{"id":3158,"date":"2024-09-22T10:59:06","date_gmt":"2024-09-22T08:59:06","guid":{"rendered":"https:\/\/archiforma.lt\/?p=3158"},"modified":"2025-01-06T11:50:11","modified_gmt":"2025-01-06T09:50:11","slug":"kopa-architects","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/archiforma.lt\/?p=3158","title":{"rendered":"\u201eKOPA architects\u201c"},"content":{"rendered":"

\"\"<\/a><\/p>\n

Architekt\u016bros biuro bendrak\u016brius, architektus Gintar\u0119 Kabalin\u0119, Andri\u0173 Serapin\u0105, Andri\u0173 Pakul\u012f ir Vitalij\u0173 Rudok\u0105 kalbina Dalia Tra\u0161kinait\u0117.<\/p>\n

Kaip kilo mintis sukurti savo biur\u0105, kaip susib\u016br\u0117te \u012f komand\u0105?<\/strong><\/p>\n

Gintar\u0117: visi mok\u0117m\u0117s Vilniaus Gedimino technikos universitete, o j\u012f baig\u0119 dirbome skirtinguose biuruose, kaup\u0117me patirt\u012f, praktik\u0105, kol galiausiai po penkeri\u0173 met\u0173 sugalvojome susiburti ir dalyvauti tarptautiniame konkurse, kuriame mums pasisek\u0117 ir konkursinis darbas gavo atskir\u0105 pamin\u0117jim\u0105 (honorable mention). Buvome laimingi \u0161iuo pasiekimu ir tai paskatino pagalvoti apie tai, kad drauge galime padaryti daugiau negu tik vien\u0105 konkurs\u0105. Tur\u0117jome energijos, k\u016brybinio potencialo, kur\u012f nor\u0117jome paversti \u012f k\u0105 nors ap\u010diuopiamo, gyvo.
\nAndrius S.: mes ir po studij\u0173 vis pasikalb\u0117davome, kad gal kada reik\u0117t\u0173 susiburti \u012f komand\u0105.
\nVitalijus: visada tur\u0117jome mint\u012f, kad reik\u0117t\u0173 sukurti savo architekt\u0173 biur\u0105, bet ne\u017einojome, kas su kuo ir kaip.
\nAndrius S.: dirbome skirtinguose biuruose, skirtinguose miestuose. Mes su Vitalijumi \u2013 Vilniuje, Gintar\u0117 su Andriumi \u2013 Klaip\u0117doje. Konkursas buvo tik toks mini testas, kuris mus galiausiai ir sutelk\u0117.<\/p>\n

<\/p>\n

Kaip kaup\u0117te praktik\u0105 prie\u0161 \u012fkurdami savo biur\u0105?<\/strong>
\nAndrius S.: kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 po universiteto ar praktikos Lietuvoje ar u\u017esienyje (a\u0161 su Gintare atlikome praktik\u0105 Danijoje, Vitalijus \u2013 Olandijoje) dirbome \u012fvairiuose lietuvi\u0161kuose biuruose.
\nGintar\u0117: tur\u0117jome sukaup\u0119 tikrai nema\u017eai praktikos dirbdami Lietuvoje, bet i\u0161vykos svetur prapl\u0117t\u0117 akirat\u012f ir suformafo specifinius po\u017ei\u016brius \u012f architekt\u016br\u0105.<\/p>\n

Kaip pasidalijate atsakomyb\u0117mis? Kokia j\u016bs\u0173 vidin\u0117 darbo strukt\u016bra? Viena j\u016bs\u0173 biuro dalis Vilniuje, kita \u2013 Klaip\u0117doje, kaip sekasi suvaldyti procesus tarp dviej\u0173 biuro lokacij\u0173?<\/strong>
\nAndrius P.: viena i\u0161 m\u016bs\u0173 biuro stiprybi\u0173 ir i\u0161skirtinum\u0173, kad dirbame dviejose vietose \u2013 Vilniuje ir Klaip\u0117doje.
\nGintar\u0117: mes visi keturi esame biuro \u012fk\u016br\u0117jai, galb\u016bt tai gali atrodyti chaoti\u0161ka, bet mums pavyksta puikiai pasidalyti darbais ir atsakomyb\u0117mis, kiekvienas turime savo sritis, kurias kuruojame ir kurioms atstovaujame. Kadangi dirbame dviejuose miestuose, turime nema\u017eai nuotolini\u0173 diskusij\u0173, id\u0117j\u0173 pristatym\u0173, reikaling\u0173 projekt\u0173 i\u0161gryninimui. Pagalba vienas kitam i\u0161 skirting\u0173 specifini\u0173 sri\u010di\u0173, kuriose esame stipriausi, mums labai padeda tobulinti projektus ir pasiekti geriausi\u0173 rezultat\u0173.
\nAndrius S.: rengdami projekt\u0105 pasiskirstome taip, kad vienas i\u0161 m\u016bs\u0173 b\u016bt\u0173 projekto vedantysis, o kitas pagalbinis. Projekto koncepcijos vystymo stadija da\u017eniausiai vyksta 1-2 \u017emoni\u0173 galvose, o pristatydami id\u0117j\u0105 visiems, stengiam\u0117s \u012fsiklausyti \u012f koleg\u0173 komentarus ir taip kilstel\u0117ti projekto lyg\u012f.
\nAndrius P.: nors i\u0161 prad\u017ei\u0173 id\u0117j\u0105 pl\u0117toja vienas ar du komandos nariai, toliau \u012f tai \u012fsijungia bendras k\u016brybinis protas. Diskutuojant projektas pakoreguojamas tikslingiau, nes vienam u\u017esibuvus prie jo galima nebepasteb\u0117ti reik\u0161ming\u0173 dalyk\u0173, kuriuos lengvai pastebi tie, kurie pa\u017ei\u016bri \u0161vie\u017eia akimi.
\nGintar\u0117: I\u0161girsdami koleg\u0173 komentarus, ne tik tobuliname projekt\u0105, ta\u010diau tobul\u0117jame ir patys. Pasteb\u0117jimai i\u0161 skirtingas kompetencijas turin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 kaskart praple\u010dia akirat\u012f. Tur\u0117ti komand\u0105 \u2013 didel\u0117 vertyb\u0117 ir prana\u0161umas.
\nAndrius S.: kalbant apie projekt\u0173 koncepcij\u0173 k\u016brim\u0105, pastebiu, kad tada, kai asmeni\u0161kai nesiseka, ka\u017ekas \u012f\u0161oka \u012f bendr\u0105 proces\u0105 ir padeda \u012f visk\u0105 pa\u017ei\u016br\u0117ti naujai. Mes visi stengiam\u0117s, kad kiekvienas \u012fd\u0117t\u0173 nors kok\u012f ind\u0117l\u012f \u012f projekt\u0105 ar bent intelektualiai pasi\u017ei\u016br\u0117t\u0173 i\u0161 \u0161alies.<\/p>\n

