{"id":2945,"date":"2020-10-15T19:53:47","date_gmt":"2020-10-15T17:53:47","guid":{"rendered":"http:\/\/archiforma.lt\/?p=2945"},"modified":"2020-10-15T19:53:47","modified_gmt":"2020-10-15T17:53:47","slug":"interviu-su-do-architects-biuru-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/archiforma.lt\/?p=2945","title":{"rendered":"Interviu su \u201eDO Architects” biuru"},"content":{"rendered":"\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Autor\u0117 Elena Paleckyt\u0117, prie piet\u0173 stalo, pakalbino \u201eDo architects” biuro architektus. \u012e klausimus atsak\u0117: Gilma Teodora Gylyt\u0117, Vaiva \u0160imoli\u016bnait\u0117, R\u016bta Emilija \u017deromskait\u0117, Paulius Paska\u010dimas, Ieva Marija Malinauskait\u0117, Sabina Daug\u0117lien\u0117, Solveiga Buo\u017eelyt\u0117<\/p>\n\n\n\n

Nuotraukos: \u201eDo architects”<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

Kaip karantino metu, kuomet teko dirbti i\u0161 nam\u0173, sek\u0117si generuoti naujas id\u0117jas ir jas diskutuoti? Ar keit\u0117si k\u016brybinio darbo principai? Kokia buvo J\u016bs\u0173 darbo metodika iki karantino, jo metu bei po jo?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vaiva <\/strong>\u0160imoli\u016bnait\u0117<\/strong>:<\/strong> Metodika, ai\u0161ku, keit\u0117si. N\u0117ra nieko geriau ir \u012fdomiau u\u017e gyv\u0105 bendravim\u0105 su kolegomis, kuomet diskutuojama tiek formalioje, tiek neformalioje aplinkoje. Karantino metu, kadangi dirbome i\u0161 nam\u0173, teko naudotis \u0161iuolaikin\u0117mis technologijomis, \u012fvairiomis programomis, daryti vaizdo konferencijas, skambu\u010dius, dalintis ekranu, jame eskizuoti. Tai ir buvo pagrindiniai poky\u010diai karantino metu.<\/p>\n\n\n\n

R\u016bta Emilija \u017deromskait\u0117: <\/strong>Atrodo, kad karantino metu m\u016bs\u0173 komanda daugiau pabendravo apie ne tik su darbu susijusius dalykus. Fizi\u0161kai b\u016bdami darbe daugiausiai kalbam\u0117s b\u016btent apie darb\u0105, o karantino metu vienas kito da\u017eniau paklausdavome, kaip sekasi, koks jausmas b\u016bti u\u017edarytam, kaip ir ar da\u017enai einame \u012f parduotuv\u0119. Taigi tarpusavio susiskambinimai gal netgi kiek pailg\u0117jo – buvome pasiilg\u0119 bendravimo.<\/p>\n\n\n\n

Gilma Teodora Gylyt\u0117:<\/strong> Nors komandos dirbo atskirai, mes kiekvien\u0105 penktadien\u012f, kaip ir prie\u0161 karantin\u0105 ir dabar, darydavome DO architects<\/em> pietus. Man tai tam tikra prasme leido geriau pa\u017einti komand\u0105: nuotolini\u0173 piet\u0173 metu pama\u010diau, kas k\u0105 m\u0117gsta gaminti ar valgyti, kaip gyvena. Bet, ai\u0161ku, gyvo bendravimo tikrai tr\u016bko. Kalbant apie bendravim\u0105 ne tik tarpusavyje, o ir su subrangovais, in\u017einieriais ar u\u017esakovais, tai susitikimai tapo \u017eymiai efektyvesni. Tod\u0117l nuotolinius susitikimus darome ir \u0161iandien. Karantino situacija parod\u0117, kad fizinis dalyvavimas n\u0117ra b\u016btinas.<\/p>\n\n\n\n

