{"id":3098,"date":"2022-01-31T22:09:12","date_gmt":"2022-01-31T20:09:12","guid":{"rendered":"http:\/\/archiforma.lt\/?p=3098"},"modified":"2022-01-31T22:09:12","modified_gmt":"2022-01-31T20:09:12","slug":"lietuvos-nacionalinio-dramos-teatro-rekonstrukcija-2-3","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/archiforma.lt\/?p=3098","title":{"rendered":"Biofilinio projektavimo metodika darnios ir gamti\u0161kos architekt\u016bros k\u016brybai: principai ir taikymas"},"content":{"rendered":"<figure class=\"wp-block-image\"><img decoding=\"async\" class=\"wp-image-2940\" src=\"http:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/10\/Vilkaviskis_Bus_Station1-1773x1330-1-1024x768.jpg\" alt=\"\" \/><\/figure>\n<p>Teksto autor\u0117: Aurelija Daug\u0117lait\u0117<\/p>\n<p>Biofilinis projektavimas darnios architekt\u016bros kontekste<br \/>\nDarnaus vystymosi koncepcija \u2013 pagrindas darnios aplinkos k\u016brybai, tai, kaip mes j\u0105 suprantame \u0161iandien, kilo d\u0117l besaikio vartojimo pasekmi\u0173 ir d\u0117l to kilusi\u0173 ekologini\u0173 krizi\u0173 ir i\u0161\u0161\u016bki\u0173. Vedama etin\u0117s paskatos \u201eelgtis taip, kad u\u017etikrintume galimyb\u0119 ateities kartoms tenkinti savo poreikius\u201c, atspindi stipr\u0173 etin\u012f \u0161ios koncepcijos pagrind\u0105.<br \/>\nTa\u010diau, nepaisant to, angl\u0173 k. Sustain rei\u0161kia palaikyti, t. y. palaikyti esam\u0105 situacij\u0105, nesukelti daugiau \u017ealos. \u0160iandien to nebeu\u017etenka. \u0160iuo metu pl\u0117tojamos dar gana abstrak\u010dios koncepcijos \u2013 angl\u0173 k. Restorative ir Regenerative design, t. y. atkuriamasis projektavimas. Atkuriamasis (angl. Restorative) projektavimas akcentuoja atsigavim\u0105 nuo jau padarytos \u017ealos, o atkuriamasis-regeneruojantis (angl. Regenerative) nurodo esam\u0173 ekosistem\u0173 pagerinimo svarb\u0105. Taigi pagrindine id\u0117ja tampa ne tik nedaryti daugiau \u017ealos, bet ir atkurti bei pagerinti esam\u0105 situacij\u0105.<br \/>\nDarnaus vystymosi koncepcija akcentuoja naud\u0105 \u017emonijai, tarsi mes b\u016btume nesusij\u0119 su \u017dem\u0117je vykstan\u010diais procesais ar ekosistemomis. \u0160iuolaikin\u0117s aplinkos etikos koncepcijos apima ir kitas gyvyb\u0117s formas, netgi negyv\u0105j\u0105 gamt\u0105, skatina kurti simbioz\u0119 tarp \u017emonijos ir kit\u0173 gamtos element\u0173. \u0160iuolaikin\u0117 aplinkos etika yra vedama id\u0117j\u0173, kad be \u017emogaus ir kitos gamtos formos, t. y. gyvoji ir negyvoji gamta, turi teis\u0119 egzistuoti ir netgi tur\u0117ti savo teises. Pavyzd\u017eiui, visos up\u0117s Banglade\u0161e turi \u012fstatymi\u0161kai ginam\u0105 teis\u0119 \u201eegzistuoti, klest\u0117ti ir nat\u016braliai vystytis\u201c. B\u016btent etin\u0117s nuostatos kuria prielaidas atkuriamojo darnumo koncepcijos pl\u0117tojimui ir \u012fgyvendinimui, estetikos suvokimui (gra\u017eu tai, kas ekologi\u0161kai naudinga, gyvybinga) ir tolesnei darnios-atkuriamosios architekt\u016bros raidai.<br \/>\n<!--more--><br \/>\n\u0160iuo metu pastat\u0173 projektavimo srityje pagrindinis d\u0117mesys da\u017enai tenka technologijoms, energiniam naudingumui, siekiui i\u0161pildyti kitus formalius reikalavimus. Deja, dinami\u0161kos, psichologi\u0161kai priimtinos, emoci\u0161kai \u012ftraukian\u010dios ir esteti\u0161kai patrauklios, \u012fvairialyp\u0119 juslin\u0119 patirt\u012f kurian\u010dios aplinkos savyb\u0117s da\u017enai atsiduria antrame plane, nors tai, ko gero, yra vienos svarbiausi\u0173 aplinkos ir pastato savybi\u0173, kurias pirmiausia \u012fvertiname.<br \/>\nNaujos darnaus vystymosi kryptys \u2013 atkuriamasis darnumas ir to pagrind\u0105 sudaran\u010dios kintan\u010dios dvasin\u0117s vertyb\u0117s, psichologinis ir fiziologinis poreikis gyventi darnoje su gamta \u2013  skatina dar kart\u0105 per\u017evelgti m\u016bs\u0173 santyk\u012f su aplinka, atkurti nutr\u016bkusius \u017emogaus ir gamtos ry\u0161ius. Nauja s\u0105voka architekt\u016bros \u201epsichologinis darnumas\u201c \u2013 tai aplinkos priimtinum\u0105 tyrin\u0117janti koncepcija. Daug\u0117ja ir mokslini\u0173 tyrim\u0173 aplinkos priimtinumo, s\u0105saj\u0173 su sveikata temomis. <\/p>\n<p>\tPavyzd\u017eiui, tyrimai rodo, kad vaizdai \u012f gamt\u0105 ma\u017eina stres\u0105, gerina emocin\u0119 b\u016bsen\u0105 ir geb\u0117jim\u0105 susikaupti, \u017emon\u0117s grei\u010diau sveiksta palatose, turin\u010diose vaizdus \u012f gamt\u0105. Pauk\u0161\u010di\u0173 giesm\u0117 gerina nuotaik\u0105, \u017emon\u0117s jau\u010diasi laimingesni. S\u0105lytis su gamta svarbus ir fiziologinei gerovei. Fiziologinis atsakas apima plat\u0173 spektr\u0105 \u2013 nuo diastolinio kraujosp\u016bd\u017eio ir streso hormono (kortizolio) koncentracijos kraujyje suma\u017e\u0117jimo iki raumen\u0173 atsipalaidavimo ir cirkadinio ritmo reguliavimo.<br \/>\nNepaisant aplinkos psicholog\u0173, medicinos tyrin\u0117toj\u0173 ir kt. \u012frodyt\u0173 ry\u0161i\u0173 su gamta naudos, \u017emogaus ir gamtos ry\u0161iai, kasdien\u0117s aplinkos gamtin\u0117s savyb\u0117s tampa vis skurdesn\u0117s. Kai kurie tyrin\u0117tojai netgi teigia, kad \u0161iuolaikin\u0117 gyvenamoji aplinka yra antibiofilin\u0117. D\u0117l technologinio prover\u017eio stipriai pakito istorin\u0117 \u017emogaus gyvenamoji aplinka, didmies\u010diuose i\u0161stumiama gyvoji gamta, griaunamos ekosistemos. Biofilinio projektavimo metodika orientuota \u012f s\u0105ly\u010dio su gamta kuriam\u0105 \u017emogaus gerov\u0117s ir pozityvios patirties antropogenin\u0117je aplinkoje aktualizavim\u0105 ir stiprinim\u0105, siekiant pl\u0117toti ry\u0161\u012f tarp dirbtini\u0173 ir nat\u016brali\u0173 proces\u0173, pagr\u012fst\u0173 simbiotine tarpusavio priklausomybe.<br \/>\nBiofilijos termin\u0105 dar 1964 m. sugalvojo E. Frommas, ta\u010diau j\u0105 i\u0161vyst\u0117 ir i\u0161populiarino biologas, gamtininkas ir ra\u0161ytojas E. O. Wilsonas, kuris suk\u016br\u0117 ir paskelb\u0117 1984 m., o v\u0117liau savo tolesniuose darbuose patobulino tai, k\u0105 pavadino biofilijos hipoteze. Remiantis jo hipoteze, \u017emon\u0117s, kaip ir kitos r\u016b\u0161ys \u017dem\u0117je, evoliuci\u0161kai ir istori\u0161kai vyst\u0117si apsupti biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s, tod\u0117l ry\u0161iai su nat\u016bralia aplinka i\u0161liko svarb\u016bs iki \u0161i\u0173 dien\u0173. Biofilijos hipotez\u0117 teigia, kad \u017emon\u0117s turi \u012fgimt\u0105 biologin\u012f ry\u0161io poreik\u012f su gamta. Vadinasi, biologin\u0117 \u012fvairov\u0117, santyki\u0173 su gamta \u012fvairov\u0117, kra\u0161tovaizd\u017eio tip\u0173 \u012fvairov\u0117 yra svarb\u016bs sveikam \u017emogaus fiziniam ir psichologiniam vystymuisi.<br \/>\nBiofilinio projektavimo metodika \u2013 tai moksli\u0161kai pagr\u012fstos projektavimo gair\u0117s, pagrind\u017eian\u010dios intuityv\u0173 \u017einojim\u0105, gamtos pajautim\u0105, kuris buvo artimas senov\u0117s pasauliui. \u0160i metodika siekia sukurti \u017emon\u0117ms palankias s\u0105lygas \u012fvairiose antropogenin\u0117se aplinkose ir atkurti nutr\u016bkus\u012f \u017emogaus ir gamtos ry\u0161\u012f. Biofilinio projektavimo gair\u0117s ir principai yra abstrakt\u016bs ir lankst\u016bs, leid\u017eiantys architekt\u016brin\u0117s i\u0161rai\u0161kos \u012fvairov\u0119. \u0160ias gaires lengva taikyti interjerui, pastatams, kra\u0161tovaizd\u017eiui ir miestui.<\/p>\n<p>Biofilinio projektavimo metodika<br \/>\n\t Biofilinio projektavimo metodika sudaryta i\u0161 14 princip\u0173, suskirstyt\u0173 \u012f tris pagrindines grupes: 1) gamta erdv\u0117je, 2) gamtos analogai ir 3) gamtinis erdv\u0117s charakteris. Grup\u0117 gamta erdv\u0117je kalba apie fizin\u012f, t. y. tiesiogin\u012f, gamtos ar gamtini\u0173 sistem\u0173 buvim\u0105 erdv\u0117je ar vietoje (augalija, vanduo, gyv\u016bnai, taip pat v\u0117jas, garsai, kvapai ir kiti gamtos elementai). Stipriausios gamtos erdv\u0117je patirtys pasiekiamos kuriant prasmingus, tiesioginius ry\u0161ius su \u0161iais gamtos elementais, ypa\u010d per \u012fvairov\u0119, jud\u0117jim\u0105 ir daugelio jutim\u0173 s\u0105veik\u0105. gamtos analogai nagrin\u0117ja netiesioginio ry\u0161io su gamta k\u016brim\u0105, tam tikr\u0105 mimikrij\u0105 \u2013 netiesiogin\u012f gamtos proces\u0173 kopijavim\u0105, ry\u0161io k\u016brim\u0105 per negyvosios gamtos objektus. Tai gali b\u016bti gamtoje randami objektai, med\u017eiagos, spalvos, formos, sekos ir ra\u0161tai, architekt\u016brin\u0117je aplinkoje atspind\u0117ti kaip meno k\u016briniai, ornamentika, baldai, dekoras ir tekstil\u0117. Stipriausios gamtos analog\u0173 patirtys sukuriamos kupinoje \u012fvairov\u0117s erdv\u0117je. Gamtinis erdv\u0117s charakteris atspindi i\u0161 gamtos kylan\u010dias erdv\u0117s charakteristikas, kurios apima m\u016bs\u0173 \u012fgimt\u0105 tro\u0161kim\u0105 matyti u\u017e savo artimos aplinkos rib\u0173, \u017eav\u0117jim\u0105si \u0161iek tiek pavojingu ar ne\u017einomu. Kartais tai gali b\u016bti net baim\u0119 keliantys elementai, ta\u010diau u\u017etikrinantys saugum\u0105 (pavyzd\u017eiui, saugus tiltas auk\u0161tumoje, pama\u017eu atsiverian\u010dios perspektyvos, rizika su\u0161lapti).