{"id":2946,"date":"2020-10-22T19:59:47","date_gmt":"2020-10-22T17:59:47","guid":{"rendered":"http:\/\/archiforma.lt\/?p=2946"},"modified":"2020-10-23T15:41:16","modified_gmt":"2020-10-23T13:41:16","slug":"interviu-su-do-architects-biuru-2-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/archiforma.lt\/?p=2946","title":{"rendered":"Interviu su \u201eVilniaus architekt\u016bros studijos” architektais"},"content":{"rendered":"\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Architekt\u0105 Algimant\u0105 Pliu\u010d\u0105 kalbina Elena Paleckyt\u0117<\/p>\n\n\n\n

Nuotraukos: \u201eVAS”<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

Kaip karantino\nmetu, kuomet teko dirbti i\u0161 nam\u0173, sek\u0117si generuoti naujas mintis ir jas\ndiskutuoti? Ar keit\u0117si k\u016brybinio darbo principai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Manau, kad labai\ndideli\u0173 pasikeitim\u0173 nebuvo, savo esme k\u016brybinis procesas buvo pana\u0161us. Jis vis\u0105\nlaik\u0105 susideda i\u0161 toki\u0173 element\u0173 kaip situacijos analiz\u0117, diskusijos, komandos\ndarbas, eskizavimas, keitimasis id\u0117jomis. Ai\u0161ku, karantinas apribojo bendravim\u0105\nakis \u012f ak\u012f, tr\u016bko sus\u0117dimo u\u017e vieno stalo. Bet mes labai greitai nauj\u0105 darbo\nspecifik\u0105 perpratome ir persik\u0117l\u0117me \u012f internetin\u0119 erdv\u0119. Galima sakyti, kad d\u0117l\nkarantino netgi atradome \u012franki\u0173, kuri\u0173 seniau nenaudodavome. Prad\u0117jome pie\u0161ti\nvienas kito kompiuteri\u0173 ekranuose, tuos pie\u0161inius galima i\u0161 karto i\u0161saugoti ir\njais pasidalinti, toliau id\u0117jas vystyti. Apskritai, buvo ma\u017eiau administracinio\ndarbo ir tai pad\u0117jo susikoncentruoti k\u016brybai. \u017dinoma, daug kas priklauso ir nuo\ndarbo aplinkos. Vieni i\u0161sik\u0117l\u0117 galb\u016bt \u012f nelabai patogi\u0105 aplink\u0105, kiti galb\u016bt\nkaip tik \u012f labai \u012fkvepian\u010di\u0105 – sodyb\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Ai\u0161ku, buvo ir \u0161iek\ntiek \u012ftampos, spaud\u0117 ne\u017einia, kas bus. Galvodami apie savo projektus, klaus\u0117me,\nar i\u0161 viso to reikia, gal visk\u0105 reikia daryti visai kitaip. Prad\u0117jome ir klientus\ntruput\u012f provokuoti – galb\u016bt mes ne t\u0105 darome, galb\u016bt reikia i\u0161 pagrind\u0173 visk\u0105\npergalvoti. Klaus\u0117me, kod\u0117l butai tokie ma\u017ei, gal reikia didesni\u0173, nes reik\u0117s\ndirbti namuose. Gal reikia ir didesni\u0173 teras\u0173, darbo kambario? Biuruose galb\u016bt\nirgi reikia daugiau u\u017edar\u0173, o ne atvir\u0173 erdvi\u0173? Kai kurie dalykai ar klausimai\nvisai n\u0117ra naujiena, bet galb\u016bt tas poreikis anks\u010diau nei\u0161ry\u0161k\u0117jo. Virusas\ngalb\u016bt inspiravo, suaktyvino.Taigi jung\u0117me u\u017esakovus \u012f video pokalbius ir\ndiskutavome.<\/p>\n\n\n\n

Minite, kad provokavote u\u017esakovus perm\u0105styti patalp\u0173 dyd\u017eius. Ar d\u0117l\npandemijos architekt\u016bra pasikeit\u0117? Kaip manote, ar tie poky\u010diai ilgalaikiai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

