{"id":2962,"date":"2020-11-12T12:40:48","date_gmt":"2020-11-12T10:40:48","guid":{"rendered":"http:\/\/archiforma.lt\/?p=2962"},"modified":"2020-12-08T13:28:55","modified_gmt":"2020-12-08T11:28:55","slug":"interviu-su-architektu-sigitu-kunceviciumi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/archiforma.lt\/?p=2962","title":{"rendered":"Interviu su architektu Sigitu Kuncevi\u010diumi"},"content":{"rendered":"
\"\"<\/figure>\n

<\/p>\n

Kalbino Elena Paleckyt\u0117<\/p>\n

Fotografas: Norbert Tukaj<\/p>\n


\n<\/p>\n

Prie\u0161 interviu kalb\u0117jome apie Architekt\u016bros katedros archyv\u0173 skenavim\u0105.<\/b><\/p>\n

Taip, \u0161iandien kaip tik fakultete \u017ei\u016brin\u0117jome senesnius darbus, j\u0173 turime nuo penkiasde\u0161imt\u0173j\u0173 met\u0173. \u00a0 B\u016bt\u0173 gerai, jei jie b\u016bt\u0173 prieinami visiems pasi\u017ei\u016br\u0117ti, pamatyti, kaip architektai gyveno prie\u0161, sakykim, septyniasde\u0161imt met\u0173. Ypa\u010d \u012fdom\u016bs atlikti ne kompiuteriu, o rankomis. \u017dinote, kas yra reisfederis?\u00a0 Tai tokia plunksna, \u012f kuri\u0105 pipete reikia pripilti tu\u0161o ir tada sukant ratuk\u0105 nusistatyti linijos plot\u012f. Tu\u0161as da\u017enai i\u0161siliedavo ir\u00a0 didel\u0119 d\u0117m\u0119 reik\u0117davo grem\u017eti peiliukais. Kai a\u0161 \u012fstojau mokytis, pasirod\u0117 pirmi rapidografai. Ai\u0161ku, pirmieji buvo labai nedraugi\u0161ki, draskydavo vatman\u0105.. Paskui jau ka\u017ekas gaudavo i\u0161 u\u017esienio geresni\u0173. O devyniasde\u0161imt tre\u010diais metais atsirado AutoCAD, v\u0117liau Revit ir t.t. Darbo \u012frankiai labai pasikeit\u0117, pasikeit\u0117 po\u017ei\u016bris, principai, pereita prie kolektyvinio darbo. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u0161iandien individualus darbas yra beveik ne\u012fmanomas. Gaila, nes architekto profesija anks\u010diau asocijavosi su asmenybe, jos estetiniais i\u0161gyvenimais, vaizduote, \u012fsivaizdavimu. Juk sunku \u012fsivaizduoti kolektyvin\u0119 vaizduot\u0119.<\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Manau, apie kolektyvin\u0119 vaizduot\u0119 galima diskutuoti. O d\u0117l asmenyb\u0117s, tai \u012f galv\u0105 i\u0161 karto ateina XX a. prad\u017eia, modernizmas, Le Corbusier – laikas, kai architektas buvo labai svarbus. Bet taip buvo ne visada. Kai Hausmannas pertvark\u0117 Pary\u017ei\u0173, buvo \u012fgyvendinta jo, o ne architekto sugalvota utopija.<\/b><\/p>\n

