{"id":532,"date":"2014-10-22T09:14:58","date_gmt":"2014-10-22T09:14:58","guid":{"rendered":"http:\/\/archiforma.lt\/?p=532"},"modified":"2014-10-22T09:41:48","modified_gmt":"2014-10-22T09:41:48","slug":"pasaulines-architekturos-menines-raiskos-kryptys-lietuvoje-1960-1990","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/archiforma.lt\/?p=532","title":{"rendered":"Pasaulin\u0117s architekt\u016bros menin\u0117s rai\u0161kos kryptys Lietuvoje (1960\u20131990)"},"content":{"rendered":"

\"DCFC0035.JPG\"<\/a><\/p>\n

Bendrame pasaulin\u0117s architekt\u016bros stili\u0173 ir kryp\u010di\u0173 raidos kontekste i\u0161siskiria visas XX am\u017eius\u00a0\u2013 tokio dinami\u0161kumo ir kaitos per vien\u0105 \u0161imtmet\u012f anks\u010diau niekada nebuvo. XX\u00a0a. architekt\u016bros gijos negalima priskirti kuriam nors pastato tipui, jud\u0117jimui, asmeniui, ji n\u0117ra nulemta kurios nors pramon\u0117s \u0161akos. Tai \u2013 id\u0117j\u0173 kaita, dinamika, nuolatinis nauj\u0173 koncept\u0173 srautas, socialini\u0173 jud\u0117jim\u0173, technini\u0173 galimybi\u0173 ir asmenybi\u0173 balansas. Visame \u0161iame id\u0117j\u0173 katile kai kurios ry\u0161kesn\u0117s asmenyb\u0117s formavo naujas rai\u0161kos tendencijas, da\u017enai kelias tuo pat metu. Le Corbusier, Frankas Lloydas Wrightas, Alvaras Aalto ir Miesas van der Rohe sudar\u0117 did\u012fj\u012f ketvert\u0105, davus\u012f impuls\u0105 v\u0117lesniajai kartai \u2013 Louisui Kahnui, Jamesui Stirlingui, Peteriui Eisenmanui ir Frankui Gehry\u2018ui, kuri\u0173 kiekvienas tur\u0117jo savo \u012ftakos laikotarpius, ta\u010diau cik\u00adli\u0161kai ma\u017edaug kas 10 met\u0173 keit\u0117 savo k\u016brybos principus.<\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, Le Corbusier. Tre\u010diojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje jis buvo naujosios architekt\u016bros pradininkas, v\u0117liau kryptingai vyst\u0117 urbanistinius projektus, pokario metais sprend\u0117 i\u0161kilusias apgyvendinimo problemas, \u0161e\u0161tajame de\u0161imtmetyje suprojektavo absoliu\u010diai iracionali\u0105 Ronchampo koply\u010di\u0105 ir dav\u0117 impuls\u0105 brutalistinei architekt\u016brai ir apskritai simbolizmui architekt\u016broje, o savo aktyvios k\u016brybos pabaigoje netgi suprojektavo kelet\u0105 haiteko architekt\u016brai priskiriam\u0173 paviljon\u0173. Visi \u0161ie poky\u010diai t\u0117ra besit\u0119sian\u010dios architekt\u016brin\u0117s evoliucijos dalis, architekt\u016brin\u0117s kryptys neturi prad\u017eios ir pabaigos, visos jos yra nuolatinio kitimo rezultatas. Bet kuriame XX am\u017eiaus tarpsnyje kuriantis architektas buvo veikiamas trij\u0173 ar keturi\u0173 architekt\u016brin\u0117s rai\u0161kos kryp\u010di\u0173, tuo pat metu reagavo \u012f socialinius, technologinius, kartais ir ideologinius poky\u010dius, tarp kuri\u0173\u00a0\u2013 pasauliniai karai, ekonomin\u0117s kriz\u0117s ar net interneto atsiradimas. Kintan\u010dios laisvojo pasaulio architekt\u016brin\u0117s rai\u0161kos atgarsiai pasiekdavo ir Lietuvos architektus, tad u\u017esienio architekt\u016bros kryptys vienu ar kitu b\u016bdu matomos ir Lietuvos architekt\u016broje.<\/p>\n

Stilistin\u0119 architekt\u016bros raid\u0105 laisvajame, demokratiniame pasaulyje koregavo socialiniai santykiai, meninink\u0173 id\u0117jos, ekonominiai veiksniai, kai kuriuos sprendimus diktavo korporacijos ar didel\u0117s verslo grup\u0117s. Soviet\u0173 S\u0105jungoje\u00a0\u2013 i\u0161skirtinai politin\u0117 santvarka. Apie tai yra daug ra\u0161\u0119s sovietme\u010dio architekt\u016bros tyrin\u0117tojas V. Petrulis. Jis politin\u012f ir ideologin\u012f veiksn\u012f vertina kaip vien\u0105 esmini\u0173 sovietme\u010dio architekt\u016brin\u0117s estetikos formant\u01731<\/sup>.<\/p>\n

Pavyzd\u017eiui \u201eeuropieti\u0161kasis\u201c funkcionalizmas prasid\u0117jo nuo filosofijos, meno, muzikos, netgi fizikos mokslo prover\u017eio2<\/sup>;, o sovietinis r\u0117m\u0117si socialin\u0117s pl\u0117t\u00adros reikalavimais, utilitariniu po\u017ei\u016briu. Premijos (Lenino, Valstybin\u0117, Ministr\u0173 Tarybos) buvo skiriamos ne tiek u\u017e objekt\u0173 menin\u012f, architekt\u016brin\u012f lyg\u012f, kiek u\u017e politini\u0173 nuostat\u0173 atitikim\u01053<\/sup>. Politiniai sprendimai, priimti Soviet\u0173 S\u0105jungoje \u0161e\u0161tojo de\u0161imtme\u010dio viduryje, smerkiantys pompasti\u0161kum\u0105 ir dekoratyvum\u0105, l\u0117m\u0117 architekt\u016bros racionalizavim\u0105 pa\u010diomis pigiausiomis ir papras\u010diausiomis priemon\u0117mis4<\/sup>.<\/p>\n

Moderniosios architekt\u016bros saikingumas, funkcionalumas ir paprastumas kur kas labiau atitiko sovietme\u010dio dvasi\u0105 nei socialistinio realizmo dekoratyvumas, na, o dauguma v\u0117lyvojo modernizmo laikotarpiu kurt\u0173 hiperbolizuotos menin\u0117s rai\u0161kos visuomenini\u0173 pastat\u0173 yra skirti socializmo laim\u0117jimams i\u0161auk\u0161tinti ir parodyti (neegzistuojant\u012f) santvarkos klest\u0117jim\u0105.<\/p>\n

Taigi, unikalus aspektas yra tai, jog tos pa\u010dios id\u0117jos Vakar\u0173 Europos ir sovietinio bloko \u0161alims rei\u0161k\u0117 visi\u0161kai skirtingus dalykus, nors galutinis rezultatas\u00a0\u2013 architekt\u016brin\u0117 forma, to nerodo. V.\u00a0Petrulio teigimu, \u201esiekiant objektyviau \u012fvertinti sovietme\u010dio architekt\u016bros politin\u0117s indoktrinacijos lyg\u012f, svarbu ne tik atpa\u017einti tiesiogines ar netiesiogines architekt\u016bros politizavimo aprai\u0161kas, ta\u010diau tuo pat metu suvokti, kad sovietme\u010dio ideolog\u0173 bandymai sukurti utopin\u0119 komunizmo santvark\u0105 bei socialistin\u012f miest\u0105 betarpi\u0161kai siejasi su bendrosiomis XX a. architekt\u016bros teorijomis bei ideologijomis\u201c5<\/sup>.<\/p>\n

Vertinant sociokult\u016brinius, politinius kontekstus modernistin\u0117je architekt\u016bros srov\u0117je reikia atkreipti d\u0117mes\u012f, kad i\u0161 principo pats modernizmas yra daugiau socialinis ir kult\u016brinis projektas, kuris rei\u0161k\u0117si tarpdisciplini\u0161kai, apimdamas visus kult\u016brinius rei\u0161kinius. Nors ir savaime suprantama, jog modernizmas Lietuvoje buvo padiktuotas bendr\u0173 vidini\u0173 Soviet\u0173 S\u0105jungos proces\u0173, ta\u010diau nebuvo u\u017edaras, o daugiau atspind\u0117jo pasaulines modernizmo tendencijas6<\/sup>. Pavyzd\u017eiui, planuojant miestus ir gyvenvietes prad\u0117ti pla\u010diai taikyti unifikuoti gyvenvie\u010di\u0173 u\u017estatymo modeliai. Tai nebuvo Soviet\u0173 S\u0105jungos i\u0161radimas, tokie \u201ekaimynyst\u0117s vienetai\u201c taikyti ir Vakar\u0173 Europoje, ir JAV.<\/p>\n