<br \/>\nBiofilinio projektavimo princip\u0173 grup\u0117 gamta erdv\u0117je apima septynis principus.<br \/>\nP1 Vizualinis ry\u0161ys su gamta. Tai \u2013 vaizdas \u012f gamtos elementus, sistemas, gamtinius procesus. Erdv\u0117, kurioje stipr\u016bs vizualiniai ry\u0161iai su gamta, atrodo vientisa, patraukia d\u0117mes\u012f, gali stimuliuoti arba raminti, perteikti laiko ir aplinkos s\u0105lyg\u0173 poj\u016bt\u012f, kit\u0173 gamtos element\u0173 buvim\u0105. Gamtoje nat\u016braliai randami elementai \u2013 tai vandens t\u0117km\u0117 (up\u0117s, upeliukai, kiti vandens telkiniai, augalija, \u012fskaitant ir valgomus augalus, gyv\u016bnija, vabzd\u017eiai, akmenys, uolos, fosilijos, \u017eem\u0117, reljefas, dirvo\u017eemis ir pan.). Projektuojami elementai gali b\u016bti dirbtinai sukurta vandens t\u0117km\u0117 ar telkinys, tvenkinukas, akvariumas, \u017ealiuojanti siena, meno k\u016briniai, vaizduojantys gamt\u0105, suprojektuoti kra\u0161tovaizd\u017eiai. Nat\u016bral\u016bs gamtos elementai yra vertingesni nei sukurti, ta\u010diau sukurti \u2013 geriau negu joki\u0173. Bio\u012fvairov\u0117 yra vertingiau nei plotas ar kiekyb\u0117. Specifin\u0117s paskirties architekt\u016bros objektuose, kuriuose n\u0117ra galimyb\u0117s sukurti vaizd\u0173 \u012f nat\u016bralius gamtos elementus, rekomenduojama panaudoti meno k\u016brinius, vaizduojan\u010dius gamt\u0105, ar rodyti skaitmeninius gamtos vaizdus.<\/p>\n<p>P2 Nevizualinis ry\u0161ys su gamta. \u0160io principo tikslas \u2013 sukurti aplink\u0105, kurioje aptinkamos nevizualin\u0117s jutimin\u0117s patirtys \u2013 garsai, kvapai, lyt\u0117jimas ir galb\u016bt net skonis, siekiant priminti gamtin\u0119 aplink\u0105 ar jos elementus. \u0160iuos poj\u016b\u010dius projektuojamoje aplinkoje galima patirti atskirai, ta\u010diau patyrimas ir teigiamas poveikis psichinei ir fizinei sveikatai stipr\u0117ja, kai \u012ftraukiama poj\u016b\u010di\u0173 \u012fvairov\u0117. Aplinka, kurioje kuriami nevizualiniai ry\u0161iai su gamta, pasi\u017eymi gaivumu ir harmonija, kompleksi\u0161kumu ir kintamumu, ta\u010diau tuo pat metu ji \u2013 puikiai pa\u017e\u012fstama, garsai, kvapai ir med\u017eiagos primena buvim\u0105 gamtoje. Gamtoje aptinkami elementai: aromatin\u0117s \u017eolel\u0117s ir kvepian\u010dios g\u0117l\u0117s, pauk\u0161\u010di\u0173 \u010diulbesys, tekan\u010dio vandens garsai, j\u016bros o\u0161imas, oro s\u0105lygos \u2013 lietaus garsai, v\u0117jo \u0161uorai, med\u017ei\u0173 lapeli\u0173 \u0161nar\u0117jimas, kru\u0161a, med\u017eiagi\u0161kumas \u2013 akmuo, mediena, ir pan., ugnies tra\u0161k\u0117jimas, saul\u0117s spinduliai, \u0161ilti ar v\u0117s\u016bs pavir\u0161iai. Projektuojami elementai gali b\u016bti skaitmeniniai gamtos garsai, aromaterapija, nat\u016bralias med\u017eiag\u0173 tekst\u016bras imituojantys audiniai, tekstil\u0117, vandens garsai ar tikras tekantis vanduo, sodininkyst\u0117, dar\u017eininkyst\u0117, naminiai gyv\u016bnai, bi\u010di\u0173 aviliai.<\/p>\n<p>P3 Neritminiai poj\u016b\u010di\u0173 stimulai \u2013 tai gerai pa\u017e\u012fstami ir kartu nenusp\u0117jami gamtiniai poj\u016b\u010di\u0173 stimulai, tokie kaip v\u0117jo kedenama \u017eol\u0117 ar raibuliuojantis vanduo. Erdv\u0117je su gerai i\u0161reik\u0161tais neritminiais jutimo stimulais juntamas paslaptingumas, gaivumas, noras pa\u017einti, tokia erdv\u0117 suteikia energijos ir stimuliuoja. \u0160is biofilinio projektavo principas gali atrodyti labai pana\u0161us \u012f P1 (Vizualinis ry\u0161ys su gamta) ir P2 (Nevizualinis ry\u0161ys su gamta), ta\u010diau b\u016btent P3 (Neritminiai poj\u016b\u010di\u0173 stimulai) i\u0161siskiria trumpalaiki\u0161kumu ir nenusp\u0117jamumu.<br \/>\n Rekomenduojama, kad neritminiai jutimai atsirast\u0173 ma\u017edaug kas 20 minu\u010di\u0173 ma\u017edaug 20-\u010diai sekund\u017ei\u0173, o reg\u0117jimo atveju \u2013 i\u0161 toliau nei 6 m atstumu. \u017dmon\u0117s judes\u012f periferin\u0117je regoje pastebi daug grei\u010diau negu \u017ei\u016br\u0117dami tiesiai. Gyv\u0173 b\u016btybi\u0173 jud\u0117jimas \u017emoni\u0173 smegenyse apdorojamas kitoje vietoje nei mechanini\u0173 objekt\u0173, tod\u0117l nat\u016bralus judesys bendruoju atveju laikomas pozityviu, o mechaninis \u2013 neutraliu ar netgi neigiamu. D\u0117l to pasikartojantis ritmi\u0161kas laikrod\u017eio \u0161vytuokl\u0117s judesys tik trumpam prikaustys d\u0117mes\u012f, laikui b\u0117gant nuolatinis pasikartojantis tiks\u0117jimas bus ignoruojamas, o nuolat juntamas kvapas gali prarasti savo paslaptingum\u0105 d\u0117l ilgalaikio buvimo.<br \/>\nNat\u016braliai pasitaikantys neritminiai poj\u016b\u010di\u0173 stimulai: debes\u0173 jud\u0117jimas, v\u0117jas, augal\u0173 \u0161naresys, vandens \u010diurlenimas, vabzd\u017ei\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 jud\u0117jimas, pauk\u0161\u010di\u0173 \u010diulb\u0117jimas, kvepian\u010dios g\u0117l\u0117s, med\u017eiai ir \u017eolel\u0117s. Imituoti (suprojektuoti) neritminiai poj\u016b\u010di\u0173 stimulai gali b\u016bti tokie kaip v\u0117jo kedenamas ar nuo saul\u0117s blizgantis audinys, vandens atspind\u017eiai, \u0161viesos \u017eaismas \u2013 \u0161e\u0161\u0117liai, kurie kei\u010diasi b\u0117gant laikui ar \u017emogui judant, gamtos garsai, augal\u0173 eterini\u0173 aliej\u0173 garinimas. Neritmini\u0173 stimul\u0173 princip\u0105 nesud\u0117tinga pritaikyti beveik bet kuriam kra\u0161tovaizd\u017eiui, pavyzd\u017eiui, parenkant bites, drugelius ir kitus apdulkintojus viliojan\u010dius augalus.<br \/>\n<style id=\"bwg-style-0\">    #bwg_container1_0 #bwg_container2_0 .bwg-container-0.bwg-standard-thumbnails {      width: 544px;              justify-content: center;        margin:0 auto !important;              background-color: rgba(255, 255, 255, 0.00);            padding-left: 4px;      padding-top: 4px;      max-width: 100%;            }        #bwg_container1_0 #bwg_container2_0 .bwg-container-0.bwg-standard-thumbnails .bwg-item {      justify-content: flex-start;      max-width: 180px;            width: 180px !important;          }    #bwg_container1_0 #bwg_container2_0 .bwg-container-0.bwg-standard-thumbnails .bwg-item > a {       margin-right: 4px;       margin-bottom: 4px;    }    #bwg_container1_0 #bwg_container2_0 .bwg-container-0.bwg-standard-thumbnails .bwg-item0 {      padding: 0px;            background-color:rgba(255,255,255, 0.30);      border: 0px none #CCCCCC;      opacity: 1.00;      border-radius: 0;      box-shadow: 0px 0px 0px #888888;    }    #bwg_container1_0 #bwg_container2_0 .bwg-container-0.bwg-standard-thumbnails .bwg-item1 img {      max-height: none;      max-width: none;      padding: 0 !important;    }        @media only screen and (min-width: 480px) {      #bwg_container1_0 #bwg_container2_0 .bwg-container-0.bwg-standard-thumbnails .bwg-item0 {        transition: all 0.3s ease 0s;-webkit-transition: all 0.3s ease 0s;      }      #bwg_container1_0 #bwg_container2_0 .bwg-container-0.bwg-standard-thumbnails .bwg-item0:hover {        -ms-transform: scale(1.1);        -webkit-transform: scale(1.1);        transform: scale(1.1);      }    }          #bwg_container1_0 #bwg_container2_0 .bwg-container-0.bwg-standard-thumbnails .bwg-item1 {      padding-top: 50%;    }        #bwg_container1_0 #bwg_container2_0 .bwg-container-0.bwg-standard-thumbnails .bwg-title2,    #bwg_container1_0 #bwg_container2_0 .bwg-container-0.bwg-standard-thumbnails .bwg-ecommerce2 {      color: #CCCCCC;      font-family: segoe ui;      font-size: 16px;      font-weight: bold;      padding: 2px;      text-shadow: 0px 0px 0px #888888;      max-height: 100%;    }    #bwg_container1_0 #bwg_container2_0 .bwg-container-0.bwg-standard-thumbnails .bwg-thumb-description span {    color: #323A45;    font-family: Ubuntu;    font-size: 12px;    max-height: 100%;    word-wrap: break-word;    }    #bwg_container1_0 #bwg_container2_0 .bwg-container-0.bwg-standard-thumbnails .bwg-play-icon2 {      font-size: 32px;    }    #bwg_container1_0 #bwg_container2_0 .bwg-container-0.bwg-standard-thumbnails .bwg-ecommerce2 {      font-size: 19.2px;      color: #CCCCCC;    }    <\/style>    <div id=\"bwg_container1_0\"         class=\"bwg_container bwg_thumbnail bwg_thumbnails\"         data-right-click-protection=\"1\"         data-bwg=\"0\"         data-current-url=\"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fposts%2F3098\"         data-lightbox-url=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-admin\/admin-ajax.php?action=GalleryBox&current_view=0&gallery_id=90&tag=0&theme_id=1&shortcode_id=172&sort_by=order&order_by=asc&current_url=https%3A%2F%2Farchiforma.lt%2Findex.php%3Frest_route%3D%252Fwp%252Fv2%252Fposts%252F3098\"         data-gallery-id=\"90\"         data-popup-width=\"800\"         data-popup-height=\"500\"         data-buttons-position=\"bottom\">      <div id=\"bwg_container2_0\">             <div id=\"ajax_loading_0\" class=\"bwg_loading_div_1\">      <div class=\"bwg_loading_div_2\">        <div class=\"bwg_loading_div_3\">          <div id=\"loading_div_0\" class=\"bwg_spider_ajax_loading\">          <\/div>        <\/div>      <\/div>    <\/div>            <form id=\"gal_front_form_0\"              class=\"bwg-hidden\"              method=\"post\"              action=\"#\"              data-current=\"0\"              data-shortcode-id=\"172\"              data-gallery-type=\"thumbnails\"              data-gallery-id=\"90\"              data-tag=\"0\"              data-album-id=\"0\"              data-theme-id=\"1\"              data-ajax-url=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-admin\/admin-ajax.php?action=bwg_frontend_data\">          <div id=\"bwg_container3_0\" class=\"bwg-background bwg-background-0\">                <div data-max-count=\"3\"         data-thumbnail-width=\"180\"         data-bwg=\"0\"         data-gallery-id=\"90\"         data-lightbox-url=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-admin\/admin-ajax.php?action=GalleryBox&current_view=0&gallery_id=90&tag=0&theme_id=1&shortcode_id=172&sort_by=order&order_by=asc&current_url=https%3A%2F%2Farchiforma.lt%2Findex.php%3Frest_route%3D%252Fwp%252Fv2%252Fposts%252F3098\"         id=\"bwg_thumbnails_0\"         class=\"bwg-container-0 bwg-thumbnails bwg-standard-thumbnails bwg-container bwg-border-box\">            <div class=\"bwg-item\">        <a class=\"bwg-a bwg_lightbox\"  data-image-id=\"1284\" href=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/IMG_20220522_182332.jpg?bwg=1664950608\">                <div class=\"bwg-item0 \">          <div class=\"bwg-item1 \">            <div class=\"bwg-item2\">              <img decoding=\"async\" class=\"skip-lazy bwg_standart_thumb_img_0 \"                   data-id=\"1284\"                   data-width=\"150\"                   data-height=\"113\"                   data-original=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/thumb\/IMG_20220522_182332.jpg?bwg=1664950608\"                   src=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/thumb\/IMG_20220522_182332.jpg?bwg=1664950608\"                   alt=\"IMG 20220522 182332\" \/>            <\/div>            <div class=\"\">                                                      <\/div>          <\/div>        <\/div>                                <\/a>      <\/div>            <div class=\"bwg-item\">        <a class=\"bwg-a bwg_lightbox\"  data-image-id=\"1283\" href=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/IMG_20211005_164520.jpg?bwg=1664950608\">                <div class=\"bwg-item0 \">          <div class=\"bwg-item1 \">            <div class=\"bwg-item2\">              <img decoding=\"async\" class=\"skip-lazy bwg_standart_thumb_img_0 \"                   data-id=\"1283\"                   data-width=\"113\"                   data-height=\"150\"                   data-original=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/thumb\/IMG_20211005_164520.jpg?bwg=1664950608\"                   src=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/thumb\/IMG_20211005_164520.jpg?bwg=1664950608\"                   alt=\"IMG 20211005 164520\" \/>            <\/div>            <div class=\"\">                                                      <\/div>          <\/div>        <\/div>                                <\/a>      <\/div>            <div class=\"bwg-item\">        <a class=\"bwg-a bwg_lightbox\"  data-image-id=\"1282\" href=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/5-1.jpg?bwg=1664950608\">                <div class=\"bwg-item0 \">          <div class=\"bwg-item1 \">            <div class=\"bwg-item2\">              <img decoding=\"async\" class=\"skip-lazy bwg_standart_thumb_img_0 \"                   data-id=\"1282\"                   data-width=\"150\"                   data-height=\"106\"                   data-original=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/thumb\/5-1.jpg?bwg=1664950608\"                   src=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/thumb\/5-1.jpg?bwg=1664950608\"                   alt=\"5-1\" \/>            <\/div>            <div class=\"\">                                                      <\/div>          <\/div>        <\/div>                                <\/a>      <\/div>            <div class=\"bwg-item\">        <a class=\"bwg-a bwg_lightbox\"  data-image-id=\"1281\" href=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/IMG_20211005_164431.jpg?bwg=1664950608\">                <div class=\"bwg-item0 \">          <div class=\"bwg-item1 \">            <div class=\"bwg-item2\">              <img decoding=\"async\" class=\"skip-lazy bwg_standart_thumb_img_0 \"                   data-id=\"1281\"                   data-width=\"113\"                   data-height=\"150\"                   data-original=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/thumb\/IMG_20211005_164431.jpg?bwg=1664950608\"                   src=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/thumb\/IMG_20211005_164431.jpg?bwg=1664950608\"                   alt=\"IMG 20211005 164431\" \/>            <\/div>            <div class=\"\">                                                      <\/div>          <\/div>        <\/div>                                <\/a>      <\/div>            <div class=\"bwg-item\">        <a class=\"bwg-a bwg_lightbox\"  data-image-id=\"1280\" href=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/IMG_20211005_154746.jpg?bwg=1664950608\">                <div class=\"bwg-item0 \">          <div class=\"bwg-item1 \">            <div class=\"bwg-item2\">              <img decoding=\"async\" class=\"skip-lazy bwg_standart_thumb_img_0 \"                   data-id=\"1280\"                   data-width=\"113\"                   data-height=\"150\"                   data-original=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/thumb\/IMG_20211005_154746.jpg?bwg=1664950608\"                   src=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/thumb\/IMG_20211005_154746.jpg?bwg=1664950608\"                   alt=\"IMG 20211005 154746\" \/>            <\/div>            <div class=\"\">                                                      <\/div>          <\/div>        <\/div>                                <\/a>      <\/div>            <div class=\"bwg-item\">        <a class=\"bwg-a bwg_lightbox\"  data-image-id=\"1279\" href=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/IMG_20220522_182813.jpg?bwg=1664950608\">                <div class=\"bwg-item0 \">          <div class=\"bwg-item1 \">            <div class=\"bwg-item2\">              <img decoding=\"async\" class=\"skip-lazy bwg_standart_thumb_img_0 \"                   data-id=\"1279\"                   