{"id":2955,"date":"2020-11-05T21:57:42","date_gmt":"2020-11-05T19:57:42","guid":{"rendered":"http:\/\/archiforma.lt\/?p=2955"},"modified":"2020-11-05T21:59:10","modified_gmt":"2020-11-05T19:59:10","slug":"interviu-su-biuru-arches","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/archiforma.lt\/?p=2955","title":{"rendered":"Interviu su biuru “Arches”"},"content":{"rendered":"\n

Autor\u0117 Elena Paleckyt\u0117 kalbina “Arches” biuro architekt\u0105, d\u0117stytoj\u0105 Edgar\u0105 Neni\u0161k\u012f.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n\n\n\n\n

Prasid\u0117jus karantinui dauguma <\/strong><\/p>\n\n\n\n

pokalbi\u0173 persik\u0117l\u0117 \u012f virtuali\u0105 erdv\u0119. Kaip vyksta konsultacijos su klientais nuotoliniu b\u016bdu?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Naujosios technologijos labai palengvino med\u017eiagos perdavimo procesus, dabar daromi projekt\u0173 3D modeliai, yra daug mobili\u0173j\u0173 aplikacij\u0173, kurios leid\u017eia sprendin\u012f i\u0161transliuoti u\u017esakovui. Jis, gav\u0119s model\u012f, pats savo plan\u0161et\u0117je ar kompiuteryje pasidaro pj\u016bv\u012f, planus, pasukioja ir i\u0161 i\u0161or\u0117s ap\u017ei\u016bri pastato t\u016br\u012f, paland\u017eioja po jo vid\u0173. Tai jis daro pats, tod\u0117l architektui nereikia s\u0117d\u0117ti \u0161alimais, jis gali klientui tiesiog komentuoti balsu. \u0160itaip galima \u0161iek tiek kompensuoti t\u0105 gyvo bendravimo tr\u016bkum\u0105, bet tai tikrai nei\u0161sprend\u017eia problemos 100 procent\u0173. K\u016bno kalba, buvimas \u0161alia yra labai svarbu, tod\u0117l nuotoliniu b\u016bdu \u012ftaiga yra silpnesn\u0117. Darydamas prezentacij\u0105 gyvai id\u0117jas perteiki subtiliau.<\/p>\n\n\n\n

