{"id":2951,"date":"2020-10-29T19:04:12","date_gmt":"2020-10-29T17:04:12","guid":{"rendered":"http:\/\/archiforma.lt\/?p=2951"},"modified":"2020-10-29T19:04:13","modified_gmt":"2020-10-29T17:04:13","slug":"interviu-su-architekturos-biuru-aketuri-architektai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/archiforma.lt\/?p=2951","title":{"rendered":"Interviu su architekt\u016bros biuru \u201eAketuri architektai”"},"content":{"rendered":"\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Straipsnio autor\u0117 Elena Paleckyt\u0117 kalbina \u201eAketuri architektai” biuro vadov\u0105, LAR pirminink\u0105 architekt\u0105 Luk\u0105 Rekevi\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Nuotraukos: Norbert Tukaj<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

Kaip karantino metu, kuomet teko dirbti i\u0161 nam\u0173, sek\u0117si generuoti naujas id\u0117jas ir jas diskutuoti? Ar keit\u0117si k\u016brybinio darbo principai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Ai\u0161ku, lengviau, kai k\u016brybinis darbas, bent jau pradin\u0117s id\u0117jos, startas vyksta ne per \u201eZoom\u201c, o gyvai sus\u0117dus, kartu eskizuojant, tariantis. Pavasar\u012f buv\u0119s karantino laikotarpis buvo pakankamai trumpas, mums pasisek\u0117, kadangi susiklost\u0117 taip, kad nereik\u0117jo kurti projekt\u0173 nuo nulio – tuo metu kaip tik vyko techniniai projektai ar statybos. Tad b\u016btent mes nepajutome dideli\u0173 poky\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\u010cia gal\u0117t\u0173 b\u016bti paliestas ir platesnis klausimas. Prie\u0161 kokius 30 met\u0173 Lietuvoje visas did\u017ei\u0173j\u0173 pastat\u0173 projektavimas vyko projektavimo institutuose, kurie paskui tiesiog subyr\u0117jo. Visi instituose dirb\u0119 architektai staiga prad\u0117jo dirbti po vien\u0105, k\u016br\u0117si individualios projektavimo \u012fmon\u0117s, procesas i\u0161 grupinio pasidar\u0117 individualus. Tai, mano asmenine nuomone ir sp\u0117jimu, tur\u0117jo \u012ftakos architekt\u016bros kokybei. Man labai geras pavyzdys yra am\u017ein\u0105 atils\u012f architektas Gediminas Baravykas. Jis yra suprojektav\u0119s tikrai labai \u012fsp\u016bding\u0173 pastat\u0173, bet Sodros pastatas, kuris buvo kurtas jau po Nepriklausomyb\u0117s, jau subyr\u0117jus projektavimo institutams, yra keistesnis. Jis Baravykui lyg ir neb\u016bdingas, kitoks. Tai turb\u016bt susij\u0119 su projektavimo procesais, man atrodo, kad pana\u0161\u016bs rei\u0161kiniai projektavime vyksta ir dabar. \u0160iandien nuo grupinio k\u016brybinio proceso pereinama \u012f izoliuot\u0105. Nesaky\u010diau individual\u0173, nes vis dar turime \u201eZoom\u201c, galime ir toliau diskutuoti su kolegomis, tik nebe gyvai. Tai ir drausmina, reikia ai\u0161kiai artikuliuoti mintis, kalb\u0117ti sklandesniais sakiniais, b\u016bti konkretesniems, tikslesniems. Ne\u017einau, ar tai yra gerai, ar blogai, laikas parodys. Bet taip – yra kitaip negu buvo iki \u0161iol.<\/p>\n\n\n\n

Tad kaip pasiskirstote darbus ir atsakomybes? Ar J\u016bs\u0173 biure svarbus komandinis darbas ar da\u017eniau propaguojate individuali\u0173 u\u017eduo\u010di\u0173 i\u0161dalinim\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Jei kalbant ne apie Covid-19, bet apskritai, tai vis\u0105 laik\u0105 yra pasidalijimas. Viskas pasiskirsto nat\u016braliai, jau vien pagal rangus. Vis\u0173 pirma studijos \u012fk\u016br\u0117jai – a\u0161 ir mano \u017emona, \u012fmon\u0117s partner\u0117 Milda Rekevi\u010dien\u0117, jau\u010diame atsakomyb\u0119 u\u017e visk\u0105, kas vyksta \u012fmon\u0117je. Yra atestuoti architektai, kurie irgi turi atsakomybi\u0173 u\u017e tai, kas vyksta, u\u017e projektus, kuriuos veda. Tada jau yra asistentai, kurie yra darbin\u0117s rankos, jie labai gelb\u0117ja, ta\u010diau neveda projekt\u0173, \u0161okin\u0117ja nuo vieno projekto prie kito. Taip tas darbas ir pasiskirsto.<\/p>\n\n\n\n

