![\"\"](\"http:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/Archiforma-2024-Nr-1-SB-RED2-1024x741.jpg\")
<\/p>\n<\/p>\n
\u0160i\u0173 met\u0173 vasaros prad\u017eioje \u0160arlot\u0117s mieste, \u0160iaur\u0117s Karolinoje, \u012fvyko 31-asis Naujosios urbanistikos kongresas. Kasmetis renginys, kuris vyksta jau 30 met\u0173, vienai savaitei suburia daugiau kaip pusantro t\u016bkstan\u010dio su miest\u0173 vystymu susijusi\u0173 profesional\u0173. Naujieji urbanistai teigia, kad investicij\u0173 tr\u016bkumas, priemies\u010di\u0173 drieka, did\u0117janti atskirtis tarp skirtingas pajamas u\u017edirban\u010di\u0173 gyventoj\u0173, ekologin\u0117s b\u016bkl\u0117s blog\u0117jimas, \u017eem\u0117s \u016bkio paskirties teritorij\u0173 ir \u017eeldyn\u0173 nykimas bei istorini\u0173 objekt\u0173 nei\u0161saugojimas tiesiogiai siejasi su bendruomeni\u0173 miestuose tr\u016bkumu ir j\u0173 k\u016brimo i\u0161\u0161\u016bkiais. \u0160i\u0173 met\u0173 kongreso tema \u2013 ry\u0161iai, didel\u012f d\u0117mes\u012f skiria miest\u0173 vie\u0161osioms erdv\u0117ms \u2013 vietoms, kurios jungia, kuria ir \u012fgalina bendruomenes veikloms. Dalyvaudamas kongrese negal\u0117jau nepasteb\u0117ti Lietuvos ir JAV miest\u0173 planavimo ir vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173 problematikos pana\u0161um\u0173. \u201eUrbanizuotos teritorijos yra neatsiejama \u0161iuolaikin\u0117s visuomen\u0117s dalis, o vie\u0161osios erdv\u0117s ir fizin\u0117 miest\u0173 aplinka daro tiesiogin\u0119 \u012ftak\u0105 m\u016bs\u0173 gyvenimo kokybei, patogumui ir sveikatai\u201c, \u2013 \u0161i vieno i\u0161 jud\u0117jimo pradinink\u0173 \u2013 Andr\u00e9sas Duany \u2013 sentencija jau daugiau nei trisde\u0161imt met\u0173 telkia naujuosius urbanistus siekiant kurti geresnius miestus ir humanizuoti j\u0173 erdves. O Lietuvoje, atrodo, tik dabar pradedame suprasti ir pajusti m\u016bs\u0173 miest\u0173 modernistinio laikotarpio planavimo ir projektavimo ydas bei tr\u016bkumus.<\/p>\n
<\/p>\n
Lietuvos miestuose ir miesteliuose bei j\u0173 gyvenamuosiuose rajonuose vis dar n\u0117ra visi\u0161kai \u012fgyvendint\u0173, nuosekliai sujungt\u0173 ir patogi\u0173 p\u0117s\u010di\u0173j\u0173, dvira\u010di\u0173 ir vie\u0161ojo transporto sistem\u0173. Neu\u017estatytos erdv\u0117s da\u017enai yra i\u0161eikvotos gyventojams nepatraukliomis ir nepatogiomis vietomis, kurias da\u017eniausiai netgi sud\u0117tinga apib\u016bdinti kaip vie\u0161\u0105sias erdves. M\u016bs\u0173 miestai ne tank\u0117ja, o ple\u010diasi, priemies\u010di\u0173 drieka ir perteklin\u0117s in\u017einerin\u0117s infrastrukt\u016bros k\u016brimas neigiamai veikia kompakti\u0161kum\u0105, apriboja ekonominius i\u0161teklius ir lemia miest\u0173 centrini\u0173 dali\u0173 fizin\u0117s aplinkos blog\u0117jim\u0105. Nepa\u017eabota drieka skatina automobilizacijos augim\u0105, o pl\u0117tros planavimas da\u017enai t\u0119sia monofunkcijos tradicij\u0105, kurdamas \u012f vien\u0105 paskirties vystym\u0105 orientuotas teritorijas bei zonas. Pagrindin\u0117s \u0161i\u0173 problem\u0173 prie\u017eastys da\u017enai yra strukt\u016brin\u0117s ir nevienareik\u0161m\u0117s. Tai nes\u0117kminga valstyb\u0117s region\u0173 politika, skirtingas savivaldybi\u0173 galimybi\u0173 bei paslaug\u0173 i\u0161sivystymo lygis, nekokybi\u0161ka planavimo ir urbanistinio projektavimo praktika bei \u012f \u017emogi\u0161k\u0105 mastel\u012f nereaguojanti pastat\u0173 architekt\u016bra. Gera miest\u0173 ir erdvi\u0173 planavimo ir projektavimo praktika, kaip ir problematika, taip pat yra daugialyp\u0117 ir reikalaujanti didelio tyrimo, tod\u0117l n\u0117ra taip lengva pasi\u016blyti lengvas i\u0161eitis \u012f esamas miest\u0173 problemas. Tekste noriu ne analizuoti Lietuvos miest\u0173 ir erdvi\u0173 problematik\u0105 bei galimus j\u0173 sprendimus, o pasidalyti ger\u0105ja u\u017esienio praktika, nukreipta \u012f vien\u0105 i\u0161 svarbiausi\u0173 gyvybing\u0173 miest\u0173 sudedam\u0173j\u0173 dali\u0173 \u2013 vie\u0161\u0105sias erdves.<\/p>\n
<\/p>\n
Naujoji urbanistika \u2013 visi\u0161kai ne nauja ir netgi istori\u0161kai b\u016bdinga Europos miestams. Tai planavimo ir pl\u0117tros metodai, pagr\u012fsti projektavimo principais, kurie vyravo miest\u0173 statyboje \u0161imtme\u010dius iki modernistinio miest\u0173 planavimo. Po Antrojo pasaulinio karo prad\u0117ta planavimo praktika Lietuvoje ir visame pasaulyje l\u0117m\u0117 i\u0161tis\u0173 miesto dali\u0173 griovim\u0105, identiteto neturin\u010di\u0173 rajon\u0173 k\u016brim\u0105, monofunkcius kvartalus ir nejaukias vie\u0161\u0105sias erdves. Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose naujosios urbanistikos id\u0117jos prad\u0117jo kilti devintajame de\u0161imtmetyje, kaip atsakas \u012f gyvenimo kokyb\u0117s miestuose blog\u0117jim\u0105, vyraujan\u010di\u0105 priemies\u010di\u0173 driek\u0105, \u012f automobilius orientuoto planavimo dominavim\u0105, nekokybi\u0161k\u0105 fizin\u0119 aplink\u0105 ir planavimo sprendinius, u\u017ekertan\u010dius galimybes kurtis bendruomen\u0117ms. 1993 metais \u012fkurtas Naujosios urbanistikos kongresas (CNU) sutelk\u0117 architektus ir urbanistus bei ratifikavo chartij\u0105, pasisakan\u010di\u0105 u\u017e kompakti\u0161k\u0173 miest\u0173 vystym\u0105 ir gr\u012f\u017eim\u0105 prie istorini\u0173 \u2013 tradicini\u0173 miesto planavimo princip\u0173. Chartija \u2013 tai orientacinis dokumentas miest\u0173 planuotojams, architektams, k\u016br\u0117jams ir politikos formuotojams, siekiant kurti geresnius miestus, tvaresnes bendruomenes, pabr\u0117\u017eti \u017emogi\u0161ko mastelio dizain\u0105 ir \u012fgalinti visuomen\u0117s \u012fsitraukim\u0105 \u012f miest\u0173 k\u016brimo proces\u0105. Dokumente patvirtinti principai visi\u0161kai sutampa su pasaulietiniais gero \u0161iuolaikinio planavimo tikslais ir dabartin\u0117mis miest\u0173 siekiamyb\u0117mis: daugiafunkciai rajonai, humani\u0161ka architekt\u016bra, vaik\u0161tomi kvartalai, visiems eismo dalyviams saugios gatv\u0117s, vietin\u0117s prekybos ir paslaug\u0173 vietos, \u017eeldynai ir lengvai pasiekiamos gyvybingos vie\u0161osios erdv\u0117s.<\/p>\n