Kokiomis priemon\u0117mis dirbate komandoje, kuriate id\u0117jas?<\/strong>
\nGintar\u0117: dar prie\u0161 pradedant eskizuoti id\u0117j\u0105, labai svarbus momentas \u2013 pokalbis su u\u017esakovu, jo poreiki\u0173 bei nor\u0173 i\u0161girdimas, bendra diskusija ir i\u0161 esm\u0117s susipa\u017einimas su juo, \u017einojimas, kam tu projektuoji, nes galutinis rezultatas atiteks b\u016btent jam.
\nAndrius P.: mes, kaip s\u0105lyginai jauna \u012fmon\u0117, turime patirtis i\u0161 t\u0173 \u012fstaig\u0173, kuriose prie\u0161 tai dirbome, tod\u0117l ir savo \u012fmon\u0117je bandome \u012fdiegti tam tikrus b\u016bdus, pavyzd\u017eiui, ir apklausas. Technin\u0117 u\u017eduotis arba klausimynas yra svarbu, nes tada, kai tai darai nebe pirm\u0105 kart\u0105, puikiai \u017einai, kokie klausimai pad\u0117s ai\u0161kinantis u\u017eduot\u012f, kad u\u017eklausus bus lengviau d\u0117lioti projektin\u012f pasi\u016blym\u0105, formuluoti technin\u0119 prad\u017ei\u0105.
\nGintar\u0117: taip pat vienas i\u0161 proceso \u012franki\u0173 koncepcijos k\u016brime \u2013 prezentacijos, kurioms atiduodame daug sav\u0119s, nor\u0117dami, kad jos b\u016bt\u0173 ai\u0161kios u\u017esakovui, esteti\u0161kos ir tapt\u0173 projekto atspirties ta\u0161ku.
\nVitalijus: labai palengvina proces\u0105, kai u\u017esakovas b\u016bna pats pasiruo\u0161\u0119s: pasirink\u0119s analog\u0173, pavyzd\u017ei\u0173.<\/p>\n

O tai daugiau padeda ar vis d\u0117lto gali net ir pakenkti?<\/strong>
\nAndrius P.: kalbant apie priva\u010di\u0173 gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173 projektavim\u0105, smagu, kai u\u017esakovas ateina \u017einodamas kokias nors abstrak\u010dias detales, kokio stiliaus objekto nori, bet neateina su parei\u0161kimu, kad nori b\u016btent \u0161itokio pastato.
\nGintar\u0117: kartais gali apsirikti galvodamas, kad labai gerai juos pa\u017e\u012fsti ir i\u0161 anksto spr\u0119sdamas kokios gyvenamosios aplinkos jiems reikia. Tad kartais tie analogai gali tikrai pagelb\u0117ti atskleid\u017eiant u\u017esakov\u0173 norus. Neretai u\u017e labai ekstravaganti\u0161k\u0173 \u017emoni\u0173 slypi ramyb\u0117s i\u0161siilg\u0119 \u017emon\u0117s.<\/p>\n