A\u0161 galvoju, kad gal t\u0173 poky\u010di\u0173 ir nesp\u0117jo \u012fvykti. Projektavimas, statyba\nyra inerti\u0161ki ir gana ilgi procesai.  Per kelis m\u0117nesius dideli\u0173 revoliucij\u0173\nne\u012fvyko ir ne\u012fvyks. Poky\u010diams reikia ilgesnio laiko ar didesnio sukr\u0117timo, net\nir kalbant apie t\u0173 pa\u010di\u0173 but\u0173 perm\u0105stym\u0105. Daug kas priklauso ir nuo ekonomini\u0173\naspekt\u0173, jei pirk\u0117j\u0173 perkamoji galia nesikei\u010dia, nebus ir \u017eymi\u0173 poky\u010di\u0173 but\u0173\nplotuose. O juk per pandemij\u0105 ekonomin\u0117 situacija dar ir pablog\u0117jo. Kita\nvertus, net jei ir sutarsi projektuoti ir statyti kok\u012f nors pastat\u0105, neb\u016btinai\njam atsiras pirk\u0117j\u0173 ar galimybi\u0173 pirkti. Galb\u016bt visoje visuomen\u0117je ka\u017ekas turi\npasikeisti. Gal, kalbant apie butus, ir nereikia j\u0173 projektuoti planuojant, kad\njuos nupirks, gal reikia ka\u017ekokios visuotin\u0117s nuomos, gal atsiras didesni\nfondai, kurie valdys t\u0105 gyvenam\u0105j\u012f plot\u0105, j\u012f nuomos. Gal \u012fmon\u0117s vietoj to, kad\ninvestuot\u0173 \u012f didelius biurus, kurs pusiau gyvenamus, pusiau administracinius\nkompleksus, o i\u0161 to i\u0161augs naujas produktas.<\/p>\n\n\n\n

D\u0117l karantino buvo prisimintos kai kurios neb\u016btinai naujos\ntechnologijos. Kad ir automatin\u0117s durys. Dabar visi stengiasi nesiliesti prie\npavir\u0161i\u0173, tod\u0117l durys projektuojamos atsidaran\u010dios savaime. Net einant \u012f\nsanitarin\u012f mazg\u0105 biur\u0173 pastate – viskas atsidaro savaime, liftas pats\natva\u017eiuoja, atpa\u017e\u012fsta naudotoj\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Ar jau\u010diate poky\u010di\u0173 statyb\u0173 srityje? Gal matomas tam tikros tipologijos\nstatyb\u0173 stagnacija ar atvirk\u0161\u010diai \u2013 i\u0161augimas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nors minima, kad vie\u0161bu\u010diai patiria did\u017eiausi\u0105 pandemijos \u012ftak\u0105, manau,\nkad tie nuostoliai labai priklauso nuo to, kokiame etape projektas yra. Jei\nstatybos etape, jei b\u016bsimi nuomininkai konkret\u016bs, tai tie projektai galb\u016bt ir\nsustojo. Nes galb\u016bt yra sutarimai su klientu, kuris gali pasakyti, kad\npastato  2021 metais visgi dar nereik\u0117s, galima nukelti atidarym\u0105 \u012f 2022\nmetus. Tad projekt\u0105 galima ir stabdyti.<\/p>\n\n\n\n

O projekto prad\u017eioje, jeigu yra sklypas, tarkime, vie\u0161bu\u010diui, o jo\noperatorius dar nenumatytas, tai covid-19 dar nelabai turi \u012ftakos. Kol praeina\nvisi vie\u0161inimai, derinimai, projektavimas, praeina daug laiko ir niekas ne\u017eino,\nkokia situacija bus ateityje. Tod\u0117l daug u\u017esakov\u0173 projekt\u0173 nestabdo ir sako,\nsusiprojektuojam, pasiruo\u0161iam ir tada jau startuosim su jau paruo\u0161tu projektu.\nJuo labiau, kad projektavimas yra s\u0105lyginai nebrangi viso proceso dalis. Taigi\ntok\u012f \u017eingsn\u012f vystytojai dar pasireng\u0119 \u017eengti.<\/p>\n\n\n\n