Nema\u017eai architekt\u0173 dirba ir su maketais. Ar J\u016bs\u0173 biure tai svarbi k\u016brybinio proceso dalis? Ar negalint drauge pris\u0117sti prie maket\u0173, buvo sunkiau? O gal tiesiog pasitikrinate id\u0117jas darydami vizualizacijas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u017dinoma, dirbame su maketais. Darome ir vizualizacijas, bet tik maketas nemeluoja, jis \u012fgalina ap\u017evelgti projekt\u0105 \u012fvairiais rakursais. Taigi vizualizacija, matyt, niekada maketo nepakeis. Ji gali b\u016bti tendencinga, parodyta i\u0161 to kampo, kuris yra naudingas architektui, bet neb\u016btinai to, kur\u012f kasdien matys \u017emon\u0117s. Vizualizacija yra labai svarbi, padeda atskleisti id\u0117j\u0105, bet bendramiestine prasme maketas yra b\u016btinas. Ai\u0161ku, dabar yra atsirad\u0119s 3D Vilnius – 3D \u017eem\u0117lapis, kur yra visi pastatai: tiek esami, tiek projektuojami. Ten irgi galima labai \u012fdomi\u0173 rakurs\u0173 atrasti ir pasi\u017ei\u016br\u0117ti, kaip tas pastatas bus integruotas, kaip, i\u0161 kur matysis, i\u0161 kur nesimatys. Bet tai n\u0117ra maketas. Architekt\u016bra tikriausiai yra tam tikra skulpt\u016bros r\u016b\u0161is. B\u016bt\u0173 sunku kurti skulpt\u016br\u0105 jos nepa\u010diupin\u0117jus rankomis. \u017dinoma, \u010dia v\u0117lgi s\u0105lyginis dalykas, nes maketai kartais spausdinami 3D spausdintuvais. Bet tas gyvas t\u016bris turi labai daug j\u0117gos savy, padeda suprasti ar darai klaid\u0105, ar ne.<\/p>\n\n\n\n

Ar projektavimo etapo eiga pastaraisiais metais nors kiek kito?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Man atrodo, labai ai\u0161kiai matosi, kad kei\u010diasi projektini\u0173 pasi\u016blym\u0173 svoris. Jei anks\u010diau buvome \u012fprat\u0119 manyti, kad projektiniai pasi\u016blymai yra tarsi eskizas, tai kuo toliau, tuo labiau jie art\u0117ja prie visas sritis apiman\u010dio dokumento, kuriame yra atsakyti ir funkciniai, ir transporto, ir gaisriniai klausimai, konsultacijas jau yra suteik\u0119 ir konstruktoriai, ir in\u017einieriai. Rengdamas projektin\u012f pasi\u016blym\u0105 jau \u017einai, kaip tas namas atrodo, kaip jis yra suplanuotas, kartais netgi numatai ir kaip bus baldai i\u0161d\u0117lioti. Taigi projektini\u0173 pasi\u016blym\u0173 stadija stipriai ple\u010diasi, ji neb\u0117ra eskizas. Taip atsiranda naujas terminas – prie\u0161projektiniai pasi\u016blymai arba architekt\u016brinis projektas, kur\u012f mes pateikiame per architekt\u016brin\u012f konkurs\u0105, kur yra m\u016bs\u0173 kaip architekt\u0173 vizija, bet kur dar n\u0117ra dalyvav\u0119 kiti specialistai, tai n\u0117ra aptarta su konstruktoriais, in\u017einieriais, transporto specialistais. Projektiniai pasi\u016blymai tampa labai daug laiko reikalaujanti stadija. Jei anks\u010diau manydavome, kad projektiniai pasi\u016blymai sudaro 20-30 procent\u0173 techninio projekto apimties, tai dabar art\u0117jama prie j\u0173 kaip lygiavert\u0117s projekto stadijos suvokimo.<\/p>\n\n\n\n