Patvirtintoje chartijoje naujieji urbanistai vie\u0161\u0105sias erdves pripa\u017e\u012fsta kaip gyvybi\u0161kai svarbias miest\u0173 sudedam\u0105sias dalis: \u201ePagrindin\u0117 miest\u0173 planuotoj\u0173, projektuotoj\u0173 bei kra\u0161tovaizd\u017eio architekt\u0173 u\u017eduotis \u2013 vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173 k\u016brimas, kuris remiasi s\u0105lyga, kad \u0161ios vietos visuomet yra nukreiptos \u012f bendr\u0105 naudojim\u0105.\u201c S\u0117kmingos vie\u0161osios erdv\u0117s yra ne tik patogios, jaukios ir esteti\u0161kai patrauklios. Svarbiausia j\u0173 u\u017eduotis \u2013 skatinti socialin\u0119 s\u0105veik\u0105, bendruomeni\u0173 k\u016brim\u0105si, stiprinti miesto ar jo dalies identitet\u0105 ir suteikti gyventojams vietos priklausomyb\u0117s jausm\u0105. Svarbu pabr\u0117\u017eti, kad taisyklingos istorini\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173 formos yra skatinamos projektavime ir yra pamatinis per \u0161imtme\u010dius susiformavusi\u0173 miest\u0173 kult\u016bros ir istorijos rezultatas. Ta\u010diau, kaip ir geros estetin\u0117s erdvi\u0173 savyb\u0117s, tai neb\u016btinai lemia suprojektuotos vietos s\u0117km\u0119, veikl\u0173 skatinim\u0105 ir bendruomeni\u0173 poreiki\u0173 tenkinim\u0105. Geriausi erdvei tinkantys dizaino sprendimai apskritai yra sunkiai apibr\u0117\u017eiami, o j\u0173 projektavim\u0105 lemia k\u016br\u0117j\u0173 koncepcija, vyraujantys teritorijos ir jos prieig\u0173 sprendiniai, vietos identitetas, statybos r\u016b\u0161ys ir dar daugelis kit\u0173 aspekt\u0173. Tod\u0117l toliau tekste noriu nutolti nuo taisykling\u0173 erdvi\u0173 formos paie\u0161k\u0173 bei dizaino pasirinkim\u0173 ir per\u017evelgti apibendrintus nauj\u0173j\u0173 urbanist\u0173 si\u016blomus vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173 k\u016brimo principus, kurie skatinami projektavimo procese nepriklausomai nuo vie\u0161osios erdv\u0117s vietos ar dizaino subtilybi\u0173.<\/p>\n
<\/p>\n
Bendruomen\u0117s centrai.<\/strong> Vie\u0161osios erdv\u0117s turi b\u016bti kuriamos kaip bendramies\u010diai traukos ta\u0161kai miestuose ir lokal\u016bs centrai rajonuose bei ma\u017eesniuose miestuose. S\u0117kmingos aik\u0161t\u0117s, skverai, gatv\u0117s, parkai ir \u017ealiosios zonos, vis\u0173 pirma, tarnauja kaip susitikim\u0173 ir laisvalaikio vietos. Geriausios erdv\u0117s atspindi tos vietos identitet\u0105, pabr\u0117\u017eia istorij\u0105 ir prisideda prie vietos ir bendruomen\u0117s savitumo jausmo. Vie\u0161osios erdv\u0117s yra skirtos \u012fvairiapusiam ir skirtingo tipo laiko praleidimui, \u012fskaitant bendruomen\u0117s veiklas ir renginius. \u0160i\u0173 viet\u0173 \u012fveiklinimas gali ir turi b\u016bti skatinamas numatant bendruomen\u0117s festivalius, \u0161ventes, koncertus, kintant\u012f menini\u0173 objekt\u0173 eksponavim\u0105 ir skirtingas komercines veiklas.