\u017di\u016brint i\u0161 kitos pus\u0117s, buvo toki\u0173 projekt\u0173, kurie i\u0161 seniau d\u0117l kit\u0173\nprie\u017eas\u010di\u0173 buvo u\u017e\u0161aldyti ar neaktual\u016bs, lauk\u0117 geresni\u0173 laik\u0173. Dabar,\npasikeitus situacijai, kai deklaruojama, kad galb\u016bt statybos kainos kris (nors\nrealiai jos neturi prie\u017eas\u010di\u0173 kristi), tie projektai i\u0161sitraukiami i\u0161 stal\u010di\u0173.\nJiems ie\u0161koma rangov\u0173, bandoma suprasti, kokia b\u016bt\u0173 kaina, ar ji geresn\u0117 ar\nblogesn\u0117 negu buvo anks\u010diau.<\/p>\n\n\n\n

Kai kurie architektai svarsto, kad biur\u0173 pastat\u0173 segmentas kiek apmirs,\ndabar daug \u017emoni\u0173 dirba i\u0161 nam\u0173, o ir \u0161iaip, atviro plano biur\u0173 pastatai\nsusilaukia daug kritikos. Kokia b\u016bt\u0173 j\u016bs\u0173 nuomon\u0117?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

A\u0161 manau, kad \u017emon\u0117s biur\u0173 pastatuose visgi dirbs ir \u0161i situacija t\u0117ra\nlaikina. Biuras yra erdv\u0117, kur susitinkama, kei\u010diamasi mintimis. Nepriklausomai\nnuo darbo specifikos, biure vis tiek gimsta pagrindin\u0117s id\u0117jos, komandinis\ndarbas. Tad nors galb\u016bt nuotolinio darbo \u012frankiai ir liks, jie pad\u0117s\nkomunikuoti, pavyzd\u017eiui, su kitais biurais, su u\u017esienio komandomis. Tikiu, kad\ndaugum\u0105 \u0161i\u0173 \u012franki\u0173 ir taip daugelis naudoja, pandemija tik paspartino t\u0105\ntechnin\u0117s pus\u0117s pl\u0117tojim\u0105. Po visuotinio karantino gr\u012f\u017e\u0119 \u012f biurus, keliame\nklausimus d\u0117l susitikim\u0173. Kokie jie, kokiu klausimu, ar tikrai verta \u012f j\u012f\nva\u017eiuoti? Gal geriau susitikti internetu ir aptarti r\u016bpimus klausimus\nnuotoliniu b\u016bdu?<\/p>\n\n\n\n

Ar \u0161iuo metu vykdote projekt\u0173 u\u017esienyje? Jei taip, ar ka\u017ekaip pasikeit\u0117\ndarbo specifika dabar, kai keliauti yra itin sud\u0117tinga?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Taip susiklost\u0117, kad \u0161iuo metu dirbame b\u016btent Lietuvos rinkoje. Vietini\u0173\ndarb\u0173 padaug\u0117jo, be to architekt\u016bra, projektavimas yra labiau lokal\u016bs dalykai.\nSvarbu gerai pa\u017einoti viet\u0105, \u012fsijausti \u012f aplink\u0105. Architektas \u012f bendr\u0105 pie\u0161in\u012f\nturi supinti ir socialinius, ir ekonominius aspektus, atsi\u017evelgti \u012f papro\u010dius,\no t\u0105 geriausiai galima padaryti b\u016btent savoje aplinkoje. Prie\u0161 ma\u017edaug\nde\u0161imtmet\u012f k\u016br\u0117me drauge su vienu Belgijos architekt\u0173 biuru, dar\u0117me projekt\u0105\nRygoje, paskui ir pas juos – Belgijoje. I\u0161 tos ankstesn\u0117s patirties galiu\npasakyti, kad tada buvo labai svarb\u016bs gyvi susitikimai. Mes skrisdavome\nsavaitei pas juos, o jie – pas mus. Nuo ryto iki vakaro s\u0117d\u0117davome ir kartu\nkurdavome. Manau, kad tai per nuotolinio bendravimo programas b\u016bt\u0173 sunku \u012fgyvendinti.\nJuk labai svarbus ir gyvas bendravimas: su belgais kartu pietaudavome, vakare\n\u017eaisdavome krep\u0161in\u012f tarp konstruktori\u0173 ir architekt\u0173. Tas neformalus\nbendravimas ir pati nuotaika yra svarbios darbo dalys.<\/p>\n\n\n\n