 <\/p>\n

A\u0161 esu labiau praktikas, manau, kad apie poky\u010dius profesijoje tur\u0117t\u0173 diskutuoti teoretikai, tyr\u0117jai. Jei gr\u012f\u017etant prie virsm\u0173, jie susij\u0119 ne tik su \u012franki\u0173 kaita. XX a. pasibaig\u0117 su rapidografu, o paskutiniame de\u0161imtmetyje \u012fvyko kompiuterinis\u00a0 virsmas. Prisimenu Lietuvos architekt\u016brinius konkursus, vykusius XX a. B\u016bdavo toki\u0173 architekt\u0173, kurie dirbdami ranka vieni parengdavo konkursui du darbus. Komisijos kartais m\u0117gindavo atsp\u0117ti, kas k\u0105 pie\u0161\u0117, bet\u00a0 vis tiek kartais i\u0161eidavo taip, kad tas pats architektas laim\u0117davo ir pirm\u0105, ir antr\u0105 vietas. \u0160iandien\u00a0 vienam dirbti galima gal tik prie atskir\u0173 tem\u0173, ma\u017eesni\u0173 objekt\u0173. Kai objektas didesnis, ten ir problematika didesn\u0117, ji reikalauja\u00a0 daug kolektyvinio darbo ir skirting\u0173 architekt\u0173 geb\u0117jim\u0173.. Ka\u017ekas vienoj srity daugiau gali padaryti, pavyzd\u017eiui, ka\u017ekas generuoja koncepcijas, kiti detalizuoja maketuoja ar vizualizuoja. \u0160iandien architekt\u016brin\u0117 k\u016bryba pla\u010diaja prasme yra kolektyvinis darbas. Gal tai ir priskiriama vieno asmens dirbtuvei, bet i\u0161 esm\u0117s \u0161iandien architekt\u016brin\u0117 k\u016bryba nuo pat prad\u017ei\u0173 yra komandin\u0117.<\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

J\u016bs\u0173 studija pavadinta J\u016bs\u0173 vardu, bet tikriausiai viskas vyksta komandos principu?<\/b><\/p>\n

Nuo pat \u012fk\u016brimo 1994 m. tikrai nebuvau a\u0161 vienas: prad\u017eioje buvome du architektai – Art\u016bras Jakutis bei a\u0161 – ir konstruktorius Algis Sakalauskas. Kaip ir sakiau, pavienis architektas gali u\u017esiimti kokia nors atskira, moksline veikla ar nedidel\u0117s apimties interjer\u0173 projektavimu, bet sud\u0117ting\u0173 didel\u0117s apimties tiriam\u0173j\u0173 projekt\u0173 rengimas vienam \u017emogui yra beveik ne\u012fmanomas.<\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

O kiek J\u016bs\u0173 studijoje \u017emoni\u0173?<\/b><\/p>\n

\u012evairiai: ka\u017ekada buvo apie de\u0161imt, dabar esame penkiese. B\u016bna praktikant\u0173, jie irgi papildo kolektyv\u0105. \u017daviuosi jaunesniais kolegomis, kurie sugeba kurti projektavimo arteles, surinkti keli\u0173 de\u0161im\u010di\u0173 kolektyvus. Turint didel\u012f kolektyv\u0105 reikia tur\u0117ti ir gerus organizacinius geb\u0117jimus, paskirstyti darb\u0105. Kiek \u017einau, tos didesn\u0117s projektavimo \u012fmon\u0117s taip ir dirba: skirstosi \u012f atskirus projekt\u0173 vadovus, kurie vadovauja\u00a0 ma\u017eesn\u0117ms architekt\u0173 grup\u0117ms. Vienam architektui apr\u0117pti vis\u0105 problem\u0173 lauk\u0105, pasteb\u0117ti keliasde\u0161imties darbuotoj\u0173 klaidas yra prakti\u0161kai ne\u012fmanoma.<\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Ar dideli\u0173 studij\u0173 k\u016brimasis yra gerai?<\/b><\/p>\n

Blogai, manau, tod\u0117l, kad, ma\u017eesni kolektyvai arba pavieniai architektai yra eliminuojami i\u0161 rinkos. Da\u017enai skelbiami net architekt\u016briniai konkursai atskiriems architektams yra u\u017ekardyti per \u012fvairius kvalifikacinius reikalavimus, reikia deklaruoti suprojektuot\u0173 ar realizuot\u0173 objekt\u0173 apimtis, vie\u0161ieji pirkimai visk\u0105 vertina pinigais ir kvadratais. XX a.,architekt\u016briniai konkursai buvo labiau atviri, labiau buvo pasitikima architektais kaip avangardu. Avangardas rei\u0161kia, kad eini priekyje ir si\u016blai visuomenei naujus kult\u016brinius kelius, i\u0161eitis, matai visuomen\u0117s konformizm\u0105 ir u\u017esistov\u0117jim\u0105. Deja dabar, XXI a., viskas traktuojama kitaip. Sutinku, kad dabartiniame\u00a0 kontekste\u00a0 jau neu\u017etenka gerai suprojektuoti pastat\u0105, reikia prad\u017eioje skirti daug pastang\u0173 reklamai ir vie\u0161inimui. Tod\u0117l manau ir sociumui sunku susivokti prioritetuose vertinant architekto profesij\u0105.\u00a0<\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Kaip sekasi d\u0117liotis laik\u0105 dirbant i\u0161 nam\u0173?<\/b><\/p>\n