Pavasar\u012f visi tur\u0117jome i\u0161\u0161\u016bki\u0173, pajaut\u0117me, kad viskas i\u0161sitempia: anks\u010diau \u012fprastas susitikimas vykdavo pusvaland\u012f ar valand\u0105, o dabar jo trukm\u0117 padvigub\u0117jo. Bendraujant per nuotol\u012f, reikia ilgai formuluoti mint\u012f, vis \u012fvyksta koki\u0173 nors nesusi\u0161nek\u0117jim\u0173: \u201epatrauk dar \u012f de\u0161in\u0119, dar, dar, ne, dabar \u012f kair\u0119!\u201c. Kai fizi\u0161kai b\u016bni \u0161alia, gali i\u0161 karto parodyti, nupie\u0161ti ar perstumdyti makete. Ai\u0161ku, maketas yra tas dalykas, kuris labai nuken\u010dia, kuomet dirbama per nuotol\u012f. Ypa\u010d nuken\u010dia studentai, jie d\u0117l nuotolinio mokymo netenka maketavimo. Jis jau ir taip jiems per prievart\u0105 ki\u0161amas, karantinas studentams puikus pasiteisinimas, kod\u0117l jie nemaketuoja.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Kaip vyksta pokalbiai su studentais?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u201eZoom\u201c gerai tuo, kad ten galima daryti komentarus ir gyvai pie\u0161ti ant student\u0173 br\u0117\u017eini\u0173, eskiz\u0173. Tai bent i\u0161 dalies kompensuoja gyvo bendravimo tr\u016bkum\u0105. Bet, kaip sakiau, tai, kas labiausiai nuken\u010dia d\u0117l nuotolio, yra maketavimas. Ai\u0161ku, patys stropiausi namuose ka\u017ek\u0105 pasimaketuodavo. Maketavimas yra ypatingai svarbus jaunam \u017emogui, kuris dar patirties neturi, gerai nejau\u010dia mastelio. Tai yra priemon\u0117, padedanti pamatyti klaidas, grei\u010diau susigaudyti, pamatyti sprendin\u012f ir visum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Viena yra architekt\u016briniai, kita – did\u017eiuliai urbanistiniai maketai.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Viskas \u0161iek tiek pasikeit\u0117. Kai mok\u0117si j\u016bs\u0173 kursas, darydavote did\u017eiulius individualius maketus, o dabar pereita prie komandinio darbo. Visa grup\u0117 daro projektus vienoje didel\u0117je teritorijoje, tod\u0117l daromas didelis bendras maketas. Karantinas tampa dideliu i\u0161\u0161\u016bkiu ir komandai: kai yra individualus darbas, nuotolis n\u0117ra didelis minusas, ta\u010diau dirbant kartu sunkum\u0173 kyla daugiau. Ai\u0161ku, ilgainiui priprastume, prisitaikytume, atsirast\u0173 \u012fg\u016bd\u017eiai. Patobul\u0117t\u0173 technika, gal\u0117tume ne tik eskizuoti ekrane, bet ir kokiu nors manipuliatoriumi ar virtualioje realyb\u0117je stumdyti 3D objektus. Anks\u010diau gyvenome be telefon\u0173, faks\u0173, printeri\u0173, galiausiai priprastume ir prie virtualios realyb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Gausu biur\u0173, kurie turi \u0161imtus darbuotoj\u0173, skyrius visame pasaulyje. Nat\u016bralu, kad jie nes\u0117di prie stalo viename kambaryje, dirbama per nuotol\u012f. Ai\u0161ku, susitikimai vyksta, bet ne kiekvien\u0105 dien\u0105. Saky\u010diau, tas dabartinis i\u0161\u0161\u016bkis tiesiog i\u0161mu\u0161\u0117 mus i\u0161 \u012fprastos kasdienyb\u0117s, tiesiog reikia i\u0161mokti kitaip ir viskas. Gali sakyti, kad vien akligatviai, bet atsiveria ir galimybi\u0173. Kas grei\u010diau i\u0161moks, geriau prisitaikys, tas nugal\u0117s. Reikia i\u0161mokti galvoti, kokie pliusai, o ne kokie minusai. Pusiau juokaudamas sau visada sakau: jei yra du keliai, visada rinkis tre\u010di\u0105. Ir tai u\u017edega, pasirodo, kad ie\u0161kant tikrai galima rasti i\u0161ei\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Pamin\u0117jote dideles u\u017esienio kompanijas. O gal ir patys vykdote projekt\u0173 u\u017esienyje? Ar dabar, kai keliauti itin sud\u0117tinga, visa tai ka\u017ekaip pasikeit\u0117?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Taip, \u0161iuo metu vykdome projekt\u0105 Ispanijoje. Bet, ties\u0105 sakant, ten prasideda kiti dalykai, med\u017eiag\u0173 pasirinkimo klausimai ir pana\u0161iai. Nuva\u017eiavimas n\u0117ra taip svarbu. Dirbdamas su u\u017esieniu, did\u017ei\u0105j\u0105 laiko dal\u012f vis tiek dirbi i\u0161 nuotolio, vis tiek negali daug va\u017ein\u0117ti. Anks\u010diau nuva\u017eiuodavai kas kelis m\u0117nesius, o dabar pus\u0119 met\u0173 negali nuva\u017eiuoti, n\u0117ra didelio skirtumo.<\/p>\n\n\n\n