O ar svarbus fizinis maketavimas?  Ar J\u016bs\u0173 biure tai svarbi\nk\u016brybinio proceso dalis? Ar karantino metu, negalint drauge pris\u0117sti prie\nmaket\u0173, buvo sunkiau? O gal tiesiog pasitikrinate id\u0117jas darydami\nvizualizacijas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Maketavimas yra nepakei\u010diamas. Kai kurie architektai yra per\u0117j\u0119 \u012f\nvizualizacij\u0173 k\u016brim\u0105, bet a\u0161 manau, kad fizinis maketas svarbu. Karantino metu\nkolegos persine\u0161\u0117 vis\u0105 maketavimo \u012frang\u0105 \u012f namus, ten ir pjaust\u0117 maketus, o kai\nkurie architektai d\u0117l to ateidavo \u012f studij\u0105. Apskritai maketavimas i\u0161\narchitekto darbo niekur nedingo. Jis svarbus norint pasitikrinti pastato dyd\u012f,\nt\u016br\u012f, proporcijas, pamatyti daugiau projekto variant\u0173. Maketai yra k\u016brybinio\ndarbo dalis, tod\u0117l jie darbiniai, nors kartais ir naudojami pristatymuose. Kai\nyra reprezentatyvaus maketo poreikis, j\u012f u\u017esakome kur nors specialiai.<\/p>\n\n\n\n

O ar kitose architekt\u016bros srityse pereinama \u012f skaitmenizacij\u0105?.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pati visuomen\u0117, ai\u0161ku, pereina \u012f skaitmenizacij\u0105, projekt\u0173 derinimai\nvyksta internetu. Derinim\u0173 yra daug, kiekviena institucija turi savo sistem\u0105.\nJos tarpusavyje nesikalba, tod\u0117l architektai netgi yra \u0161iek tiek t\u0173\nskaitmenini\u0173 sistem\u0173 vergai. Mes bandome visa tai \u012fsisavinti ir kartais\npajuokaujam, kad galb\u016bt kartais taip darom d\u0117l to, kad tas dirbtinis intelektas\nir ta \u012franga jau mus u\u017evald\u0117. Mes tarnaujame jai, kad ji gal\u0117t\u0173 patobul\u0117ti. Gal\npo keleri\u0173 met\u0173 viskas bus tobula, tereik\u0117s pagalvoti apie situacij\u0105 ir\nprograma pati sukurs projekt\u0105. Tuo labiau, kad yra bandym\u0173, kai dirbtinis\nintelektas vos ne automati\u0161kai kuria ir urbanistinius objektus, ir pastat\u0173\ni\u0161planavimus. Gal tas ir reikalinga, bet nemanau, kad tai tiesiogiai mus\npasieks. Manau, kad gal tai bus aktualu kokiame nors Marse, kur prie\u0161\n\u012fsikeliant \u017emon\u0117ms bus galima i\u0161si\u0173sti \u012frang\u0105, kuri visk\u0105 pastatys, \u012frengs dar\natsikeliant naujakuriams.<\/p>\n\n\n\n