Techninis \u2013 dokument\u0173 ruo\u0161imo, brai\u017eymo etapas yra bene daugiausiai laiko u\u017eimanti projektavimo dalis. Ar \u0161io etapo eiga nors kiek kito pastaraisiais metais?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Paulius Paska\u010dimas<\/strong>:<\/strong> Verta pamin\u0117ti, kad per t\u0105 Covid-19 laikotarp\u012f atsirado projekt\u0173 vie\u0161inimas nuotoliniu b\u016bdu. Tikriausiai tai ir toliau t\u0119sis, kadangi labai pasiteisino. \u0160itaip \u017emon\u0117s gali daug lengviau pasiekti tokius susitikimus, jiems nereikia ka\u017ekur va\u017eiuoti.<\/p>\n\n\n\n

Ar bendravimas su valstybin\u0117mis institucijomis pandemijos metu keit\u0117si?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Ieva Marija Malinauskait\u0117<\/strong>:<\/strong> Smagu, kad valstybini\u0173 institucij\u0173 pasiekiamumas buvo \u017eymiai geresnis, nes gavome tiesioginius darbuotoj\u0173 telefon\u0173 numerius. Anks\u010diau susisiekti b\u016bdavo tiesiog ne\u012fmanoma. <\/strong>Dar labai svarbu, kad karantinas labai suvienijo \u017emones bendr\u0105ja prasme, visi buvo toje pa\u010dioje situacijoje. Supratome, kad nesame i\u0161skirtiniai, kad visiems sunku, visi turime ka\u017ek\u0105 daryti, \u017eengti papildom\u0173 \u017eingsni\u0173, vieni kitiems pad\u0117ti. Paprastai yra tam tikras pasiskirstymas, kiekvienas r\u016bpinasi savo reikalais, n\u0117ra tokios vienyb\u0117s. karantino metu buvo did\u017eiulis bendrumo jausmas. Galb\u016bt s\u0117d\u0117dami ka\u017ekokioje \u012fstaigoje \u017emon\u0117s ir jau\u010diasi atsakingi kaip \u012fstaiga, o ne kaip asmenys. O b\u016bdamas atskirtas nuo tos \u012fstaigos, jautiesi atsakingas asmeni\u0161kai. Manau, tai labai pasijaut\u0117 b\u016btent valstyb\u0117s \u012fstaigose.<\/p>\n\n\n\n

Gilma: <\/strong>Tai legitimizavo buvim\u0105 valstyb\u0117s tarnautoju, labai suvienijo. Noras pad\u0117ti i\u0161liko ir toms ypatingoms s\u0105lygoms, karantinui pasibaigus. Ateina suvokimas, kad savo veiksmais gali daryti \u012ftak\u0105, gali kit\u0105 arba u\u017ekr\u0117sti, arba apsaugoti. Tai pereina ir \u012f kitas gyvenimo sferas: pradedi jausti savo atsakomyb\u0119, ne tik per karantin\u0105, tai irgi labai svarbu.<\/p>\n\n\n\n

Karantino prad\u017eioje j\u016bs savanori\u0161kai projektavote ligonines ekstremalioms situacijoms?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Gilma: <\/strong>Taip. Per savanori\u0173 grup\u0119 \u201eGedimino legionas\u201c \u012fsitrauk\u0117me \u012f savanoryst\u0119. I\u0161 prad\u017ei\u0173 kartu su 2L architects<\/em> paband\u0117me vien\u0105 mokykl\u0105 pritaikyti gydymo funkcijoms, \u017emoni\u0173 karantinavimui. Paskui visa tai i\u0161sivyst\u0117 \u012f laikin\u0173 ligonini\u0173 projektavim\u0105 bendradarbiaujant su sveikatos ministerija, kariuomene, BaltCap<\/em>, kurie pad\u0117jo skai\u010diuoti s\u0105matas, apgalvojo prie\u017ei\u016bros sistemas. Tai buvo nat\u016brali pagalba miestui, asmenin\u0117 pilietin\u0117 iniciatyva, dar\u0117me tai po darbo, neatlygintinai. Bet juk lygiai taip pat naktimis po darbo dirbo ir miesto savivaldyb\u0117s, Sveikatos ministerijos darbuotojai. Dienos metu sprend\u0117me su savais projektais susijusius klausimus. O naktimis skai\u010diavome lovas, svarst\u0117me, kur blogiausiu atveju b\u016bt\u0173 dedami \u017emoni\u0173 k\u016bnai. Buvo apgalvoti scenarijai A, B, C, na ir tas scenarijus C buvo tikrai blogas. Visam tam reik\u0117jo pasiruo\u0161ti, apgalvoti. Juk Lietuvos, \u0160vedijos ar Ispanijos atvejai visi\u0161kai skirtingi ir buvo ne\u017einia, kaip viskas susiklostys. Kiti \u017emon\u0117s pad\u0117jo atsiskraidinti apsaugini\u0173 kauki\u0173 ar kitaip gelb\u0117jo, o mes dar\u0117me, k\u0105 mes gal\u0117jome. Kiekvienas prisid\u0117jo savo kompetencijomis.<\/p>\n\n\n\n

