![\"\"](\"http:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/archiforma_2024_11_WEB-02-721x1024.jpg\"){kind=spacer}
<\/p>\n<\/p>\n
Pastarieji metai \u017eurnalui \u201eArchiforma\u201c buvo nelengvas i\u0161\u0161\u016bkis. Kadangi esame kult\u016brinis leidinys ir tiesiogiai priklausome nuo valstyb\u0117s finansavimo, jo negavus, leidyba i\u0161kart sutriko. Atsinaujinus Medij\u0173 r\u0117mimo fondui ir su didele Lietuvos architekt\u0173 s\u0105jungos pagalba i\u0161leidome dvigub\u0105 numer\u012f, skirt\u0105 2023 ir i\u0161 dalies 2024 metams. Tod\u0117l ir tema \u0161iame numeryje dviguba ir persipynusi tarpusavyje. Nagrin\u0117jamos temos: \u201eRegeneracija ir tvarumas Lietuvos architekt\u016broje\u201c bei \u201eArchitekt\u016brini\u0173 \u2013 urbanistini\u0173 konkurs\u0173 kokyb\u0117 ir savitumas\u201c.<\/p>\n
\nNuolatinis miest\u0173 tank\u0117jimas ir pl\u0117timasis veda \u017emonij\u0105 prie naujo architekt\u016bros suvokimo bei vertinimo. B\u016btent \u0161io suvokimo perteklinis susikoncentravimas \u012f energin\u012f efektyvum\u0105, bet ne \u012f tikr\u0105j\u012f tvarumo bei regeneracijos s\u0105vok\u0173 analizavim\u0105. \u201eSustainable development\u201c s\u0105voka, vartojama tarptautiniame kontekste, Lietuvoje neturi tikslaus vertimo i\u0161 angl\u0173 kalbos, d\u0117l \u0161ios prie\u017easties ji yra da\u017enai klaidingai suprantama ir vartojama. I\u0161ai\u0161kinta tik tai, kad skirtinguose kontekstuose juo \u012fvardijamos nelygiavert\u0117s s\u0105vokos: tvarus, darnus, subalansuotas, vystymas, pl\u0117tra. \u0160iuo metu moderni architekt\u016bra jau yra suprantama ne tik kaip modernios, nesvarios formos architekt\u016bra, bet kaip \u201e\u017ealia\u201c ir subalansuota statyba. Statyba, kuri atsi\u017evelgia \u012f gamt\u0105, nat\u016bral\u0173 jos i\u0161saugojim\u0105 ar aplinkos sutvarkym\u0105, nekenkia estetiniam aplinkos gro\u017eiui ir sujungia architekt\u016brin\u0117s i\u0161rai\u0161kos formas su estetiniu gamtos \u012fvaizd\u017eiu. Taip pat yra atsi\u017evelgiama \u012f \u017emoni\u0173 poreikius ir nepamir\u0161tama ateities kart\u0173. Taip yra deklaruojama \u012fvairiuose tinklalapiuose apie tvari\u0105 pl\u0117tr\u0105 ir net kai kuriose projektavimo \u012fmon\u0117se. Ta\u010diau nors deklaruojami energiniai \u2013 ekonominiai siekiai, tiek urbanistin\u0117, tiek architekt\u016brin\u0117 kokyb\u0117 da\u017enu atveju lieka antrame plane, nes s\u0105vok\u0173 interpretavimas praktikuojamas gana da\u017enu atveju.
\nKad apibr\u0117\u017et\u0173 s\u0105vok\u0105 \u201etvarioji architekt\u016bra\u201c, visos i\u0161sivys\u010diusios pasaulio \u0161alys sudarin\u0117ja projektavimo vadovus, vertinimo sistemas, metodus, \u012f kuriuos atsi\u017evelg\u0119 architektai, projektuotojai, dizaineriai kuria gyvenam\u0105j\u0105 aplink\u0105. Forma turi i\u0161reik\u0161ti \u017einias. Objekto forma susidaro i\u0161 \u017eini\u0173 ir technologij\u0173, kurias architektas turi \u012fgauti prie\u0161 prad\u0117damas k\u016brybos proces\u0105. Europos S\u0105junga ir kitos \u0161alys darn\u0173 ir tvar\u0173 vystym\u0105 traktuoja kaip politin\u0119 a\u0161\u012f. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties yra vykdomi tyrimai, kuri\u0173 metu norima i\u0161siai\u0161kinti, kaip pasiekti auk\u0161\u010diausi\u0105 tvarumo lyg\u012f architekt\u016broje ir sukurti darni\u0105 visuomen\u0119. Norint sukurti tvari\u0105, subalansuot\u0105 gyvenam\u0105j\u0105 architekt\u016br\u0105 reikia vystyti pastato gyvavimo cikl\u0105, apimant\u012f pastato planavim\u0105 ir utilizavim\u0105 ar regeneravim\u0105. Taigi, tvarios architekt\u016bros vystymo tikslas n\u0117ra vien suderinti ekonomin\u012f augim\u0105, bet b\u016btina atsi\u017evelgti \u012f \u017emogaus poreikius ir pasiekti gamtos i\u0161tekli\u0173, suvartojamos energijos, maisto, transporto, efektyvaus b\u016bsto naudojimo kompromis\u0105. Svarbu u\u017etikrinti palankias gyvenimo s\u0105lygas ateitiems kartoms, negriaunant ekologin\u0117s pusiausvyros, kuri\u0105 dabar der\u0117t\u0173 atkurti, ir u\u017etikrinti socialin\u0119 pa\u017eang\u0105.