Techninis \u2013 dokument\u0173 ruo\u0161imo, brai\u017eymo etapas yra bene daugiausiai\nlaiko u\u017eimanti projektavimo dalis. Ar \u0161io etapo eiga nors kiek kito\npastaraisiais metais? Gal atsirado nauj\u0173 reikalavim\u0173?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Taip, daug kas kei\u010diasi. Jeigu seniau projektavimas u\u017etrukdavo kokius\nketuris m\u0117nesius, tai dabar su visais procesais, papildomais biurokratiniais\nreikalavimais, gali u\u017etrukti ir dvejus metus. Kai klientas klausia, ar tikrai\nprojektavimas tiek ilgai u\u017etrunka, k\u0105 mes \u010dia tiek laiko veiksime, pateikiame\ndu grafikus. Vienas – kiek i\u0161 tikr\u0173j\u0173 dirbsime, projektuosime, o kitas – kaip\nprocesai eis vienas paskui kit\u0105, kaip jie bus tikrinami.<\/p>\n\n\n\n

Teigiama, kad t\u0173 proces\u0173 ma\u017e\u0117ja, beliko tik vienas langelis, kur\u012f reikia\nu\u017epildyti ir tada jau ir gauni leidim\u0105 statybai. Yra prie\u0161ingai. Reikalavimai\ndid\u0117ja, ple\u010diasi, did\u0117ja sistem\u0173 skai\u010dius. Vienur \u012fkeli, praeina 20 dien\u0173,\nkitur nor\u0117tum kelti, bet, kad ten \u012fkeltum, reikia dar kito patvirtinimo\u2026 Kai\ngaliausiai viskas sudeda, viskas labai ir prasit\u0119sia. Atrodo, tikrintojai dirba\ntaip, kad atsakomyb\u0117 b\u016bt\u0173 nusimesta, kad b\u016bt\u0173 apsidrausta, ka\u017ekas neleista. Vis\nreikia i\u0161 ka\u017eko gauti papildom\u0173 patvirtinim\u0173, i\u0161ai\u0161kinim\u0173. \u017dod\u017eiu, viskas\naplimpa visokiomis papildomomis nereikalingomis komisijomis, protokolais, ir\nkol visus tuos popieriukus susid\u0117lioji, viskas labai i\u0161siple\u010dia.<\/p>\n\n\n\n

Ar turite omeny, kad yra prikuriama daugyb\u0117 saugikli\u0173 tam, kad, jei\nkartais atsirast\u0173 koki\u0173 nors klaid\u0173, tai b\u016bt\u0173 b\u016btent projektuotojo kalt\u0117?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u012edomiausia, kad vis tiek u\u017e visk\u0105 yra atsakingas architektas. Tie, kurie\ntikrina, u\u017e niek\u0105 neatsako, j\u0173 darbas yra tik tikrinti. A\u0161 manau, kad d\u0117l to\nkartais \u012fvyksta paklydim\u0173, nesusikalb\u0117jim\u0173, kartais jie ne\u017eino, k\u0105 reikia\ntikrinti. Juk autorius ir k\u016br\u0117jas yra tikriausiai labiausiai \u012fsigilin\u0119s \u012f\nsituacij\u0105, su tuo projektu dirb\u0119s jau ne vien\u0105 m\u0117nes\u012f, visoki\u0173 variant\u0173\ni\u0161diskutav\u0119s. O kartais b\u016bna, kad pateiki projekt\u0105 per tuos sisteminius\nlangelius, bet net neturi galimyb\u0117s j\u012f pristatyti, apginti. Tada j\u012f perima\natsitiktinis specialistas, perskaito, supranta pagal savo turim\u0105 patirt\u012f, kuri\nvien\u0173 didesn\u0117, kit\u0173 – ma\u017eesn\u0117. Jis ir pristatin\u0117ja t\u0105 projekt\u0105 toliau, vertina,\npateikia ka\u017ekokias i\u0161vadas. Po vis\u0173 t\u0173 proces\u0173 architektas gauna atsakym\u0105,\nkuris galb\u016bt visi\u0161kai prie\u0161tarauja ar funkcijai, architekt\u016brinei id\u0117jai,\nsituacijai. Tai yra did\u017eiul\u0117 klaida. Per daug pasitikima technologijomis,\nprocesais, suteikiama didel\u0117 reik\u0161m\u0117 biurokratijai – ar teisingai \u012fkelti\ndokumentai, ar teisingi popieriai prisegti. Bet visi\u0161kai u\u017emir\u0161tami k\u016brybiniai\nniuansai, o juk jie ir svarbiausi.<\/p>\n\n\n\n