Klausimynas \u2013 pati prad\u017eia, o kas toliau?<\/strong>
\nAndrius P.: kiekvienas dirbame individualiai, asmeni\u0161kai mano pirminiai eskizai gimsta i\u0161analizavus urbanistin\u0119 situacij\u0105, o kalbant apie architekt\u016brini\u0173 sprendini\u0173 paie\u0161k\u0105, dabar turint technologinius \u012frankius galima pasidaryti galyb\u0119 variant\u0173, o tada i\u0161 j\u0173 i\u0161sirinkti teisingiausi\u0105.
\nVitalijus: kartais tiek koncepcijos variant\u0173 prisidarome su \u012fvairiomis form\u0173 variacijomis, kad man tai primena knyg\u0105 \u201e1001 building forms\u201c (red. Kokia tiksliai knyga), kurioje pristatytos beveik visos \u012fmanomos t\u016bri\u0173 kompozicijos. T\u0173 galim\u0173 sukurti variant\u0173 pilnas laukas sutelktas viename faile, ku-riuos ap\u017ei\u016bri ir renkiesi tinkamiausi\u0105.
\nGintar\u0117: tada turi argument\u0105 u\u017esakovui, kuris sako, \u201eo gal pabandom dar tok\u012f variant\u0105?\u201c, o tu gali ramiai atsakyti, kad \u0161itas jau bandytas.<\/p>\n

Kaip vertinate pas jus \u012f komand\u0105 ateinan\u010dius jaunus architektus? Ar Lietuvos auk\u0161tosios mokyklos tinkamai rengia architektus? Ar at\u0117j\u0119 jauni \u017emon\u0117s pateisina j\u016bs\u0173 l\u016bkes\u010dius? Kokia j\u016bs\u0173 patirtis dirbant su jais?<\/strong>
\nGintar\u0117: na, mes kaip jauna \u012fmon\u0117 dar tiek daug praktikos su jaunais, studijuojan\u010diais architektais neturime, bet susidurti j\u0173 profesin\u0117s praktikos metu teko, ta\u010diau to susidaryti platesniam vaizdui dar neu\u017etenka.
\nAndrius P.: Klaip\u0117doje ir Vilniuje tur\u0117jome po praktikant\u0119, vien\u0105 paskui pri\u0117m\u0117me \u012f darb\u0105, \u012fsp\u016bdis tikrai geras, abi labai \u0161aunios.
\nGintar\u0117: tikrai, tie jauni \u017emon\u0117s labai iml\u016bs naujov\u0117ms, supranta u\u017eduotis kuo puikiausiai.
\nAndrius S.: jau\u010dia poreik\u012f mokytis, nori i\u0161mokti k\u0105 nors naujo, gilinasi \u012f problemas, klausia, jei ko nors ne\u017eino, nes\u0117di u\u017esidar\u0119 ir bijo, nes \u010dia ka\u017ekas vir\u0161esnio, direktorius ka\u017ek\u0105 blogo pasakys. Universitetas parengia m\u0105styti konceptualiai, kad tur\u0117tum pajautim\u0105, ten praktikuojiesi teori\u0161kai, o \u010dia ateini pasimokyti rimt\u0173 dalyk\u0173.
\nAndrius P.: na, universitete studentai taip pat sprend\u017eia rimtus kompozicinius, architekt\u016brinius klausimus, bet tas nuobodusis, techninis darbas \u012fgyjamas praktikoje. Kaip sukomplektuoti byl\u0105, universitete mokytis n\u0117ra tikslo. Mes irgi, tik at\u0117j\u0119 \u012f darbo rink\u0105 prie\u0161 10 met\u0173, tur\u0117jome savo k\u016brybin\u012f baga\u017e\u0105, o darbdavys i\u0161mok\u0117 t\u0173 pagrindini\u0173 princip\u0173, kuriais gal\u0117jome prad\u0117ti dirbti ne tik brai\u017eydami projektini\u0173 pasi\u016blym\u0173 lygio br\u0117\u017einius, bet ir daugiau prisid\u0117ti prie platesnio lygmens architekt\u016bros darbo. Dabar t\u0105 patirt\u012f galime perduoti ir jaunajai kartai, ateinan\u010diai dirbti pas mus.
\nGintar\u0117: mane maloniai nustebino praktikan\u010di\u0173 pasakojimai, kaip \u0161iandienis universitetas studentams organizuoja i\u0161vykas \u012f u\u017esien\u012f. Anks\u010diau man tai atrod\u0117 kaip svajon\u0117, o dabar jie realiai va\u017eiuoja su savo grupe, tyrin\u0117ja miest\u0105, o paskui rengia kursin\u012f projekt\u0105. Kai turi galimyb\u0119 va\u017eiuoti su d\u0117stytoju, kuris tau rekomenduoja analizavimo metodik\u0105, pasako, \u012f k\u0105 vert\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f, kai tu matai ne tik vien\u0105 savo miest\u0105, bet gali panagrin\u0117ti platesn\u012f tarptautin\u012f kontekst\u0105, man tai atrodo tikrai puikus edukacinis \u017eingsnis.
\nAndrius P.: ir jie tikrai dr\u0105sesni, nebijo klausti, o padar\u0119 klausia, k\u0105 daryti toliau, reikalui esant nori pasikonsultuoti, nelaukia, kol ka\u017ekas prieis ir paklaus, \u2013 imasi iniciatyvos patys.
\nGintar\u0117: taip pat ai\u0161kiai komunikuoja, kas jiems suprantama, o kas ne, nori labai ai\u0161ki\u0173 u\u017eduo\u010di\u0173, sako, kad universitete viskas platu, o \u010dia konkreti u\u017eduotis, kuri\u0105 gali suprasti ir nesunkiai \u012fvykdyti. Ai\u0161ku, reikia dar palaukti ir pamatyti, kaip tie \u017emon\u0117s po penkeri\u0173 met\u0173 patys sau kels u\u017eduotis ir kaip su jomis tvarkysis.<\/p>\n

