{"id":2968,"date":"2020-11-19T12:23:30","date_gmt":"2020-11-19T10:23:30","guid":{"rendered":"http:\/\/archiforma.lt\/?p=2968"},"modified":"2020-11-23T22:32:47","modified_gmt":"2020-11-23T20:32:47","slug":"interviu-su-biuru-archispektras","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/archiforma.lt\/?p=2968","title":{"rendered":"Interviu su biuru “Archispektras”"},"content":{"rendered":"\n

Architekt\u0105 Ign\u0105 Kalinausk\u0105 kalbino Elena Paleckyt\u0117<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Kaip sekasi nuotoliniu b\u016bdu bendrauti su u\u017esakovais ar kit\u0173 dali\u0173 vykdytojais?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Problem\u0173 beveik niekada nebuvo, da\u017eniausiai viskas gerai. Man asmeni\u0161kai nuotolinis bendravimas visai patiko. \u0160\u012f karantin\u0105 nesp\u0117jome pajusti poky\u010di\u0173, dar dirbome studijoje, tod\u0117l darbo metodika dar nepasikeit\u0117. Bet per pirm\u0105j\u012f u\u017esidarym\u0105 pasteb\u0117jome, kad nuotoliniai susitikimai buvo trumpesni. Visi ai\u0161kiau pasisakydavo, nenor\u0117davo ilgai diskutuoti, nes tai tiesiog neb\u016bdavo labai patogu – juk galiausiai \u017emon\u0117s pradeda kalb\u0117ti vienas per kit\u0105. Buvo grei\u010diau einama prie reikalo, klausimai b\u016bdavo grei\u010diau i\u0161sprend\u017eiami. Dar smagu, kad visi \u0161iek tiek pramoko technologij\u0173, suprato, kad galima dirbti i\u0161 nam\u0173, net kitame mieste b\u016bti. Pasirodo, prie\u0161ingai nei anks\u010diau galvota, n\u0117ra didel\u0117s b\u016btinyb\u0117s visiems visada b\u016bti vienoje vietoje.<\/p>\n\n\n\n

O kaip sek\u0117si bendrauti tarpusavyje, su kitais architektais? Ar neatsirado sunkum\u0173 diskutuojant id\u0117jas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Su architektais, ai\u0161ku, buvo sunkiau. K\u016brybiniame procese, kai dar galvoji, k\u0105 darysi, b\u016bna daug diskusij\u0173, pie\u0161imo, eskizavimo. Daug lengviau kurti, kai visi yra kartu vienoje vietoje. Per pirm\u0105j\u012f karantin\u0105 pirmas tris savait\u0117s viskas vyko labai skland\u017eiai, nes buvo ai\u0161ku, k\u0105 daryti, vyko techniniai projektai, t\u0119stiniai darbai, kuriuos buvome aptar\u0119 jau anks\u010diau ir kuriuos reik\u0117jo tik koreguoti. Taip sutapo, kad nereik\u0117jo prad\u0117ti projekt\u0173 nuo nulio. O v\u0117liau jau pasijaut\u0117, kad norisi susitikti, darbus dar\u0117si vis sunkiau konstruktyviai aptarti, kadangi prasid\u0117jo k\u016brybin\u0117s projektavimo faz\u0117s naujuose projektuose. I\u0161eidavo, kad darbus darydavome individualiai, o tada diskutuodavome. Viena vertus, tai buvo ne taip efektyvu, ta\u010diau tai leido labiau atsiskleisti individualiems \u017emoni\u0173 talentams. Kiekvienas gal\u0117jo daugiau laiko skirti savo id\u0117jai i\u0161gvildenti ir j\u0105 pristatyti.<\/p>\n\n\n\n