O kaip procesai keit\u0117si per karantino laikotarp\u012f? Pavyzd\u017eiui, vieni architektai pasakojo, kad dabar projekt\u0173 vie\u0161inimai vyksta nuotoliniu b\u016bdu ir tai yra geras dalykas, nes daugiau \u017emoni\u0173 gali dalyvauti. Tad galb\u016bt ir j\u016bs pasteb\u0117jote ka\u017ek\u0105, kas atsirado b\u016btent per karantin\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kaip ir kiekviena kriz\u0117, \u0161i pandemija yra galimyb\u0117. Nuotoliniu vie\u0161inimu galima piktnaud\u017eiauti ir padaryti j\u012f labai formal\u0173, praleisti prog\u0105 padiskutuoti su bendruomene. Ta\u010diau, jeigu siekiama padaryti ger\u0105 vie\u0161inim\u0105, kur yra realiai diskutuojama, norima i\u0161girsti kaimyn\u0173 nuomon\u0119, tai taip, nuotolinis b\u016bdas suteikia daugiau galimybi\u0173. Prisijungti gali didesnis skai\u010dius \u017emoni\u0173, nereikia ka\u017ekur toli va\u017eiuoti, gr\u016bstis troleibusuose ir taip toliau. Tiesiog prisijungi ir viskas. Tada viskas atsiremia \u012f technines galimybes. Jeigu tas vie\u0161inimas yra gerai suorganizuotas, sudaromos s\u0105lygos pasisakyti visiems prisijungusiems, tai tada n\u0117ra klausim\u0173, kad tai yra geriau nei gyvasis vie\u0161inimas.<\/p>\n\n\n\n

Ar \u0161iuo metu vykdote projekt\u0173 u\u017esienyje? Jei taip, ar ka\u017ekaip pasikeit\u0117 darbo specifika dabar, kai keliauti yra itin sud\u0117tinga?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Mes \u0161iek tiek dirbame artimajame u\u017esienyje, Latvijoje. Taip i\u0161puol\u0117, kad b\u016btent tada, kai reik\u0117jo va\u017eiuoti aplankyti ir ap\u017ei\u016br\u0117ti sklyp\u0105, apribojim\u0173 keliauti \u012f \u0161i\u0105 \u0161al\u012f nebuvo. Bet taip, faktas, kad neap\u017ei\u016br\u0117jus sklypo projektuoti, saky\u010diau, nelabai ir \u012fmanoma. Taigi jeigu visi tie apribojimai lankyti kitas \u0161alis, saviizoliacija po kelioni\u0173, galios ir toliau, tada darbas u\u017esienyje bus labai apsunkintas.<\/p>\n\n\n\n

Ar jau\u010diate poky\u010di\u0173 statyb\u0173 srityje? Gal jau\u010diasi tam tikros tipologijos statyb\u0173 stagnacija ar atvirk\u0161\u010diai \u2013 i\u0161augimas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Architekt\u016bra dar nepasikeit\u0117, bet galimai keisis. Statytojus i\u0161tiko abejon\u0117s: ar j\u0173 planuoti biur\u0173 pastatai, prekybos centrai vis dar tur\u0117s tok\u012f pat\u012f poreik\u012f, kuris buvo iki koronaviruso. Pandemija labai plat\u0173 rat\u0105 \u017emoni\u0173 \u012fpratino apsipirkti internetu. Tai rei\u0161kia, kad prekybos centr\u0173 svoris nat\u016braliai suma\u017e\u0117jo ir gali nebeatsigauti. Ne\u017einau, ar pasikeis patys biur\u0173 pastatai ar prekybos centrai, bet gali b\u016bti kad j\u0173 reik\u0117s ma\u017eesni\u0173 ir kad jie tur\u0117s pasipildyti tokiomis funkcijomis, kuri\u0173 negalima \u012fsigyti internetu. Turiu omeny visokiausias pramogas ir pana\u0161iai. Grubiai tariant, \u201eAkropolio\u201c ledas pl\u0117sis, o parduotuvi\u0173 reik\u0117s ma\u017eiau. Taigi galb\u016bt daug\u0117s \u0161audykl\u0173, \u010diuo\u017eykl\u0173, karting\u0173, \u017eaidim\u0173 kambari\u0173. \u012evyks naujas susibalansavimas.<\/p>\n\n\n\n