Architektas yra savaranki\u0161kai dirbanti asmenyb\u0117 ir viena i\u0161 nedaugelio profesij\u0173, kuri anks\u010diau dirbo i\u0161 nam\u0173 dirbtuvi\u0173.. Taigi precedento n\u0117ra. Bet atsiranda naujos s\u0105lygos ir nauj\u0173 metod\u0173 galimyb\u0117s. Poky\u010diai n\u0117ra esminiai, atsirado ir privalumai: suma\u017e\u0117jo nereikaling\u0173 susirinkim\u0173, \u012f kuriuos reikia va\u017eiuoti, stov\u0117ti kam\u0161\u010diuose. Pasirodo, kad tie susitikimai gali b\u016bti dar ir darbingesni, produktyvesni. Bet akademine prasme, sunku \u012fsivaizduoti, kad visas mokymas gali b\u016bti nuotolinis. Mokymuisi pastatai gali b\u016bti ir nereikalingi, bet gyvas kontaktas su mokytoju yra sunkiai pakei\u010diamas, juk Sokratas netur\u0117jo mokyklos pastato, o su mokiniais bendravo vaik\u0161\u010diojo ar po sodelius, ar agoros aik\u0161t\u0119.<\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

U\u017esimin\u0117te apie studentus, apie tai, kad gyvas bendravimas yra labai svarbus. Kaip dabar sekasi universitete, ar i\u0161eina kompensuoti maketavim\u0105, kurio mokantis nuotoliniu b\u016bdu netenkama?<\/b><\/p>\n

I\u0161 tikr\u0173j\u0173 ir be pandemijos jaut\u0117me, kad po truput\u012f prarandame maketavim\u0105. Nors jis ir vyksta, dingo precizinis klijavimas, precizin\u0117 linija ir t.t. Dingo precizinis i\u0161pildymas, kuris yra labai svarbus. Ne kart\u0105 teko matyti urbanistin\u0117s situacijos maket\u0105, kuriame nesvarbu, ar namas \u0161laitinis ar plok\u0161\u010diu stogu, ar jis, ar neatid\u017eiai atkirptas ir nupjautas, ar bet kaip ant reljefo pasvir\u0119s.\u00a0 Kai kurios per\u017ei\u016bros dar bandomos organizuoti taip, kad ka\u017ekiek matytume maketus, bet\u00a0 nuotoliniu b\u016bdu, nuotraukose rodomas maketas tampa beprasmis. Realioje praktikoje \u012fsitvirtino virtualus maketavimas. Geras virtualus maketas turi ir privalum\u0173, galima \u012f objekt\u0105 pasi\u017ei\u016br\u0117ti ne tik i\u0161 vis\u0173 pusi\u0173, \u012f j\u012f galima ir \u012feiti suvokti vidaus erdves ir interjer\u0105.<\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

O ar pats maketuojate?<\/b><\/p>\n

Anks\u010diau man labai patiko maketuoti, atsimenu maketus, darytus i\u0161 pu\u0161ies luk\u0161to<\/span> –<\/b> med\u017eiaga su kuria dirbi yra svarbi maketavimui. Bet pastaruoju metu da\u017enai nelieka laiko tradiciniam maketavimui.. Kaip ir min\u0117jau\u00a0 virtualus maketavimas teikia papildomas galimybes. Nesakau, kad tai yra gerai, bet manau, kad tai yra laiko poky\u010di\u0173 \u017eenklas.<\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

O kaip karantino metu pasikeit\u0117 pokalbiai, santykiai su u\u017esakovais? Gal turite patirties su u\u017esienio klientais?<\/b><\/p>\n

Labai sunku vienareik\u0161mi\u0161kai vertinti, nes u\u017esakovai taip pat labai \u012fvair\u016bs. Labiausiai tai juntama per kult\u016brinius skirtumus. Pavyzd\u017eiui Azijos kontinente u\u017esakovams bendraujant net yra svarbus nuolatinis aki\u0173 kontaktas.\u00a0<\/span><\/p>\n