Turb\u016bt dirbdami ankstesn\u0117se \u012fmon\u0117se mok\u0117t\u0117s ir i\u0161 j\u0173 klaid\u0173, kuri\u0173 dabar nedarote bendraudami \u012fmon\u0117s viduje?<\/strong>
\nAndrius P.: \u017einoma, remdamasis ta ankstesne savo praktika, dabar tam tikrus dalykus stengiesi daryti kitaip.
\nGintar\u0117: normalu, kad m\u0105stai, kaip tu nori komunikuoti komandoje ir koki\u0105 darbin\u0119 aplink\u0105 kurti.
\nVitalijus: bet kartu, \u017einau, kad yra toki\u0173 biur\u0173, kur vis dar ry\u0161kus hierarchi\u0161kumas, gausu \u012fsakmaus bendravimo ir bendro atmosferos \u0161altumo, tod\u0117l, pasiklausius tokiose vietose dirban\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 pasidalijim\u0173, labai li\u016bdna pasidaro.
\nAndrius S.: vienas i\u0161 mano asmenini\u0173 tiksl\u0173 \u2013 u\u017eauginti savo biure ger\u0105 specialist\u0105, kuris matyt\u0173 potencial\u0105 mokytis i\u0161 m\u016bs\u0173 ir nesvarstyt\u0173 eiti kitur, galvodamas, kad ten jis \u012fgis geresn\u0117s patirties, informacijos. Stengiesi maloniai su juo elgtis, b\u016bti draugi\u0161kas, lygus su juo, nestatydamas sav\u0119s \u012f auk\u0161tesn\u0119 pozicij\u0105, nes mes visi i\u0161 esm\u0117s esame lyg\u016bs.
\nGintar\u0117: darbe praleid\u017eiame didel\u0119 dal\u012f laiko, tad jaustis darbe gerai \u2013 svarbu. Darbuotojai renkasi biur\u0105 ne tik pagal nuveiktus darbus, bet ir pagal darbo kult\u016br\u0105.<\/p>\n

Kaip manote, koks yra architekto vaidmuo visuomen\u0117je ir kokios jo, kaip formuojan\u010dio miesto ir \u017emoni\u0173 gyvenim\u0105, atsakomyb\u0117s?<\/strong>
\nAndrius P.: na, kaip ir sakai, dirbame t\u0105 darb\u0105, kuris formuoja miest\u0105, ir tie sprendimai n\u0117ra laikini, jie tur\u0117s \u012ftakos ir po 50 met\u0173, tod\u0117l turi atsakyti. Asmeniniu po\u017ei\u016briu, pirmiausia kaip architektas tu teiki projektavimo paslaug\u0105, nes pas tave ateina u\u017esakovas \u2013 fizinis ar juridinis asmuo, ar savivaldyb\u0117, ir pirmin\u0117 tavo pareiga atliepti u\u017esakovo sumanym\u0105, i\u0161pildyti jo norus, kiek tai koreliuoja su teis\u0117s aktais ir pan. \u0160iame procese turi atsi\u017evelgti ir \u012f profesin\u0119 etik\u0105 bei \u012f socium\u0105, o tai tampa labai pla\u010dia tema. Architekt\u016bros bei urbanistikos interes\u0173 laukas yra labai platus, o tu bandai visame \u0161iame kontekste laviruoti, kad ir u\u017esakovas b\u016bt\u0173 patenkintas, i\u0161pildyti reikalavimai, rodikliai ir kartu visuomen\u0117 skepti\u0161kai nereaguot\u0173 \u012f tavo k\u016brin\u012f. Na, saky\u010diau dabartin\u0117s vie\u0161inimo proced\u016bros prisideda prie interes\u0173 lauk\u0173 suderinimo, kai turi galimyb\u0119 \u012fsiklausyti \u012f visuomen\u0117s keliamus klausimus bei pasi\u016blymus, juos argumentuotai apsvarstyti ar priimti, nepriimti, koreguojant projektinius pasi\u016blymus. Ir \u0161iaip, ne\u017einau, ar architekto atsakomyb\u0117 yra projektuoti tik gra\u017eius pastatus. Tie pastatai turi b\u016bti ir funkci\u0161kai teisingi, ir prieinami, ne tik gra\u017e\u016bs.
\nGintar\u0117: suprojektavus ir realizavus pastatus, formuoji tendencijas ir esi atsakingas u\u017e savo k\u016bryb\u0105. Taip pat architektas yra atsakingas u\u017e \u0161vietim\u0105, kuris vyksta ne tik vie\u0161inant projekt\u0105, bet ir supa\u017eindinant visuomen\u0119 su sukurto pastato verte. Kuo daugiau kalbi apie tai, tuo lengviau \u017emon\u0117ms suprasti ir pamatyti pastat\u0173 ar kompleks\u0173 vert\u0119, o tai gali suma\u017einti rizik\u0105 i\u0161kilti konfliktui.
\nAndrius P.: taip, prie \u0161viet\u0117ji\u0161kos veiklos prisideda ir Architekt\u016bros fondo projektai: \u201eOpen House Vilnius\u201c, \u201ePastatai kalba\u201c, \u201eKeliaujan\u010dios architekt\u016bros dirbtuv\u0117s\u201c, nes jie padeda parodyti miestui t\u0105 architekt\u016bros vert\u0119.<\/p>\n