\nDar viena itin aktuali tema \u2013 nuolatin\u0117 architekt\u016bros regeneracija ir esam\u0173 pastat\u0173 pritaikymas naujiems poreikiams. Tai glaud\u017eiai susij\u0119 ir su architekt\u016briniais konkursais, kuriuose pristatom\u0173 objekt\u0173 inovatyvumas tur\u0117t\u0173 \u017eenkliai keisti tiek tvari\u0105j\u0105, tiek urbanistin\u0119 aplink\u0105.
\nIdentiteto paie\u0161kos \u0161iandieniame pasaulyje yra gana opi ir aktuali tema, taip pat galima \u0161i\u0105 tem\u0105 analizuoti ir architekt\u016bros kontekste. Architekt\u016bra apima daugel\u012f k\u016brybos proces\u0173, drauge ji \u2013 reprezentuojantis \u0161al\u012f, miest\u0105, vietov\u0119 objektas, tod\u0117l savivokos klausimai \u010dia reik\u0161mingi ne tik jos k\u016br\u0117jams, bet ir vartotojams. Nacionalinio identiteto, arba tapatumo, klausimas tampa ypa\u010d aktualus globalizacijos s\u0105lygomis, ypa\u010d tokiose s\u0105lyginai jaunose valstyb\u0117se kaip Lietuva. Lietuva, istori\u0161kai nuolat buvusi tarp Ryt\u0173 ir Vakar\u0173, netur\u0117jo galimyb\u0117s nuosekliai vystyti konceptualios savo tapatumo sampratos ir i\u0161rai\u0161kos, ta\u010diau tautin\u0117s savimon\u0117s paie\u0161kos architekt\u016broje yra jau\u010diamos tiek ankstesniuose istoriniuose laikotarpiuose, tiek ir dabar. \u0160ia tema norima giliau analizuoti dabartyje vykstan\u010dius procesus: itin didelis kiekis architekt\u016brini\u0173-urbanistini\u0173 konkurs\u0173, kelia ne tik kokyb\u0117s, bet ir architekt\u016brinio-urbanistinio identiteto klausim\u0105. Vien per einamuosius metus buvo paskelbta daugiau nei 10 \u0161vietimo \u012fstaig\u0173 architekt\u016brini\u0173 konkurs\u0173, ta\u010diau j\u0173 kokyb\u0117s ir identiteto analiz\u0117 labai ribota. \u017durnale b\u016bt\u0173 siekiama analizuoti konkurs\u0173 u\u017eduodam\u0105 identiteto \u2013 vietos savitumo ir kokyb\u0117s klausim\u0105. Taip pat itin svarbi ir dar ma\u017eai nagrin\u0117ta tema \u2013 visuomen\u0117s dalyvavimas ankstyvose architekt\u016bros \u2013 urbanistikos k\u016brybos stadijose. Ar tai u\u017etikrina kokyb\u0117s bei savito identiteto atsiradim\u0105, ar, prie\u0161ingai \u2013 j\u012f globalizuoja? Tema \u0161iuo metu yra itin aktuali ir daugiasluoksn\u0117, tiriamieji straipsniai gal\u0117t\u0173 prisid\u0117ti ir prie architekt\u016brini\u0173 bei urbanistini\u0173 konkurs\u0173 kokyb\u0117s gerinimo j\u0173 u\u017eduoties stadijoje.
\nApie abi vedam\u0105sias temas ra\u0161o Augustas Makrickas, nagrin\u0117jantis tiek urbanistinius poky\u010dius, tiek konkursus ir j\u0173 realizacijas. Tem\u0105 papildo ir Monikos Lio\u010dait\u0117s-Raubickien\u0117s diskusija su KILD architektais, pristatant projekt\u0105 nuo konkurso prad\u017eios iki realizacijos, nagrin\u0117jant tiek urbanistin\u012f, tiek architekt\u016brin\u012f kontekst\u0105.
\nAntrasis met\u0173 numeris prat\u0119s tem\u0105 apie architekt\u016brinius \u2013 urbanistinius konkursus ir bus i\u0161leistas \u0161i\u0105 \u017eiem\u0105.<\/p>\n
Gero skaitymo!
\nVyr. Redaktor\u0117
\nGreta Trapikien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pastarieji metai \u017eurnalui \u201eArchiforma\u201c buvo nelengvas i\u0161\u0161\u016bkis. Kadangi esame kult\u016brinis leidinys ir tiesiogiai priklausome nuo valstyb\u0117s finansavimo, jo negavus, leidyba i\u0161kart sutriko. Atsinaujinus Medij\u0173 r\u0117mimo fondui ir su didele Lietuvos architekt\u0173 s\u0105jungos pagalba i\u0161leidome dvigub\u0105 numer\u012f, skirt\u0105 2023 ir i\u0161 dalies 2024 metams. Tod\u0117l ir tema \u0161iame numeryje dviguba ir persipynusi tarpusavyje. Nagrin\u0117jamos temos: \u201eRegeneracija […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5,9,23,49,11,4],"tags":[],"views":43,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/3167"}],"collection":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=3167"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/3167\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3168,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/3167\/revisions\/3168"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=3167"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=3167"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=3167"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}