data-width=\"150\"                   data-height=\"113\"                   data-original=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/thumb\/IMG_20220522_182813.jpg?bwg=1664950608\"                   src=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/thumb\/IMG_20220522_182813.jpg?bwg=1664950608\"                   alt=\"IMG 20220522 182813\" \/>            <\/div>            <div class=\"\">                                                      <\/div>          <\/div>        <\/div>                                <\/a>      <\/div>            <div class=\"bwg-item\">        <a class=\"bwg-a bwg_lightbox\"  data-image-id=\"1278\" href=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/IMG_20211005_155205.jpg?bwg=1664950608\">                <div class=\"bwg-item0 \">          <div class=\"bwg-item1 \">            <div class=\"bwg-item2\">              <img decoding=\"async\" class=\"skip-lazy bwg_standart_thumb_img_0 \"                   data-id=\"1278\"                   data-width=\"113\"                   data-height=\"150\"                   data-original=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/thumb\/IMG_20211005_155205.jpg?bwg=1664950608\"                   src=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/thumb\/IMG_20211005_155205.jpg?bwg=1664950608\"                   alt=\"IMG 20211005 155205\" \/>            <\/div>            <div class=\"\">                                                      <\/div>          <\/div>        <\/div>                                <\/a>      <\/div>            <div class=\"bwg-item\">        <a class=\"bwg-a bwg_lightbox\"  data-image-id=\"1277\" href=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/IMG_20211005_162640.jpg?bwg=1664950608\">                <div class=\"bwg-item0 \">          <div class=\"bwg-item1 \">            <div class=\"bwg-item2\">              <img decoding=\"async\" class=\"skip-lazy bwg_standart_thumb_img_0 \"                   data-id=\"1277\"                   data-width=\"113\"                   data-height=\"150\"                   data-original=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/thumb\/IMG_20211005_162640.jpg?bwg=1664950608\"                   src=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/thumb\/IMG_20211005_162640.jpg?bwg=1664950608\"                   alt=\"IMG 20211005 162640\" \/>            <\/div>            <div class=\"\">                                                      <\/div>          <\/div>        <\/div>                                <\/a>      <\/div>            <div class=\"bwg-item\">        <a class=\"bwg-a bwg_lightbox\"  data-image-id=\"1276\" href=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/Vilkaviskis_Bus_Station1-1773x1330.jpg?bwg=1664950608\">                <div class=\"bwg-item0 \">          <div class=\"bwg-item1 \">            <div class=\"bwg-item2\">              <img decoding=\"async\" class=\"skip-lazy bwg_standart_thumb_img_0 \"                   data-id=\"1276\"                   data-width=\"150\"                   data-height=\"113\"                   data-original=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/thumb\/Vilkaviskis_Bus_Station1-1773x1330.jpg?bwg=1664950608\"                   src=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/photo-gallery\/thumb\/Vilkaviskis_Bus_Station1-1773x1330.jpg?bwg=1664950608\"                   alt=\"Vilkaviskis Bus Station1-1773x1330\" \/>            <\/div>            <div class=\"\">                                                      <\/div>          <\/div>        <\/div>                                <\/a>      <\/div>          <\/div>    <style>      \/*pagination styles*\/      #bwg_container1_0 #bwg_container2_0 .tablenav-pages_0 {      text-align: center;      font-size: 12px;      font-family: segoe ui;      font-weight: bold;      color: #666666;      margin: 6px 0 4px;      display: block;      height: 30px;      line-height: 30px;      }      @media only screen and (max-width : 320px) {      #bwg_container1_0 #bwg_container2_0 .displaying-num_0 {      display: none;      }      }      #bwg_container1_0 #bwg_container2_0 .displaying-num_0 {      font-size: 12px;      font-family: segoe ui;      font-weight: bold;      color: #666666;      margin-right: 10px;      vertical-align: middle;      }      #bwg_container1_0 #bwg_container2_0 .paging-input_0 {      font-size: 12px;      font-family: segoe ui;      font-weight: bold;      color: #666666;      vertical-align: middle;      }      #bwg_container1_0 #bwg_container2_0 .tablenav-pages_0 a.disabled,      #bwg_container1_0 #bwg_container2_0 .tablenav-pages_0 a.disabled:hover,      #bwg_container1_0 #bwg_container2_0 .tablenav-pages_0 a.disabled:focus {      cursor: default;      color: rgba(102, 102, 102, 0.5);      }      #bwg_container1_0 #bwg_container2_0 .tablenav-pages_0 a {      cursor: pointer;      font-size: 12px;      font-family: segoe ui;      font-weight: bold;      color: #666666;      text-decoration: none;      padding: 3px 6px;      margin: 0;      border-radius: 0;      border-style: solid;      border-width: 1px;      border-color: #E3E3E3;      background-color: #FFFFFF;      opacity: 1.00;      box-shadow: 0;      transition: all 0.3s ease 0s;-webkit-transition: all 0.3s ease 0s;      }      <\/style>      <span class=\"bwg_nav_cont_0\">              <div class=\"tablenav-pages_0\">                  <\/div>                <input type=\"hidden\" id=\"page_number_0\" name=\"page_number_0\" value=\"1\" \/>      <script type=\"text\/javascript\">        function spider_page_0(cur, x, y, load_more) {          if (typeof load_more == \"undefined\") {            var load_more = false;          }          if (jQuery(cur).hasClass('disabled')) {            return false;          }          var items_county_0 = 1;          switch (y) {            case 1:              if (x >= items_county_0) {                document.getElementById('page_number_0').value = items_county_0;              }              else {                document.getElementById('page_number_0').value = x + 1;              }              break;            case 2:              document.getElementById('page_number_0').value = items_county_0;              break;            case -1:              if (x == 1) {                document.getElementById('page_number_0').value = 1;              }              else {                document.getElementById('page_number_0').value = x - 1;              }              break;            case -2:              document.getElementById('page_number_0').value = 1;              break;            default:              document.getElementById('page_number_0').value = 1;          }          bwg_ajax('gal_front_form_0', '0', 'bwg_thumbnails_0', '0', '', '', 0, '', '', load_more, '', 1);        }                    jQuery('.first-page-0').on('click', function () {              spider_page_0(this, 1, -2, 'numeric');              return false;            });            jQuery('.prev-page-0').on('click', function () {              spider_page_0(this, 1, -1, 'numeric');              return false;            });            jQuery('.next-page-0').on('click', function () {              spider_page_0(this, 1, 1, 'numeric');              return false;            });            jQuery('.last-page-0').on('click', function () {              spider_page_0(this, 1, 2, 'numeric');              return false;            });                jQuery('.bwg_load_btn_0').on('click', function () {            spider_page_0(this, 1, 1, true);            return false;        });      <\/script>      <\/span>                <\/div>        <\/form>          <style>          #bwg_container1_0 #bwg_container2_0 #spider_popup_overlay_0 {          background-color: #000000;          opacity: 0.70;          }          <\/style>        <div id=\"bwg_spider_popup_loading_0\" class=\"bwg_spider_popup_loading\"><\/div>        <div id=\"spider_popup_overlay_0\" class=\"spider_popup_overlay\" onclick=\"spider_destroypopup(1000)\"><\/div>        <input type=\"hidden\" id=\"bwg_random_seed_0\" value=\"900246443\">                <\/div>    <\/div>    <script>      jQuery(function() {        bwg_main_ready();      });    <\/script>    <\/p>\n<p>Verslo