O kaip d\u0117l to pirmo apsilankymo? Juk prie\u0161 projektuojant reik\u0117t\u0173 nuva\u017eiuoti ap\u017ei\u016br\u0117ti teritorijos.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Taip. \u010cia ir prasideda auk\u0161tojo meistri\u0161kumo niuansai. Kaip ir sporte, ka\u017ekokioje kitoje veikloje prad\u0117j\u0119s nuo nulio, i\u0161 karto pajauti, kaip progresuoji. Bet pasiek\u0119s tam tikr\u0105 profesionalumo laipsn\u012f, turi var\u017eytis \u0161imtosiomis sekund\u0117s dalimis, kaip automobili\u0173 sporte. N\u0117ra labai sunku, kad ma\u0161ina \u012fsib\u0117g\u0117t\u0173 iki 100 km\/h per 4 sekundes. O kad ji pagreit\u0117t\u0173 per 3.9 sekundes, jos variklis turi b\u016bti ne viena arklio galia, bet gal dvigubai galingesnis, kainuoti gal trigubai brangiau. U\u017e vien\u0105 de\u0161imt\u0105j\u0105 sekund\u0117s dal\u012f. Prasideda neproporcingos pastangos d\u0117l minimali\u0173 skirtum\u0173. Tai tokiame profesionaliame lygmenyje smulkmenos, tobulas vietos pajautimas yra labai svarbu. Padaryti ger\u0105 projekt\u0105 nepabuvus vietoje yra loterija. M\u016bs\u0173 biuras turi sinergetin\u0117s architekt\u016bros vizij\u0105, kur yra svarbus maksimalus kiekis dirgikli\u0173. Jei j\u0173 nepajuntame, tai suprantame, kad ne visai i\u0161auginame pastat\u0105, kompleks\u0105, teritorij\u0105 i\u0161 konteksto. Nuva\u017eiavimas \u012f viet\u0105 yra kaip tos t\u016bkstantosios sekund\u0117s dalys, kurios teikia prana\u0161um\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Kaip to mokote studentus?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Turime universitete kurs\u0105 \u201eArchitekt\u016bra ir kontekstai\u201c. Studentai va\u017eiuoja \u012f pasirinkt\u0105 u\u017esienio \u0161al\u012f ir i\u0161tyrin\u0117ja situacij\u0105, pasidaro analiz\u0119, susipa\u017e\u012fsta su vietiniais. Tuomet gr\u012f\u017eta \u012f Lietuv\u0105 ir daro toje teritorijoje darb\u0105. Pernai dar\u0117me projektus \u0160efilde, studentai per 6 dienas band\u0117 pajusti brit\u0173 darbinink\u0173 miesto kult\u016br\u0105 ir tai perkelti \u012f savo darb\u0105. O \u0161iais metais projektai vykdomi Malm\u0117je. Deja, d\u0117l pandemijos nepavyko ten nuva\u017eiuoti ir matau, kad \u201eStreet view\u201c ir \u201eGoogle maps\u201c \u012fgytas pa\u017einimas neu\u017ekuria \u017emoni\u0173, jiems tr\u016bksta t\u0173 dirgikli\u0173. Dar svarbu, kad i\u0161va\u017eiavimas sukuria ir komandos jausm\u0105. Prie\u0161 kelerius metus teis\u0117jauti, atrodo, konkursui \u201e\u017dvilgsnis \u012f save\u201c, buvo atva\u017eiav\u0119s estas kolega Hannes Praks i\u0161 EKA, anks\u010diau ten buv\u0119s Architekt\u016bros fakulteto dekanu. Jis pasakojo, kaip skatina savo student\u0173 k\u016brybi\u0161kum\u0105, jo kursas yra tarsi i\u0161likimas. Hannes turi ka\u017ekok\u012f tvart\u0105, kluon\u0105 vidury mi\u0161k\u0173, jis ten nusive\u017e\u0117 pirmakursius. Savait\u0119 nebuvo jokios architekt\u016bros, jie tiesiog gyveno. Jokio maisto, nieko, jiems patiems reik\u0117jo pasir\u016bpinti maistu, \u0161iluma, susikurti kokius nors guolius. Kita \u0161io d\u0117stytojo i\u0161vyka buvo \u012f London\u0105: joki\u0173 pinig\u0173, o reikia i\u0161gyventi. Tai pirm\u0105 dien\u0105 studentai pasikankino, o paskui prisitaik\u0117. Kas prad\u0117jo pie\u0161ti gatv\u0117se, kas \u0161okti, dainuoti. Prad\u0117jo rinkti pinigus, per draugus susirado nakvyn\u0117s vietas. Bet, sak\u0117, tragedija \u012fvyko Rio de Janeiro, nes ten toki\u0173 kaip tu yra pilna – dainuok, \u0161ok, kiek nori, nieko nepasieksi. Ten teko \u012fsiki\u0161ti, nes studentai nesusitvark\u0117. Tai va k\u016brybi\u0161kumo skatinimas. O kai jau b\u016bsi k\u016brybingas i\u0161spr\u0119sti nestandartin\u0119 situacij\u0105, tai bus galima eiti ir prie architekt\u016brin\u0117s k\u016brybos. Kiekvienas projektas, covid-19 yra kaip Rio de Janeiro.<\/p>\n\n\n\n