Ar kurdami darote maketus? Jei taip, tai ar atsirado papildom\u0173 sunkum\u0173 d\u0117l to, kad negalite fizi\u0161kai b\u016bti prie maket\u0173?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Ties\u0105 sakant, mes beveik nedarome maket\u0173, bet kartais, jei visgi maketo prireikia, j\u012f u\u017esakome. Su \u0161i\u0173 laik\u0173 technologij\u0173 tikslumu daug na\u0161iau dirbti kompiuterin\u0117mis programomis. Galima patikrinti savo suprojektuot\u0105 pastat\u0105 i\u0161 tolimesni\u0173 gatvi\u0173 perspektyv\u0173, o naudojantis maketu ne visuomet pavyksta tai padaryti. Dauguma atvej\u0173 svarbiausias yra \u017emogaus aki\u0173 lygio rakursas ir j\u012f pamatyti lengviausia b\u016btent naudojantis kompiuterin\u0117mis programomis..<\/p>\n\n\n\n

Kaip j\u016bs pasiskirstote tarpusavyje atsakomybes, projektus? Ar dominuoja kolektyvinis darbas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

B\u016bna \u012fvairiai. Prie daugumos projekt\u0173 k\u016brimo prisidedu a\u0161 ir mano t\u0117tis Aidas Kalinauskas, kuris ir \u012fk\u016br\u0117 m\u016bs\u0173 kompanij\u0105. Tuomet kiekvienas projektas turi savo projekto vadov\u0105, atsaking\u0105 u\u017e skland\u0173 proces\u0105, komunikacij\u0105 su kitomis projekto dalimis, terminus, technin\u0119 dokumentacij\u0105. Dirbant su ma\u017eesniais projektais, tai b\u016bna tas pats \u017emogus, kuris rengia ir br\u0117\u017einius. Kai jie didesni, organizuojame komand\u0105, prie projekto vadovo prisideda ir architektas, interjero dizaineris.
Prie kiekvieno projekto i\u0161 viso prisilie\u010diai ma\u017eiausiai bent 3-5 \u017emon\u0117s. Mums svarbu, kad studijoje b\u016bt\u0173 atvira k\u016brybin\u0117 aplinka: kiekvienas gali pasi\u016blyti id\u0117j\u0105, sprendim\u0105, dalyvauti diskusijoje, nesvarbu, kiek patirties b\u016bt\u0173 sukaup\u0119s. Netgi ir projekte tiesiogiai nedalyvaujantys architektai da\u017enai bent trumpam \u012fsijungia, komentuoja kit\u0173 darbus tarsi kritikai i\u0161 \u0161alies. Taip prieiname prie objektyviai pagr\u012fsto, ai\u0161kesnio rezultato. Be to, komanda, kuri k\u016br\u0117 pradines id\u0117jas, neb\u016btinai lieka iki pat projekto galo. Pasiskirstome: kiekvienas turi savo stipri\u0105sias puses, tod\u0117l procese bandome \u012f tai atsi\u017evelgti. Pavyzd\u017eiui, vieni puikiai daro technines dalis, dokumentacij\u0105, o kiti geriau valdo statybos procesus.<\/p>\n\n\n\n

Ar \u0161iuo metu turite projekt\u0173 u\u017esienyje, jei taip, tai tikriausiai karantino metu buvo sunkiau?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nelabai turime. Dabar yra baigin\u0117jamas projektas Latvijoje, bet pastaruoju metu nebuvo poreikio vykti ap\u017ei\u016br\u0117ti statyb\u0173. \u017dinoma, b\u016bt\u0173 sud\u0117tinga, bet, manau, \u012fmanoma ir projekt\u0173 lankym\u0105 vykdyti virtualiai. Gal paai\u0161k\u0117t\u0173, kad ir \u010dia galime optimizuoti procesus.<\/p>\n\n\n\n