namai, Paupys, Vilnius. A. Ambraso architekt\u0173 biuras (architekt\u016bra) ir architekt\u016bros studija \u201ePlazma\u201c (interjeras). \u0160iame projekte stipriai i\u0161reik\u0161ti kone visi biofilinio projektavimo principai, projektas stipriai i\u0161rei\u0161kia ir vietos dvasios t\u0119stinum\u0105. Pastato architekt\u016broje ir interjere gausu vizualini\u0173 ir nevizualini\u0173 ry\u0161i\u0173 su gamta, neritmini\u0173 poj\u016b\u010di\u0173 stimul\u0173, toki\u0173 kaip v\u0117jo kedenami augalai ar krintan\u010dio vandens \u2013 fontano garsai, \u0161ilumos ir oro sraut\u0173 kaita perteikiama per erdvi\u0173 ir pavir\u0161i\u0173 \u012fvairov\u0119, biomorfini\u0173 form\u0173 ir modeli\u0173, taip pat ir fraktal\u0173 pasitaiko interjero detal\u0117se, naudojama daug gamti\u0161k\u0173, nat\u016brali\u0173 med\u017eiag\u0173, interjeras kuriamas pritaikant ma\u017eai apdirbtus elementus i\u0161 gamtos, kurie i\u0161 karto atgaivina prisiminimus apie buvim\u0105 gamtoje, gamtinis erdv\u0117s charakteris i\u0161rei\u0161kiamas prieglobs\u010dio stotel\u0117mis, kai kurios i\u0161 j\u0173 \u2013 kaban\u010dios vir\u0161 erdv\u0117s ir kelia malonius paslaptingumo ir lengvos, bet saugios rizikos jausmus (autor\u0117s fotografijos).<\/p>\n<p>P4 \u0160ilumos ir oro sraut\u0173 kaita. Gamtinei aplinkai b\u016bdinga subtili oro ir pavir\u0161i\u0173 temperat\u016bros, dr\u0117gm\u0117s, oro sraut\u0173 kaita. \u0160io projektavimo principo tikslas \u2013 sukurti aplink\u0105, leid\u017eian\u010di\u0105 jos naudotojams patirti oro srauto ir \u0161ilumos kintamumo jausm\u0105. Rekomenduojama patalpos naudotojams suteikti galimyb\u0119 kontroliuoti \u0161ilumos ir oro sraut\u0173 s\u0105lygas, pavyzd\u017eiui, atsidaryti lang\u0105, pasirinkti saul\u0117kait\u0105 ar pav\u0117s\u012f, ir pan. \u0160ilum\u0105 ir oro srautus galima perteikti per med\u017eiagas, dienos ap\u0161vietim\u0105, v\u0117dinimo sprendimus, lang\u0173 i\u0161d\u0117stym\u0105 pastate. Tai padeda sukurti kintamumo erdv\u0117je ir laike jausm\u0105, prapl\u0117sti \u012fprastines \u0161iluminio komforto ribas ir netgi suma\u017einti energijos s\u0105naudas \u0161ildymui ir oro kondicionavimui. Nat\u016braliai pasitaikantys: saul\u0117s \u0161iluma, \u0161e\u0161\u0117lis ir pav\u0117sis, atspindintys pavir\u0161iai, erdv\u0117s ar vietos orientacija, augalija, sezoni\u0161kai numetanti lapus. Projektuojami elementai gali b\u016bti \u0160VOK sprendimai, lang\u0173 sprendimai \u2013 galimyb\u0117 atidaryti langus, kry\u017emin\u0117 ventiliacija, saul\u0117s kontrol\u0117. <\/p>\n<p>P5 Vandens buvimas \u2013 galimyb\u0117 matyti, paliesti vanden\u012f, gird\u0117ti vandens garsus \u2013 sustiprina jutimin\u0119 patirt\u012f aplinkoje. \u0160is principas kildinamas i\u0161 mokslini\u0173 tyrim\u0173, pasteb\u0117jusi\u0173 vietovi\u0173 su vandens telkiniais vizualin\u012f patrauklum\u0105 ir pozityv\u0173 emocin\u012f atsak\u0105. Pasteb\u0117ta, kad kompleksinis, nat\u016braliai kintantis vizualinis stimulas suma\u017eino tiriam\u0173j\u0173 streso poj\u016bt\u012f, padid\u0117jus\u012f ramyb\u0117s jausm\u0105, ma\u017eesn\u012f \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017en\u012f bei kraujosp\u016bd\u012f, pager\u0117jusi\u0105 koncentracij\u0105 ir atmint\u012f.<br \/>\nNat\u016braliai pasitaikantys: up\u0117, upelis, vandenynas, tvenkinys, pelk\u0117, vaizdas \u012f liet\u0173 ar kt. kritulius, potvyniai, atosl\u016bgiai. Projektuojami elementai gali b\u016bti: vandens siena, dirbtinis krioklys, akvariumas, fontanas, dirbtinis upelis, vandens atspind\u017eiai (tikri ar imituojami) ant kito pavir\u0161iaus, paveikslai su vandeniu.<br \/>\nNorint sukurti ger\u0105 vandens buvimo patirt\u012f, rekomenduojama \u012ftraukti \u012fvairius poj\u016b\u010dius. Nat\u016bralus vandens telkinys yra geriausia, ta\u010diau vert\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f, kad labai didelis vandens telkinys ar stipri t\u0117km\u0117 (pvz., krioklys) gali sukelti ir diskomfort\u0105, pavyzd\u017eiui, per didel\u012f triuk\u0161m\u0105 ar dr\u0117gm\u0119, tod\u0117l svarbu tinkamai \u012fvertinti atstum\u0105. Vir\u0161 vandens telkinio \u012frengti pav\u0117s\u012f, jeigu svarbu i\u0161saugoti per stipriai garuojant\u012f vanden\u012f. Projektuojamoje aplinkoje erdv\u0117 su vandens elementu yra patraukli. Tokios savyb\u0117s kaip t\u0117km\u0117, garsas, ap\u0161vietimas, prieinamumas lemia, ar erdv\u0117 bus rami, ar stimuliuojanti.<\/p>\n<p>P6 Dinamin\u0117 ir difuzin\u0117 \u0161viesa. Sumanus \u0161viesos ir \u0161e\u0161\u0117lio panaudojimas imituojant nat\u016bral\u0173 ap\u0161vietim\u0105 ar gamtinius ap\u0161vietimo kaitos ritmus intriguoja bei erdvei suteikia laiko ir jud\u0117jimo, dramati\u0161ko nenusp\u0117jamumo ir emocingumo arba, prie\u0161ingai \u2013 ramyb\u0117s poj\u016bt\u012f. Ap\u0161vietimas diktuoja erdv\u0117s nuotaik\u0105, skirtingas ap\u0161vietimas sukelia skirting\u0105 emocin\u012f atsak\u0105. Atlikta daugyb\u0117 mokslini\u0173 tyrim\u0173, kurie \u012frod\u0117, kad darbuotojai efektyviau dirba gerai ap\u0161viestose darbo vietose, pardavimo rodikliai didesni nat\u016bralia \u0161viesa ap\u0161viestose parduotuv\u0117se, o vaikai geriau mokosi nat\u016braliai ap\u0161viestose klas\u0117se, turin\u010diose vaizd\u0105 pro lang\u0105. Nat\u016brali saul\u0117s \u0161viesa dienos metu kinta nuo geltonos ryte, m\u0117lynos vidurdien\u012f ir raudonos vakare. \u017dmogaus organizmas reaguoja \u012f \u0161\u012f dienos \u0161viesos spalv\u0173 per\u0117jim\u0105 \u2013 pastebimi k\u016bno temperat\u016bros poky\u010diai, pakit\u0119s \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enis ir cirkadinio funkcionavimo ypatumai. Didesnis m\u0117lynosios \u0161viesos kiekis gamina serotonin\u0105, o m\u0117lynosios \u0161viesos nebuvimas \u2013 melatonin\u0105. Serotonino ir melatonino pusiausvyra gali b\u016bti siejama su miego kokybe, nuotaika, budrumu, depresija, kr\u016bties v\u0117\u017eiu ir kitomis sveikatos b\u016bkl\u0117mis.<br \/>\nNat\u016bralus ap\u0161vietimas gali b\u016bti: dienos \u0161viesa i\u0161 skirting\u0173 pusi\u0173, tiesiogin\u0117 saul\u0117s \u0161viesa, \u0161viesos sezoni\u0161kumas, lau\u017eo ar kt. ugnies \u0161altinio \u0161viesa, m\u0117nulio ir \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 \u0161viesa, bioliuminescencija \u2013 gyv\u0173 organizm\u0173, toki\u0173 kaip jonvabaliai ir giliavanden\u0117s \u017euvys, \u0161viesa, biochemin\u0117 \u0161viesos emisija.<br \/>\nProjektuojamas dinaminis ap\u0161vietimas gali b\u016bti: keli ma\u017eai akinantys \u0161viesos \u0161altiniai, \u0161viesos paskirstymas \u0161viesos reguliatoriumi, difuzinis ap\u0161vietimas nuo sien\u0173 ar lub\u0173, ta\u0161kinis ap\u0161vietimas, darbo vietos ar asmeninis ap\u0161vietimas, galimyb\u0117 kontroliuoti ap\u0161vietim\u0105, i\u0161manusis ap\u0161vietimas, palaikantis cirkadin\u012f ritm\u0105 (balta \u0161viesa dienos metu ir m\u0117lynosios \u0161viesos nebuvimas nakt\u012f).<br \/>\nProjektuojant reik\u0117t\u0173 rasti balans\u0105 tarp vientiso ir nuobodaus ap\u0161vietimo bei labai kontrastingo ap\u0161vietimo, kuris gali sukelti diskomfort\u0105. Kai ap\u0161vietimo skirtumas tarp gretim\u0173 \u0161viesos \u0161altini\u0173 ar pavir\u0161i\u0173 yra ry\u0161kesnis, t. y. skais\u010dio (angl. Luminance) santykis yra didesnis nei 40:1, gali atsirasti akinimas, kuris suma\u017eina reg\u0117jimo komfort\u0105. Darbo zonose skais\u010dio santykis tarp u\u017eduoties ir artimiausios aplinkos neturi vir\u0161yti 10:1. Taigi, nors dramati\u0161kas ap\u0161vietimas gali b\u016bti puiki architekt\u016brin\u0117 priemon\u0117 kai kuriose religin\u0117se, visuomenin\u0117s paskirties ar pan. erdv\u0117se, tai bus visai netinkamas ap\u0161vietimas darbo aplinkoje. Difuzinis ap\u0161vietimas ant vertikali\u0173 pavir\u0161i\u0173 ir lub\u0173 suteikia ramyb\u0117s jausm\u0105. Akcentinis ap\u0161vietimas ir kitas \u0161viesos \u0161altini\u0173 persidengimas sukuria susidom\u0117jim\u0105 ir gyl\u012f, o kryptinis arba individualus ap\u0161vietimas \u2013 intensyvumo ir nukreipia d\u0117mes\u012f \u012f krypt\u012f. Ap\u0161vietimo daugiasluoksni\u0161kumas padeda sukurti maloni\u0105 vizualin\u0119 aplink\u0105.