Ar d\u0117l pandemijos architekt\u016bra pasikeit\u0117? Kaip manote, ar tie poky\u010diai ilgalaikiai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Paulius: <\/strong>A\u0161 manau, kad prekybos centr\u0173 plotai gali ma\u017e\u0117ti. Materialus vaik\u0161\u010diojimas po parduotuves po truput\u012f tampa nepatrauklus, \u017emon\u0117s pradeda to vengti. Tai da\u017eniausiai n\u0117ra maloni patirtis, \u017emon\u0117ms daug lengviau visk\u0105 u\u017esisakyti internetu. Karantinas tikrai gal\u0117jo paskatinti grei\u010diau ir masi\u0161kiau pereiti prie elektronin\u0117s prekybos.<\/p>\n\n\n\n

Ieva Marija Malinauskait\u0117: <\/strong>Po karantino kaip po gana svarbaus \u012fvykio, niekas ne\u017eino, kaip viskas pasikeis, bet ka\u017ek\u0105 perm\u0105sto. Ar ateina \u012f internetin\u0119 prekyb\u0105, ar persvarsto, kaip restoranuose s\u0117d\u0117s \u017emon\u0117s. Visgi ateitis yra gana neai\u0161ki.<\/p>\n\n\n\n

Ar jau\u010diate poky\u010di\u0173 statyb\u0173 srityje? Galb\u016bt suma\u017e\u0117jo\/ padaug\u0117jo u\u017esakym\u0173? Gal jau\u010diasi tam tikros tipologijos statyb\u0173 stagnacija ar atvirk\u0161\u010diai \u2013 i\u0161augimas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Gilma: <\/strong>Faktas, kad yra perm\u0105stoma, kaip toliau dirbsime. Man atrodo, kad Covid-19 i\u0161ry\u0161kino jau seniai vis\u0173 ne\u0161iot\u0105 mint\u012f, kad dideli biurai, atviro plano erdv\u0117s neveikia. Bet tai jau tvyrojo ore, o virusas tik u\u017etvirtino. Ir tai yra gerai, nes \u0161imtai \u017emoni\u0173 vienoje erdv\u0117je yra nei jauku, nei produktyvu. Covid-19 pad\u0117jo ta\u0161k\u0105 diskusijoms \u0161iuo klausimu ir nuo to tikrai bus geriau. Dar, man atrodo, k\u0105 gera padar\u0117 virusas, tai kad bendravimui vis da\u017eniau renkamasi vie\u0161\u0105sias erdves. Noras socializuotis i\u0161liko, poreikis b\u016bti su \u017emon\u0117mis lieka, bet juk nesinori leisti \u0161e\u0161tadienio Akropolyje. Norisi eiti \u012f jauki\u0105 viet\u0105 mieste, lauke, bare, kavin\u0117je. \u012evyko didelis vertybinis pasikeitimas. Virusas privert\u0117 i\u0161eiti \u012f miest\u0105, juo naudotis. D\u0117l to miestas absoliu\u010diai kitoks, atsigav\u0119s, mes susigr\u0105\u017einame miestieti\u0161kus \u012fpro\u010dius, jaukias erdves, renkam\u0117s jas pagal veiklas, pagal kokyb\u0119, pagal turin\u012f. Bus skiriama daugiau d\u0117mesio vie\u0161osioms erdv\u0117ms, tai yra didelis pliusas.<\/p>\n\n\n\n