Kaip apskritai sek\u0117si\/sekasi dirbti nuotoliniu b\u016bdu?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pasteb\u0117jau, kad gyvenime nesu tiek dirb\u0119s kaip per karantin\u0105. Taip ilgai, intensyviai, 12-14 per dien\u0105. Po tokio m\u0117nesio, per kur\u012f realiai pradirbi du su puse m\u0117nesio, buvo didelis i\u0161sikrovimas. Taigi karantinas ne vien tiktai pliusai. Klausiau vieno profesoriaus i\u0161 Amerikos \u012f\u017evalgas, kad jis i\u0161sigando, kaip lengvai universitetai per\u0117jo \u012f nuotolin\u012f mokym\u0105. Studentai visa tai labai lengvai per\u0117m\u0117 ir viskas vyksta be problem\u0173. Jis bijo, kad \u017emon\u0117s prad\u0117s galvoti, kad kam reikia pastat\u0173? Gal tam tikr\u0173 moksl\u0173 universitetas gali b\u016bti eteryje? Jis sak\u0117, kad baisu, ar nebus ilgalaiki\u0173 pasekmi\u0173 – ar universitetas nebus gra\u017ei i\u0161kaba ir administracijos sal\u0117, kur ateisi diplom\u0173 pasiimti.<\/p>\n\n\n\n

Ar koronavirusas kei\u010dia architekt\u016br\u0105? O gal tai per trumpas impulsas, kad ka\u017ekas pasikeist\u0173?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pana\u0161u, kad \u010dia pasirei\u0161kia \u201ewow\u201c efektas, visi socialini\u0173 tinkl\u0173 architekt\u016briniai influenceriai yra \u012fpareigoti ka\u017ekaip reaguoti. Neseniai Norman Foster pasak\u0117, kad niekas nesikeis, kad tai laikina. Bet kas gali \u017einoti, kaip bus? \u010cia kaip prie\u0161 rinkimus – pagal apklausas atrodo, kad bus vienaip, bet b\u016bna kitaip. Architekt\u016broje, urbanistikoje vis dar gyva tradicija daryti sprendimus remiantis praeities analize, projektuoti ateit\u012f remiantis praeitimi. Bet mokslininkai sako, kad greit neliks 80% mums \u017einom\u0173 specialybi\u0173. Rei\u0161ki\u0105 \u012f t\u0105 viet\u0105 ateis 80% mums ne\u017einom\u0173 profesij\u0173. Kaip mes galime nusp\u0117ti, ko tiems \u017emon\u0117ms reik\u0117s?<\/p>\n\n\n\n