Kalbant ne apie pastatus, o apie miest\u0173 erdves, mes vis\u0105 laik\u0105 \u012fsivaizdavome, kad darniai veikiantis miestas yra tas, kuriame yra gerai i\u0161vystytas vie\u0161asis transportas. Bet atsiradus Covid-19 \u017emon\u0117s bijo va\u017eiuoti vie\u0161uoju transportu, ten \u0161iomis s\u0105lygomis itin nesaugu. Tod\u0117l labai smarkiai vystosi individualios transporto priemon\u0117s, dvira\u010diai, elektriniai paspirtukai. Svoris, skiriamas dvira\u010di\u0173 takams, tampa \u017eymiai didesnis. \u0160\u012f sezon\u0105 dvira\u010di\u0173 augimo planas, kuris buvo sudarytas de\u0161im\u010diai met\u0173 \u012f priek\u012f, sp\u0117ju, buvo \u012fgyvendintas per kok\u012f pusmet\u012f. \u017dmon\u0117s kaip pers\u0117do ant dvira\u010di\u0173, taip ir iki \u0161iol va\u017ein\u0117ja. Jie tiesiog \u012fprato, kaip ir m\u016bs\u0173 \u0161iaurin\u0117se kaimyn\u0117se u\u017e Baltijos, Danijoje, bet kokiu oru jud\u0117ti individualia transporto priemone, o ne autobusu. Visa tai, matyt, keis pa\u010di\u0173 miest\u0173 veid\u0105. Reik\u0117s apsvarstyti, kiek reikia autobus\u0173, kiek erdv\u0117s skirti dvira\u010di\u0173 ir p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 takams.<\/p>\n\n\n\n

O kaip d\u0117l klimato kaitos – kas kei\u010diasi architekt\u016broje, mieste, kaip j\u016bs kei\u010diat\u0117s?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Globaliai architekt\u016bra juda \u012f link tvarumo, tampa energeti\u0161kai efektyvesn\u0117, daroma i\u0161 ekologi\u0161k\u0173 med\u017eiag\u0173, jos yra perdirbamos, statoma nenaudojant daug planetos i\u0161tekli\u0173. Bet pastatyti ekologi\u0161k\u0105 pastat\u0105 kainuoja brangiai, o kiekvienas euras turi savo anglies dioksido p\u0117dsak\u0105. Taigi net jei pastatysi labai ekologi\u0161k\u0105 pastat\u0105, tai jam i\u0161leisti pinigai tikrai neb\u016btinai bus u\u017edirbti ekologi\u0161kais b\u016bdais. T\u0105 kontroliuoti yra labai sunku. Pinigai neatsiranda i\u0161 niekur, jie randasi i\u0161 to, kad sukasi ekonomikos ma\u0161ina. O ta ma\u0161ina sukasi d\u0117l tarptautin\u0117s prekybos, kuri rei\u0161kia laivyb\u0105, transport\u0105, kalnakasyb\u0105, naftos, plastiko pramon\u0119. \u017dod\u017eiu, vis\u0105 pasaulin\u0119 pramon\u0119, visas jos grandis, pardavim\u0105, marketing\u0105, netgi tas mink\u0161t\u0105sias sritis. Lietuva bando vystyti IT pramon\u0119, bet ir ji neatsiejama nuo ret\u0173j\u0173 \u017eem\u0117s metal\u0173, be kuri\u0173 negali egzistuoti kompiuteriai. Gal\u0173 gale did\u017eiausi\u0105 anglies dioksido p\u0117dsak\u0105 turi euras. \u0160itaip \u017ei\u016brint, reikia i\u0161leisti ma\u017eiau eur\u0173 tam, kad paliktume planet\u0105 \u0161varesn\u0119. Galb\u016bt mes iki to ir nueisim po 50 ar 100 met\u0173, bet dabar pasiekti b\u016bt\u0173 tikrai sud\u0117tinga. Taigi kartais ta ekologi\u0161ka architekt\u016bra yra labiau s\u0105\u017ein\u0117s raminimui, o ne realiam poveikiui padaryti.<\/p>\n\n\n\n