<br \/>\nDinaminis ap\u0161vietimas tinkamas per\u0117jimui i\u0161 vidaus \u012f lauko erdv\u0119. Dinami\u0161kas, stiprus ap\u0161vietimas, toks kaip kintan\u010dios spalvos, tiesiogin\u0117 saul\u0117s \u0161viesa, stipr\u016bs kontrastai, n\u0117ra tinkamas erdv\u0117ms, kuriose atliekama d\u0117mesio reikalaujanti veikla. Cirkadin\u012f ritm\u0105 palaikantis ap\u0161vietimas ypa\u010d svarbus erdv\u0117se, kuriose \u017emon\u0117s gyvena ilg\u0105 laik\u0105.<br \/>\n\u0160viesos ir \u0161e\u0161\u0117li\u0173 jud\u0117jimas pavir\u0161iumi gali patraukti d\u0117mes\u012f. Pavyzd\u017eiui, \u0161viesos \u2013 \u0161e\u0161\u0117li\u0173 \u017eaismas po med\u017eiu arba raibuliuojan\u010dio vandens atspind\u017eiai ant sienos da\u017eniausiai sudaro fraktalus (tai \u2013 sud\u0117tinis geometrinis darinys, kurio atskiri fragmentai yra pana\u0161\u016bs arba identi\u0161ki visumai arba kitiems fragmentams). \u017dmogaus akis linkusi sekti judan\u010dius fraktalus.<br \/>\nDaikt\u0173 ir pavir\u0161i\u0173 ap\u0161vietimas yra svarbus suprasti, juos identifikuoti ir atskirti, atlikti su jais susijusius veiksmus, orientuotis erdv\u0117je, dienos ap\u0161vietimas yra svarbus cirkadiniam ritmui reguliuoti ir gerai sveikatos b\u016bklei palaikyti. Tinkamai panaudotos ap\u0161vietimo \u012fvairov\u0117s, \u0161viesos paskirstymo, \u0161viesos ir \u0161e\u0161\u0117li\u0173 \u017eaismo, \u0161viesos spalv\u0173, turin\u010di\u0173 stimuliuojam\u0105 poveik\u012f, galimyb\u0117s gali pagerinti emocinio buvimo erdv\u0117je patirt\u012f. <\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" src=\"http:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/10\/Vilkaviskis_Bus_Station1-1773x1330-1-1024x768.jpg\" alt=\"\" width=\"1024\" height=\"768\" class=\"aligncenter size-large wp-image-3086\" srcset=\"https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/10\/Vilkaviskis_Bus_Station1-1773x1330-1.jpg 1024w, https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/10\/Vilkaviskis_Bus_Station1-1773x1330-1-300x225.jpg 300w, https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/10\/Vilkaviskis_Bus_Station1-1773x1330-1-768x576.jpg 768w, https:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/10\/Vilkaviskis_Bus_Station1-1773x1330-1-1536x1152.jpg 1536w\" sizes=\"(max-width: 1024px) 100vw, 1024px\" \/><br \/>\nG. Bal\u010dytis, Vilkavi\u0161kio autobus\u0173 stotis. Pastato architekt\u016bros ir med\u017ei\u0173 kuriamas \u0161viesos ir \u0161e\u0161\u0117li\u0173 \u017eaismas atsispindi med\u017ei\u0173 \u0161ak\u0173 \u0161e\u0161\u0117li\u0173 kuriamuose fraktaluose, kurie juda sukantis saulei. Didelio auk\u0161\u010dio \u012fstiklintos vitrinos pastato viduje leid\u017eia pasijusti tarsi lauke, o vidinis sodas \u2013 pasim\u0117gauti stebint augal\u0173 gyvenim\u0105 (fotografija \u2013 G. Bal\u010dy\u010dio studija https:\/\/balcytis.com\/vilkas\/)<\/p>\n<p>P7 Ry\u0161iai su gamtin\u0117mis sistemomis \u2013 tai galimyb\u0117 steb\u0117ti ar dalyvauti gamtiniuose procesuose, tokiuose kaip met\u0173 laik\u0173 kaita. Erdv\u0117, kurioje stipr\u016bs ry\u0161iai su gamtin\u0117mis sistemomis, su\u017eadina santyk\u012f su didesne visuma, t. y. gamtos j\u0117gomis, Visata, padeda suvokti sezoni\u0161kum\u0105 ir gamtos ciklus. Tokia patirtis da\u017enai yra atpalaiduojanti ir nostalgi\u0161ka, laukiama. Ry\u0161io su gamtin\u0117mis sistemomis principo tikslas \u2013 sustiprinti suvokim\u0105 apie vietov\u0117je vyraujan\u010dias ekosistemas ir j\u0173 savybes. \u0160\u012f princip\u0105 taikyti gana lengva. Tereikia nustatyti pagrindines, dominuojan\u010dias, gamtines aplinkos savybes ir jas i\u0161ry\u0161kinti. Tai gali b\u016bti, pavyzd\u017eiui, med\u017eiai sode ar g\u0117l\u0117s, auginamos ant palang\u0117s, sud\u0117tingesniu atveju \u2013kompleksi\u0161kas ekosistem\u0173 integravimas, gamtini\u0173 element\u0173 tarpusavio ry\u0161i\u0173 i\u0161ry\u0161kinimas. Pats papras\u010diausias ir ekonomi\u0161kiausias sprendimas \u2013 atverti vaizdus \u012f esamas gamtines sistemas. Rekomenduojama sukurti interaktyvias galimybes patirti ry\u0161\u012f su gamtin\u0117mis sistemomis, ypa\u010d vaikams, pacientams ir pagyvenusiems \u017emon\u0117ms (pvz., integralios ugdymo programos, sodininkyst\u0117, bendruomen\u0117s sodai ir pan.).<br \/>\nGamtin\u0117s sistemos \u2013 tai klimato ir oro s\u0105lygos (lietus, kru\u0161a, sniegas, v\u0117jas, debesys, r\u016bkas, perk\u016bnija, \u017eaibavimas); hidrologija (krituliai, pavir\u0161inio vandens telkiniai, potvyniai, sausros, sezoniniai vandens telkiniai); geologija (atodangos, konglomeratai, fosilijos, erozija, kopos); gyv\u016bn\u0173 elgesys (buvein\u0117s, maisto ie\u0161kojimas, poravimasis); vabzd\u017eiai, \u017eyd\u0117jimas, augalai (apdulkinimas, augimas, sen\u0117jimas ir irimas); paros ciklas (\u0161viesos spalva ir intensyvumas, \u0161e\u0161\u0117liai, augal\u0173 reagavimas \u012f paros laik\u0105, pvz., i\u0161siskleid\u0119 \u2013 susiskleid\u0119 \u017eiedai, gyv\u016bn\u0173 elgesys, potvyniai \u2013 atosl\u016bgiai); naktinis dangus (\u017evaig\u017ed\u0117s, \u017evaig\u017edynai, Pauk\u0161\u010di\u0173 Takas) ir ciklai (m\u0117nulio stadijos, u\u017etemimai, planet\u0173 i\u0161sid\u0117stymas, astronominiai \u012fvykiai); sezonin\u0117 kaita (u\u017e\u0161alimas \u2013 at\u0161ilimas, \u0161viesos intensyvumas ir spalva, augal\u0173 ciklai, gyv\u016bn\u0173 migracija, aplinkos kvapai) ir pan.<br \/>\nProjektuojami elementai gali b\u016bti: imituotos dienos ap\u0161vietimo sistemos, kurios kei\u010diasi pagal paros cikl\u0105; laukin\u0117s gamtos buvein\u0117s (pvz., inkilai, vabzd\u017ei\u0173 vie\u0161bu\u010diai, bi\u010di\u0173 aviliai, gyvatvor\u0117s, \u017eydinti augalija); vaizdas \u012f vandens telkinius; lietaus vanden\u012f surenkantys aplinkos dizaino elementai, nat\u016braliai kintan\u010dios med\u017eiagos (akmuo, varis, bronza, mediena).<br \/>\nAntroji biofilinio projektavimo princip\u0173 grup\u0117 gamtos analogai nagrin\u0117ja gamtos reprezentacij\u0173 ir abstrakcij\u0173 taikym\u0105 projektuojamai aplinkai.<\/p>\n<p>P8 Biomorfin\u0117s formos ir modeliai \u2013 tai simbolinis gamtini\u0173 form\u0173, ra\u0161t\u0173 ir tekst\u016br\u0173 atvaizdavimas projektuose.<br \/>\n\u017dmon\u0117s gyvenam\u0105sias erdves gamtos vaizdais puo\u0161ia nuo neatmenam\u0173 laik\u0173. Daugelis klasikini\u0173 pastat\u0173 ornament\u0173 atkartoja nat\u016bralias formas, o daugyb\u0117 audini\u0173 ra\u0161t\u0173 marginami lapais, g\u0117l\u0117mis ir gyv\u016bn\u0173 odos pie\u0161iniais. \u0160iuolaikin\u0117je architekt\u016broje pastebimos organi\u0161k\u0173 pastat\u0173 tendencijos, turin\u010dios netgi biomimetini\u0173 savybi\u0173. Remiantis moksliniais tyrimais, \u017emon\u0117s mieliau renkasi organines ir biomorfines formas, kurios primena gamt\u0105 ir gyvus organizmus. Biomorfines formas ir ra\u0161tus pas\u0105mon\u0117je suvokiame kaip simbolin\u0119 gyvyb\u0117s reprezentacij\u0105.<br \/>\nTiesios linijos ir stat\u016bs kampai vyrauja \u017emogaus sukurtoje aplinkoje, o gamtoje pasitaiko retai. Kartais kai kurios gamtos savyb\u0117s gali b\u016bti i\u0161reik\u0161tos matematiniais modeliais. Pavyzd\u017eiui, auksinis kampas \u2013 tai kampas, atitinkantis ma\u017edaug 137,5\u00b0, randamas tarp kai kuri\u0173 g\u0117li\u0173 \u017eied\u0173, o 120\u00b0 kreiv\u0117s ir kampai da\u017enai aptinkami kituose gamtos elementuose.<br \/>\nFibona\u010dio seka yra skaitin\u0117 seka, aptinkama gyvojoje gamtoje, da\u017eniausiai augaluose. Kiekvienas \u0161ios sekos skai\u010dius lygus dviej\u0173 prie\u0161 j\u012f einan\u010di\u0173 skai\u010di\u0173 sumai: 0, 1, 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21 ir t. t. Augal\u0173 \u0161akos, lapai ir \u017eiedai i\u0161sid\u0117sto tam tikra tvarka, kad vieni kitiems neu\u017estot\u0173 saul\u0117s ar lietaus, vadinama filotaksija. \u0160iame i\u0161sid\u0117styme da\u017enai randama Fibona\u010dio seka.<br \/>\nSu \u0161ia seka yra susij\u0119s ir aukso pj\u016bvis, t. y. santykis 1:1,618, kuris retkar\u010diais atsiranda gyvojoje gamtoje, klasikinis pavyzdys \u2013 j\u016bros kriaukl\u0117. Aukso pj\u016bvis dar vadinamas dievi\u0161k\u0105ja proporcija, tai yra atkarpos dalyba \u012f dvi dalis taip, kad didesn\u0117s ir ma\u017eesn\u0117s dali\u0173 santykis b\u016bt\u0173 lygus visos atkarpos ir didesn\u0117s dalies santykiui.