![\"\"](\"http:\/\/archiforma.lt\/wp-content\/uploads\/2019\/09\/petrusonis-vytautas.jpg\")
<\/figure><\/div>\n\n\n\nPastaruoju metu\nvis daugiau kalbama apie identiteto (arba kitaip \u2013 tapatumo) aprai\u0161kas m\u016bs\u0173\nmiestuose. Nor\u0117dami \u012fsigilinti \u012f \u0161io rei\u0161kinio suvokim\u0105 ir jo apibr\u0117\u017eimo\nkriterijus, daugiau d\u0117mesio skirdami Vilniaus tapatumui iki XX a. pr., kalbam\u0117s\nsu VGTU Architekt\u016bros fakulteto d\u0117stytoju, architektu, architekt\u016bros tyr\u0117ju doc. dr. Vytautu Petru\u0161oniu<\/strong>. <\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n Kaip i\u0161 esm\u0117s reik\u0117t\u0173 apibr\u0117\u017eti miesto identitet\u0105?<\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n Kalbant apie\nmiesto identitet\u0105, pirmiausia reik\u0117t\u0173 susitarti, kokias s\u0105vokas tur\u0117tume\nnaudoti. Savo teoriniuose tekstuose ai\u0161kinu, kad svarbu pa\u017einti tam tikrus\ntapatumo determinantus. Tai tokios su konkre\u010dia miesto vieta susijusios \u017einios,\nkuri\u0173 d\u0117ka stebint aplink\u0105 gal\u0117tume pajusti-suvokti-atpa\u017einti, kad pavyzd\u017eiui,\ntai Vilnius. Tokios \u017einios gali b\u016bti i\u0161silavinusio steb\u0117tojo s\u0105mon\u0117je, arba\napra\u0161ytos tekstuose \u2013 \u017einynuose, reglamentuose. Ta\u010diau \u0161iuo metu tinkamai tokie\ndeterminantai netiriami, jie neformuluojami ir miesto tvarkyme nenaudojami. \u010cia\nsusiduriame su metodologine problema. Iki \u0161iol n\u0117ra \u012fsis\u0105moninta, kad tapatumas\ntai ne vien vizual\u016bs dalykai, kad yra ir kita tapatumo pus\u0117 \u2013 kognityvin\u0117. Ai\u0161ku,\nsu tam tikromis i\u0161lygomis, s\u0105lygi\u0161kai, ir vizualinius objektus galima vadinti\ntapatumo \u017eenklais, pavyzd\u017eiui, Vilniaus senamiest\u012f su kreivomis gatvel\u0117mis,\npilies ant kalno ir \u017eemutin\u0117s pilies bei katedros derin\u012f, nors strukt\u016bri\u0161kai\npana\u0161\u016bs dalykai b\u016bdingi ir kitiems miestams. Beveik prie\u0161 30 met\u0173 mane nustebino\nmiesto s\u0105saja su mitu \u2013 tai buvo, kai perskai\u010diau Vladimiro Toporovo straipsn\u012f \u201eVilnius,\nWilno, \u0412\u0438\u043b\u044c\u043d\u0430: miestas ir mitas\u201c. Autorius ai\u0161kina, kad Vilniaus atsiradimo\nmitas prat\u0119sia Romos miesto atsiradimo mit\u0105. Vilnius irgi statytas ant septyni\u0173\nkalv\u0173, taip pat yra \u017einom\u0173 ir daugiau ant septyni\u0173 kalv\u0173 susiformavusi\u0173 miest\u0173.\nKalb\u0117ti apie genez\u0119 ir raid\u0105, ne\u017einant toki\u0173 ar pana\u0161i\u0173 vaizdini\u0173, manau, n\u0117ra korekti\u0161ka.\nTam tikr\u0173 kult\u016brini\u0173 id\u0117j\u0173 inspiruoti Vilniuje buvo perimti kai kurie dalykai, susiformav\u0119\nkituose europin\u0117s civilizacijos miestuose. Tai gali b\u016bti ir kataliki\u0161kojo, ir sta\u010diatiki\u0161kojo\npasaulio id\u0117j\u0173 \u012ftaka. Vaik\u0161tant po U\u017eup\u012f, galima pamatyti tam tikr\u0173 b\u016bding\u0173 antikin\u0117s\nGraikijos urbanistin\u0117s kult\u016bros aprai\u0161k\u0173, perimt\u0173 per Rusios miestus i\u0161 Bizantijos.