Bet yra ir realiai veikian\u010di\u0173 sprendini\u0173. Energetinis efektyvumas, saul\u0117s energijos vartojimas pastebimai prisideda prie, ne\u017einau ar klimato kaitos stabdymo, bet prie tam tikros ekologin\u0117s situacijos mieste gerinimo, tai tikrai. Kai pastatas naudoja ne dujas, ne kokios nors ka\u017ek\u0105 deginan\u010dios miesto katilin\u0117s, o saul\u0117s energij\u0105, tai jau yra mieste geriau. Ir jeigu \u012f t\u0105 pastat\u0105 daugelis \u017emoni\u0173 atva\u017eiuoja dvira\u010diu, o ne automobiliu, mieste yra geriau.<\/p>\n\n\n\n

Kokie nauji i\u0161\u0161\u016bkiai atsiranda architekt\u016broje?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Architekt\u016bra ir architektai turi b\u016bti pasireng\u0119 veikti ekstremaliomis s\u0105lygomis. Tai rei\u0161kia, kad da\u017enas visuomeninis pastatas turi b\u016bti lengvai pertvarkomas \u012f, pavyzd\u017eiui, ligonin\u0119. T\u0105 per pandemij\u0105 mat\u0117me kitose \u0161alyse, Lietuvoje, a\u010di\u016b Dievui, to nebuvo. Mat\u0117me, kad mokykl\u0173 sal\u0117s buvo perdaromos \u012f ligonines, kaip kinai per 14 dien\u0173 pasistat\u0117 nauj\u0105 ligonin\u0119. Mes turime apie tai m\u0105styti, treniruoti savo studentus m\u0105styti tokiomis kategorijomis. Matyti, kad gali neb\u016bti prabangos 14 m\u0117nesi\u0173 ruo\u0161ti projekt\u0105, ir tada dar tiek pat statyboms. Projektas su statyba gali tur\u0117ti \u012fvykti per 14 dien\u0173. Ir tai turi turi b\u016bti padaryta, nes kitaip \u017emon\u0117s mirs gatv\u0117je.<\/p>\n\n\n\n

Atsiranda nauji masteliai, nauji grei\u010diai. Architekt\u016bros kokyb\u0117, med\u017eiag\u0173 gro\u017eis pasidaro antraeiliai klausimai, kai reikia parengti pastat\u0105, per dvi savaites prijungti j\u012f prie sistemos, priimti sergant\u012f ligon\u012f ir pad\u0117ti jam nenumirti. Atsiranda tokios kitos kategorijos m\u016bs\u0173 darbe, nors jos n\u0117ra naujos. Po Fuku\u0161imos atomin\u0117s katastrofos labai daug japon\u0173 buvo evakuota i\u0161 to regiono ir kilo klausimas, kur juos apgyvendinti. Architektai i\u0161 viso pasaulio band\u0117 modeliuoti, kaip gal\u0117t\u0173 atrodyti pastatas, kur\u012f b\u016bt\u0173 galima pastatyti per 3 dienas. Per tris dienas ir j\u0173 reikia labai daug, pigiai ir kad juose b\u016bt\u0173 \u0161ilta, nes Japonija, kaip ir mes, irgi yra pakankamai \u0161altoje klimatin\u0117je zonoje.<\/p>\n\n\n\n

Buvo visoki\u0173 pasi\u016blym\u0173, netgi technologini\u0173. Kaip galima \u012ftemptai armuoti beton\u0105, taip, rodos, ispanai buvo suman\u0119 armuoti polistirol\u0105. Tai yra, kietame polisterole frezuoti skyles, ten d\u0117ti \u012ftempt\u0105 armat\u016br\u0105. \u0160itaip polistirolas tampa tvirtas, ant 15 cm storio sluoksnio galima vaik\u0161\u010dioti. Jeigu i\u0161 toki\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 pastatai namel\u012f, jis yra tvirtas, ten \u0161ilta ir jame gali \u012fkurdinti \u0161eim\u0105, tai galima padaryti labai greitai. Tai irgi yra su klimato kaita susijusi tema. D\u0117l klimato kaitos gali kilti potvyniai, cunamiai, po kuri\u0173 gali reik\u0117ti fantazijos greitai susikonstruoti ka\u017ek\u0105, kur \u017emon\u0117s gal\u0117t\u0173 gyventi, dirbti, kur jie b\u016bt\u0173 gydomi, suteikiamos bazin\u0117s patalpos ir taip toliau. Laikina architekt\u016bra jau daug t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 turi savo svarb\u0105, anks\u010diau buvo statomos jurtos, o \u0161iandien tai ligonin\u0117s per 14 dien\u0173.
<\/p>\n\n\n\n