<br \/>\n\u0160ie matematiniai ry\u0161iai aptinkami \u012fvairi\u0173 kult\u016br\u0173 religiniuose pastatuose ir \u0161ventose erdv\u0117se: Egipto piramid\u0117se, Partenone (447\u2013438 m. pr. Kr.), Dievo Motinos katedroje Pary\u017eiuje (prad\u017eia 1163 m.), Tad\u017emahale Indijoje (1632\u20131653 m.), CN bok\u0161te Toronte (1976 m.) ir Edeno projekte \u2013 edukacijos centre Kornvalyje, JK (2000 m.).<br \/>\nBiomofrini\u0173 form\u0173 ir modeli\u0173 principo tikslas \u2013 naudojant simbolin\u012f gamtini\u0173 form\u0173, kont\u016br\u0173, ra\u0161t\u0173, tekst\u016br\u0173 ir i\u0161d\u0117stymo atvaizdavim\u0105 pastat\u0173 naudotojams priminti ry\u0161ius su gamta ir kurti vizualiai patrauklesn\u0119 ir ma\u017einan\u010di\u0105 stres\u0105 aplink\u0105. \u0160\u012f model\u012f galima taikyti dvejopai: kaip dekor\u0105 arba atspind\u0117ti pastato t\u016brin\u0117je \u2013 erdvin\u0117je kompozicijoje ar elementuose. Siekiant sustiprinti biofilin\u0119 patirt\u012f, abi strategijas galima taikyti kartu. Ra\u0161tus ir formas der\u0117t\u0173 taikyti saikingai, vengti per didelio intensyvumo.<br \/>\nPavyzd\u017eiai (apdaila, dekoras): audini\u0173, kilim\u0173, tapet\u0173 dizainas, paremtas aukso pj\u016bviu ar Fibona\u010dio skai\u010di\u0173 seka, lang\u0173 skaidymas ir detal\u0117s (skaidymas, konstruktyvas, apdaila, dekoro elementai, stiklo spalva, tekst\u016bra, langin\u0117s, \u017ealiuz\u0117s ar pan.), meno k\u016briniai ir skulpt\u016bros, bald\u0173 detal\u0117s, med\u017eio dirbiniai ir konstrukcijos, m\u016bras, da\u017eai, sien\u0173 tekst\u016bra.<br \/>\n\tPavyzd\u017eiai (forma ir funkcija): konstrukcin\u0117s sistemos ir j\u0173 i\u0161d\u0117stymas (pavyzd\u017eiui, F. L. Wrighto med\u017ei\u0173 formos kolonos D\u017eonsono Vakso biure (angl. Johnson Wax offices) 1936\u20131939 m. Pastato interjero koncepcija \u2013 atkartoti mi\u0161k\u0105 po atviru dangumi. \u017dvelgiant \u012f interjer\u0105, tikrai matoma \u0161i aliuzija \u2013 lubos ap\u0161viestos tarsi saul\u0117s \u0161viesa, o kolon\u0173 forma stilizuotai atkartoja med\u017ei\u0173 kamienus ir lajas); pastato forma; akustin\u0117s sien\u0173 arba lub\u0173 plok\u0161t\u0117s; tur\u0117klai, tvoros, vartai; bald\u0173 forma, lang\u0173 detal\u0117s, koridori\u0173 ar prie\u0161kambari\u0173 forma.<br \/>\nP9 Med\u017eiag\u0173 ry\u0161ys su gamta \u2013 tai minimaliai apdirbt\u0173, tam tikrai vietai b\u016bding\u0173 nat\u016brali\u0173 med\u017eiag\u0173, tekst\u016br\u0173, dizaino element\u0173, ai\u0161kiai atspindin\u010di\u0173 aplink\u0105 panaudojimas, siekiant sukurti visapusi\u0161k\u0105 gamtin\u0117s aplinkos poj\u016bt\u012f.<br \/>\nKai kuriais atvejais nat\u016bralios med\u017eiagos gali atspind\u0117ti kelis biofilinio projektavimo principus. Pavyzd\u017eiui, med\u017eio ar akmens ra\u0161tuose da\u017enai aptinkami fraktalai. Nat\u016bralios med\u017eiagos gali b\u016bti naudojamos pastat\u0173 konstrukcijai ar apdailai. Nors ir stipriai apdorotos, nat\u016bralios med\u017eiagos vis vien perteikia gamti\u0161kum\u0105, analogij\u0105 \u012f gamtoje randamas neapdirbtas med\u017eiagas.<br \/>\nPavyzd\u017eiai (dekoras): detal\u0117s (nat\u016bral\u016bs medienos ra\u0161tai, akmuo, fosilijos, bambukas, rotangas, d\u017eiovintos \u017eol\u0117s); vidiniai pavir\u0161iai (fanera, stalvir\u0161iai), medienos, akmens pavir\u0161iai, nat\u016brali\u0173 spalv\u0173 (ypa\u010d \u017eali\u0173) gama.<br \/>\nPavyzd\u017eiai (forma ir funkcija): sien\u0173 konstrukcija (mediena, akmuo, plyta), konstrukcin\u0117s sistemos (medin\u0117s sijos), fasado apdaila, bald\u0173 forma, p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 takai, tilteliai.<br \/>\nPritaikant nat\u016bralias med\u017eiagas galima sukurti stimuliuojant\u012f arba raminant\u012f erdv\u0117s poj\u016bt\u012f. Rekomenduojama vietoj vienos med\u017eiagos ar spalvos rinktis saiking\u0105 med\u017eiag\u0173 ir spalv\u0173 \u012fvairov\u0119. \u017dmogaus jusl\u0117s atpa\u017e\u012fsta tikr\u0105 med\u017eiag\u0105 nuo netikros, nat\u016bralumas yra priimtinesnis. D\u0117l to rekomenduojama rinktis tikras, nat\u016bralias med\u017eiagas nei j\u0173 sintetines imitacijas (pvz., parket\u0105 vietoj laminato). <\/p>\n<p>P10 Sud\u0117tingumas ir tvarka \u2013 tai erdvin\u0117 hierarchija, pana\u0161i \u012f gamtin\u0119, da\u017eniausiai pasirei\u0161kia fraktalais. Fraktalas \u2013 sud\u0117tinis geometrinis darinys, kurio atskiri fragmentai yra pana\u0161\u016bs arba identi\u0161ki visumai arba kitiems fragmentams. Sud\u0117tingumo ir tvarkos principas padeda sukurti informacijos gausi\u0105 erdv\u0119, i\u0161laikyti balans\u0105 tarp nuobodaus ir erzinan\u010dio. Fraktal\u0173 gali rastis bet kokiame mastelyje \u2013 nuo dekoratyvini\u0173 nieku\u010di\u0173 ar tekstil\u0117s ra\u0161t\u0173 iki fasado apdailos ar miesto tinklo. Gamtinis kra\u0161tovaizdis taip pat da\u017enai sudarytas i\u0161 \u012fvairaus mastelio fraktal\u0173. Fraktal\u0173 ra\u0161tus galima atpa\u017einti klasikiniame mene ir liaudies architekt\u016broje, pavyzd\u017eiui, senov\u0117s graik\u0173 kolon\u0173 kapiteliuose, senov\u0117s maj\u0173, islamo, Egipto mene, ind\u0173 \u0161ventyklose, Ankor Vato \u0161ventykloje Kambod\u017eoje, netgi Eifelio bok\u0161te Pary\u017eiuje.<br \/>\nTyrimai ne kart\u0105 patvirtino s\u0105sajas tarp fraktal\u0173, randam\u0173 gamtoje, ir geometrij\u0173 dail\u0117je bei architekt\u016broje. Kuriant fraktalus, rekomenduojama taikyti bent tris mastelio koeficientus. Da\u017enai \u0161iuolaikin\u0117je architekt\u016broje vyrauja 1\u20132 masteli\u0173 fraktalai, kurie neturi stimuliacijos, architekt\u016brinis objektas gali atrodyti nuobodus. Fraktalus reik\u0117t\u0173 taikyti saikingai, nes per didelis intensyvumas gali sukelti psichologin\u012f stres\u0105.<br \/>\nPavyzd\u017eiai (dekoras): tapet\u0173, kilim\u0173 ir audini\u0173 dizainas, med\u017eiagos tekst\u016bra, lang\u0173 skaidymas ir detal\u0117s, augalai.<br \/>\nPavyzd\u017eiai (strukt\u016briniai elementai): konstrukcin\u0117 sistema \u2013 egzoskeletas, fasado med\u017eiagos, fasado element\u0173, lang\u0173 hierarchija, miesto panorama, kra\u0161tovaizd\u017eio, miesto ar pastato planas.<\/p>\n<p>Principas GAMTINIS ERDV\u0116S CHARAKTERIS, t. y. i\u0161 gamtos kylan\u010dios erdv\u0117s charakteristikos, atsiskleid\u017eia keturiais biofilinio projektavimo principais<\/p>\n<p>P11 Ap\u017evelgiamumas, perspektyva \u2013 tai nepertraukiamas vaizdas \u012f tol\u012f. Geras ap\u017evelgiamumas intuityviai svarbus kaip pirmyk\u0161tis instinktas i\u0161gyventi, tai \u2013 tinkamos s\u0105lygos ap\u017ei\u016br\u0117ti supan\u010di\u0105 aplink\u0105, leid\u017eian\u010dios pamatyti galimybes ir aptikti pavojus. Nors ap\u017evelgiamumas ger\u0117ja b\u016bnant auk\u0161\u010diau, tai n\u0117ra pagrindin\u0117 s\u0105lyga norint sukurti visaverti\u0161k\u0105 patirt\u012f. Yra daugyb\u0117 ap\u017evelgiamumo tip\u0173 ir j\u0173 taikymo b\u016bd\u0173 \u2013 tai perspektyva lauke, interjere, ilgo ir ma\u017eo nuotolio perspektyvos. Interjere ar tankiose miesto erdv\u0117se ap\u017evelgiamumas yra galimyb\u0117 i\u0161 vienos erdv\u0117s matyti kit\u0105. Ap\u017evelgiamumo patyrimas sustipr\u0117ja, kai yra galimyb\u0117 matyti kiaurai per kelias erdves.<br \/>\nPastat\u0173, sien\u0173, koridori\u0173 ir darbo viet\u0173 suplanavimas yra svarbus vizualiniams ry\u0161iams su kitomis patalpomis, lauko panoramomis, norint suteikti krypt\u012f. Remiantis tyrimais, tolima perspektyva (>30 metr\u0173) \u017emon\u0117ms suteikia didesn\u012f komforto jausm\u0105, ma\u017eina stres\u0105 ir yra patrauklesn\u0117 nei ma\u017eiau ap\u017evelgiamas nuotolis (<6 metrai). \nAp\u017evelgiamumo patirt\u012f galima pagerinti pa\u0161alinant vizualines kli\u016btis. Pavyzd\u017eiui, darbo vietose projektuojant vieno metro auk\u0161\u010dio pertvar\u0117les erdv\u0119 galima skaidyti suteikiant ne tik privatumo, bet ir galimyb\u0119 matyti \u012f tol\u012f net ir \u017emogui s\u0117dint. Toks auk\u0161tis gal\u0117t\u0173 b\u016bti taikomas ir lauko elementams, pavyzd\u017eiui, gyvatvor\u0117ms. Projektuojant vizualinius barjerus reik\u0117t\u0173 atsi\u017evelgti \u012f tai, kaip erdv\u0117 da\u017eniausiai i\u0161gyvenama, t. y. stovint, s\u0117dint, va\u017eiuojant dvira\u010diu ar pan. Patalpos su langais ar vidin\u0117mis stiklin\u0117mis pertvaromis gali pad\u0117ti sukurti daugiasluoksn\u0119 perspektyv\u0105. Ap\u017evelgiamumo patirt\u012f gerina matomo vaizdo kokyb\u0117 ir prieglobs\u010dio (\u017er. P12) buvimas.