Tai architektas yra kaip mediatorius tarp \u012fvairiausi\u0173 sri\u010di\u0173 projektavimo procese?<\/strong>
\nAndrius S.: taip, architektas tampa psichologu, sociologu, filosofu, statybininku, turi laviruoti tarp daug sudedam\u0173j\u0173 proceso dali\u0173 ir pasiekti miestui geriausi\u0105 rezultat\u0105, kad visi b\u016bt\u0173 kiek \u012fmanoma patenkinti. Jei tas pastatas funkcionuoja, n\u0117ra apleistas, vadinasi, \u012fvykdei savo tiksl\u0105.<\/p>\n

Sprend\u017eiant i\u0161 tvarumo klausim\u0173 pl\u0117tojimo, atrodyt\u0173, kad pastat\u0173 rekonstravimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti viena i\u0161 esmingesni\u0173 gyvybingo miesto k\u016brimo kryp\u010di\u0173. Kaip matote miesto ateit\u012f \u0161iuo aspektu?<\/strong>
\nAndrius S.: a\u0161 many\u010diau, pastato rekonstravimas, kai panaudoji esamas konstrukcijas ir sukuri prid\u0117tin\u0119 vert\u0119 esamam pastatui, \u017ei\u016brint \u012f u\u017estatym\u0105, yra vienintelis kelias.
\nAndrius P.: svarbus ir ekonominis \u012fsivertinimas, jei tau pigiau nugriauti pastat\u0105 ir tam tu ma\u017eiau i\u0161tekli\u0173 i\u0161naudoji. Ai\u0161ku, priklauso nuo situacijos.
\nAndrius S.: matai, tas pigiau gali b\u016bti dvejopai matomas: gal \u017ei\u016brint lauke bus pigiau, bet prad\u0117si griauti ir nebebus pigiau. B\u016btent tvarumo perspektyvoje \u017ei\u016brint \u012f ateit\u012f nei\u0161vengiamai ateina sprendimas prikelti esamus pastatus.
\nAndrius P.: Na, pavyzd\u017eiui, gerai \u017einomoje \u201eMe-melio miesto\u201c teritorijoje buvo sand\u0117li\u0173, nebepritaikom\u0173 naujai funkcijai, nes nelabai buvo galima juos tipologi\u0161kai pritaikyti, tada pasirenkamas kvartalo konversijos kelias, kur tvarumo klausimai sprend\u017eiami kitaip ir neb\u016btinai i\u0161saugojant esamas konstrukcijas.
\nAndrius S.: svarbu ir tai, kaip miestas priims t\u0105 teritorij\u0105, \u0161iuo atveju teritorija yra prabangi ir j\u0105 reikia konvertuoti \u012f didelio intensyvumo teritorij\u0105. Ai\u0161ku, kad \u0161ie pasirinkimo keliai priklauso nuo situacijos.<\/p>\n