<\/p>\n <\/p>\n Vaik\u0161tomumas.<\/strong> Vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173 projektavimas turi suteikti prioritet\u0105 p\u0117stiesiems ir bemotori\u0173 transporto priemoni\u0173 naudotojams. Tai \u012fgyvendinama pradedant projektavimo sprendinius nuo skland\u017eiai susijungian\u010di\u0173 tak\u0173, p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 zon\u0173 bei visos reikalingos infrastrukt\u016bros p\u0117stiesiems ir dviratininkams suk\u016brimo, o ne automobili\u0173 stov\u0117jimo viet\u0173 ir sraut\u0173 nustatymu. Kartais net ir istorin\u0117s vie\u0161osios erdv\u0117s pasi\u017eymi integracijos \u012f miesto urbanistin\u012f audin\u012f tr\u016bkumu, o tai lemia sud\u0117ting\u0105 pasiekiamum\u0105 ir apriboja socialini\u0173 veikl\u0173 k\u016brim\u0105si. Projektuojami sprendimai turi b\u016bti nukreipti \u012f paprastum\u0105, siekiant suma\u017einti prie\u017ei\u016bros i\u0161laidas ir leisti erdves naudoti aktyviau ir ilgiau.<\/p>\n <\/p>\n Daugiafunkcis naudojimas.<\/strong> Erdv\u0117s turi b\u016bti kuriamos \u012fvairioms veikloms, \u012fskaitant pramoginius, kult\u016brinius ir socialinius renginius, u\u017etikrinant, kad \u0161ios vietos i\u0161likt\u0173 gyvybingos ir patrauklios visiems gyventojams. Suinteresuot\u0173 \u0161ali\u0173 \u012ftraukimas \u012f projektavimo proces\u0105 u\u017etikrina, kad erdv\u0117s atitiks vietos bendruomeni\u0173 ir kit\u0173 miestie\u010di\u0173 poreikius d\u0117l planuojam\u0173 veikl\u0173 ir funkcij\u0173. \u012etraukimo procesai kuriant projektavimo u\u017eduot\u012f padeda sukurti nuosavyb\u0117s jausm\u0105 ir padidina galimybes erdv\u0117ms b\u016bti aktyviau naudojamoms ir tinkamai pri\u017ei\u016brimoms. Projektuojant erdves reikia siekti, kad \u0161ios laikui b\u0117gant gal\u0117t\u0173 prisitaikyti prie kintan\u010di\u0173 bendruomeni\u0173 ir miesto poreiki\u0173.<\/p>\n <\/p>\n Saugumas ir komfortas. <\/strong>Siekiant s\u0117kming\u0173 erdvi\u0173, ypa\u010d svarbus yra jos saugumas. Galimas nusikalstamumas, sulau\u017eyti ar nepri\u017ei\u016brimi erdv\u0117s elementai ar objektai da\u017enai atgraso miestie\u010dius nuo j\u0173 naudojimo. Saugumo jausmo stiprinimas erdv\u0117se turi b\u016bti sprend\u017eiamas ne barjerais ar atitvarais, o tinkamu erdvi\u0173 ap\u0161vietimu ir ai\u0161kaus matomumo u\u017etikrinimu. Siekiant s\u0117kmingo \u012fveiklinimo, ne ma\u017eiau svarbus ir komforti\u0161kas erdv\u0117s naudojimas. Tai apima patogi\u0173 ir visiems pritaikyt\u0173 ma\u017eosios architekt\u016bros objekt\u0173 projektavim\u0105 ir pasirinkim\u0105, saugius \u017eaidim\u0173 aik\u0161teli\u0173 objektus ir vie\u0161\u0173j\u0173 tualet\u0173 k\u016brim\u0105. Aktyviau lankomos vietos visuomet prisideda prie bendruomeni\u0161ko saugumo jausmo erdv\u0117se.