1933 m. Tarptautiniame moderniosios architekt\u016bros kongrese (pranc. Congres Internationaux D\u2018architecture Moderne<\/em> (CIAM)) Le Corbusier teig\u0117, jog nebegalima planuoti miest\u0173 remiantis estetiniais principais \u2013 tik funkcionaliais, nes miest\u0173 planavimas turi spr\u0119sti pirminius poreikius \u2013 apgyvendinimo, darbo ir poilsio. D\u0117l planin\u0117s ekonomikos, d\u0117l priva\u010dios nuosavyb\u0117s nebuvimo, d\u0117l deklaruojamo bendruomeni\u0161kumo ir susiklos\u010diusios socialin\u0117s santvarkos Soviet\u0173 S\u0105jungoje \u0161i\u0173 princip\u0173 taikymas tapo priimtinas7<\/sup>.<\/p>\n

 <\/p>\n

Tarptautinis stilius Lietuvos architekt\u016broje<\/em><\/strong><\/p>\n

Septintojo de\u0161imtme\u010dio antrosios pus\u0117s architekt\u016broje jau maksimaliai atsisakyta estetini\u0173 tiksl\u0173, jos paskirtis tampa grynai funkcin\u0117, utilitarioji. \u0160iuo laikotarpiu suprojektuota daugyb\u0117 tipini\u0173 gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173, dar\u017eeli\u0173, kult\u016bros nam\u0173 ir kit\u0173 pastat\u0173, neturin\u010di\u0173 jokios menin\u0117s vert\u0117s8<\/sup>. Vis d\u0117lto \u0161ioje tipini\u0173, niekuo nei\u0161siskirian\u010di\u0173 pastat\u0173 mas\u0117je galima aptikti ir kelet\u0105 i\u0161skirtini\u0173, reprezentacini\u0173 objekt\u0173, atitinkan\u010di\u0173 tarptautin\u0117s architekt\u016bros k\u016brybos principus. Jiems b\u016bdingos tuo metu vyravusios i\u0161rai\u0161kos priemon\u0117s: juodos ir baltos spalvos kontrastas, paprastos geometrin\u0117s formos, glaudus konstrukcij\u0173 ir architekt\u016brin\u0117s estetikos ry\u0161ys.<\/p>\n

Prof. dr. A. Ma\u010diulio teigimu, Soviet\u0173 S\u0105jungos respublikose poky\u010diai vyko laipsni\u0161kai, ta\u010diau Lietuvoje viskas vyko spar\u010diau. Svetimos menin\u0117s id\u0117jos, propaguojan\u010dios socialistinio realizmo dvasios projektavimo principus, nebuvo labai populiarios tarp tuometini\u0173 Lietuvos architekt\u0173, tod\u0117l buvo prisimintos tarpukario racionaliosios architekt\u016bros tradicijos9<\/sup>. Kad b\u016bt\u0173 galima per\u017eengti istoristin\u0119 architekt\u016br\u0105, reik\u0117jo atsigr\u0119\u017eti \u012f praeit\u012f, \u012f tarpukario Lietuvos architekt\u016bros stilistik\u0105, kurioje jau tuo metu buvo matyti modernistini\u0173 id\u0117j\u0173. V. Petrulis teigia, jog \u201ebuvusioje Soviet\u0173 S\u0105jungoje ir jos \u012ftakos zonoje \u0161is procesas gali b\u016bti \u012fvardijamas kaip remodernizacija, sugr\u012f\u017eimas prie ikistalinin\u0117je epochoje besiformuojan\u010di\u0173 architekt\u016bros ideal\u0173. Lietuvi\u0161kame kontekste \u0161\u012f proces\u0105 taip pat i\u0161 dalies galime traktuoti kaip tarpukario moderniosios architekt\u016bros mo\u00adkyk\u00adlos t\u0119stinum\u0105\u201c10<\/sup>.<\/p>\n

Svarbus \u0161io laikotarpio objektas \u2013 Miest\u0173 statybos projektavimo instituto pastatas Vilniuje (2 pav.), projektuotas Eduardo Chlomausko (1961 m.). Nors komplekse vyrauja simetri\u0161ka planin\u0117 ir t\u016brin\u0117 kompozicija bei sumodernint\u0173 istorini\u0173 detali\u0173 u\u017euominos, ai\u0161ki\u0173 form\u0173 lakoni\u0161ki pastato t\u016briai nurodo funkcionalios tarptautinio stiliaus architekt\u016bros siekius. Ry\u0161kesn\u0117 tarptautinio stiliaus \u012ftaka matoma buv. Pramonin\u0117s statybos projektavimo instituto r\u016bmuose (3 pav.) (dab. verslo centras) Kaune (1959\u20131965\u00a0m., arch. A. Sprindys, V. Stauskas ir kt.). Vertikalioji komplekso dalis suk\u016br\u0117 kompozicin\u0119 atsvar\u0105 Karo muziejaus bok\u0161tui, \u017eemesnieji korpusai \u012fsiliejo \u012f esam\u0105 u\u017estatym\u0105, pabr\u0117\u017e\u0117 aik\u0161t\u0117s kont\u016br\u0105. Nors komplekso architekt\u016bros menin\u0117je rai\u0161koje dominuoja tarptautinio stiliaus elementai \u2013 ai\u0161kiai artikuliuoti t\u016briai, tamsi\u0173 stiklo ir balt\u0173 tinko plok\u0161tum\u0173 \u017eaismas fasaduose, galima \u012f\u017evelgti ir tarpukario Kauno racionaliosios architekt\u016bros po\u017eymi\u0173 \u2013 lang\u0173 apvad\u0173 ritmika u\u017ebaigiama karnizo u\u017euomina.<\/p>\n

Chrestomatin\u0117 tarptautinio stiliaus estetika b\u016bdinga architekto Vytauto Di\u010diaus darbams. Kauno technologijos universiteto (buv. KPI) student\u0173 miestelio pastat\u0173 menin\u0117 rai\u0161ka atitinka visus \u0161io stiliaus bruo\u017eus. Laisv\u0105j\u012f planavim\u0105 rodo ne tik pastat\u0173 funkcin\u0117 sandara, bet ir visas student\u0173 miestelio u\u017estatymas. Paprastos geometrin\u0117s formos, baltos tinko ir tamsios stiklo spalvos kontrastai, pasikartojantis stiklo ruo\u017e\u0173 ritmas, sustabdomas didesn\u0117mis stik\u00adlo plok\u0161tumomis, primena ankstyv\u0105j\u0105 A.\u00a0Alto, G. Aino, J.\u00a0A.\u00a0Brickmano ir net W. Gropiuso k\u016bryb\u0105. Brandus tarptautinis stilius atsiskleid\u017eia ir daugelio kit\u0173 to meto pastat\u0173 architekt\u016brin\u0117je rai\u0161koje: tai prekybos ir kult\u016bros centras \u201eGirstutis\u201c Kaune (arch. V. Di\u010dius, A. L\u0117ckas, 1966\u20131975\u00a0m.), sanatorijos \u201ePu\u0161ynas\u201c ir \u201eDainava\u201c Druskininkuose (arch. N.\u00a0K\u0117vi\u0161as, 1965\u20131967\u00a0m.), Antakalnio ligonini\u0173 kompleksai Vilniuje (archit. E. Chlomauskas, Z. Liandzbergis, 1960\u20131966 m.), Druskinink\u0173 sanatorijos \u201eLietuva\u201c (arch. V.\u00a0Bal\u010di\u016bnas ir kt., 1973 m.), \u201eVilnius\u201c (archit. R.\u00a0\u0160ilinskas, 1975\u00a0m.), \u201eNemunas\u201c (arch. E.\u00a0Tamo\u0161evi\u010dius, 1966 m.) ir kt.<\/p>\n