Koki\u0173 matote pandemijos nulemt\u0173 poky\u010di\u0173 architekt\u016broje?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kardinaliai architekt\u016bra kol kas nepasikeit\u0117. Visgi man labai patinka, kad \u017emon\u0117s pradeda daugiau praleisti laiko namuose, jiems skirs dar daugiau d\u0117mesio. Tikiu, kad tai gerins \u017emoni\u0173 buit\u012f ir architekt\u016bros kokyb\u0119. Juk, \u012f k\u0105 kreipiamas d\u0117mesys, tame ir vyksta teigiam\u0173 poky\u010di\u0173. Galvojant, kad \u0161\u012f pandemija u\u017esit\u0119s ir svarstant apie gyvenam\u0105j\u0105 architekt\u016br\u0105, sp\u0117\u010diau, jog tikriausiai pirmiausiai did\u0117s gyvenamieji plotai ir populiar\u0117s namai u\u017e miesto. O butuose atsiras erdv\u0117s darbui arba k\u016brybi\u0161ki sprendimai patalp\u0173 skaidymui, multifunkciniam panaudojimui. Gali netgi atsirasti tyli\u0173j\u0173 telefonini\u0173 darbo pokalbi\u0173 kambar\u0117li\u0173 ar mini spint\u0173, kurios persikelt\u0173 i\u0161 biuro \u012f gyvenam\u0105j\u0105 net ir ma\u017eo buto aplink\u0105. Beje, apie toki\u0105 galimyb\u0119 planuodamas savo b\u016bsim\u0105 gyvenam\u0105j\u0105 erdv\u0119 svarstau ir a\u0161.<\/p>\n\n\n\n


Kalbant apie biurus, jie tikriausiai keisis labiausiai – atsiras ma\u017eesni\u0173 darbo erdvi\u0173, kurios pakeis didelius atviro plano ofisus. Dar didesnis d\u0117mesys bus skiriamas konferencij\u0173 kambari\u0173 transformavimo galimyb\u0117ms, v\u0117dinimui, galb\u016bt dings bendros virtuv\u0117s ir poilsio kambariai, o erdv\u0117s tikriausiai taps apskritai didesn\u0117s. Galiausiai biur\u0173 poreikis suma\u017e\u0117s. Kai kurios kompanijos jau dabar kaip kompensacij\u0105 u\u017e darb\u0105 namuose darbuotojams pakelia atlyginim\u0105. Ir tai yra visi\u0161kai logi\u0161kas sprendimas.<\/p>\n\n\n\n

O kaip pandemija gal\u0117t\u0173 keisti miestus?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Ne\u017einau, ar miestas sp\u0117s pasikeisti fizi\u0161kai, nes tikiu, kad pandemija ma\u017edaug pavasar\u012f baigsis ir viskas gr\u012f\u0161 \u012f senas v\u0117\u017ees. Taigi mums nereik\u0117s keisti dur\u0173 ranken\u0173 \u012f automatines sistemas, o nuo \u0161viesofor\u0173 nedings jungikliai pereiti gatvei. Nors dabar tiesioginio kontakto su miesto naudojimo \u012frankiais ir vengiame. Man atrodo, kad svarbesnis yra miesto naudojimas, kuriam pandemija daro didesn\u0119 \u012ftak\u0105. Kaip mes naudosime erdves? Pastaruoju metu urbanistikoje ir architekt\u016broje stengtasi planuoti kuo daugiau nat\u016braliai \u017emoni\u0173 santykius vystytis skatinan\u010di\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173, kuriose nor\u0117t\u0173si b\u016bti, burtis. Netgi kavin\u0117je atmosfera geriausia tada, kai \u017emon\u0117s j\u0105 visi\u0161kai u\u017epildo. \u017dmon\u0117ms beveik lie\u010diant vienas kit\u0105 atsiranda \u017eymiai intymesnis ir jaukesnis santykis su vieta ir kitais, atmosfera. O dabar mes prasilenkdami gatv\u0117je \u012ftariai nu\u017evelgiame kiekvien\u0105 praeiv\u012f, kartais net sp\u0117liojame, ar jis n\u0117ra m\u016bs\u0173 pa\u017e\u012fstamas – \u017emones su kauk\u0117mes sunkiau atpa\u017einti. Tai visi\u0161kai kei\u010dia emocin\u0119 miesto atmosfer\u0105. Tur\u0117sime sugalvoti, kaip sukurti saug\u0173, ta\u010diau intym\u0173 santyk\u012f skirtinguose masteliuose  – nuo masini\u0173 vie\u0161\u0173 rengini\u0173 iki elementaraus miesto skvero naudojimo. Bet, tikiuosi, to neprireiks ir pandemija greitai pasibaigs.<\/p>\n\n\n\n