D\u0117l pandemijos suprasta, kad namuose privalu tur\u0117ti virtuv\u0119, o anks\u010diau sakyta, kad neb\u016btina visko tur\u0117ti bute, gali tur\u0117ti aplinkoje, valgyti kavin\u0117se. Bet dabar v\u0117l viskas \u012f namus gr\u012f\u017eta – rodos, ten reik\u0117t\u0173 tur\u0117ti ir treniruokli\u0173 sal\u0119, ir basein\u0105 – savo kokon\u0105. O gal nieko nereikia, gal u\u017etenka \u0161almo ir geros tablet\u0117s? Per karantin\u0105 i\u0161lo\u0161\u0117 tie, kurie turi individualius namus, kiemelius. Ta\u010diau ilgalaik\u0117je perspektyvoje, individualus namas yra nusikaltimas prie\u0161 gamt\u0105, prie\u0161 \u017emonij\u0105. D\u0117l pandemijos kyla klausimai apie balkon\u0173, dvira\u010di\u0173 tak\u0173 buvim\u0105 arba nebuvim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Minite dvira\u010di\u0173 takus. Tad kaip d\u0117l pandemijos kei\u010diasi miestai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Anks\u010diau vie\u0161asis transportas laikytas panac\u0117ja, o dabar tampa galvos skausmu. Tad gal vietoj autobus\u0173 juost\u0173 atsiras dvira\u010di\u0173 takai? Automobilis v\u0117l tampa karaliumi, nes jame gali b\u016bti vienas ir d\u0117l to saugus. \u010cia daug retrogradini\u0173 dalyk\u0173. Mums tarsi reikia gr\u012f\u017eti \u012f olas, vieniems kit\u0173 nematyti. Bet negalime juk visi maugliais tapti. Toki\u0173 pandemij\u0173 did\u0117jant tankiui daug\u0117s. Architekt\u016bros ar miesto istorijos tyrin\u0117tojai mato, kad pandemijos bene stipriausiai kei\u010dia miestus. Galima prisiminti XIX am\u017ei\u0173, radikalius barono Haussmanno Pary\u017eiaus perplanavimus, kuri\u0173 viena prie\u017eas\u010di\u0173 buvo antihigienin\u0117s s\u0105lygos, k\u0117lusios pandemijas. Viduram\u017eiais miestai keit\u0117si d\u0117l maro. Taip pat yra ir su gaisrais, potvyniais, karais. Vyksta sud\u0117tingas procesas, tokio masto pandemijos mes dar nesame tur\u0117j\u0119 ir tod\u0117l sunku pasakyti vienareik\u0161mi\u0161kai, kokie bus poky\u010diai. Bet patirtis rodo – vos tik atleidus karantino pan\u010dius, visi prad\u0117jo gyventi t\u0105 pat\u012f ankstesn\u012f gyvenim\u0105. Dabar v\u0117l visi tik ir laukia, kada v\u0117l gal\u0117s \u012f niek\u0105 nekreipti d\u0117mesio. Tad gal sulauksim vakcinos, gausim indulgencij\u0105, ir va\u017eiuosim toliau? Bet jei vakcina ilgai nepasirodys, mums teks i\u0161mokti gyventi kitaip, atsiras \u0161io \u0161okio \u012fg\u016bd\u017eiai, gal\u0117s atsirasti m\u0105stymo slinktys. Neseniai skai\u010diau elektrinio \u201eAudi\u201c ir \u201eTesla\u201c palyginim\u0105. Viena i\u0161 i\u0161vad\u0173 buvo ta, kad \u201eAudi\u201c automobilis buvo perdarytas, kai \u012f standartin\u012f, ter\u0161iant\u012f automobil\u012f buvo \u012fd\u0117tas elektrovariklis, o \u201eTesla\u201c buvo i\u0161 pat prad\u017ei\u0173 daromas kaip elektromobilis. Tod\u0117l charakteristikos yra tiesiog kitokios. Miest\u0105 staiga norime padaryti pritaikyt\u0105 pandemijos valdymui, bet tai bus kaip \u012f sen\u0105 automobil\u012f \u012fd\u0117ti elektrovarikl\u012f. Va, pripai\u0161\u0117 prekybos centruose linij\u0173, nuo to namo forma nepasikeit\u0117. Bet a\u0161 nedr\u0105siai galvoju, kad visgi bus poky\u010di\u0173, tam tikr\u0173 pamok\u0173, \u012f\u017evalg\u0173 atsiras, pasekm\u0117s matysis ir biuruose, ir miesto erdv\u0117se. Tam tikri dalykai i\u0161sikristalizuos.<\/p>\n\n\n\n

O koki\u0173 dar tipologini\u0173 poky\u010di\u0173 galima pasteb\u0117ti? Pavyzd\u017eiui, prekybos centr\u0173 poreikis vis ma\u017e\u0117ja, nes koronavirusas paskatino labai didelius kiekius \u017emoni\u0173 galiausiai pereiti prie apsipirkimo internetu.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Tai vyksta jau kokie 5 metai, koronavirusas tik katalizatorius. Kai kuriose vakar\u0173 \u0161alyse kuriasi ideologija, kad pastatai turi b\u016bti maksimaliai universal\u016bs, su galimybe adaptuotis prie poky\u010di\u0173. Vien\u0105 dien\u0105 prekybos centras, antr\u0105 dien\u0105 coworking\u2019o erdv\u0117, tre\u010di\u0105 – daugiabu\u010diai. Mes mok\u0117m\u0117s, kad forma seka funkcij\u0105, bet dabar pradedame mokyti visai kit\u0173 dalyk\u0173. Tai, kas sak\u0117me, kad \u012fvyks po 10-15 met\u0173, tiesiog at\u0117jo grei\u010diau. Bet, kita vertus, mes vis tiek socialios b\u016btyb\u0117s esame. Dubajuje patvirtintas elektronin\u0117s prekybos centro projektas, ten bus galima ateiti atsiimti u\u017esakyt\u0173 preki\u0173. Did\u017eiuliai holai, gra\u017eios \u017ealios erdv\u0117s, kad ateitum atsiimti savo u\u017esakyt\u0173 preki\u0173, pasisocializuoti. Kur kitur u\u017esid\u0117si savo prabang\u0173 laikrod\u012f ar drabu\u017eius?<\/p>\n\n\n\n