\nKazys \u0160e\u0161elgis savo knygoje \u201eLietuvos urbanistikos istorijos bruo\u017eai\u201c i\u0161d\u0117sto toki\u0105\nhipotez\u0119: LDK teritorijos rytin\u0117se Rusijos kunigaik\u0161tyst\u0117se miest\u0173 jau buvo, o pa\u010dioje\nLietuvoje prakti\u0161kai jie dar tik k\u016br\u0117si. Tad matant tam tikrus bendrumus su\nsenosios Rusijos urbanistiniu modeliu, galima sakyti, kad urbanistin\u0117 kult\u016bra\nat\u0117jo taip pat ir i\u0161 ten. Identiteto tyrimai leid\u017eia atskleisti konkretaus\nmiesto, atskir\u0173 jo viet\u0173 tapatumo determinavimo mechanizm\u0105. Kod\u0117l svarbu\ntapatumo perimamumas? Kai \u017emon\u0117s konkre\u010dioje vietoje atpa\u017e\u012fsta ir jos istori\u0161ko\nb\u016bvio p\u0117dsakus, tai inspiruoja, konsoliduoja, integruoja visuomen\u0119. <\/p>\n\n\n\n Kokiais kriterijais galima nusakyti architekt\u016bros tapatum\u0105, gal kiek konkre\u010diau Vilniaus? Kokie tie kriterijai, \u012f kuriuos atsi\u017evelgdami gal\u0117tume susidaryti visumin\u012f vaizd\u0105?<\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n Tai yra tokie\ndalykai, kuriuos logi\u0161kai, deskriptyviai apra\u0161in\u0117ti \u2013 problemi\u0161ka. Kod\u0117l a\u0161\nkalb\u0117jau apie mit\u0105? Mitas n\u0117ra tik pasakojimas apie gra\u017eius laikus ir herojus,\ntai \u2013 laike stabilios bendruomeninio m\u0105stymo schemos. Mitai \u2013 vertinamieji\nteiginiai, perteikiantys reik\u0161mingas bendruomenei nuostatas. Be to, m\u0105styti\nmitologiniais naratyvais, rei\u0161kia geriau suvokti konkretybes, i\u0161vengti\nniveliuojan\u010di\u0173 apibendrinim\u0173. Mitai ir apskritai kult\u016brin\u0117s id\u0117jos, susijusios\nsu vieta, inspiruoja, orientuoja aplinkos tvarkymo veiksmus. Tapatumo\ndeterminantus galima pavaizduoti \u017eem\u0117lapiuose, teritorij\u0173 tvarkymo\nreglamentuose. Tam reikia kont\u016brais nurodyti kult\u016brini\u0173 id\u0117j\u0173, mitologini\u0173\nnaratyv\u0173 \u201egaliojimo vietas\u201c. Tokie kont\u016brai persidengt\u0173. Kult\u016brin\u0117s id\u0117jos \u2013\ntiek vietin\u0117s, tiek atkeliavusios i\u0161 svetur, formuoja tam tikr\u0105 gelmin\u012f vietos\nsiu\u017eet\u0105, kur\u012f su tam tikra funkcij\u0173 ir form\u0173 fabula gali \u201eap\u017eaisti\u201c \u0161i\u0173 dien\u0173\narchitektai. Atskirus objektus ar j\u0173 grupes susieti su tapatumo determinavimu\ngalima tik jei jie reprezentuoja apibr\u0117\u017etas kult\u016brines id\u0117jas, kult\u016brines\nprasmes. Tokiais objektais gali b\u016bti \u2013 jau min\u0117tas senamies\u010dio gatveli\u0173 kreivumas,\npilis, santykis su Neries upe. \u0160iuo po\u017ei\u016briu \u012fdomus Vladimiro Toporovo ai\u0161kinimas,\njog Vilnel\u0117 kaip gyvat\u0117, miesto \u012fk\u016brimo kontekste yra suvaldoma kult\u016brinio\npoveikio ir tampa savoti\u0161kos gyvyb\u0117s, gajumo, t\u0119stinumo garantu: Perk\u016bno\ntrenktas chtoninis padaras staiga pasidaro gyvyb\u0117s katalizatoriumi. Vilniaus\n\u012fk\u016brimo mitas susij\u0119s su bendresniu indoeuropie\u010di\u0173 mitu. Geb\u0117jimas\ninterpretuoti g\u0117rio ir blogio s\u0105veik\u0105 mitopoetiniais topografiniais\nkonstruktais labai prisid\u0117t\u0173 prie i\u0161samesnio Vilniaus tapatumo pa\u017einimo. Bet\ntam, kad architektai gal\u0117t\u0173 su tuo dirbti, b\u016btina juos ruo\u0161iant daugiau d\u0117mesio\nskirti poetinio (simbolinio) m\u0105stymo ugdymui. Pasak Martino Heidegerio, Europos\nracionalizmo kontekste tiesos ie\u0161kojimo idealas \u017eymia dalimi pakeistas\nanalitin\u0117s