausis.<\/p>\n

    34 Arbas , Edmundas. MiesvanderRohe \u2013 m\u016bs\u0173 epochos architektas.<\/em> Aidai, 1978, Nr. 3.<\/p>\n

    35 Mi\u0161kinis, Algimantas. Jurgio Gimbuto in\u017eineriniai projektai.<\/em> Archiforma, 2000, Nr. 1, p. 57\u201359.<\/p>\n

    36 Gimbutas, Jurgis. Lietuvos kaimo trobesi\u0173 puo\u0161menys<\/em>, 1999 m., 2-asis leidimas \u2013 2004 m. ISBN 5-420-01401-7<\/p>\n

    37 Gimbutas, Jurgis. Ar gali b\u016bti lietuvi\u0161ka architekt\u016bra emigracijoje?<\/em> Aidai, 1958, Nr. 4.<\/p>\n

    38 Gimbutas, Jurgis. Ar gali b\u016bti lietuvi\u0161ka architekt\u016bra emigracijoje?<\/em> Aidai, 1958, Nr. 4., p. 178\u2013181.<\/p>\n

    39Celie\u0161ius, Petras. J. Muloko architekt\u016bra<\/em>. Los Angeles, Roma, 1983.<\/p>\n

    40Jono Muloko architekt\u016bra<\/em> (recenzija) Aidai, 1985, Nr. 5. Prieiga per internet\u0105: aidai.us<\/p>\n

    41Dainauskas J. Architekto Jono Muloko lietuvi\u0161kasis kelias<\/em>. Aidai, 1969, Nr. 1, p. 38.<\/p>\n

    42Bu\u010di\u016bt\u0117, Nijol\u0117. Architektas Jonas Mulokas (1907\u20131983).<\/em> Archiforma, 1996, Nr. 2, p. 81\u201385.<\/p>\n

    43Kan\u010dien\u0117, Jolita; Minkevi\u010dius, Jonas. Architektas Vytautas Landsbergis-\u017demkalnis<\/em>. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidykla, 1993, p. 50.<\/p>\n

    44Mulokas, Jonas. Vilnius lenk\u0173 okupacijoj<\/em>, T\u0117vi\u0161k\u0117s Aidai, Australija, 1976, 114 psl.<\/p>\n

    45 \u017dukauskien\u0117, Nijol\u0117. Architektas Rimvydas Jurgis \u017dukauskas <\/em>(rankra\u0161tis)<\/p>\n

    46Bau\u017eien\u0117, Morta. Architektas dr. Alfredas Kulpavi\u010dius<\/em>. Archiforma, 1998, Nr. 2, p. 97<\/p>\n

    47Bo\u010dien\u0117, Rasita. Dar galiu nuva\u017eiuoti \u012f MonteCarlo\u2026<\/em>Druskonis, 2007 m. sausio 19\u201325 d. Nr. 3 (883)<\/p>\n

    48 Mik\u0161ys, K\u0119stutis; Prikockis, Gintaras. Architektas Jonas Pajaujis<\/em>. Archiforma, 1999, Nr. 1, p. 57\u201361.<\/p>\n

    49Jonas Pajaujis<\/em>. Prieiga internetu: www.santakoskaimas.lt<\/p>\n

    50 Juknevi\u010dien\u0117, Rasa. Kovotoj\u0173 u\u017e Lietuvos laisv\u0119 istoriniai \u017eygiai \u2013 tarsi Kovo 11-osios t\u0119sinys.<\/em> 15 min., 2011 08 27. Prieiga internetu: www.15min.lt<\/p>\n

    51 Mik\u0161ys, K\u0119stutis; Prikockis, Gintaras. Architektas Jonas Pajaujis.<\/em> Archiforma, 1999, Nr. 1, p. 57\u201361.<\/p>\n

    52 Janulis, Kazys. Erdivilas Masiulis \u2013 BeverlyShores architektas<\/em>.Aidai, 1985, Nr. 4, p. 257. Prieiga per internet\u0105: aidai.us<\/p>\n

    53RussellJesse, CohnRonald. MarshallErdmanPrefabHouses<\/em>. VSD, 2012<\/p>\n

    54LambertBruce. MarshallErdman, 72, ProducerOfPrefabricatedStructures, Dies<\/em>. TheNew York Times, 1995 09 29<\/p>\n

    55MoeDoug, D’AlessioAlice. UncommonSense: TheLifeofMarshallErdman<\/em>. TrailsCustomPublishing, 2003<\/p>\n

    56 Arbas, Edmundas. Lietuvis architektas XX am\u017eiuje<\/em>. Aidai, 1974, Nr. 6, bir\u017eelis.<\/p>\n

    57<\/sup> Ma\u017erimien\u0117, Vida (sudarytoja), Lapkus, Danas (\u012fvado autorius)<\/a>.\u0160iuolaikin\u0117 lietuvi\u0173 dail\u0117 JAV: dabarties dialogai<\/em>. Kaunas: Nacionalinis M. K. \u010ciurlionio dail\u0117s muziejus, 2009.<\/p>\n

     <\/p>\n

     <\/p>\n

     <\/p>\n

    \n

    \"5\"<\/a>\"1280px-Folksamhuset_Farsta_2010<\/a>\"https:\/\/www.google.ca\/maps\/@49.9022,-97.146121,3a,75y,186.84h,1\"<\/a><\/p>\n

    \"Lietuvos<\/a><\/p>\n

    \"MASPETH<\/a><\/p>\n

    \"MASPETH<\/a><\/p>\n

    \"Mulokas<\/a><\/p>\n

    \"Zukauskas<\/a><\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    XX am\u017eius Lietuvos istorijoje, tik\u0117tina, i\u0161liks kaip vienas reik\u0161mingiausi\u0173 ir dinami\u0161kiausi\u0173 architekt\u016bros raidos laikotarpi\u0173. Du pasauliniai karai, carin\u0117 ir sovietin\u0117 okupacija bei su tuo susijusios kult\u016brin\u0117s, politin\u0117s ir ekonomin\u0117s permainos l\u0117m\u0117 nacionalin\u0117s architekt\u016bros mokyklos raidos pertr\u016bkius. XIX a. Vilniaus universitete buvo u\u017edrausta rengti architektus, ir \u0161itai, kartu su draudimais statyti ba\u017eny\u010dias bei Rusijos architekt\u0173 protegavimu, […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[11],"tags":[27],"views":247,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/562"}],"collection":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=562"}],"version-history":[{"count":10,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/562\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1501,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/562\/revisions\/1501"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=562"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=562"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=562"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}