Nemanau, kad staiga \u012fvyks radikalus pasikeitimas, nes viskas vyksta evoliuciniu keliu, turi rastis kritiniai m\u0105stymo pasikeitimai, susidaryti ekonomin\u0117s prielaidos. Pas\u0105mon\u0117je kirba, kad tereikia palaukti vakcinos ir gal\u0117sime v\u0117l gyventi kaip anks\u010diau, o tai veikia kaip stabdis ka\u017ek\u0105 radikaliai keisti. Be to, gal pab\u0117gsime nuo covid-19, bet u\u017e\u0161oksime ant \u0161irdies ar psichini\u0173 lig\u0173, gal visi i\u0161 proto i\u0161eis ar visi nutuks, nes ma\u017eai jud\u0117s? Tai nenusp\u0117jama.<\/p>\n\n\n\n

O kaip d\u0117l klimato kaitos? Ji tikrai nepasitrauks.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Klimato kaita atspindi ir Lietuvos bendrajame plane, rengtame vadovaujantis Europos s\u0105jungos bendru susitarimu. \u017dmogus prisidirb\u0119s ir ribotus resursus turime naudoti tikslingiau. Jau min\u0117jau paradoksus: saugantis nuo viruso reikia daugiau erdv\u0117s, bet kaip jos gauti? Tam reikia resurs\u0173, plyt\u0173, betono, t\u0105 plot\u0105 reikia \u0161ildyti, v\u0117dinti. Ai\u0161ku, galima statyti i\u0161 atsinaujinan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173, naudoti energetines sistemas. Tai yra kryptis, kuria mums reikia jud\u0117ti i\u0161 dalies d\u0117l norm\u0173, i\u0161 dalies d\u0117l atsakomyb\u0117s u\u017e ateinan\u010dias kartas. Tas atsakomyb\u0117s jausmas turi mus \u012fpareigoti. Reikalingas geb\u0117jimas suderinti k\u016brybi\u0161kum\u0105, meni\u0161kum\u0105 su tvarumu.<\/p>\n\n\n\n

Nat\u016bralu, kad ir estetikos poky\u010diai \u012fvyks, mokysim\u0117s priimti sprendinius, kurie kitaip reaguoja \u012f aplinkos dirgiklius. Bet \u010dia v\u0117l paradoksas t\u0173 nauj\u0173j\u0173 technologij\u0173 – apsimetimas tuo, kuo nesi. Bet kuri\u0105 med\u017eiag\u0105 galima imituoti, gali b\u016bti apgautas. Ne\u0161ioji kailinius, bet jie ne kailiniai, grindys medin\u0117s, bet lentos ne i\u0161 med\u017eio, turi betonin\u012f nam\u0105, bet jis ne i\u0161 betono. Kas yra tikra ir ar tai yra svarbu? Ar taip jau b\u016btinai reikia tikr\u0173 med\u017eiag\u0173? Taip, a\u0161 vis dar i\u0161 to archaji\u0161ko \u012fsitikinimo, kad tai patikrinti dalykai, jie sensta tauriai, yra ai\u0161ku, kaip jie atrodys po 100 met\u0173. O tie naujadarai – ne\u017einia, kaip jie atrodys. Bet ar tie k\u016briniai po tiek laiko dar stov\u0117s? \u017di\u016brint \u012f miest\u0173 vystym\u0105si, kaita bus did\u017eiul\u0117. \u012etariu, kad mes b\u016bsime vis mobilesni, kad am\u017ein\u0173, vos ne piramidini\u0173 strukt\u016br\u0173 ma\u017e\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Kaip kei\u010diasi projektavimo eiga? Gal kei\u010diasi reikalavimai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vyksta normali kaita, teisingas per\u0117jimas prie aplinkiniuose kra\u0161tuose i\u0161bandytos ir gerai veikian\u010dios sistemos, kai statyb\u0173 leidimas yra gaunamas projektini\u0173 pasi\u016blym\u0173 stadijoje. Tai leid\u017eia investavus s\u0105lyginai nedaug pinig\u0173 \u012f gana nebrang\u0173 projektavim\u0105, gauti statybos leidim\u0105, su juo – finansavim\u0105, ir tada, turint pinig\u0173, pasidarius rimt\u0105 projekt\u0105, j\u012f realizuoti. Latvijoje, Belgijoje, Norvegijoje sistema jau seniai tokia. Projektini\u0173 pasi\u016blym\u0173 svarba padid\u0117ja ir, manau, mums tai svarbu, reikia pereiti \u012f toki\u0105 strukt\u016br\u0105. Nes dabar suprojektuoji, nueini derintis ir i\u0161girsti, kad nebus derinama d\u0117l kokios nors ne\u012fvertintos smulkmen\u0117l\u0117s. Dabartin\u0117 sistema neskatina k\u016brybi\u0161kumo, skatina investuotojus ir statytojus imtis patikrint\u0173 sprendini\u0173, nes d\u0117l eksperimentavimo, gr\u0119sia nesusipratimai, did\u0117ja rizika negauti statybos leidimo. Tada nat\u016bralu, kad prasideda \u0161abloniniai projektai, besiskiriantys tik spalvomis, visi ie\u0161ko optimizacijos, bando grei\u010diau.<\/p>\n\n\n\n