\u00a0\u017deldiniai ir tvarumas.<\/strong> \u017deldiniai yra neatsiejama vie\u0161\u0173j\u0173 urbanistini\u0173 erdvi\u0173 dalis. Projektavimas, paremtas ekologiniais ir tvaraus dizaino principais, padeda palaikyti vietos biologin\u0119 \u012fvairov\u0119, skatin\u0105 geresn\u0119 oro kokyb\u0119, ma\u017eina triuk\u0161m\u0105 ir tar\u0161\u0105 vie\u0161osiose erdv\u0117se. Vietini\u0173 augal\u0173 \u012ftraukimas, ekologini\u0173 buveini\u0173 skatinimas ir vandens element\u0173 k\u016brimo ir tvarkymo sprendimai prisideda prie sveikesn\u0117s miest\u0173 aplinkos ir geresn\u0117s gyvenimo kokyb\u0117s. Skirting\u0173 augal\u0173 bei \u017eeldini\u0173 projektavimas ir j\u0173 grupavimas su ma\u017eosios architekt\u016bros objektais leid\u017eia sukurti \u012fvairesnes ir \u012f platesn\u012f laisvalaikio praleidim\u0105 orientuotas erdves.<\/p>\n <\/p>\n Socialin\u0117 \u012ftrauktis.<\/strong> Erdv\u0117s turi b\u016bti \u012ftraukios ir prieinamos, nepriklausomai nuo lankytoj\u0173 lyties, am\u017eiaus, negalios, geb\u0117jim\u0173, socialin\u0117s ar ekonomin\u0117s pad\u0117ties. Projektuojami dizaino sprendimai turi vadovautis universalaus dizaino principais. Projektuose numatyti takai, zonos, \u012f\u0117jimai ir objektai turi jungti, o ne atskirti ar apriboti erdvi\u0173 naudotojus. Projektuojami ir naudojami ma\u017eosios architekt\u016bros elementai, objektai bei traukos ta\u0161kai turi b\u016bti tinkami tiek pavieniams lankytojams, tiek grup\u0117ms ir tenkinti \u012fvairius miesto bei vietos bendruomeni\u0173 poreikius.<\/p>\n <\/p>\n \u017dinoma, kad \u0161ie apibendrintai pateikti vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173 k\u016brimo principai n\u0117ra baigtiniai, o j\u0173 taikymas tik i\u0161 dalies gali u\u017etikrinti, kad projektuojamos vietos bus s\u0117kmingos. Ta\u010diau \u0161i\u0173 princip\u0173 taikymas prisideda prie miest\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173 k\u016brimo, kuriuose pirmenyb\u0117 yra teikiama \u017emon\u0117ms ir gyvybing\u0173 bendruomeni\u0173 vystymui. Naujosios urbanistikos jud\u0117jimo d\u0117mesys vaik\u0161\u010diojimui, mi\u0161rios paskirties pl\u0117trai ir gyvybing\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173 k\u016brimui teigiamai kei\u010dia miest\u0173 strukt\u016bras. Nepaisant to, kad \u0161ie poky\u010diai yra nukreipti siekiant vystyti geresnius ir patogesnius miestus, projektuotojai da\u017eniausiai vis vien susiduria su daugybe i\u0161\u0161\u016bki\u0173. Mes pernelyg pripratome prie modernistinio planavimo miestuose kasdienyb\u0117s, tod\u0117l kiekvienas miestie\u010di\u0173 gyvenimo b\u016bd\u0105 galintis nulemti pokytis yra priimamas nevienareik\u0161mi\u0161kai. \u012e miest\u0173 humanizavim\u0105 nukreipti projektai da\u017enai remiasi politi\u0161kai nepatraukliais sprendimais, finansavimo suvar\u017eymais, teisiniais