Kaip tik prie\u0161 kelet\u0105 savai\u010di\u0173 pristat\u0117te savo nedideli\u0173 intervencij\u0173 \u012f Vilniaus vie\u0161\u0105sias erdves, gal gal\u0117tum\u0117te \u0161iek tiek apie tai papasakoti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Gilma: <\/strong>\u017dinoma! Viskas gra\u017eiai persilieja. Kadangi gyvename mieste, tikime juo, judame miestieti\u0161kais b\u016bdais, tai d\u017eiaugsmas miesto erdv\u0117mis ir gyvenimu yra labai did\u017eiulis. Norime parodyti, kaip dar labiau m\u0117gautis gatve kaip saugia, d\u017eiaugsminga, \u012fdomia vie\u0161\u0105ja erdve. M\u016bs\u0173 projektas Naugarduko gatv\u0117je atsirado tobulu metu ir i\u0161 karto tapo labai mylimas, aptarin\u0117jamas bendruomeni\u0173. Atkarpa tarp \u0160vitrigailos ir Vytenio gatv\u0117s rodo, kaip gali atrodyti visa gatv\u0117 ir visas Naujamiestis. Kad gatv\u0117 tapt\u0173 parku, reikalingi ne tik med\u017eiai, reikalingos veiklos, j\u0173 koncentracija, vejos, rampos vaikams, karstyn\u0117s, suoliukai\u2026 Dabar \u012f t\u0105 kvartal\u0105 \u012fsik\u0117l\u0117 Vinted<\/em> biuras, atsirado nauj\u0173 \u017eeldyn\u0173, buvo sukabintos lemput\u0117s. Atidarymo renginio metu viena gatv\u0117s atkarpa buvo u\u017edaryta, stov\u0117jo 20 metr\u0173 ilgio stalas, atva\u017eiavo maisto furgon\u0117liai, did\u017e\u0117jus, stov\u0117jo m\u016bs\u0173 kurti kiemeliai\u2026 Vaikai tuos kiemelius buvo tiesiog aplip\u0119!Labai geras jausmas, kai kaimynyst\u0117s jungiasi, bendrauja, draugauja. Kad Naujamies\u010dio vidurys tampa vie\u0161\u0105ja erdve, nauju centru sostin\u0117s masteliu irgi yra nauja. Vilnie\u010dio \u017eem\u0117lapyje atsiranda naujas ta\u0161kas, kur jis gali nuveikti ka\u017ek\u0105 \u012fdomaus. \u0160i vie\u0161oji erdv\u0117 yra visai kitokia nei Vingio parkas ar bet kuri kita erdv\u0117. Ir tai puiku – randasi daugiau pasirinkimo, to ir siekiame. Gatv\u0117, atrodyt\u0173, suprojektuota tik automobiliui, ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 gatv\u0117 skirta \u017emogui ir tik po jo viskam kitam. Atsiranda perversmas m\u0105styme. Kaip per atidarym\u0105 sak\u0117 meras, tas gatv\u0117s triuk\u0161mas n\u0117ra nemalonus, kai jautiesi saugiai jis – romanti\u0161kas. Tod\u0117l ma\u0161inos netgi gali suteikti tam tikro jaukumo, o ne vien triuk\u0161m\u0105 u\u017eter\u0161tum\u0105. Reikia m\u0105styti, kaip sugyventi tarpusavyje.<\/p>\n\n\n\n

R\u016bta Emilija<\/strong> \u017deromskait\u0117<\/strong>: <\/strong>Man irgi labai patiko, ten buvo tikrai maloni atmosfera, vaikai b\u0117giojo, ko \u0161iaip toje gatv\u0117je nepamatysi, \u012fprastai ten prava\u017eiuodavo sunkve\u017eimiai, o stotel\u0117je \u012f autobus\u0105 ar troleibus\u0105 ten sulipdavo neai\u0161k\u016bs \u017emon\u0117s. O b\u016btent t\u0105 savaitgal\u012f, buvo nerealu, ten buvo \u0161eimos su vaikais, su \u0161uniukais, muzika grojo. Atrodo, apskritai Naujamiestis kur\u012f laik\u0105 buvo primir\u0161tas.<\/p>\n\n\n\n