Keli architektai min\u0117jo, kad dabar vykstantys projekt\u0173 vie\u0161inimai vyksta\nnuotoliniu b\u016bdu ir kad tai yra labai gerai tuo, kad gali prisijungti daugiau\n\u017emoni\u0173, dalyvauja tie, kurie \u012fprastu b\u016bdu neatvykt\u0173.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Tapi, i\u0161 dalies yra tam tikro patogumo. Ai\u0161ku, galb\u016bt tokiu b\u016bdu\nnesudalyvauja tie, kurie technologijomis ma\u017eiau naudojasi. Bet i\u0161 kitos pus\u0117s\npatogu, jei nereikia fizi\u0161kai vykti ir \u0161vaistyti laiko kelionei. Be to, tokiu\nb\u016bdu vie\u0161inim\u0105 galima vesti kiek kult\u016bringiau. Kai vie\u0161inimai vyksta gyvai,\nsusirenka \u012fvair\u016bs \u017emon\u0117s, vieni per kitus bando pasisakyti. Atsiranda daug nereikalingo\ntriuk\u0161mo, ne\u012fsiklausoma vieni \u012f kitus. Po toki\u0173 vie\u0161inim\u0173 net ir neprisimeni,\nkas k\u0105 sak\u0117, galima net nesuprasti, kokia buvo toji bendroji nuomon\u0117. O\nnuotolini\u0173 vie\u0161inim\u0173 procesas ai\u0161kesnis.<\/p>\n\n\n\n

Kaip pasiskirstote darbus ir atsakomybes? Ar J\u016bs\u0173 biure svarbus\nkomandinis darbas ar da\u017eniau propaguojate individuali\u0173 u\u017eduo\u010di\u0173 i\u0161dalinim\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Manau, svarbu pamin\u0117ti, kad m\u016bs\u0173 \u012fk\u016br\u0117jai buvo keli architektai, kurie\ntur\u0117jo mint\u012f, kad tai nebus personalin\u0117 vieno architekto studija. Ar dviej\u0173,\ntrij\u0173 architekt\u0173, kai studijos pavadinime atsiranda vard\u0173 pirm\u0173j\u0173 raid\u017ei\u0173\nkombinacijos. Tada jau tampa neai\u0161ku, kas b\u016bt\u0173, jei bus 8 architektai, ar teks\npavadinim\u0105 keisti? Taigi visada dirbome su id\u0117ja, kad tai yra k\u016brybin\u0117 studija,\nkurioje ir jaunesni, ir vyresni turi galimybes dirbti kartu, dalintis savo\npatirtimi, k\u016brybin\u0117mis id\u0117jomis. Ir a\u0161 pats taip prad\u0117jau – po studij\u0173\nprisid\u0117jau tai prie vieno, prie kito projekto. \u017dinoma, labai priklauso nuo\npaties architekto, kiek atsakomybi\u0173 jis prisiima.<\/p>\n\n\n\n

M\u016bs\u0173 studijoje projektavimas, k\u016bryba vyksta \u012fvairiai, n\u0117ra vieno\nrecepto. Ai\u0161ku, ir objekto specifika nulemia daug, gal kas patirt\u012f turi didesn\u0119\ntoje srityje, gal klientas nori su ka\u017ekuo konkre\u010diu dirbti. Darome vidinius\nkonkursus – id\u0117j\u0173 pasikeitim\u0105, atsirenkame geriausias ir tada, logi\u0161ka, kad tos\natrinktos id\u0117jos komanda j\u0105 ir vysto, t\u0119sia darb\u0105. Bet v\u0117lgi – gal ta komanda\ndar nebaig\u0117 kito jau vykstan\u010dio darbo, projekto, tada vystym\u0105 perima kiti.\nTaigi, i\u0161 principo, tai visiems architektams atvira studija, n\u0117ra, kad vienas\nar keli b\u016bt\u0173 id\u0117j\u0173 generatoriai ar vadovaujantys. \u010cia kiekvienas turi galimyb\u0119\npasireik\u0161ti ir koleg\u0173 yra tikslas pad\u0117ti, papildyti, patarti, palaikyti vienas\nkit\u0105.<\/p>\n\n\n\n