Kokias \u0161iuolaikinio miesto problemas, i\u0161\u0161\u016bkius projektuodami \u012f\u017evelgiate? Galb\u016bt ne tik lokalias, bet ir globalias?<\/strong>
\nAndrius P.: mano suvokimu, \u0161i tema yra be galo plati. Na, vienas t\u0173 klausim\u0173 \u2013 didesnis Lietuvos miest\u0173 intensyvumas ir tankumas. Yra esamos infrastrukt\u016bros, transporto, socialin\u0117s infrastrukt\u016bros problemos, nes tr\u016bksta dar\u017eeli\u0173, mokykl\u0173, tada prasideda projektavimas ne \u017emon\u0117ms, o automobiliams. \u017dmon\u0117s, gyvenantys u\u017emiestyje, siekdami patenkinti socialinius poreikius vyksta \u012f miesto centr\u0105. Ten ir pramogos, ir darbas, o vykstant automobiliu i\u0161kyla automobilio pastatymo klausimai ir pan. Manau, kad daugiau d\u0117mesio reik\u0117t\u0173 skirti miesto pocentri\u0173 formavimui, ai\u0161ku, taip pat tankinti bei intensyvinti miesto u\u017estatym\u0105 ir tai daryti apgalvotai, pagr\u012fstai. Kalbant apie pastat\u0105, pereinant nuo miesto urbanistin\u0117s strukt\u016bros, kvartalo, taip pat svarbu jo daugiafunkci\u0161kumas. Pastato daugiafunkci\u0161kumas suteikia jam ne tik papildom\u0173 funkcij\u0173, bet ir ver\u010di\u0173, kartu ir kvartalui, urbanistinei strukt\u016brai \u2013 daugiau gyvybingumo. Pavyzd\u017eiui, Klaip\u0117doje, min\u0117tame \u201eMemelio miesto\u201c projekte, numatomi ne tik gyvenamieji, prekybos, administraciniai pastatai, vie\u0161bu\u010diai ir pan. Nors \u010dia vienas kvartalas, jame telpa gausyb\u0117 funkcij\u0173, taip pat ir Vilniaus Paupyje. Toje teritorijoje gali ir dirbti, ir gyventi. Jei gyveni miegamajame rajone, savo aplinkoje matai tik savo miegam\u0105j\u0105 viet\u0105.
\nAndrius S.: bet ta teritorija tampa negyva 8\u201317 val., o kita \u2013 gyva tuo pa\u010diu metu, o paskui jos apsikei\u010dia vietomis. Kalb\u0117dami apie daugiafunkci\u0161kum\u0105 norime pasakyti, kad tas rajonas, kvartalas ar pastatas turi b\u016bti gyvas vis\u0105 dien\u0105 vienokiu ar kitokiu lygiu, k\u0105 dabar pasaulio architektai ir akcentuoja. Pastatas ar kvartalas neturi b\u016bti vienos paskirties. \u017di\u016brint \u012f geras praktikas, grei\u010diausiai tai senamies\u010diai, kurie susiformavo nat\u016braliai ir pama\u017eu, kur funkcijos neatribojamos, o sujungiamos. Pavyzd\u017eiui, Vilniaus atveju, projektuojant daugiabut\u012f, siekiant didesnio jo gyvybingumo, leid\u017eiamas didesnis intensyvumas. Matosi ir tos geros tendencijos miesto pl\u0117trai, skatinan\u010dios atsisakyti monofunkci\u0161kumo gyvenamuosiuose rajonuose. Man atrodo, kad ir pasaulyje yra t\u0173 pa\u010di\u0173 problem\u0173, kai modernizmo eroje daug d\u0117mesio skirta automobili\u0173 aik\u0161teli\u0173 projektavimui, bet kartu yra ir ger\u0173j\u0173 praktik\u0173 kaip Kopenhaga, Amsterdamas, kurie rodo, kad galima ir kitaip, atsisakant automobili\u0173, ir tai veikia, nes \u017emon\u0117s tuo patenkinti. \u0160ia linkme min\u0117ti miestai prad\u0117jo jud\u0117ti jau prie\u0161 30 met\u0173, tad mums juos dar reikia laiko pasivyti. Matome, kad miest\u0173 administracijos tokius procesus jau prad\u0117jusios daryti, tad rezultatus pamatysime ir mes. Tas miest\u0173 daugiacentri\u0161kumas \u2013 labai svarbus, nes jeigu \u017emon\u0117s gal\u0117t\u0173 leisti laik\u0105 ne tik viename miesto centre, bet ir savo centriukuose, atsirast\u0173 nauja t\u0173 teritorij\u0173 kokyb\u0117.
\nAndrius P.: Sveikintina, kai architektai bei vystytojai pagalvoja apie kitas funkcijas, pavyzd\u017eiui, komercines ar vie\u0161osios paskirties. Bibliotekoje gali sutilpti ne tik pagrindin\u0117 jos paskirtis, bet ir bendruomen\u0117s centras, kult\u016bros erdv\u0117 ar kt. Kitas dalykas, kur\u012f galima \u012fvardyti kaip problem\u0105, nors ji daugiau socialin\u0117, bet architektai gali tur\u0117ti \u017eod\u012f sprendime \u2013 get\u0173 k\u016brimasis, segregacijos klausimas, kurio Lietuvoje n\u0117ra kaip kituose Europos miestuose, bet tai gali atsirasti po 10 met\u0173.<\/p>\n

O kokias lokalesnes problemas matote patys kurdami?<\/strong>
\nAndrius P.: kiekviename projekte susiduriame su klausimais ir i\u0161\u0161\u016bkiais, kuriuos reikia spr\u0119sti, ar tai b\u016bt\u0173 nenumatyti infrastrukt\u016bros klausimai, ar kiti.
\nGintar\u0117: kalbant apie proces\u0105, ne\u012fmanoma i\u0161vengti nesklandum\u0173, juos priimu kaip normal\u0173 proceso d\u0117men\u012f, kaip ir d\u017eiugias akimirkas, taip ir b\u0117das, kelian\u010dias didel\u012f galvos skausm\u0105. Tai tik vienas i\u0161 projekto etap\u0173. Taip pat galvoju ir apie kit\u0105 niuans\u0105 \u2013 kai gauni u\u017esakym\u0105 projektuoti u\u017e miesto ir pl\u0117sti j\u012f, atsiranda vidin\u0117 diskusija, nes puikiai suvoki, kad intensyvum\u0105 der\u0117t\u0173 kelti mieste, bet tuo pa\u010diu \u017einai, kad profesin\u0117 konkurencija irgi egzistuoja.<\/p>\n