\u00a0Lietuvoje matau ir kit\u0173 poky\u010di\u0173: architekt\u0173 pas mus daug\u0117ja. Sud\u0117tingomis konkurencijos s\u0105lygomis, kad i\u0161silaikyt\u0173 rinkoje\u00a0 jie yra priversti \u012fsiteikti ne tik u\u017esakovui, bet ir kitiems statybos proceso dalyviams. D\u0117l to matome, kad minties stereotip\u0173 sekimas tapo patogia norma. Ypa\u010d pastarojo laikotarpio pastat\u0173 architekt\u016broje daug pasikartojan\u010di\u0173 citat\u0173 ir \u0161tamp\u0173. Jeigu didel\u0117 konkurencija nevest\u0173 prie nuolatinio konformizmo, tai mes tur\u0117tume \u017eenkliai daugiau\u00a0 originalios architekt\u016bros. Su am\u017ei\u0173 virsmu atsirad\u0119 \u012fvair\u016bs statybos proces\u0173 tarpininkai si\u016blydami savo paslaugas u\u017esakovams save reklamuoja teigdami, kad architekt\u0173 sprendimai yra brang\u016bs, neekonomi\u0161ki ir j\u0173 d\u0117ka galima visa tai suvaldyti. Tai irgi yra laiko \u017eenklas, kuris daro \u012ftak\u0105 architekto autoritetui.\u00a0<\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

O kaip manote, ar per pastaruosius kelerius metus \u012fvyko ka\u017ekoki\u0173 poky\u010di\u0173 b\u016btent projektavimo procese, reikalavimuose, kuriuos reikia \u012fgyvendinti? Gird\u0117jau, padid\u0117jo projektini\u0173 pasi\u016blym\u0173 svarba?<\/b><\/p>\n

Labai nor\u0117\u010diau, kad projektini\u0173 pasi\u016blym\u0173 arba konceptualaus projekto svarba b\u016bt\u0173 \u012fvertinta teisingai. Architekt\u016bros k\u016brimas yra m\u016bs\u0173 pagrindin\u0117 u\u017eduotis, kuri pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais nebuvo tinkamai \u012fvertinta, nors nuo \u0161ios stadijos priklauso\u00a0 tolimesn\u0117 viso projekto s\u0117km\u0117.. Kitose ES \u0161alyse parengus architekt\u016brin\u012f projekt\u0105 i\u0161duodamas leidimas statyti. Tai \u012fgyvendinus ir Lietuvoje, i\u0161 esm\u0117s pasikeist\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f ,,projektinius pasi\u016blymus\u201d. Ties\u0105 sakant, man i\u0161vis nepatinka terminas \u201eprojektinis pasi\u016blymas\u201c, jis rei\u0161kia, kad tai tik pasi\u016blymas, kurio galima ir nepriimti. Bet juk pasi\u016blymuose jau parengtas architekt\u016brinis projektas, jau sukurta architekt\u016bra. Ji galb\u016bt nepastatyta, nerealizuota, bet k\u016brybinis procesas yra \u012fvyk\u0119s. Man atrodo, skiriant daugiau reik\u0161m\u0117s b\u016btent \u0161iai stadijai ir vadintis ji tur\u0117t\u0173 ka\u017ekaip kitaip – galb\u016bt konceptualus architekt\u016bros projektas arba architekt\u016brinis projektas.<\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Karantino metu projekt\u0173 vie\u0161inimai vyksta nuotoliniu b\u016bdu, tod\u0117l daugiau \u017emoni\u0173 gali prisijungti. Gal pasteb\u0117jote dar koki\u0173 nors pandemijos nulemt\u0173 poky\u010di\u0173?<\/b><\/p>\n

\u00a0Pastarasis laikotarpis buvo darbas su ankstesniu \u012fdirbiu. Pavasar\u012f prasid\u0117jo vieno objekto statybos, kito objekto techninio projektavimo darbai. Ar kas pasikeit\u0117 vie\u0161inimo procese, j\u012f vykdant nuotoliniu b\u016bdu? Manau, kad nelabai kas pasikeit\u0117. Nors taip, gal karantino metu nuotoliniu b\u016bdu visiems suinteresuotiems asmenims yra lengviau dalyvauti aptarimuose.<\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Gal pasteb\u0117jote tipologini\u0173 poky\u010di\u0173: gal d\u0117l pasaulin\u0117s pandemijos prekybos centr\u0173 plotai perm\u0105stomi, gal kiekvienam butui reik\u0117s balkono?<\/b><\/p>\n