Tad tuos pasikeitimus, kait\u0105 a\u0161 priimu labai sveikai. Kyla kartel\u0117 projekt\u0173 parengimo detalumui, bet ne i\u0161 vald\u017eios institucij\u0173, o i\u0161 vystytoj\u0173, statybinink\u0173 pus\u0117s. Detalumas ma\u017eina klaidos tikimyb\u0119, gerina bendr\u0105 sprendini\u0173, ne tik architekt\u016brini\u0173, bet ir urbanistini\u0173, lyg\u012f. Tai gal\u0117jo dar anks\u010diau \u012fvykti, grei\u010diau gaunami dokumentai leist\u0173 ir architektams, ir visuomenei grei\u010diau keistis. Greitis tampa vienu i\u0161 svarbiausi\u0173 dalyk\u0173 \u0161iuolaikiniame gyvenime. Nauj\u0173 technologij\u0173 tur\u0117jimas ir pandemijoje labai gelb\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n

Ai\u0161ku, gaila, kad d\u0117l to, jog ant architekto, projektuotojo pe\u010di\u0173 pakabinamos didel\u0117s atsakomyb\u0117s, ma\u017e\u0117ja profesijos patrauklumas. Tapdamas projekt\u0173 vadovu, tu tampi atsakingas u\u017e tikrai didelius dalykus, o tavo honoraras nepalyginamas su rizikomis, reikalavimais. \u010cia reik\u0117t\u0173 diskusijos apie specialistus, apie atsakomybes, matosi, kad atsiranda projekt\u0173 vadovo kaip institucijos poreikis.<\/p>\n\n\n\n

Kokie poky\u010diai dar svarb\u016bs Lietuvos architekt\u016bros lauke?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Architekt\u016bros politika (angl. \u0161iuo atveju tai b\u016bt\u0173 policy) yra dalykas, kurio tikrai reikia, kurio tikrai tr\u016bksta, kurio buvimas mums leist\u0173 daug k\u0105 kontroliuoti, lengviau susitarti, tur\u0117tume ai\u0161kesn\u0119 kriterij\u0173 sistem\u0105. Atsakytume sau, kokia linkme einame. Dabar turime architekt\u016bros \u012fstatym\u0105, turime \u012fvairias ekspert\u0173 tarybas, bet tai tik bendriniai administraciniai dalykai, apie vertybes ten nekalbama. Architekt\u016bros politik\u0105 turi beveik visos Europos valstyb\u0117s, keliose i\u0161 j\u0173 ji veikia labai gerai. Pas mus vadovaujamasi valstybinio lygmens ekspertais, bet kokiais kriterijais vadovaujasi jie? Mes ne\u017einome. Kiekvienas ekspertas pats sprend\u017eia, kas yra urbanistinis integralumas, b\u016bdami i\u0161 skirting\u0173 mokykl\u0173 ir \u012fvairi\u0173 po\u017ei\u016bri\u0173, jie mato skirtingai. O jeigu b\u016bt\u0173 valstybin\u0117 architekt\u016bros politika, kur b\u016bt\u0173 sutarta d\u0117l artimiausi\u0173 met\u0173 vertybi\u0173 arba siekiamybi\u0173, tada atsirast\u0173 tam tikra \u201eliniuot\u0117\u201c, kuria tuos projektus gal\u0117tume \u201ematuoti\u201c. Po 5-7 met\u0173 jau b\u016bt\u0173 kitokia \u201eliniuot\u0117\u201c, gal ji b\u016bt\u0173 ilgio, gal matuot\u0173 kampus, gal b\u016bt\u0173 kitos formos. Ekspertai ir toliau tur\u0117t\u0173 savo nuomones, bet jie tur\u0117t\u0173 \u012f k\u0105 orientuotis.<\/p>\n\n\n\n