ir statybos reglament\u0173 apribojimais bei vystytoj\u0173 ir netgi pa\u010di\u0173 gyventoj\u0173 pasiprie\u0161inimu. Analogi\u0161ka situacija vyksta d\u0117l miest\u0173 humanizavimo projekt\u0173 Lietuvoje. Visuomen\u0117 ne visuomet yra linkusi atsisakyti kasdienyb\u0117s patogumo d\u0117l tvaresn\u0117s ateities. Prie to prisideda ir \u012fgyvendint\u0173 projekt\u0173 rezultatai, kurie ne visuomet s\u0117kmingai \u012fveiklina vie\u0161\u0105sias erdves ar per trump\u0105 laik\u0105 nepateisina i\u0161kelt\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173. Ta\u010diau net ir pa\u010dioje Naujosios urbanistikos chartijoje teigiama: \u201ePripa\u017e\u012fstame, kad fizin\u0117s aplinkos gerinimo sprendimai savaime nei\u0161spr\u0119s socialini\u0173 ir ekonomini\u0173 problem\u0173 miestuose, ta\u010diau ekonominis gyvybingumas, bendruomeni\u0173 vienyb\u0117, gyventoj\u0173 sveikata ir gamtin\u0117s aplinkos stabilumas negali nuosekliai vystytis be stiprios \u012f fizin\u0117s aplinkos gerinim\u0105 nukreiptos praktikos.\u201c Naujosios urbanistikos jud\u0117jimas pasisako u\u017e miest\u0173 naudotojus \u2013 \u017emones, ir \u012f bendruomeni\u0173 vystym\u0105 nukreiptas planavimo ir projektavimo praktikas. Siekdami kurti geresnes vie\u0161\u0105sias erdves turime puosel\u0117ti miest\u0173 gyvybingum\u0105 skatindami bendradarbiavim\u0105, vietos tapatyb\u0117s stiprinim\u0105 ir \u012ftraukumo u\u017etikrinim\u0105. Nors ateities miest\u0173 k\u016brimo praktikos n\u0117ra lengvai nusp\u0117jamos, turime vadovautis sprendimais, nukreiptais \u012f tvari\u0105 miest\u0173 ateities vizij\u0105.<\/p>\n Augustas Makrickas<\/p>\n \u0160i\u0173 met\u0173 vasaros prad\u017eioje \u0160arlot\u0117s mieste, \u0160iaur\u0117s Karolinoje, \u012fvyko 31-asis Naujosios urbanistikos kongresas. Kasmetis renginys, kuris vyksta jau 30 met\u0173, vienai savaitei suburia daugiau kaip pusantro t\u016bkstan\u010dio su miest\u0173 vystymu susijusi\u0173 profesional\u0173. Naujieji urbanistai teigia, kad investicij\u0173 tr\u016bkumas, priemies\u010di\u0173 drieka, did\u0117janti atskirtis tarp skirtingas pajamas u\u017edirban\u010di\u0173 gyventoj\u0173, ekologin\u0117s b\u016bkl\u0117s blog\u0117jimas, \u017eem\u0117s \u016bkio paskirties teritorij\u0173 ir […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[9,23,49,11,4,12],"tags":[],"views":26,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/3145"}],"collection":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=3145"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/3145\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3147,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/3145\/revisions\/3147"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=3145"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=3145"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=3145"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"