Monumentalios, aklin\u0173 sien\u0173 ir i\u0161tisini\u0173 stiklo plok\u0161tum\u0173 sankirt\u0173 architekt\u016brin\u0117s rai\u0161kos po\u017eymi\u0173, b\u016bding\u0173 Bauhauzo architekt\u016brai, galima pasteb\u0117ti Algimanto Ma\u010diulio projektuotame Statybinink\u0173 nam\u0173 Vilniuje (1964 m.) horizontaliajame korpuse (4 pav.), taip pat V. Di\u010diaus projektuotoje bald\u0173 parduotuv\u0117je Kaune (1963\u20131969 m., rekonstrukcija 2005\u00a0m., archit. G. Kazakauskas). Ir nors tokio ploto stiklo plok\u0161tum\u0173 naudojim\u0105 stabd\u0117 technin\u0117s galimyb\u0117s ir unifikuot\u0173 sprendim\u0173 nebuvimas, gamybos procesai tur\u0117jo b\u016bti organizuojami autonomi\u0161kai, montavimo br\u0117\u017einius teko kurti kiekvienam objektui atskirai, vis d\u0117lto tarptautinio stiliaus deklaruojamas \u201evakarieti\u0161kumas\u201c Lietuvos architektams atrod\u0117 svarbesnis nei sud\u0117tingi techniniai sprendimai, kuri\u0173 pagal \u0161io stiliaus ideologij\u0105 apskritai netur\u0117jo b\u016bti. \u0160iek tiek funkcionalesn\u0119, kartu ir grubesn\u0119 tarptautinio stiliaus rai\u0161k\u0105, b\u016bding\u0105 Mieso Van der Roh\u0117s ir Philipo Johnsono (\u201e\u00adSeagram\u201c pastatas Niujorke, JAV, 1958\u00a0m.) ar Eero Saarineno projektuotiems verslo centrams bei administraciniams pastatams JAV (5 pav.), galima \u012f\u017evelgti dabartin\u0117s \u016akio ministerijos pastate Vilniuje (arch. E. N. Bu\u010di\u016bt\u0117, 1973\u00a0m.), taip pat dabar jau renovuotame \u201eMiestprojekto\u201c pastate Kaune (arch. A. Sprindys, 1975\u00a0m.) (6 pav.), \u201eLietuvos pa\u0161to\u201c galiniuose fasaduose (archit. V. ir A. Nasvy\u010diai, 1969\u00a0m.). XX a. 6\u20137 de\u0161. JAV tokia architekt\u016bros objekt\u0173 menin\u0117 rai\u0161ka buvo itin populiari. Ji tarnavo korporacij\u0173 \u012fvaizd\u017eiui, dominuojantis aliuminio r\u0117m\u0173 ir stiklo plok\u0161tum\u0173 derinys rei\u0161k\u0117 solidum\u0105 ir, svarbiausia, skaidrum\u0105. Lietuvoje buvo svarbus formos, o ne turinio klausimas.<\/p>\n

\u00a0<\/strong><\/p>\n

Regioninio charakterio paie\u0161kos moderniojoje Lietuvos architekt\u016broje<\/em><\/strong><\/p>\n

Paradoksalu, ta\u010diau savitum\u0105 teigiantis kritinis regionalizmas yra globalus rei\u0161kinys, apimantis universalius formos k\u016brimo principus ir adaptuojantis juos pagal bendrus konceptualius paramet\u00adrus, kurie apibr\u0117\u017eia konkretaus objekto autenti\u0161kum\u0105 ir unikalias charakteristikas. Kritin\u012f regionalizm\u0105 architekt\u016broje vis\u0173 pirma reik\u0117t\u0173 vertinti kaip prie\u0161tar\u0105 tarptautinio stiliaus menin\u0117s rai\u0161kos anonimi\u0161kumui ir savitumo neigimui. \u0160ios architekt\u016bros krypties tikslas \u2013 moderni architekt\u016bra, ta\u010diau paremta vietin\u0117mis tradicijomis, kult\u016briniu kontekstu, \u0161iai kryp\u010diai b\u016bdinga s\u0105saj\u0173 tarp tradicij\u0173 ir moderniosios architekt\u016bros paie\u0161ka11<\/sup>.<\/p>\n

Kritinis regionalizmas niekada netapo savaranki\u0161ka, lengvai identifikuojama architekt\u016bros kryptimi, turin\u010dia lengvai apibr\u0117\u017eiamus menin\u0117s rai\u0161kos bruo\u017eus. Tai prie\u0161taraut\u0173 pa\u010diai \u0161ios krypties id\u0117jai, kuri akcentuoja ne architekt\u016bros kuriam\u0105 erdv\u0119<\/em>, o viet\u0105, <\/em>ne bendrai suvokiamus architekt\u016brin\u0117s formos k\u016brimo principus, o individual\u0173 k\u016br\u0117jo po\u017ei\u016br\u012f \u012f konkre\u010di\u0105 situacij\u0105.<\/em> Tikriausiai d\u0117l tariamo neapibr\u0117\u017etumo \u0161is terminas Lietuvos architekt\u016brologijoje vartojamas retai, vietoj to kalbama apie \u201e\u0161iaurieti\u0161k\u0105 charakter\u012f architekt\u016broje\u201c, \u201esuomi\u0173 modernizm\u0105\u201c ir pan., nors regionalumas moderniojoje architekt\u016broje jau kur\u012f laik\u0105 yra pripa\u017eintas ir atpa\u017e\u012fstamas rei\u0161kinys pasaulin\u0117s architekt\u016bros tyrin\u0117jimuose.<\/p>\n

Pirmieji kritinio regionalizmo bruo\u017eai Lietuvos architekt\u016broje pastebimi architekt\u0173 bandymuose panaudoti vietines med\u017eiagas, prie j\u0173 derinant grynas tarptautinio stiliaus formas. Tai apsiribojo fragmenti\u0161ku plyt\u0173 m\u016bro ar skaldyto akmens panaudojimu pirmojo auk\u0161to apdailai, pary\u0161kinan\u010diai funkcionali\u0105 t\u016brin\u0119 kompozicij\u0105. Kaip pavyzd\u012f galima pamin\u0117ti kartotin\u012f kino teatro projekt\u0105 Druskininkuose (archit. V. Jur\u0161ys, 1965\u00a0m.) (7 pav.), kurio apdailai naudojamas ne tik plyt\u0173 m\u016bras, bet ir \u012fvairesn\u0117 tinko apdaila (kadangi projektas tipinis, kiekvien\u0105 kart\u0105 \u0161iek tiek skyr\u0117si ir architekt\u016brin\u0117 rai\u0161ka). Individualus gyvenamasis namas su dirbtuv\u0117mis Antakalnyje (archit. E. Bergait\u0117-Burneikien\u0117, 1959\u00a0m.) (8 pav.) pasi\u017eymi tarptautinio stiliaus architekt\u016brine rai\u0161ka, matoma ir Le Corbusier vil\u0173 \u012ftaka, ta\u010diau skaldyto akmens cokolis, pereinantis \u012f reljef\u0105, \u0161laitinis stogas suteikia pastatui kontekstualumo. I\u0161skirtine tarptautinio stiliaus funkcine ir erdvine rai\u0161ka bei formomis dominuoja restoranas \u201eVasara\u201c Palangoje (arch. A. Eigirdas 1964\u20131967\u00a0m.). Regionalumo \u0161iam pastatui suteikia gausus, liaudi\u0161kais motyvais paremtas dekoras, naudojamas tiek fasaduose, tiek interjeruose, skulpt\u016bri\u0161ki lipdiniai, ornamentika.<\/p>\n

Galima \u012f\u017evelgti ir kritinio regionalizmo princip\u0173 adaptavim\u0105 eksperimentuojant ne tik su med\u017eiagomis, bet ir su tarptautiniam stiliui b\u016bdingomis formomis, t\u016briais, planiniais sprendimais. Vienas i\u0161 toki\u0173 objekt\u0173 \u2013 Vytauto Edmundo \u010cekanausko suprojektuoti Kompozitori\u0173 namai Vilniuje (1960\u20131966 m.). Pagrindinio korpuso architekt\u016brin\u0117je rai\u0161ka, med\u017eiagos ir pastato proporcijos i\u0161duoda didel\u0119 Suomijos architekto A. Aalto \u012ftak\u010512<\/sup>. Kompozitori\u0173 namai i\u0161siskiria ypatingu kontekstualumu, pagarba gamtinei situacijai. Pagrindinio pastato t\u016bris med\u017eiagi\u0161kai atskirtas, lau\u017etas vir\u0161utinis perklaus\u0173 sal\u0117s t\u016bris atrodo lengvai u\u017ed\u0117tas ant grubaus plyt\u0173 m\u016bro. \u0160onini\u0173 lang\u0173 plok\u0161tum\u0173 vertikalumas pabr\u0117\u017etas med\u017eio a\u017e\u016bru (pana\u0161\u016bs sprendimai panaudoti ir A. Aalto studijos pastate Helsinkyje, Rotu\u0161\u0117s pastate Saynatsalo mieste, vasaros rezidencijoje Muuratsalo gyvenviet\u0117je Suomijoje ir kituose objektuose13<\/sup>. I\u0161or\u0117je dominuojanti skirting\u0173 med\u017eiag\u0173 rai\u0161ka atsispindi ir interjeruose. Pana\u0161iu med\u017eiag\u0173 panaudojimu vidin\u0117se erdv\u0117se pasi\u017eymi ir Vilniaus centrinis pa\u0161tas (archit. A. ir\u00a0V. Nasvy\u010diai, 1969 m.) bei Nacionalinis dramos teatras Vilniuje (archit. A. ir V.\u00a0Nasvy\u010diai, 1981 m.).<\/p>\n