Ar \u0161iuo metu vykdote projekt\u0173 u\u017esienyje? Jei taip, ar ka\u017ekaip pasikeit\u0117 darbo specifika dabar, kai keliauti yra itin sud\u0117tinga?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Gilma: <\/strong>Kol kas apie kelis projektus u\u017esienyje dar svarstome, tad negaliu pla\u010diau pakomentuoti. Ta\u010diau v\u0117lgi – pandemija parod\u0117: \u201eThink global, act local\u201c. Mes t\u0105 globalum\u0105 atsivedame \u012f Lietuv\u0105 ir j\u0105 kei\u010diame. Na, pavyzd\u017eiui, neseniai baig\u0117me Senatori\u0173 pasa\u017eo projekt\u0105. At\u0117j\u0119 \u017emon\u0117s sak\u0117, kad \u010dia ne kaip Vilniuje. O mes sakome – \u010dia yra Vilnius, tiesiog tokio jo j\u016bs dar nemat\u0117te. Jau nebegalima sakyti, kad \u010dia kaip Kopenhagoje. Ne – \u010dia kaip Vilniuje. Tik prie tokio Vilniaus reikia priprasti, jis gali b\u016bti labai \u012fvairus.<\/p>\n\n\n\n

Gr\u012f\u017etant prie ma\u017eesnio mastelio: nema\u017eai architekt\u0173 dirba ir su maketais. Ar J\u016bs\u0173 biure tai svarbi k\u016brybinio proceso dalis? Ar negalint drauge pris\u0117sti prie maket\u0173, buvo sunkiau? O gal tiesiog pasitikrinate id\u0117jas darydami vizualizacijas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Paulius: <\/strong>Kadangi projektavimas dabar daugiausiai vyksta trimat\u0117je erdv\u0117je, automati\u0161kai labai lengv\u0117ja sprendim\u0173 pri\u0117mimas bei demonstravimas. Tai vyksta jau seniai ir n\u0117ra nauja. galb\u016bt tiems, kurie dar n\u0117ra per\u0117j\u0119 prie BIM, bus proga suprasti, kad reikia jud\u0117ti \u012f priek\u012f. Be to, juk norint greitai perteikti id\u0117j\u0105, paai\u0161kinti j\u0105 kolegoms ir sau, kilus \u012fkv\u0117pimui, norim\u0105 form\u0105 ar maket\u0105 gali i\u0161pjauti i\u0161 to, kas b\u016bna po ranka – kad ir i\u0161 s\u016brio.<\/p>\n\n\n\n

Kaip pasiskirstote darbus ir atsakomybes? Ar J\u016bs\u0173 biure svarbus komandinis darbas ar da\u017eniau propaguojate individuali\u0173 u\u017eduo\u010di\u0173 i\u0161dalinim\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Paulius: <\/strong>Taip, dominuoja komandinis darbas. Kai vyksta brainstorminimas<\/em>, visi stengiasi pasireik\u0161ti, vis\u0173 nuomon\u0117 svarbi. Bet kiekvienoje komandoje pasidaliname atsakomybes: ka\u017ekas labiau su sklypo planu dirba, ka\u017ekas labiau su fasadais, ka\u017ekas sprend\u017eia vidaus i\u0161d\u0117stymo problemas. \u012etak\u0105 daro ir \u017emoni\u0173 asmeniniai pom\u0117giai – pavyzd\u017eiui, ka\u017ekam gal labai patinka dirbti su sklypu, land\u0161aftu, ap\u017eeldinimu. Tad automati\u0161kai susid\u0117lioja, kad tie \u017emon\u0117s su tomis projektin\u0117mis dalimis daugiausiai ir dirba. Juk, kai myli, k\u0105 darai, visai su kita energija ir kuri. O po to darome susitikimus, bendraujame tarpusavyje, sprend\u017eiame problemas bendriau, \u017ei\u016brime kaip sklypo planas veikia interjer\u0105. Kai projektuoji pastat\u0105, veikia visuma, tai yra kompleksinis dalykas.<\/p>\n\n\n\n