Galb\u016bt covid-19 at\u017evilgiu i\u0161 ties\u0173 greitai gr\u012f\u0161ime \u012f normalias v\u0117\u017ees, ta\u010diau klimato kaita liks. Kaip ji gal\u0117t\u0173 keisti architekt\u016br\u0105 ir miestus?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Miest\u0173 savivaldyb\u0117s kuria geresnes susisiekimo sistemas tam, kad \u017emon\u0117s nesikelt\u0173 gyventi \u012f u\u017emiest\u012f, kad vis daugiau j\u0173 gyvent\u0173 mieste, naudot\u0173 ma\u017eiau automobili\u0173. Manau, vienas svarbiausi\u0173 dalyk\u0173 yra, kad viskas tank\u0117t\u0173 ir koncentruot\u0173si miesto centre. Vilnius, pavyzd\u017eiui, \u0161iuo metu vystosi teisinga linkme, yra be galo patogus miestas. Kita vertus per pandemij\u0105 kaip tik i\u0161populiar\u0117jo gyvenimas u\u017e miesto, i\u0161pirkta daug sklyp\u0173 prie e\u017eer\u0173, gamtoje.<\/p>\n\n\n\n

Kalbant su kitais architektais, jie pasakojo, kad pastaruoju metu i\u0161augo projektini\u0173 pasi\u016blym\u0173 svarba. Ar Jums susidar\u0117 toks \u012fsp\u016bdis, gal pasteb\u0117jote kit\u0173 poky\u010di\u0173?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Man atrodo, kad vakarieti\u0161k\u0117jame. Galb\u016bt dabar u\u017esakovai architektus da\u017eniau renkasi pagal architekt\u016bros kokyb\u0119, o ne kain\u0105. Konkursai kelia projektini\u0173 pasi\u016blym\u0173 vert\u0119, vis auk\u0161t\u0117ja kokyb\u0117. Tad gal ta prasme projektini\u0173 pasi\u016blym\u0173 svarba ir padid\u0117jo – atsiranda vis daugiau konkurencijos, vis da\u017eniau organizuojami privat\u016bs konkursai. Did\u0117jant konkurencijai turi augti ir kokyb\u0117. Nebegalima tiesiog projektuoti, kas architektui patinka. Kuriant viskas turi b\u016bti daug labiau argumentuota, objektyvu, labiau pasverta. Tame ir yra projektini\u0173 pasi\u016blym\u0173 sureik\u0161minimas. Apskritai, manau, Lietuvoje architekt\u016bros kokyb\u0117 labai gera. Lavinasi ne tik architektai, bet ir u\u017esakovai. Patys did\u017eiausi Lietuvos vystytojai projektuoja ir stato tikrai \u012fsp\u016bdingus gyvenamuosius kompleksus. Visi suprato, kad tik augant architekt\u016bros ir erdvi\u0173 kokybei \u017emon\u0117s noriai ten kursis.<\/p>\n\n\n\n

Kalbant apie technin\u012f projekt\u0105, atsiranda vis daugiau \u012fstatym\u0173, grie\u017et\u0117ja projekt\u0173 tikrinimas. Architektui tenka vis daugiau atsakomybi\u0173, atsiranda daugiau dokumentacijos, projektai \u0161iek tiek sunkiau derinami. \u0160itaip irgi art\u0117jame link Vakar\u0173 kult\u016bros, kur architektas net ne visuomet privalo b\u016bti atestuotas, kad gal\u0117t\u0173 parengti projekt\u0105. Papras\u010diausiai projektai turi b\u016bti detal\u016bs ir kruop\u0161\u010diai tikrinami, tod\u0117l jiems  paruo\u0161ti reikia daugiau \u017eini\u0173, atitikti daugiau reikalavim\u0173. I\u0161duodant statybos leidim\u0105 tikrinima kokyb\u0117, o ne formalus pa\u017eym\u0117jimas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Architekt\u0105 Ign\u0105 Kalinausk\u0105 kalbino Elena Paleckyt\u0117<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[23,49,4,32],"tags":[],"views":21,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2968"}],"collection":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=2968"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2968\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2970,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2968\/revisions\/2970"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=2968"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=2968"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=2968"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}