Nuosaiki\u0173 form\u0173 kompozicija, \u012fkv\u0117pta A. Aalto k\u016brybos (9 pav.), adaptuota Vilniaus senamies\u010dio kontekstui, matoma \u0160iuolaikinio meno centro architekt\u016brin\u0117je rai\u0161koje (archit. V. E. \u010cekanauskas, 1965 m.). Pagarba istoriniam u\u017estatymui nul\u0117m\u0117 pastato t\u016brinius ir planinius sprendimus, buvo stengiamasi i\u0161saugoti senovinius r\u016bsius, kurie buvo atidengti tik 2003 m., taip pat siekiama neu\u017ego\u017eti Vis\u0173 \u0160vent\u0173j\u0173 ba\u017eny\u010dios varpin\u0117s \u017ei\u016brint nuo Did\u017eiosios g. Masyvus pastatas skaidomas \u012f smulkesnius t\u016brius, kurie, savo ruo\u017etu, dalijami lang\u0173 ir tamsaus tinko plok\u0161tumomis \u2013 taip parod\u0173 kompleksas \u012fgauna aplinkiniam u\u017estatymui b\u016bding\u0173 proporcij\u0173.<\/p>\n

Pana\u0161ios menin\u0117s rai\u0161kos priemoni\u0173 panaudojimo pavyzdys architekt\u016broje, reaguojant \u012f istorin\u0119 aplink\u0105, gal\u0117t\u0173 b\u016bti architekto G. Baravyko suprojektuotas \u201eHelios\u201c kino teatras (1966 m., rekonst\u00adruotas 2003 m., archit. L. Merkinas). D\u0117l itin jautraus konteksto \u0161is objektas atspindi kritinio regionalizmo principus fakt\u016br\u0173 ir spalv\u0173 santykiu. \u010cerpiniai stogai, plyt\u0173 fakt\u016bra, tinko ir stiklo santykis taik\u0117si prie aplinkinio u\u017estatymo, o t\u016brin\u0117 ir erdvin\u0117 kompozicija jau atspind\u0117jo v\u0117lyvojo modernizmo principus. Nors \u0161is objektas ir buvo koleg\u0173 kritikuojamas d\u0117l \u201epataikavimo istorizmui\u201c, \u0161iandien jis yra suvokiamas kaip saikinga praeities architekt\u016bros interpretacija14<\/sup>.<\/p>\n

Kontekstualus po\u017ei\u016bris \u012f aplink\u0105 atsiskleid\u017eia ir Lazdyn\u0173 mikrorajono projekte (arch. V. Br\u0117dikis, V. E. \u010cekanauskas, 1964\u20131967 m.). Projekto autoriai neslepia, jog didel\u0119 \u012ftak\u0105 \u0161io projekto s\u0117kmei tur\u0117jo j\u0173 kelion\u0117 \u012f Suomij\u0105, o \u012fkv\u0117p\u0117 Le Mirailo gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173 rajonas Tul\u016bzoje, Pranc\u016bzijoje (arch. G. Candillis, A.\u00a0Josic, S. Woods, 1964\u20131974 m.15<\/sup>). Humani\u0161kas po\u017ei\u016bris \u012f gamt\u0105, organi\u0161kumas, optimalaus mastelio paie\u0161ka buvo prie\u0161prie\u0161a tuo metu vyravusiai tipinei architekt\u016brai. V. E. \u010cekanausko pastangomis buvo i\u0161saugota dalis planuot\u0173 sunaikinti \u017eali\u0173j\u0173 plot\u0173, tipiniai stambiablokiai, nepaslank\u016bs transformacijoms gyvenamieji namai \u012fsiliejo \u012f susiklos\u010dius\u012f gamtin\u012f karkas\u0105, o auk\u0161tuminis u\u017estatymas pabr\u0117\u017e\u0117 reljefo auk\u0161t\u0117jim\u010516<\/sup>. Lazdynuose akivaizd\u017eiai pasiteisino architekt\u0173 siekis i\u0161vengti stereotipini\u0173, mikrorajonams b\u016bding\u0173 u\u017edar\u0173 erdvini\u0173-t\u016brini\u0173 kompozicij\u0173, buvo vengiama laikytis kokio nors susikurto pie\u0161inio, matomo ir jau\u010diamo tik planuose ar \u017ei\u016brint i\u0161 pauk\u0161\u010dio skryd\u017eio. Lazdyn\u0173 mikrorajone svarbiausia \u2013 einant ar va\u017eiuojant atsiverian\u010dios daugiaplan\u0117s perspektyvos, \u017emogi\u0161kasis mastelis.<\/p>\n

Kontekstualaus kritinio regionalizmo pavyzdys, jau turintis ir v\u0117lyvajam modernizmui b\u016bdingo plasti\u0161kumo, yra J.\u00a0\u0160eiboko suprojektuotas Ry\u0161i\u0173 ministerijos pastat\u0173 kompleksas (dabar Sveikatos apsaugos ministerija) Vilniaus g. Vilniuje (1979 m.) (10 pav.). Pastatas surinktas i\u0161 tipini\u0173 element\u0173, ta\u010diau siekiant kontekstualumo istorin\u0117je aplinkoje fasad\u0173 menin\u0117 rai\u0161ka i\u0161spr\u0119sta skirtingomis kompozicin\u0117mis priemon\u0117mis, kai kur matomos dekoratyvumo tendencijos. Pastatas atkartoja senamies\u010dio posesijas savoti\u0161kai interpretuodamas vidin\u012f kiem\u0105, kuris \u012f Vilniaus g. pus\u0119 yra pusiau atviras. Pana\u0161iu \u201evidinio kiemo\u201c principu ir dekoratyvia fasad\u0173 rai\u0161ka pasi\u017eymi ir Seimo r\u016bm\u0173 kompleksas (arch. A.\u00a0ir V.\u00a0Nasvy\u010diai, 1981 m.), kuriame pasirinktas monumentalus, grie\u017etas fasad\u0173 rai\u0161kos b\u016bdas. Apie moderniosios Lietuvos architekt\u016bros dekoratyv\u0117jim\u0105 yra ra\u0161\u0119 R.\u00a0Buivydas17<\/sup>, A. Ma\u010diulis18<\/sup>, V.\u00a0Petrulis19<\/sup> ir kt. Dekoratyvi, fasadi\u0161ka architekt\u016brin\u0117 rai\u0161ka atspind\u0117jo kritin\u012f regionalizm\u0105 kontekstualumo ir interpretacijos aspektu. Pavyzd\u017eiui, Vyriausyb\u0117s r\u016bm\u0173 pastate (arch. V. E. \u010cekanauskas, 1976\u20131982 m.) dekoratyvia, lau\u017eyta fasad\u0173 plastika siekta suma\u017einti naujo pastato t\u016br\u012f istorin\u0117je aplinkoje. Pana\u0161\u016bs sprendimai pastebimi Seimo r\u016bm\u0173 II\u00a0korpuse (arch. A. Gudaitis, 1978 m.) ir III korpuse (arch. \u010c. Maz\u016bras, 1979 m.).<\/p>\n

Unikaliu aptariamam laikotarpiui med\u017eiagi\u0161kumu, kartu ir skulpt\u016brin\u0117mis interjero detal\u0117mis bei dekoratyviais elementais fasaduose i\u0161siskiria Operos ir baleto teatras Vilniuje (arch. E.\u00a0N.\u00a0Bu\u010di\u016bt\u0117, 1974 m.). Pastato erdviniai sprendimai artimi tarptautinio stiliaus funkcionalumui, ta\u010diau vietin\u012f charakter\u012f atspindi skulpt\u016bri\u0161kas medini\u0173 interjero balkon\u0173 sprendimas (matomas ir i\u0161 i\u0161or\u0117s), masyvus karnizas, skulpt\u016brin\u0117 fasad\u0173 plastika.<\/p>\n

Kritinis regionalizmas Lietuvos architekt\u016broje, veikiamas modernizmo ir v\u0117lyvojo modernizmo stili\u0173, i\u0161laik\u0117 tris pagrindinius \u0161ios krypties menin\u0117s rai\u0161kos bruo\u017eus, matomus ir u\u017esienio architekt\u016broje:<\/p>\n

\u2013 vietinei architekt\u016brai b\u016bding\u0173 med\u017eiag\u0173 naudojimas;<\/p>\n