O kaip d\u0117l klimato kaitos – kas kei\u010diasi architekt\u016broje, kaip j\u016bs\nkei\u010diat\u0117s?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u0160is klausimas yra aktualus vis\u0105 laik\u0105. Ai\u0161ku, architektas turi dom\u0117tis\nviskuo, kas vyksta aplinkui. Jis turi bandyti pritaikyti projektus prie \u0161ios\nklimato kaitos situacijos. Ar bent jau, jei nepavyksta, bandyti palaikyti tas\nmintis, skatinti, pratinti klientus prie to.<\/p>\n\n\n\n

Gaila, kad kai kuriems dalykams, kuriems jau praminti keliai kitose\n\u0161alyse, sunkiau \u012fsitvirtinti Lietuvoje. Pavyzd\u017eiui, kad ir klijuoto med\u017eio\n(cross laminated timber, CLT) technologijai. Did\u017eiojoje Britanijoje ar\nNorvegijoje i\u0161 toki\u0173 med\u017eio gamini\u0173 stato dangorai\u017eius, auk\u0161tus pastatus, o\nLietuvoje ir dviej\u0173 auk\u0161t\u0173 pastat\u0105 sunku pastatyti. Taip yra d\u0117l gaisrini\u0173\nreikalavim\u0173, ugnis pas mus grei\u010diausiai yra kar\u0161tesn\u0117 nei kitose \u0161alyse. Taigi\ninovacijos apsipina visokiais sertifikavimo procesais. Nors mes Europos S\u0105jungoje,\nka\u017ekod\u0117l bendri sertifikatai negalioja, reikia atskirai tikrinti med\u017eiagas ir\n\u010dia, o tai stabdo procesus. Kalbant apie statybas, stengiamasi kuo daugiau\npastato element\u0173 tiesiai i\u0161 gamyklos atve\u017eti, sumontuoti, nes taip pasiekiama\nauk\u0161tesn\u0117 kokyb\u0117, tikslumas, b\u016bna ma\u017eiau statybini\u0173 atliek\u0173, viskas\nracionaliau.<\/p>\n\n\n\n

Svarbus energijos\ntaupymas. Ai\u0161ku, nuo kiekvieno projekto atskirai priklauso, bet taupymas\nneb\u016btinai rei\u0161kia, kad reikia mil\u017eini\u0161ko ap\u0161iltinimo sluoksnio, padaryti ma\u017eus\nlangus ir labai d\u017eiaugtis, kad taupai energij\u0105. Urbanistikoje reikia\natsi\u017evelgti, kad \u017emon\u0117s kuo ma\u017eiau jud\u0117t\u0173 i\u0161 vienos miesto dalies \u012f kit\u0105,\ni\u0161naudoti turimas vietas, o ne kurti naujas, naudoti esamas gatves, transporto\ninfrastrukt\u016br\u0105, \u0161iuk\u0161li\u0173 i\u0161ve\u017eim\u0105, o ne nuolatos pl\u0117stis. Tas pl\u0117timasis \ndidina ir transporto, ir aptarnavimo i\u0161laidas. \u012e kai kuriuos klausimus\ngeriausiai atsako visi tie sertifikavimai (BREAM, LEED), j\u0173 pateikiamose\ngair\u0117se labai pa\u017eod\u017eiui galima ir pasitikrinti, ar atitinkami tam tikri\nparametrai, ar prie\u0161ingai esama labai toli nuo j\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Architekt\u0105 Algimant\u0105 Pliu\u010d\u0105 kalbina Elena Paleckyt\u0117 Nuotraukos: \u201eVAS”<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[23,49,4,12,32],"tags":[],"views":44,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2946"}],"collection":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=2946"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2946\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2949,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2946\/revisions\/2949"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=2946"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=2946"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=2946"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}