. Statybos technologijos tikrai tur\u0117s stipriai pasikeisti ir tuos poky\u010dius mes jau matome. Ai\u0161ku, dar nematome statyboje besisukiojan\u010di\u0173 3D printeri\u0173, bet tai tik laiko klausimas. Ry\u0161k\u0117s ir kiti nauji metodai, kai pastatas bus pagaminamas gamykloje ir tik surenkamas sklype. Yra daug toki\u0173 statyb\u0173 privalum\u0173: ekologine prasme, statybos trunka labai trumpai, nekelia triuk\u0161mo, yra \u017eymiai \u0161varesn\u0117s.<\/span><\/p>\n

Jeigu kokie nors elementai gaminami gamykloje, tai ir med\u017eiag\u0173 naudojimas yra ma\u017eesnis, nes viskas daroma tiksliau,\u00a0 efektyviau?<\/b><\/p>\n

Saky\u010diau, \u010dia ne liku\u010di\u0173 klausimas. Pagrindinis aspektas yra, kad \u017emogus dirba gamykloje, o ne lauke. Juk \u017einome, kokiomis s\u0105lygomis \u017eiem\u0105 prasideda apdailos darbai. Be to, ir pa\u010diame statomame pastate, kuriame \u017emon\u0117s tiesiogiai dirba, tr\u016bksta \u0161viesos. Taigi yra didelis kokybinis skirtumas tarp darbo gamykloje ir statyb\u0173 aik\u0161tel\u0117je.<\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

U\u017ekabinant tvarumo klausimus, kaip klimato kaita kei\u010dia architekt\u016br\u0105 ir miestus?<\/b><\/p>\n

Klimato kaita ai\u0161kesn\u0117 ir ap\u010diuopiamesn\u0117 u\u017e koronaviruso istorij\u0105, nes mes ilgiau kalbame apie tai. Klimato at\u0161ilimas yra sukurtas \u017emogaus veiklos. Gal reik\u0117t\u0173 kalb\u0117ti apie tai, kad populiacija netur\u0117t\u0173 XX a. aktyviai produkuoti penkias dienas per savait\u0119? Jeigu darbas pasidar\u0117 pakankamai na\u0161us ir spar\u010diai naudojantis planetos resursus, tai gal u\u017etenka keturi\u0173 darbo dien\u0173? Mes gal IR nei\u0161spr\u0119stume vis\u0173 problem\u0173, bet \u017eenkliai sul\u0117tintume neigiamus procesus.. Kita vertus, matome ir labai ger\u0173 poky\u010di\u0173, kai urbanizuotoje aplinkoje ka\u017ekas va\u017eiuoja su dvira\u010diu, ka\u017ekas paspirtuku. Urbanizuota aplinka yra problema, o ypa\u010d – intensyviai urbanizuota aplinka. Pasaulis b\u016bt\u0173 visi\u0161kai kitoks, pasak Frank Lloyd Wright, jeigu kiekvienas \u017emogus gyvent\u0173 savo devyniuose akruose.\u00a0<\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Nemanau, kad tai b\u016bt\u0173 ekologi\u0161kesnis sprendimas, namo kiekvienam pastatymas. Gyvenimas name ir gyvenimas daugiabutyje \u012fvairi\u0173 i\u0161tekli\u0173 s\u0105naudomis skiriasi?<\/b><\/p>\n

\u0160iame kontekste a\u0161 galiu atsakyti \u017ei\u016br\u0117damas \u012f praeitas pandemijas. Maras retino miesto gyventojus, populiacija atsinaujindavo i\u0161 kaimo vietovi\u0173. Jeigu urbanizuota aplinka daliai \u017emoni\u0173 tokia svarbi ir mes be jos kitaip neisivaizduojame \u017ealiosios planetos, tai gal galim gyventi tokio tipo miestuose kaip Helsinkis, kuris savo masteliu harminigai kalbasi su gamtine aplinka.<\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Tad gal reik\u0117t\u0173 rasti balans\u0105, kad tankis b\u016bt\u0173 ne per daug ma\u017eas (kad miestas b\u016bt\u0173 gyvas ir efektyvus), bet ir ne per daug didelis.<\/b><\/p>\n