\u2013 kontekstualumas;<\/p>\n

\u2013 vietin\u0117s architekt\u016bros interpretacija.<\/p>\n

Per\u0117m\u0119s visus funkcionalizmo projektavimo principus kritinis regionalizmas praturtino tarptautinio stiliaus menin\u0119 rai\u0161k\u0105 vietin\u0117mis med\u017eiagomis, pagarba kontekstui ir vietin\u0117s architekt\u016bros formoms, taip pat pasi\u016bl\u0117 \u012fvairesni\u0173 form\u0173 kompozicijas. Vis\u0105 paskutin\u012f XX\u00a0a. de\u0161imtmet\u012f kritinis regionalizmas buvo u\u017eleid\u0119s viet\u0105 postmodernistinei architekt\u016bros rai\u0161kai, ta\u010diau \u0161iuolaikin\u0117je architekt\u016broje v\u0117l pastebimos \u0161ios krypties tendencijos. Regioninis charakteris funkcionalumo principais paremtoje architekt\u016broje atsispindi s\u0105saj\u0173 su kontekstu paie\u0161kose (gyv. nam\u0173 kvartalas Nugal\u0117toj\u0173\u00a0g. Vilniuje, arch. R.\u00a0Palekas, 2001\u00a0m. (12\u00a0pav.); daugiabu\u010di\u0173 kvartalas Krivi\u0173\u00a0g. Vilniuje, arch. T.\u00a0Bal\u010di\u016bnas ir kt., 2008\u00a0m. (11\u00a0pav.) ir pan.), taip pat naudojant vietinei architekt\u016brai b\u016bdingas med\u017eiagas (gyv. nam\u0173 kvartalas Vilniuje, archit. \u201eEventuspro\u201c, 2005\u00a0m.; gyv. namas Mildos g. Vilniuje, arch. R.\u00a0Palekas, 2005\u00a0m. (13\u00a0pav.); Meteli\u0173 regioninio parko infocentras, archit. G.\u00a0Natkevi\u010dius, 2000 m. (14\u00a0pav.) ir kt.).<\/p>\n

 <\/p>\n

Plasti\u0161kumo ir ekspresyvumo paie\u0161kos v\u0117lyvojo modernizmo laikotarpiu<\/em><\/strong><\/p>\n

Penktojo de\u0161imtme\u010dio viduryje pasaulin\u0117je architekt\u016broje prasid\u0117jusi tarptautinio stiliaus kriz\u0117 l\u0117m\u0117 \u012fmantresn\u0119 modernistin\u0117s tradicijos menin\u0119 rai\u0161k\u0105, hiperbolizuotas erdvini\u0173 strukt\u016br\u0173 interpretacijas. Vis\u0173 pirma kritikuotas tarptautinio stiliaus nepaslankumas, negeb\u0117jimas reaguoti \u012f kontekst\u0105, taip pat individualumo tr\u016bkumas. Menin\u0117s rai\u0161kos po\u017ei\u016briu, i\u0161samiausi\u0105 v\u0117lyvojo modernizmo laikotarpio ap\u017evalg\u0105 ir analiz\u0119 atliko Charlesas Jencksas20<\/sup>. Siekdamas atskirti postmodernizm\u0105 nuo modernizmo jis apibr\u0117\u017e\u0117 v\u0117lyvojo modernizmo s\u0105vok\u0105 ir nurod\u0117 pagrindinius \u0161io stiliaus menin\u0117s rai\u0161kos bruo\u017eus. Ch. Jenckso teigimu, v\u0117lyvajam modernizmui b\u016bdinga t\u016bri\u0173 ir funkcijos hiperbolizacija siekiant \u012fdomesn\u0117s architekt\u016brin\u0117s rai\u0161kos, norint i\u0161vengti monotonijos<\/em>. Ne visi Ch.\u00a0Jenckso i\u0161vardyti v\u0117lyvojo modernizmo bruo\u017eai b\u016bdingi sovietme\u010dio Lietuvos architekt\u016brai, pavyzd\u017eiui, technin\u0117 estetika (su keliomis i\u0161imtimis) pasirei\u0161k\u0117 jau tik nepriklausomyb\u0117s laikotarpiu, ta\u010diau kai kurie j\u0173 yra ai\u0161kiai pastebimi:<\/p>\n

\u2013 plasti\u0161k\u0173 form\u0173 naudojimas;<\/p>\n

\u2013 geometrini\u0173 form\u0173 ekspresija;<\/p>\n

\u2013 artikuliuoti pasikartojimai.<\/p>\n

Plasti\u0161k\u0173 form\u0173<\/em> naudojimas vis\u0173 pirma matomas brutalistin\u0117je estetikoje. Reyneris Banhamas nauj\u0105j\u0105 skulpt\u016brin\u0119 architekt\u016brin\u0119 rai\u0161k\u0105 pirm\u0105 kart\u0105 (1955\u00a0m.) apib\u016bdina kaip \u201enauj\u0105j\u012f brutalizm\u0105\u201c, kurio \u017eenkl\u0173 aptinka P. ir A. Smithsono projektuotoje Hunstantono mokykloje Norfolke, Anglijoje (1949\u20131954 m.) ir Jeilio universiteto meno galerijoje Naujajame Havene, JAV (1951\u20131953 m.), projektuotoje L. Kahno, taip pat v\u0117lyvuosiuose Le Corbusier darbuose. Svarb\u016bs R. Banhamo apibr\u0117\u017eti pagrindiniai brutalistin\u0117s architekt\u016bros principai:<\/p>\n

\u2013 \u012fsimintina, dominuojanti forma;<\/p>\n

\u2013 konstrukcin\u0117s s\u0105rangos eksponavimas pastato architekt\u016brin\u0117je rai\u0161koje;<\/p>\n

\u2013 med\u017eiag\u0173 nat\u016bralumas, apdailos nebuvimas.<\/p>\n

\u012esimintina ir dominuojanti forma veikia emocijas, strukt\u016bros eksponavimas rodo santyk\u012f tarp pastato dali\u0173, pabr\u0117\u017eia proporcijas, o med\u017eiag\u0173 nat\u016bralumas atskleid\u017eia konkretaus laikotarpio technines galimybes21<\/sup>. Brutalizmo architekt\u016bros t\u016brin\u0117 i\u0161rai\u0161ka gal\u0117jo b\u016bti pati \u012fvairiausia \u2013 nuo plastini\u0173 gel\u017ebetonio form\u0173 iki grie\u017et\u0173, statmenai susikertan\u010di\u0173 t\u016bri\u0173. Did\u017eiausi\u0105 vaidmen\u012f, kaip ir visuose v\u0117lyvojo modernizmo objektuose, atliko form\u0173 hiperbolizacija. Paulo Rudopho projektuotas Jeilio universiteto Meno ir architekt\u016bros fakulteto pastatas Naujajame Havene JAV (1963 m.) (15\u00a0pav.) yra vienas pirm\u0173j\u0173 objekt\u0173, kuriame matoma hiperbolizuota skulpt\u016brin\u0117 forma, pasak Ch. Jenckso, primenanti De Stijlo meninink\u0173 erdvines improvizacijas ir v\u0117lyvuosius Le Corbusier darbus22<\/sup>.<\/p>\n

Architekto Algimanto Ma\u010diulio projektuotas VRM kult\u016bros r\u016bm\u0173 pastatas Vilniuje (1982 m.) pasi\u017eymi tvirta proporcine strukt\u016bra, brutalizmo estetika, grie\u017etesniais, apibendrintais t\u016briais, ta\u010diau i\u0161rei\u0161kia pana\u0161i\u0105 hiperbolizuot\u0105 skulpt\u016brin\u0119 form\u0105. Horizontalus betoninis t\u016bris tarsi \u012fstrig\u0119s tarp vertikali\u0173 laikan\u010di\u0173j\u0173 atram\u0173, tamsi lang\u0173 linija ir dekoratyvus fasado skaidymas sukuria \u0161viesos ir \u0161e\u0161\u0117li\u0173 \u017eaism\u0105. Tamsios skardos intarpai ir vir\u0161uje i\u0161trauktas koncertin\u0117s sal\u0117s t\u016bris pabr\u0117\u017eia pastato daugiaplani\u0161kum\u0105. Nors laiko skirtumas tarp \u0161i\u0173 objekt\u0173 \u2013 beveik 20 met\u0173, ai\u0161kiai matomi pana\u0161\u016bs architekt\u016brin\u0117s formos k\u016brimo principai (17 pav.).<\/p>\n

Algimanto L\u0117cko projektuot\u0105 \u201e\u017dilvino\u201c poilsio nam\u0173 kompleks\u0105 Palangoje (1969 m.) (18 pav.) taip pat galima priskirti brutalistinei v\u0117lyvojo modernizmo kryp\u010diai. \u010cia hiperbolizuojama Le Corbusier \u201epakelto namo\u201c id\u0117ja23<\/sup>. \u0160is objektas i\u0161siskiria sud\u0117tingais konstruktyviniais sprendimais, d\u0117l kuri\u0173 antrasis ir tre\u010diasis pastato auk\u0161tai tarsi pakabinti ant dviej\u0173 atram\u0173, paliekant laisv\u0105 erdv\u0119 apa\u010dioje. Estetiniais tikslais palikta betono klojini\u0173 fakt\u016bra pabr\u0117\u017eia pastato strukt\u016br\u0105 bei formuoja \u012fsimenan\u010di\u0105 betono estetik\u0105, raudono plyt\u0173 m\u016bro atramos kontrastuoja su \u0161viesiu pakabintu t\u016briu ir tarsi i\u0161nyksta pu\u0161yno fone.<\/p>\n