Gal galite trumpai ap\u017evelgti kaip dirbate su skirtingomis projekto dalimis?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Sabina Daug\u0117lien\u0117<\/strong>: Kalbant apie skirtingus projekto etapus, tai pirminiame etape d\u0117liojame program\u0105, pagrindinius principus, tiek kompozicinius, tiek kaip tai veikia, kaip tai atrodo, koki\u0105 \u012ftak\u0105 tai daro miestui, aplinkin\u0117ms erdv\u0117ms, koks vyksta dialogas su aplinkiniais pastatais. Bet i\u0161 ties\u0173 nuolat esi toje stadijoje, tik \u017ei\u016bri vis detaliau ir detaliau, vis gr\u012f\u017eti pasi\u017ei\u016br\u0117ti, kaip visa tai veikia, apie k\u0105 yra esm\u0117. Nuolatos reikia klausti, ar visuma vis dar veikia. Projektuojant tiesiog atsiranda vis nauji sluoksniai: reglament\u0173 ar norm\u0173 tikrinimas (kaip i\u0161saugoti id\u0117j\u0105, bet ir pritaikyti j\u0105 naudojimui?), atsiranda in\u017einieriai ir konstruktoriai, statyb\u0173 technologijos. Vyksta ir nenumatyt\u0173 dalyk\u0173 – kad ir Covid-19, tod\u0117l  kinta statybos terminai. Dirbdami su skirtingais projekto etapais stengiam\u0117s i\u0161laikyti tas pa\u010dias vertybes.<\/p>\n\n\n\n

O kaip d\u0117l klimato kaitos – kas kei\u010diasi architekt\u016broje, kaip j\u016bs kei\u010diat\u0117s?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Sabina: <\/strong>Kaip jau min\u0117jo, \u201eThink global, act local\u201c. Stengiam\u0117s matyti visum\u0105, steb\u0117ti aplink\u0105 ir gyventi miestu, jame b\u016bti ir jud\u0117ti aktyviai. Svarbu tur\u0117ti kokybi\u0161kas vie\u0161\u0105sias erdves \u0161alia nam\u0173, kad jose nor\u0117t\u0173si b\u016bti, nereik\u0117t\u0173 va\u017eiuoti \u012f kokius nors Druskininkus, kur tau tiesiog prie nam\u0173 b\u016bt\u0173 gera pab\u016bti, paskaityti knyg\u0105. Reikia, kad b\u016bt\u0173 patogu eiti p\u0117s\u010diomis, va\u017eiuoti vie\u0161uoju transportu ar dvira\u010diu. Matome, kad miestas deda \u012f tokius jud\u0117jimo b\u016bdus pastang\u0173, mes ir patys stengiam\u0117s tai daryti. Kuo ma\u017eiau judi, tuo ma\u017eiau i\u0161metam\u0173j\u0173 duj\u0173. Tam mums reikia tanki\u0173 miest\u0173.<\/p>\n\n\n\n

R\u016bta Emilija \u017deromskait\u0117:<\/strong> Svarbu ir kad dvira\u010diu va\u017eiuoti ar eiti p\u0117s\u010diomis b\u016bt\u0173 saugu. Kad ir tame pa\u010diame m\u016bs\u0173 projektuotame Ogmios miestelyje, p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 per\u0117jos ne gatv\u0117s lygyje, o i\u0161keltos \u012f \u0161aligatvio lyg\u012f – taip traktuojant, kad pirmenyb\u0117 yra suteikiama p\u0117s\u010diajam ir dvira\u010diui, o ne automobiliui..<\/p>\n\n\n\n