\nProjektuojam\u0173 element\u0173 pavyzd\u017eiai: skaidrios atitvaros, balkonai, pusauk\u0161\u010diai, tilteliai, atviri auk\u0161t\u0173 planai, pakeltos plok\u0161tumos, vaizdai.\n\nP12 Prieglobstis \u2013 galimyb\u0117 ap\u017evelgti supan\u010di\u0105 aplink\u0105, ta\u010diau i\u0161 saugios, nuo intensyvi\u0173 sraut\u0173 nutolusios ir nuo aplinkos poveikio apsaugotos vietos.\nPrieglobstyje jau\u010diamasi saugiai, nuo\u0161aliai nuo aplinkini\u0173 sraut\u0173, kas puikiai tinka darbui, poilsiui ar gydymui, nesvarbu, vienam \u017emogui ar grupei. Nuo seno prieglobstis \u2013 \nsvarbus i\u0161gyvenimui. Tai \u2013 apsauga nuo oro s\u0105lyg\u0173, pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 ar u\u017epuolik\u0173. \u0160iuolaikiniam \u017emogui prieglobs\u010dio erdv\u0117 reikalinga poilsiui, nusiraminimui, dirglumui ir nuovargiui ma\u017einti, d\u0117mesio sutelkimui ir saugumo jausmui. Prieglobstis \u2013 tai saugi, nuo\u0161ali, ma\u017ea erdv\u0117 didesn\u0117je erdv\u0117je. Pagrindin\u0117s s\u0105lygos prieglobs\u010diui sukurti \u2013 b\u016btina priedanga vir\u0161 galvos ir i\u0161 nugaros, dar geriau \u2013 i\u0161 trij\u0173 pusi\u0173. Erdv\u0117s suplanavimas ar orientacija taip pat gali tur\u0117ti \u012ftakos patirties kokybei. Prieglobs\u010dio erdv\u0117 gali b\u016bti visi\u0161kai u\u017edara arba suteikti vizualin\u012f ar garsin\u012f ry\u0161\u012f su supan\u010dia aplinka steb\u0117ti.\nPrieglobstis gali b\u016bti keli\u0173 tip\u0173: modulinis \u2013 ma\u017ea atskirtis (k\u0117d\u0117 auk\u0161tu atlo\u0161u, stogelis); dalinis prieglobstis, kai u\u017edengtos kelios pus\u0117s (skaitymo ar pokalbi\u0173 kampeliai, pav\u0117sin\u0117, med\u017eiai, arkados, dengti takai ar verandos); visi\u0161kai pasl\u0117pta erdv\u0117 (patalpos \u2013 kapsul\u0117s, pvz., miegui oro uoste, pos\u0117d\u017ei\u0173 sal\u0117s su 3 ir daugiau sien\u0173, privat\u016bs biurai, nameliai med\u017eiuose).\nProjektuojami elementai gali b\u016bti: erdv\u0117s, apsaugotos nuo klimato veiksni\u0173 ar matomumo ir girdimumo; erdv\u0117s, skirtos apm\u0105stymams, meditacijai, poilsiui, atsipalaidavimui, skaitymui ar sud\u0117tingoms protin\u0117ms u\u017eduotims, reguliuojamos, permatomos ar pusiau permatomos u\u017euolaidos, \u017ealiuz\u0117s ar pertvaros, i\u0161ky\u0161os, stogeliai, su\u017eemintos lubos, prigesinta \u0161viesa.\n\nP13 Paslaptingumas \u2013 laukin\u0117s gamtos keliamos nuostabos ir ne\u017einomyb\u0117s atk\u016brimas projektuojamoje aplinkoje: i\u0161 dalies pridengti tolim\u0173 perspektyv\u0173 vaizdai, ne\u012fprasti architekt\u016briniai bruo\u017eai ir projektiniai sprendiniai, \u012ftraukiantys ir \u017eadantys naujus atradimus. Paslaptinga erdv\u0117 intriguoja, ver\u010dia nor\u0117ti j\u0105 patirti ir tyrin\u0117ti. \u0160is principas yra paremtas \u017emogaus \u012fgimtu noru suprasti ir pa\u017einti aplink\u0105. \nPaslaptingumas \u017emogaus smegenyse sukelia stipr\u0173 malonumo atsak\u0105, pana\u0161\u0173 \u012f laukimo. Manoma, kad tai paai\u0161kina, kod\u0117l klausytis muzikos taip malonu, nes mes sp\u0117liojame, kas bus toliau. Pagrindin\u0117 paslaptingos erdv\u0117s savyb\u0117 \u2013 noras su\u017einoti, \u201ekas yra u\u017e kampo\u201c, \u0161is gamtinis erdv\u0117s charakteris skatina \u017emog\u0173 patirti erdv\u0119 joje judant. Toki\u0105 erdv\u0119 patiriant rutini\u0161kai, misti\u0161kumo jausmas slopsta. \nPaslaptingumo erdvei suteikia: erdv\u0117je po truput\u012f atsiskleid\u017eiantys vingiuojantys takeliai, dramati\u0161kas \u0161viesos ir \u0161e\u0161\u0117lio \u017eaismas, nat\u016bralus paslaptingumo jausmas (pvz., gamti\u0161ko dizaino g\u0117lynai su vingiuojan\u010diais takeliais). Reik\u0117t\u0173 vengti pernelyg tamsi\u0173 \u0161e\u0161\u0117li\u0173, nes tai gali sukelti baim\u0119. \nPaslaptingumo elementai: \u0161viesa ir \u0161e\u0161\u0117lis, garsas ar vibracija, kvapas, veikla ir jud\u0117jimas, meno k\u016brinys ar instaliacija, permatomos med\u017eiagos, 6\u201330 m ilgio perspektyvos, pridengti vaizdai, malon\u016bs garsai i\u0161 nepastebimo \u0161altinio, vingiuoti takai ir formos.\n\nP14 Rizika \/ pavojus \u2013 pavojaus ar rizikos nuojauta, lydima saugumo ir patikimumo poj\u016b\u010di\u0173. Gamtin\u0117 erdv\u0117 gali kelti tam tikras rizikas, pavyzd\u017eiui, nukristi, su\u0161lapti, susi\u017eeisti, prarasti kontrol\u0119, gali i\u0161g\u0105sdinti pl\u0117\u0161r\u016bnai. Erdvin\u0117s savyb\u0117s projektin\u0117je erdv\u0117je, \u017eaid\u017eian\u010dios su baim\u0117s poj\u016b\u010diu, bet suteikian\u010dios saugum\u0105, \u2013 tai tiltas, atrijus su balkonu, konsol\u0117, nuo grind\u0173 iki lub\u0173 skaidrus fasadas, skaidr\u016bs tur\u0117klai ar grind\u0173 plok\u0161tuma, per\u0117jimas po vandeniu, vir\u0161 arba per vanden\u012f, buvimas arti bi\u010di\u0173 ar pl\u0117\u0161ri\u0173 gyv\u016bn\u0173, didelio dyd\u017eio vor\u0173 ar gyva\u010di\u0173 fotografija.\nRizikos \/ pavojaus principo tikslas \u2013 su\u017eadinti d\u0117mes\u012f ir smalsum\u0105, gerinti problem\u0173 sprendimo \u012fg\u016bd\u017eius. Priklausomai nuo projektavimo tikslo ar numatomo naudotojo, gali b\u016bti projektuojami skirtingi rizikos laipsniai: tiltelis vir\u0161 uolos b\u016bt\u0173 ekstremalus variantas, rizika su\u0161lapti kojas perbrendant upel\u012f per akmenis \u2013 ma\u017eos rizikos pavyzdys. Taikant \u0161\u012f projektavimo princip\u0105, reikia \u012fvertinti naudotoj\u0105 ir viet\u0105, nes kai kurioms vietoms ar \u017emoni\u0173 grup\u0117ms \u0161i patirtis gali b\u016bti netinkama. Kita b\u016btina s\u0105lyga \u2013 saugumo u\u017etikrinimas.\nNors biofilinio projektavimo metodika yra puiki priemon\u0117 gamti\u0161kumo \u012fne\u0161imui \u012f projektuojam\u0105 aplink\u0105, tai n\u0117ra vienintel\u0117 galimyb\u0117 darnios-atkuriamosios aplinkos formavimui. Biofilinio projektavo principus der\u0117t\u0173 papildyti \u017ealumo indekso gair\u0117mis (angl. green pace factor), gyvavimo ciklo (angl. cradle-to-cradle ar life-cycle approach) \u2013 atsakingos gamybos ir vartojimo koncepcijomis, vietos dvasios (lot. genius loci) ir kt. architekt\u016bros istorijoje i\u0161pl\u0117totomis koncepcijomis bei taikyti esamas energinio naudingumo ir kt. nuostatas. \n\nStraipsnis parengtas remiantis Browning ir kt. (2014) biofilinio projektavimo metodika. Browning, W., Ryan, C., Clancy, J. 2014. 14 patterns of biophilic design: Improving health &#038; well-being in the built environment. Prieiga internete https:\/\/www.terrapinbrightgreen.com\/wp-content\/uploads\/2014\/09\/14-Patterns-of-Biophilic-Design-Terrapin-2014p.pdf\n<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Teksto autor\u0117: Aurelija Daug\u0117lait\u0117 Biofilinis projektavimas darnios architekt\u016bros kontekste Darnaus vystymosi koncepcija \u2013 pagrindas darnios aplinkos k\u016brybai, tai, kaip mes j\u0105 suprantame \u0161iandien, kilo d\u0117l besaikio vartojimo pasekmi\u0173 ir d\u0117l to kilusi\u0173 ekologini\u0173 krizi\u0173 ir i\u0161\u0161\u016bki\u0173. Vedama etin\u0117s paskatos \u201eelgtis taip, kad u\u017etikrintume galimyb\u0119 ateities kartoms tenkinti savo poreikius\u201c, atspindi stipr\u0173 etin\u012f \u0161ios koncepcijos pagrind\u0105. [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[9,23,49,11,4,32],"tags":[51,117,153,163,157,155,169,167,173,161,171,159,165],"views":41,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/3098"}],"collection":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=3098"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/3098\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=3098"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=3098"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=3098"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}