Tarptautinio stiliaus t\u016brin\u0117s kompozicijos ir architekt\u016brini\u0173 element\u0173 hiperbolizacijos matomos buvusio alaus restorano \u201eTauro ragas\u201c (archit. A. Ma\u010diulis, E. G\u016bzas, 1974 m.) projekte (1 pav.). Funkcionaliai i\u0161d\u0117stytos erdv\u0117s suskirstytos pusiau atviromis pertvaromis, tarp kuri\u0173 atsirandantys stiklo intarpai pabr\u0117\u017eia laisvo planavimo principus. Pirminiame architekto eskize i\u0161d\u0117stytos pagrindin\u0117s proporcijos b\u016bdingos brand\u017eiajam tarptautiniam stiliui, ta\u010diau galutinis projekto variantas \u2013 form\u0173 hiperbolizacija. Horizontali, ta\u010diau jau masyvesn\u0117 ir plasti\u0161kesn\u0117 stogo plok\u0161tuma su lenktomis sienomis sukuria \u0161viesos ir \u0161e\u0161\u0117li\u0173 \u017eaism\u0105. Grubios fakt\u016bros betonas ir tamsus stogas sustiprina kontrast\u0105, i\u0161ry\u0161kina skirting\u0173 pastato element\u0173 funkcijas. \u0160is objektas \u2013 vienas ry\u0161kesni\u0173 Lietuvos brutalistin\u0117s architekt\u016bros pavyzd\u017ei\u0173 (16 pav.).<\/p>\n

Ekspresyvi, skulpt\u016bri\u0161ka brutalizmo estetika matoma Vilniaus koncert\u0173 ir sporto r\u016bm\u0173 (archit E. Chlomauskas, J. Kriukelis, Z. Liandzbergis, 1971 m.) (19 pav.) architekt\u016broje. Pastato stogo konstruktyvinis sprendimas atspind\u0117jo tuometines sporto kompleks\u0173 statybos tendencijas Soviet\u0173 S\u0105jungos valstyb\u0117se (analogi\u0161ko principo konstrukcija panaudota Minsko ir Bi\u0161keko sporto r\u016bmuose), ta\u010diau architekt\u016brin\u0117s rai\u0161kos vientisumas rodo pasaulini\u0173 brutalizmo tendencij\u0173 \u012ftak\u0105. \u012edomus galinio pastato fasado architekt\u016brinis sprendimas. Tarsi kompozicin\u0117 atsvara pagrindiniam lenktam fasadui formuojamas dekoratyvus skulpt\u016brinis elementas, pabr\u0117\u017eiantis horizontalum\u0105 ir taip i\u0161ry\u0161kinantis vertikalius laikan\u010diuosius elementus. Pana\u0161um\u0173 galima \u012f\u017evelgti administracinio pastato \u010candigare (Indija) fasade, projektuotame Le\u00a0Corbusier (1955 m.) (20 pav.).<\/p>\n

Pasaulin\u0117s brutalizmo tendencijos svariai prisid\u0117jo prie plasti\u0161k\u0173 form\u0173 naudojimo prover\u017eio Lietuvos architekt\u016broje. Gediminui Baravykui suprojektavus Santuok\u0173 r\u016bmus Vilniuje (1974 m.), Lietuvos architekt\u016broje prad\u0117jo ry\u0161k\u0117ti iracionalumo bei ekspresyvumo tendencijos, nutolusios nuo brutalistin\u0117s estetikos, ta\u010diau vis dar \u012fmantriai hiperbolizuojan\u010dios modernistinius planinius ir t\u016brinius sprendimus. Plasti\u0161komis skulpt\u016brin\u0117mis formomis ir artikuliuota planine strukt\u016bra pasi\u017eymi \u017dem\u0117s \u016bkio ekonomikos institutas Vilniuje (archit. V.\u00a0E. \u010cekanauskas, 1970 m.), turintis aliuzij\u0173 \u012f strukt\u016bralistin\u0119 architekt\u016br\u0105, taip pat kult\u016bros r\u016bmai Perek\u0161liuose (archit. H. \u0160ilgalis, 1972 m.) ir kt. Hiperbolizuota skulpt\u016brin\u0117 forma priart\u0117jo prie dekoratyvumo architekt\u0173 Au\u0161ros ir Romualdo \u0160ilinsk\u0173 suprojektuotame Fizioterapijos gydykl\u0173 komplekse Druskininkuose (1981 m.) ir viename i\u0161 \u201eS\u016bru\u010dio\u201c sanatorijos korpus\u0173 (1982 m.). Brutalizmo estetin\u0119 rai\u0161k\u0105 galima \u012f\u017evelgti ir pavieniuose dabartiniuose objektuose, da\u017eniausiai ten, kur naudojama atviro betono estetika, ta\u010diau tai grei\u010diau \u0161iuolaikini\u0173 Japonijos architekt\u0173 \u012ftaka, o ne architekt\u016brin\u0117s-konstrukcin\u0117s s\u0105rangos hiperbolizacijos.<\/p>\n

Geometrin\u0119 ekspresij\u0105<\/em> architekt\u016brin\u0117je rai\u0161koje galima kildinti i\u0161 brutalistin\u0117s ir ekspresionistin\u0117s XX a. architekt\u016bros. Ekspresyvios geometrin\u0117s rai\u0161kos tikslas v\u0117lyvojo modernizmo architekt\u016broje \u2013 hiperbolizuoti pirmini\u0173 geometrini\u0173 form\u0173 naudojim\u0105 pastato erdvin\u0117je strukt\u016broje, sukurti \u012ftamp\u0105, nuostab\u0105, konflikt\u0105. Pagrindiniai geometrin\u0117s ekspresijos bruo\u017eai, remiantis Ch. Jencksu24<\/sup>:<\/p>\n

\u2013 grie\u017eti, ry\u0161k\u016bs kont\u016brai;<\/p>\n

\u2013 pirmin\u0117s geometrin\u0117s formos arba j\u0173 kompozicijos;<\/p>\n

\u2013 ekspresyvi rai\u0161ka;<\/p>\n

\u2013 form\u0173 prie\u0161prie\u0161a;<\/p>\n

\u2013 hiperbolizacija (kaip ir visoje v\u0117lyvojo modernizmo architekt\u016broje).<\/p>\n

Solid\u017eios, ai\u0161ki\u0173 geometrini\u0173 form\u0173 kompozicijos pasaulin\u0117je architekt\u016broje da\u017eniau pastebimos verslo korporacij\u0173 pastatuose. Tokia architekt\u016bra atspind\u0117jo pastar\u0173j\u0173 filosofij\u0105, pad\u0117jo kurti pageidaujam\u0105 reprezentatyv\u0173, monumental\u0173 \u012fvaizd\u012f visuomen\u0117je. Geometrin\u0117 ekspresija dav\u0117 prad\u017ei\u0105 monumentaliai slick-tech<\/em> pavir\u0161i\u0173 rai\u0161kai, kuri Lietuvos architekt\u016broje pasirod\u0117 tik XX a. pab. ir yra aktuali iki \u0161i\u0173 dien\u0173.<\/p>\n

Ekspresyvia pirmini\u0173 form\u0173 estetika pasi\u017eymintis muziejus Teksaso valstijoje JAV (archit. Ph. Johnsonas, 1972 m.) (21 pav.) stebina beveik siurrealia precizika. Form\u0173 grynumas pabr\u0117\u017eiamas baltos spalvos tinko apdaila, n\u0117ra jokio skaidymo, joki\u0173 lang\u0173, o ir \u012f\u0117jimas t\u0117ra tarp form\u0173 atsiradusi ertm\u0117. Pana\u0161\u016bs architekt\u016briniai sprendimai pastebimi ir architekto I. M. Pei darbuose, pavyzd\u017eiui Nacionalin\u0117s meno galerijos Ryt\u0173 korpuse Va\u0161ingtone (1978 m.) (22 pav.) arba J. F. Kened\u017eio bibliotekos pastate Bostone, JAV (1979 m.).<\/p>\n