Kokius savo projektus laikytum\u0117te reik\u0161mingiausiais?<\/strong>
\nGintar\u0117: kiekvienam i\u0161 m\u016bs\u0173 svarbiausias projektas yra skirtingas, bet vienas toks, kur\u012f tikrai verta pamin\u0117ti, \u2013 revitalizacijos (atgaivinimo) projektas Palangoje \u2013 \u201ePalangos a\u0161is\u201c. Pastat\u0173 komplekso, kriz\u0117s laikotarpiu 2008 metais pastatyto ir u\u017edaryto (o tai turb\u016bt skausmingiausia lemtis pastatui), kur\u012f tik po de\u0161imtme\u010dio, atsiradus ambicingam vystytojui, nuspr\u0119sta prikelti. Siekiant atgaivinti \u0161\u012f kompleks\u0105, visai m\u016bs\u0173 komandai teko sutelkti j\u0117gas, nes jis i\u0161siskyr\u0117 i\u0161 kit\u0173 m\u016bs\u0173 projekt\u0173 savo apimtimi nuo sklypo sutvarkymo iki interjero detali\u0173. Tai buvo labai kompleksi\u0161ka patirtis su projektavimo etap\u0173 \u012fvairialypi\u0161kumu bei kompleksi\u0161kumu, \u012ftraukiant \u012f proces\u0105 \u012fvairi\u0173 sri\u010di\u0173 profesionalus, menininkus. Projektas dar vis \u012fgyvendinimo stadijoje, bet jau matome rezultatus ir abi pus\u0117s \u2013 tiek vystytojai, tiek mes esame patenkinti, kad \u0161i buvusi mieste juoda d\u0117m\u0117 \u012fsigyveno, prad\u0117jo veikti, o tai turb\u016bt \u2013 did\u017eiausias laim\u0117jimas architektui. \u0160iuo atveju tikrai buvo ypatinga u\u017eduotis ir i\u0161\u0161\u016bkis, kaip didelio mastelio pastatus paversti jaukiais \u017emogui, nes kiekvienas nori b\u016bti tokioje aplinkoje, kur jau\u010diamas \u017emogi\u0161kas mastelis. Ai\u0161ku, negalime pamir\u0161ti ir savo vienbu\u010di\u0173 gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173, kurie yra ma\u017ei, bet juose id\u0117j\u0173, detali\u0173 sprendim\u0173 ir darbo sud\u0117ta tiek daug, kad sunku nuneigti j\u0173 svarb\u0105 mums.
\nAndrius S.: svarbus tampa ir pirmas realizuotas pastatas \u2013 prekybin\u0117s paskirties objektas \u010ciurlionio g., Druskininkuose, kurio vieta mieste yra gana svarbi. Mes d\u017eiaugiam\u0117s, kad projektuoti \u0161ioje vietoje patik\u0117jo mums, ir manome, kad pavyko pastat\u0105 tinkamai \u012ftraukti \u012f kontekst\u0105, i\u0161\u0117jo gana simpati\u0161ka gatv\u0117s i\u0161klotin\u0117.
\nAndrius P.: Rengiant Druskinink\u0173 projekt\u0105 buvo labai ai\u0161ki urbanistin\u0117 strukt\u016bra, kuri diktavo sprendimus naujam pastatui, ir mums pavyko \u012f t\u0105 urbanistin\u012f audin\u012f \u012fsilieti, sankry\u017eoje suformuojant kampin\u012f u\u017estatym\u0105. Projektuodami stengiam\u0117s, kad net ir pasikeitus pastato paskir\u010diai, nuomininkams, savininkams, jis neprarast\u0173 galimybi\u0173 keistis, konvertuotis, kalbant tiek apie \u0161\u012f pastat\u0105 Druskininkuose, tiek ir apie kitus m\u016bs\u0173 projektus.<\/p>\n

Kokiais principais reik\u0117t\u0173 vadovautis kuriant, kad pastatai tur\u0117t\u0173 i\u0161liekam\u0105j\u0105 vert\u0119 ir ateityje?<\/strong>
\nGintar\u0117: vis\u0173 pirma architekt\u016bra turi b\u016bti \u017emogi\u0161ko mastelio, nes galutinis jos vartotojas yra \u017emogus ir architekt\u016bra turi atliepti pagrindinius jo poreikius: fiziologinius, saugumo, socializacijos. Aplinka turi b\u016bti tokia, kad \u017emogus nor\u0117t\u0173 joje gyventi, tuomet ji bus gyvybinga. Jeigu suteiki pirmenyb\u0119 \u017emogui mieste b\u016bti, sukuri jam geras s\u0105lygas, tada jis jame ir bus, o masteli\u0161kumo tema jau daug nagrin\u0117ta, vienas toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 neseniai \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 i\u0161versta Jano Gehlo knyga \u201eMiestai \u017emon\u0117ms\u201c. Jei miestas kuriamas automobiliams, \u017emogus po truput\u012f i\u0161 jo trauksis.
\nVitalijus: norisi pabr\u0117\u017eti, kad architekt\u016br\u0105 kuriame \u017emon\u0117ms, o ne architektams ir ne automobiliams.
\nGintar\u0117: svarbi architekt\u016broje ir estetin\u0117 vert\u0117. Vis d\u0117lto estetika ir gro\u017eis n\u0117ra tokia visi\u0161kai subjektyvi s\u0105voka, nes kompozicijos principai turi savo taisykles, kompozicijos priemones. Jau senov\u0117s Graikijoje buvo ai\u0161kiai nubr\u0117\u017eta, kad gro\u017eis \u2013 tai simetrija, proporcijos ir harmonija, tod\u0117l, vadovaudamasis tokiais principais, kuri ir sukuri tame pastate vert\u0119. Be anks\u010diau pokalbyje min\u0117to daugiafunkci\u0161kumo, pastatas turi tarnauti ne tik \u0161iandienei m\u016bs\u0173 nuolat kintan\u010diai civilizacijai, bet ir po 15 met\u0173 tur\u0117s galimyb\u0119 b\u016bti pritaikomas b\u016bsimoms naujoms id\u0117joms. \u017dinoma, dar galima daug diskutuoti, kokios kitos dedamosios \u0161iame vertingumo kontekste gali b\u016bti, bet visus savo sprendinius turi pagr\u012fsti u\u017esakovui, \u012frodyti, kad toks kelias yra geriausias ir tolesn\u0117je perspektyvoje veiksmingesnis negu susikoncentravimas tik \u012f finansin\u012f peln\u0105, u\u017estatyto ploto kiek\u012f, intensyvum\u0105.
\nAndrius S.: \u012f vert\u0117s k\u016brim\u0105, da\u017enai reikia \u012ftraukti ir u\u017esakov\u0105, \u012ftikinti, kod\u0117l verta fasadinei apdailai naudoti klinker\u012f, kuris 10 kart\u0173 brangesnis, nei fasadus nutinkuoti. Tada ie\u0161kai argument\u0173, kurie pa-d\u0117t\u0173 \u012ftikinti ir priimti sprendim\u0105, kad pasirinkus pirm\u0105j\u012f tai pad\u0117s pritraukti daugiau pirk\u0117j\u0173 (daugiabu\u010dio atveju), pats pastatas tur\u0117s didesn\u0119 i\u0161liekam\u0105j\u0105 vert\u0119.<\/p>\n