Bet siekdami dar labiau intensyvinti urbanizuot\u0105 aplink\u0105, mes da\u017eniausiai kuriame naujas problemas.<\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Tarkim \u017emogus gyvena priemiestyje, gamtin\u0117je aplinkoje, bet juk jis vis tiek nori dirbti mieste, vaik\u0161\u010dioti \u012f teatr\u0105, mokytis. Autobusai ten ne va\u017ein\u0117ja da\u017enai. \u010cia ir atsiranda J\u016bs\u0173 min\u0117tas automobili\u0173 srautas, gyvenant ka\u017ekur sutankintam mieste tas pats \u017emogus gal\u0117t\u0173 dvira\u010diu va\u017eiuoti, jam nereik\u0117t\u0173 valand\u0105 laukti autobuso.<\/b><\/p>\n

Bet ar \u0161iandiena n\u0117ra laikas susim\u0105styti apie tai, kad gyvename urbanizuotoj aplinkoj vien tam, kad gal\u0117tume nuva\u017eiuoti ten, kur i\u0161 ties\u0173 jau nebegalime nuva\u017eiuoti: mes negalime \u0161iandien nueit \u012f kult\u016bros renginius, \u012f kavin\u0119. Juk\u00a0 grau\u017eik\u0173 ne\u0161iojan\u010di\u0173 ligas problema yra ta pati kaip viduram\u017eiais. Istorini\u0173 miest\u0173 senamies\u010diuose jie keliauja i\u0161 klozeto \u012f klozet\u0105. Tai yra ne tik centrin\u0117s Europos senamies\u010diuose, bet ir Vilniuje. Mes gyvename urbanizuotoje aplinkoje, prisijungti prie vieno vamzd\u017eio. Centralizuotos sistemos n\u0117ra ekologi\u0161kos ar racionalios. Vien d\u0117l centralizuot\u0173 vedinimo \u012frengini\u0173 statome penkiolik\u0105 procent\u0173 didesn\u012f pastato t\u016br\u012f. O juk kiekviena atskira patalpa gal\u0117t\u0173 tur\u0117ti savo atskir\u0105 ma\u017e\u0105 \u012frengin\u012f, kuris sudaryt\u0173 s\u0105lygas keistis orui. A\u0161 nematau perspektyvos jokiai centralizacijai, jokia centralizuotos aplinkos intensyvinimui. Tuo labiau, kad \u012fpratus dirbti ir bendrauti nuotoliniu b\u016bdu, architektai gal\u0117s gyventi\u00a0 ir kurti gamtoje kuri\u0105 \u012fgyvendino dar praeitame \u0161imtmetyje Alvaro Alto. Jis gyveno ir dirbo \u0161imto kilometr\u0173 atstumu nuo Helsinkio.<\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Anks\u010diau \u017emon\u0117s rinkdavosi butus, o dabar labiau linkstama gyvenamosios vietos ie\u0161koti u\u017e miesto?<\/b><\/p>\n

Bet pasi\u017ei\u016br\u0117kime pasi\u016bl\u0105. Kod\u0117l nekilnojamas turtas vystomas tik did\u017eiuosiuose miestuose? Yra lyg ir urbanistin\u0117 did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 intensyvinimo politika, daug kalb\u0173 apie kokybi\u0161k\u0105 kompakti\u0161k\u0105 gyvenam\u0105j\u0105 aplink\u0105 ir infrastrukt\u016br\u0105, bet \u0161alia yra ir verslinink\u0173 tikslas ma\u017eiau investuoti ir gauti didesnius pelnus u\u017e parduodam\u0105 nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105. Kas yra pelningiau vystyti decentralizuotas strukt\u016bras ar daugiaauk\u0161t\u012f kvartal\u0105 su labai ma\u017eais butais?:) Manau, kad situacija \u012f kuri\u0105 mes patekome pandemijos metu ateityje keis ne tik m\u016bs\u0173 gyvenim\u0105\u00a0 urbanizuotoje aplinkoje, bet ir po\u017ei\u016br\u012f \u012f intensyvius urbanizacijos procesus.<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kalbino Elena Paleckyt\u0117 Fotografas: Norbert Tukaj<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[23,49,4,32],"tags":[],"views":20,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2962"}],"collection":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=2962"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2962\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2996,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2962\/revisions\/2996"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=2962"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=2962"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=2962"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}