Vienas ry\u0161kesni\u0173 geometrin\u0117s ekspresijos pavyzd\u017ei\u0173 Lietuvos architekt\u016broje \u2013 Nacionalin\u0117s dail\u0117s galerijos pastatas (archit. G. Baravykas, V. Vielius, 1980 m., rekonstrukcija 2009 m., archit. A.\u00a0Bu\u010das, G. Kuginys ir kt.) (24 pav.), pasi\u017eymintis monumentalia, ta\u010diau kartu ir ver\u017elia architekt\u016brine estetika. Ant ilgos vieno auk\u0161to platformos i\u0161d\u0117styti ritmingai kylantys kubai \u2013 pirmin\u0117s geometrin\u0117s formos. Stiklo plok\u0161tumos \u012fgilintos, apdaila vientisa, tod\u0117l fasado rai\u0161koje dominuoja balt\u0173 form\u0173 ir \u0161e\u0161\u0117li\u0173 \u017eaismas. Pana\u0161ia architekt\u016brine rai\u0161ka pasi\u017eymi ir Kauno paveiksl\u0173 galerijos pastatas (archit. L. Gedgaudien\u0117, J. Navakas, 1978 m.), KTU dizaino ir technologij\u0173 fakulteto auditorij\u0173 korpusai (archit. D.\u00a0Petkelien\u0117, 1984 m.), Anyk\u0161\u010di\u0173 kult\u016bros r\u016bmai (archit. R. \u0160ileika, 1968 m.), parod\u0173 r\u016bmai Klaip\u0117doje (archit. V.\u00a0ir N.\u00a0Zubovai, 1983 m.) ir kt.<\/p>\n

Lau\u017eytomis formomis, ekspresyvia planine strukt\u016bra ir kompleksi\u0161kai sud\u0117tingesn\u0117mis formomis geometrin\u0119 ekspresij\u0105 atspindi Ritualini\u0173 paslaug\u0173 r\u016bm\u0173 komplekso Vilniuje pirmasis korpusas (archit. \u010c. Maz\u016bras, 1975\u20131987 m.) (23\u00a0pav.). Smail\u016bs geometriniai pastato t\u016briai formuoja pozityvo ir negatyvo konflikt\u0105, medini\u0173 dailylen\u010di\u0173 apdaila u\u017ebaigiama lang\u0173 juosta, pabr\u0117\u017eian\u010dia geometrini\u0173 form\u0173 ekspresyvum\u0105, dominuojant\u012f pastato charakter\u012f gamtin\u0117je aplinkoje. Savita geometrin\u0117s ekspresijos aprai\u0161kos forma galima laikyti Lietuvos moksl\u0173 akademijos poilsio namus (dab. \u201ePilkasis Garnys\u201c) Palangoje (archit. V. Di\u010dius, L. Ziberkas, 1982 m.) (25 pav.). Funkcin\u0117 pastato s\u0105ranga hiperbolizuota panaudojant \u012fvairi\u0173 form\u0173 trapecij\u0173 t\u016brius, sukuriant daugiaplan\u0119 monumentali\u0173 form\u0173 skulpt\u016br\u0105. Artikuliuoti t\u016briai akivaizd\u017eiai prie\u0161tarauja nuosaikiai planinei koncepcijai, daugyb\u0117 susikirtim\u0173 formuoja intrig\u0105 ir kuria ekspresyvi\u0105, \u017eaisming\u0105 pastato menin\u0119 rai\u0161k\u0105.<\/p>\n

Geometrini\u0173 form\u0173 ekspresija geriausiai atsiskleid\u017eia, kai pastato architekt\u016brin\u0117je rai\u0161koje atsiranda prie\u0161ing\u0173 form\u0173 sankirtos, arba form\u0173 prie\u0161prie\u0161a (angl. juxtaposition<\/em>). Tokio pob\u016bd\u017eio geometrini\u0173 form\u0173 ekspresija gali pasireik\u0161ti tiek t\u016brin\u0117je, tiek planin\u0117je strukt\u016broje. Tikslas \u2013 i\u0161ry\u0161kinti pirmini\u0173 form\u0173 skirtumus arba i\u0161skirti ir akcentuoti vien\u0105 i\u0161 susikertan\u010di\u0173 form\u0173. Vienas i\u0161rai\u0161kingesni\u0173 tokio pob\u016bd\u017eio geometrin\u0117s ekspresijos pavyzd\u017ei\u0173 Lietuvos architekt\u016broje yra buv\u0119s Vilniaus keli\u0173 policijos pastatas (archit. G. Ramunis, K. Pemp\u0117 ir kt., 1982 m.) (26 pav.). Nuosaikiai \u012f esam\u0105 reljef\u0105 \u012fkomponuotas plasti\u0161kas sal\u0117s korpusas pabr\u0117\u017eia administracinio korpuso geometri\u0161kum\u0105, kur\u012f dar labiau sustiprina artikuliuotas lang\u0173 ritmas. Pastate galima \u012f\u017evelgti v\u0117lyvojo modernizmo bruo\u017e\u0173 (mastelinio tinklo naudojimas, kuriantis racionalumo \u012fsp\u016bd\u012f) ir postmodernizmo bruo\u017e\u0173 (t\u016brio laiptavimas, turintis simbolistini\u0173 u\u017euomin\u0173).<\/p>\n

Pasikartojan\u010di\u0173 form\u0173<\/em> ritmika pastato menin\u0117je rai\u0161koje v\u0117lyvojo modernizmo laikotarpiu sietina su strukt\u016bralizmo tendencijomis pasaulin\u0117je architekt\u016broje, taip pat su artikuliuota geometrini\u0173 form\u0173 rai\u0161ka ir da\u017enai erdvin\u0117s ir (arba) konstruktyvin\u0117s s\u0105rangos hiperbolizacija25<\/sup>. Lietuvoje strukt\u016bralistinei architekt\u016brai pl\u0117totis buvo palanki terp\u0117 d\u0117l tuo metu vyravusi\u0173 statybos tendencij\u0173. Moduliai, sekcijos, tipiniai segmentai\u00a0\u2013 visa tai strukt\u016bralistinei filosofijai yra labai priimtina. I\u0161rai\u0161kinga modulini\u0173 geometrini\u0173 form\u0173 estetika aptinkama g\u0117li\u0173 parduotuv\u0117s Vilniuje t\u016briniame sprendime (archit. N. M. Vai\u010di\u016bnien\u0117,
\n1968 m.).<\/p>\n

Kituose \u017eymiuose strukt\u016bralizmo architekt\u016bros pavyzd\u017eiuose panaudoti sud\u0117tingesni erdviniai-t\u016briniai sprendimai. Architekto Algimanto L\u0117cko suprojektuotas \u201e\u017dilvin\u0117lio\u201c pensionas Palangoje (1970 m.) (30 pav.) pasi\u017eymi trij\u0173 sluoksni\u0173 kompoziciniu tinklu, kuriame moduliai i\u0161d\u0117stomi skirtinguose lygiuose. Statinio konstrukcinis sprendimas (baltas gel\u017ebetonio karkasas ir raudon\u0173 plyt\u0173 m\u016bras) matomas fasaduose, kadangi papildoma apdaila nenaudojama. Tokiu b\u016bdu pabr\u0117\u017eiamas konstrukcijos dualumas, o kartu ir pastato kontekstualumas. I\u0161ry\u0161kintas karkasas turi s\u0105saj\u0173 su paj\u016brio kra\u0161tui b\u016bdinga fachverko architekt\u016bra26<\/sup>.<\/p>\n

Pana\u0161ia stilistine rai\u0161ka pasi\u017eymi ir architekto R. Buivydo suprojektuoti poilsio namai \u201eGuboja\u201c \u0160ventojoje (1976\u00a0m.). \u0160iuo atveju atviros konstrukcijos i\u0161ry\u0161kinimas tarnauja pagrindinei pastato koncepcijai \u2013 v\u0117j\u0173 i\u0161sklaidyt\u0173 kop\u0173 \u012fsp\u016bd\u017eiui sustiprinti (27 pav.).<\/p>\n

Menin\u0117s rai\u0161kos skirtumai tarp strukt\u016bralistini\u0173 Lietuvos ir u\u017esienio architekt\u016bros objekt\u0173 pasirei\u0161k\u0117 neu\u017ebaigt\u0173, t\u0119stini\u0173 strukt\u016br\u0173 projektuose. Konstrukci\u0161kai \u012fgyvendinamoje, ta\u010diau sud\u0117tingoje koncepcijoje, kuri\u0105 R. Buivydas si\u016blo vadinti \u201eerdvini\u0173 blok\u0173\u201c koncepcija,27 lietuvi\u0161k\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 atrasti sud\u0117tinga. Tam tur\u0117jo \u012ftakos \u0161ios koncepcijos specifika, ypatingas reprezentatyvumas, statybos ka\u0161tai. Strukt\u016bralizmas apsiribojo atvir\u0173 form\u0173 k\u016brimu, deja, japon\u0173 metabolist\u0173 ateities architekt\u016bros paie\u0161k\u0173 nepasiek\u0117. \u0160iuolaikin\u0117je architekt\u016broje strukt\u016bralizmo atgimimas matomas daugiabu\u010di\u0173, koted\u017e\u0173 kompleksuose, taip pat i\u0161 moduli\u0173 sudarytose architekt\u016brin\u0117se kompozicijose (Fredos gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173 kvartalas Kaune, archit. A.\u00a0Kan\u010das, 2005\u00a0m.; Mokslo technologij\u0173 parkas Vilniuje, archit. \u201eVilniaus architekt\u016bros studija\u201c, 2007\u00a0m. (28\u00a0pav.); Svencel\u0117s sporto kompleksas, archit. A.\u00a0Baldi\u0161i\u016bt\u0117 ir kt., 2010\u00a0m. (29\u00a0pav.) ir pan.).<\/p>\n