Kaip sekasi bendradarbiauti su projekt\u0173 vystytojais, u\u017esakovais? Ar tur\u0117jote toki\u0173, kur procesas buvo itin sklandus, pasiektas geras rezultatas?<\/strong>
\nGintar\u0117: min\u0117tasis Palangos projektas gal\u0117t\u0173 b\u016bti tas pavyzdys, kur mums tikrai pavyko glaud\u017eiai bendradarbiauti. Mes tur\u0117jome pirmin\u0119 id\u0117j\u0105, kuri, ekonomi\u0161kai paskai\u010diavus, atrod\u0117 nelabai patraukli, bet galiausiai gr\u012f\u017eome prie jos ir i\u0161pild\u0117me plan\u0105 maksimaliai.
\nAndrius S.: kilo sunkum\u0173 prasid\u0117jus karui Ukrainoje, nes projektas prad\u0117tas dar prie\u0161 j\u012f, o d\u0117l jo statyb\u0173 kaina \u017eenklai i\u0161augo, bet galiausiai u\u017esakovas pamat\u0117, kad nor\u0117t\u0173 gr\u012f\u017eti prie pirmini\u0173 sprendini\u0173, nors jie ir brangesni, bet investuodamas \u012f tai, kur mat\u0117 prasm\u0119, buvo patenkintas tokiu pasirinkimu. Taip pat ir min\u0117tuoju prekybos paskirties pastato Druskininkuose atveju \u2013 u\u017esakovas investavo daugiau, nes pavyko \u012ftikinti, kad, \u012fd\u0117jus daugiau estetin\u0117s vert\u0117s, galima pritraukti daugiau lankytoj\u0173 ir architekt\u016brinis si\u016blymas nebuvo tiesiog paprasta d\u0117\u017eut\u0117.
\nVitalijus: kartais \u012frodyti, kad vienas sprendimas yra tinkamesnis u\u017e kit\u0105, reikalauja tikrai daug asmenini\u0173 pastang\u0173 ir laiko. Da\u017enai reikia labiau pasistengti ir parodyti daugiau papildom\u0173 vizualizacij\u0173, kad u\u017esakovas pamatyt\u0173, nes \u017eod\u017ei\u0173 tam nepakanka. Tai papildomas darbas, kad \u012ftikintum ta id\u0117ja ir rastum tinkamiausi\u0105 b\u016bd\u0105 parodyti sprendim\u0173 reikalingum\u0105, nors \u0161iuolaikiniam \u017emogui, primaitintam vizualini\u0173 vaizd\u0173, sunku parodyti t\u0105 vienintel\u012f, kuriuo jis patik\u0117t\u0173.
\nGintar\u0117: kalbant apie ma\u017eo mastelio projektus, gyvenamuosius namus \u2013 did\u017eiausias \u012fvertinimas ir proceso sklandumo \u012frodymas, kai u\u017esakovas tau patiki ne tik kurti architekt\u016br\u0105, bet ir pastato interjer\u0105. Ir toki\u0173 projekt\u0173 tikrai turime, tod\u0117l d\u017eiugu, kai gali projekt\u0105 \u012fgyvendinti nuo prad\u017eios iki galo, pilnai i\u0161baigti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Architekt\u016bros biuro bendrak\u016brius, architektus Gintar\u0119 Kabalin\u0119, Andri\u0173 Serapin\u0105, Andri\u0173 Pakul\u012f ir Vitalij\u0173 Rudok\u0105 kalbina Dalia Tra\u0161kinait\u0117. Kaip kilo mintis sukurti savo biur\u0105, kaip susib\u016br\u0117te \u012f komand\u0105? Gintar\u0117: visi mok\u0117m\u0117s Vilniaus Gedimino technikos universitete, o j\u012f baig\u0119 dirbome skirtinguose biuruose, kaup\u0117me patirt\u012f, praktik\u0105, kol galiausiai po penkeri\u0173 met\u0173 sugalvojome susiburti ir dalyvauti tarptautiniame konkurse, kuriame mums […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[183,8,185,187],"tags":[],"views":90,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/3158"}],"collection":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=3158"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/3158\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3164,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/3158\/revisions\/3164"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=3158"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=3158"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=3158"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}