Kas tur\u0117t\u0173 sura\u0161yti tas normas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Architekt\u0173 s\u0105jungos suva\u017eiavimuose ir bandome atgaivinti \u0161\u012f klausim\u0105. Su primininke R\u016bta Leitanaite inicijavome kreipim\u0105si \u012f institucijas, ragindami gr\u012f\u017eti prie architekt\u016bros politikos sprendimo. Tai tur\u0117t\u0173 b\u016bti tarpdisciplininis dalykas. Ai\u0161ku, kriterijus tur\u0117t\u0173 i\u0161diskutuoti architekt\u016brin\u0117 bendruomen\u0117 kartu su akademine architekt\u016bros benduomene, o paskui ir su kitomis sritimis, susijusiomis su \u017emogaus gyvenam\u0105ja aplinka. Pastaruosius kelis t\u016bkstan\u010dius met\u0173 architekt\u016bra buvo statybos menas, o 1980 metais susirinko ICOMOS kongresas ir nusprend\u0117, kad architekt\u016br\u0105 laikys \u017emogaus gyvenamosios aplinkos k\u016brimo menu. Tad viskas, kas yra \u017emogaus gyvenamoji aplinka, yra architekt\u016bra – miestas, kosmosas, parkas, jachta, tuneliai, takeliai, vie\u0161ieji tualetai. D\u0117l to architekt\u016bros politika ir turi b\u016bti tarpdisciplinin\u0117 – \u017emogaus gyvenamajai aplinkai \u012ftak\u0105 daro daug institucij\u0173: Vidaus reikal\u0173, Susisiekimo, Kult\u016bros ministerijos.<\/p>\n\n\n\n

Kas yra architekt\u016bros politika?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Tai vertybi\u0173 sistema, susitarimas, atsakomybi\u0173 ir prioritet\u0173 apibr\u0117\u017eimas. Tarkime, \u012fstatyme yra 10 \u012fsakym\u0173, bet kas turi sekti, jie b\u016bt\u0173 \u012fgyvendinti? Tai architekt\u016bros politikoje turi b\u016bti ai\u0161kiai \u012fvardinta, turint tok\u012f dokument\u0105, galima sukoncentruoti resursus ir nesibla\u0161kyti. Gyvenime visko reikia: ir gra\u017ei\u0173 mokykl\u0173, ir gra\u017ei\u0173 gatvi\u0173, ir gra\u017ei\u0173 nam\u0173. Reikia susitarti, pavyzd\u017eiui, kad 7 ateinan\u010dius metus r\u016bpinsim\u0117s tik tvarumu, kad bus koncentracija \u0161iems dalykams, o paskui tie tikslai gal\u0117s keistis. Tai ma\u017eai \u0161aliai yra vienintelis b\u016bdas, reikia sukoncentruoti resursus. \u010cia kaip perlau\u017eti \u0161luot\u0105 – reikia lau\u017eti po atskir\u0105 \u0161apel\u012f. Architekt\u016bros politikos memorandum\u0105 jau perdav\u0117me institucijoms. \u017dinoma, dabar visiems svarbu kiti dalykai, pandemija, bet gyvenimas juk nesustojo. Architekt\u016bros politika ne dvira\u010dio i\u0161radin\u0117jimas: danai, olandai, pranc\u016bzai turi stiprias tradicijas, vokie\u010diai i\u0161 viso turi baukultur. Turime ir id\u0117j\u0105 si\u016blyti valstyb\u0117s architekto pozicij\u0105. Miestas sav\u0119s ne\u012fsivaizduoja be vyriausiojo architekto, kuris audituoja, organizuoja, kontroliuoja lyg\u012f, kokyb\u0119, o valstybiniu mastu to n\u0117ra. Ar Kaunas su Vilniumi vertybi\u0173 prasme netur\u0117t\u0173 eiti viena linkme?<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Autor\u0117 Elena Paleckyt\u0117 kalbina “Arches” biuro architekt\u0105, d\u0117stytoj\u0105 Edgar\u0105 Neni\u0161k\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[23,49,32],"tags":[],"views":24,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2955"}],"collection":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=2955"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2955\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2961,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2955\/revisions\/2961"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=2955"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=2955"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=2955"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}