Apibendrinimai<\/em><\/strong><\/p>\n

XX\u00a0a. antrojoje pus\u0117je Lietuvos funkcionalioji architekt\u016bra atspind\u0117jo tarptautinio stiliaus tendencijas. \u0160ios krypties menin\u0117 rai\u0161ka atitiko politines nuostatas, socialinius poky\u010dius (ypa\u010d d\u0117l gyvenamojo b\u016bsto ir kit\u0173 svarbi\u0173 objekt\u0173 tr\u016bkumo), tiko ir d\u0117l lengvai pritaikom\u0173 konstrukcini\u0173 sprendim\u0173 skirtingoms vietov\u0117s charakteristikoms, d\u0117l unifikuotos statybos.<\/p>\n

\u0160i architekt\u016bros kryptis suteik\u0117 menini\u0173 ir technini\u0173 priemoni\u0173 \u012fvairioms urbanistin\u0117ms koncepcijoms, kurios Lietuvos architekt\u0173 d\u0117ka tapo i\u0161skirtin\u0117s menin\u0117s vert\u0117s gyvenamaisiais rajonais. \u012evairios paskirties kompleksuose matomas tarptautinis stilius Lietuvoje ma\u017eai kuo skyr\u0117si nuo pasaulinio, kadangi r\u0117m\u0117si pana\u0161iomis menin\u0117s rai\u0161kos priemon\u0117mis. Lietuvos architektai adaptavo tarptautinio stiliaus formas, funkcionali\u0105 estetik\u0105 pritaik\u0117 vietiniam kontekstui. Tarptautinis stilius, u\u017esienio architekt\u016broje tarnav\u0119s korporacijoms, masinei statybai, Lietuvoje \u012fgavo dvasin\u0119 dimensij\u0105, atsiradusi\u0105 kaip prie\u0161tara vyravusiam retrospektyviniam istorizmui.<\/p>\n

Regioninio charakterio paie\u0161kos moderniojoje Lietuvos architekt\u016broje sietinos su d\u0117kingai susiklos\u010diusiomis politin\u0117mis aplinkyb\u0117mis. Po Lietuvos architekt\u0173 apsilankym\u0173 Suomijoje pradedama jausti \u0161ios \u0161alies moderniosios architekt\u016bros \u012ftaka. V.\u00a0E.\u00a0\u010cekanausko darbuose matomas d\u0117mesys vietin\u0117ms med\u017eiagoms, kontekstui, skiriama daugiau d\u0117mesio \u012fdomesni\u0173 form\u0173 ir t\u016brini\u0173 kompozicij\u0173 paie\u0161kai. Netrukus \u0161i tendencija i\u0161ry\u0161k\u0117ja ir kit\u0173 architekt\u0173 darbuose, masin\u0117je statyboje (Alytaus eksperimentini\u0173 nam\u0173 statyba). Regioninio savitumo paie\u0161kos moderniojoje Lietuvos architekt\u016broje rei\u0161k\u0117si pla\u010diu objekt\u0173 spektru \u2013 nuo gyvenam\u0173j\u0173 iki sporto kompleks\u0173, visuomenini\u0173 pastat\u0173, ligonini\u0173 ir mokykl\u0173. Greta kritinio regionalizmo ry\u0161ki ir tautin\u0117s architekt\u016bros linija, apimanti paj\u016brio kurort\u0173, provincijos miest\u0173 architekt\u016br\u0105.<\/p>\n

V\u0117lyvasis modernizmas Lietuvos architekt\u016broje, kaip ir pasaulin\u0117je, ry\u0161kiausiai identifikuojamas reprezentacini\u0173 objekt\u0173, poilsio ir sporto kompleks\u0173 statyboje. Geometrini\u0173 ir plastini\u0173 form\u0173 brutalistin\u0117 estetika, patraukli masyviomis, monumentaliomis formomis, Lietuvoje tapo dominuojan\u010dia kryptimi 8-ajame de\u0161imtmetyje. Skulpt\u016brin\u0117 plastika palaipsniui dekoratyv\u0117jo, peraugo \u012f maniering\u0105, aplikacin\u012f fasadi\u0161kum\u0105, kurio pikas buvo pasiektas A. ir R. \u0160ilinsk\u0173 projektuotuose gydykl\u0173 ir sanatorij\u0173 kompleksuose Druskininkuose. V\u0117lyvojo modernizmo geometrini\u0173 form\u0173 ekspresija i\u0161liko viena i\u0161 dominuojan\u010di\u0173 menin\u0117s rai\u0161kos kryp\u010di\u0173 iki pat 1990-\u0173j\u0173. Vietom ji pasi\u017eym\u0117jo strukt\u016bralistinei architekt\u016brai b\u016bdingais bruo\u017eais, kitais atvejais adaptavo dekoratyvias postmodernistines formas. Pasaulin\u0117je architekt\u016broje vyk\u0119 poky\u010diai iki nepriklausomyb\u0117s atgavimo da\u017enai pasikartodavo ir Lietuvos architekt\u016broje, tik kitame sociokult\u016briniame kontekste. XX\u00a0a. antrosios pus\u0117s architekt\u016bros teorij\u0173 lankstumas, menin\u0117s rai\u0161kos priemoni\u0173 gausa leido joms lygiaverti\u0161kai reik\u0161tis skirtingose politin\u0117se ir kult\u016brin\u0117se santvarkose. Moderniosios architekt\u016bros universalumas \u012fvairiuose kontekstuose \u012fgalino spr\u0119sti skirtingas u\u017eduotis, kartu suteik\u0117 teigiam\u0173 impuls\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s architekt\u016bros kryptims, pasi\u017eymin\u010dioms universalumu, transformacijomis, pritaikymo ir prisitaikymo galimyb\u0117mis.<\/p>\n

 <\/p>\n

Arch. dr. Algimantas Ma\u010diulis (jaunesnysis)<\/h1>\n
\"24<\/a>\"25<\/a><\/p>\n

\"3330_01_ma,123_k1600_dsc_2428_shiftn\"<\/a><\/p>\n

\"Yale-University-arts-complex-view-from-the-southeast-2008\"<\/a><\/p>\n

\"Kausta_Kriviu_namai\"<\/a><\/p>\n

\"meteliu<\/a><\/p>\n

\"miestprojektas<\/a><\/p>\n

\"mildos<\/a><\/p>\n

\"DCFC0035.JPG\"<\/a><\/p>\n

\"National_Gallery_East_Wing_by_Matthew_Bisanz\"<\/a><\/p>\n

\"Palace_of_Assembly_Chandigarh_2006\"<\/a><\/p>\n

\"projectdetails_General-Motors-Technical-Cente\"<\/a><\/p>\n

\"Rysiu<\/a><\/p>\n

\"stausko<\/a><\/p>\n

\"tipinis<\/a><\/p>\n

\"VRM\"<\/a><\/p>\n

\"1<\/a><\/p>\n

\"7<\/a><\/p>\n

\"8<\/a><\/p>\n

\"17<\/a><\/p>\n

\"18<\/a><\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Bendrame pasaulin\u0117s architekt\u016bros stili\u0173 ir kryp\u010di\u0173 raidos kontekste i\u0161siskiria visas XX am\u017eius\u00a0\u2013 tokio dinami\u0161kumo ir kaitos per vien\u0105 \u0161imtmet\u012f anks\u010diau niekada nebuvo. XX\u00a0a. architekt\u016bros gijos negalima priskirti kuriam nors pastato tipui, jud\u0117jimui, asmeniui, ji n\u0117ra nulemta kurios nors pramon\u0117s \u0161akos. Tai \u2013 id\u0117j\u0173 kaita, dinamika, nuolatinis nauj\u0173 koncept\u0173 srautas, socialini\u0173 jud\u0117jim\u0173, technini\u0173 galimybi\u0173 ir asmenybi\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[11],"tags":[],"views":166,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/532"}],"collection":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=532"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/532\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":558,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/532\/revisions\/558"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=532"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=532"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=532"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}