Solveiga Buo\u017eelyt\u0117: <\/strong>Labai svarbus ir visuomen\u0117s edukavimo aspektas. \u017dmon\u0117s da\u017enai taip priprat\u0119 prie kasdieni\u0173 dalyk\u0173, kad net nepagalvoja, kad tam tikrais atvejais galima elgtis kitaip. Svarbu pavyzd\u017eiais rodyti, kad tvariai ir kokybi\u0161kai gyventi galima ir mieste – kurti aplink\u0105 kuria kasdien patogu ir malonu vykti \u012f darb\u0105 ekologi\u0161ku transportu ar p\u0117s\u010diomis, o ils\u0117tis \u010dia pat prie nam\u0173 esan\u010diose jaukiose vie\u0161osiose erdv\u0117se. Matant kaip teigiamai kei\u010diasi miestas ir jo erdv\u0117s poky\u010di\u0173 norisi ir pa\u010di\u0173 gyventoj\u0173 \u012fpro\u010diams.
<\/p>\n\n\n\n

Paulius:<\/strong> Kita vertus, a\u0161 manau, kad tos problemos niekada nebus iki galo i\u0161spr\u0119stos. Jos kinta, atsiranda vis nauj\u0173, tod\u0117l prie j\u0173 tiesiog adaptuojamasi. Tai yra procesas, neturintis pabaigos. Dabar suma\u017eintas automobili\u0173 kiekis senamiestyje ir ten tikrai maloniau b\u016bti. Daromi eksperimentai, kai kurie pavyksta, kai kurie ne. Tai nat\u016bralu, atsiranda patobulinim\u0173, viskas yra procese. <\/strong>\u017dmoni\u0173 \u012fpro\u010diai kei\u010diasi, daug kas r\u016b\u0161iuoja atliekas. Viskas eina \u012f gera.
<\/p>\n\n\n\n

Kaip d\u0117l klimato kaitos kei\u010diasi u\u017esakovai?<\/strong>
<\/p>\n\n\n\n

Sabina: <\/strong>\u017di\u016brima \u012f med\u017eiagas, i\u0161 kuri\u0173 statoma, kaip elgiasi j\u0173 gamintojai. Klausiama, ar j\u0173 produkcija perdirbama, kaip jie tvako savo \u0161iuk\u0161les, atliekas. Tai turi tapti nuolatine higiena. Neseniai atidar\u0117me Vinted<\/em> biur\u0105, ten yra naudojama labai daug sen\u0173 bald\u0173. Kur tik \u012fmanoma, med\u017eiagos buvo paliktos tokios, kokios yra. Pavyzd\u017eiui, laiptin\u0117s ar lubos neda\u017eytos, nes joms funkcionuoti da\u017e\u0173 sluoksnis n\u0117ra b\u016btinas, jo tiesiog nereikia, jis nieko nepadaro. Labai daug kompanij\u0173 dabar jau supranta, kad \u012fsigijus naujus baldus naujos kokyb\u0117s neatsiras. Tai ne tik taupymo, bet ir vertybi\u0173 nuostata ne i\u0161mesti, o v\u0117l panaudoti. Taip pat per\u017ei\u016brimi darbo plotai, galvojama, kad neb\u016bt\u0173 daugiau patalp\u0173 negu reikia, kombinuojamas darb\u0105 i\u0161 nam\u0173, kur\u012f i\u0161mokome per pandemij\u0105. Dabar statome kokybi\u0161kiau, \u0161variau. Tikiu, kad auga vaikas ka\u017ekur, kuris sugalvos, kaip su klimato kaita susijusias problemas i\u0161spr\u0119sti.
<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Autor\u0117 Elena Paleckyt\u0117, prie piet\u0173 stalo, pakalbino \u201eDo architects” biuro architektus. \u012e klausimus atsak\u0117: Gilma Teodora Gylyt\u0117, Vaiva \u0160imoli\u016bnait\u0117, R\u016bta Emilija \u017deromskait\u0117, Paulius Paska\u010dimas, Ieva Marija Malinauskait\u0117, Sabina Daug\u0117lien\u0117, Solveiga Buo\u017eelyt\u0117 Nuotraukos: \u201eDo architects”<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[23,49,4,12,32],"tags":[],"views":39,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2945"}],"collection":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=2945"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2945\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=2945"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=2945"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=2945"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}