vivisekcijos ir formalios logikos grie\u017etumo moksliniu idealu. Tokiu\natveju technologija tampa priemone \u201epa\u0161alinti u\u017edangas i\u0161 egzistencijos\npaslap\u010di\u0173\u201c, ten \u017emogus pasirodo es\u0105s ne \u012fsiklausan\u010diu \u012f imanenti\u0161kum\u0105 ir slapt\u0105\nb\u016bties skamb\u0117jim\u0105 subjektu, o subjektu, kuris pretenduoja \u012f norm\u0173 nustatym\u0105,\nsaiko esm\u0117s ai\u0161kinim\u0105, i\u0161sami\u0173 galutini\u0173 definicij\u0173 formulavim\u0105. Heidegeris\npabr\u0117\u017eia poetin\u0117s kalbos svarb\u0105, kuri\u0105 jis prie\u0161pastato logikos deformuotai\nkalbai. \u0160iuo metu vis dar populiar\u016bs architekt\u016bros pseudoracionalisti\u0161ki\nai\u0161kinimai atspindi pasenusi\u0105 klasikin\u0119 \u017ei\u016br\u0119, tai yra jie remiasi iliuzija,\njog visi m\u0105sto vienodai ir kad apie objekt\u0105 galima pasakyti tik tiek, kiek\nmatome. B\u016btent i\u0161 \u010dia ir ateina ta ydinga tradicija kalb\u0117ti apie identitet\u0105\nkaip apie vizualini\u0173 element\u0173 rinkin\u012f, o juk i\u0161 ties\u0173 identitetas yra kaip\nkentauras \u2013 dvigubos vizualin\u0117s ir kognityvin\u0117s prigimties. Pavyzd\u017eiui, apie\nkok\u012f identiteto suvokim\u0105 galima kalb\u0117ti pas banderlogus D\u017eozefo Radjardo\nKiplingo \u201eD\u017eiungli\u0173 knygoje\u201c? Gyvendami d\u017eiungl\u0117se esan\u010diuose apleistuose\nr\u016bmuose, banderlogai identifikavo save su ankstesniais t\u0173 r\u016bm\u0173 gyventojais tokiu\nb\u016bdu \u2013 impozanti\u0161kai vaik\u0161tin\u0117jo laiptais, o terasoje sukiodamiesi stoviniavo pap\u016btus\n\u017eandus \u2013 toks buvo j\u0173 identiteto suvokimas. Identiteto atpa\u017einimui svarbu ir\ntai, kas nematoma akimis tiesiogiai. Dar gr\u012f\u017ekime prie Heideggerio, kuris\nnusivyl\u0117 logika ir \u0117m\u0117si nagrin\u0117ti poet\u0173, meninink\u0173 k\u016bryb\u0105, ie\u0161kodamas \u201e\u017eod\u017eiuose\nslypin\u010di\u0173 \u017eod\u017ei\u0173\u201c, per kuri\u0173 supratim\u0105 galima pajusti, suvokti esmingus \u017emogui dalykus.\nKaip jau min\u0117jau, poetin\u0117s \u2013 simbolin\u0117s \u017ei\u016bros ugdymui auk\u0161tosiose mokyklose\nreik\u0117t\u0173 skirti daugiau d\u0117mesio. Nes tik per simboli\u0173, kult\u016brini\u0173 id\u0117j\u0173 matym\u0105\ngalime i\u0161mokti atpa\u017einti subjekti\u0161kumo aprai\u0161kas, pa\u017evelgti \u012f aplink\u0105\nempati\u0161kai. Tai, kad dabartiniai kult\u016bros paveldo apsaugos ir statybos \u012fstatym\u0173\npakeitimai nukreipti \u012f siek\u012f rengiant projektus suma\u017einti kompetenting\u0173 specialist\u0173\n\u012ftak\u0105, irgi liudija apie tok\u012f, mandagiai \u0161nekant, gan\u0117tinai pana\u0161\u0173 \u012f banderlogi\u0161k\u0105,\nprincip\u0105. Vladimiras Lau\u010dius yra ra\u0161\u0119s, kad nuomon\u0117s kultas demokratin\u0117je\nvisuomen\u0117je gali atvesti prie nuomon\u0117s be pagrindimo dominavimo, o tai gali tur\u0117ti\nkatastrofi\u0161k\u0173 pasekmi\u0173. Yra nema\u017eai filolog\u0173, etnolog\u0173, geograf\u0173, sociolog\u0173,\nfilosof\u0173, tirian\u010di\u0173 miestus pa\u010diais \u012fvairiausiais aspektais, kur kult\u016brin\u0117ms\nid\u0117joms, simboliams skiriamas didelis d\u0117mesys. Deja, toki\u0173 tyrim\u0173 duomenys \u012f\nurbanistinius reglamentus niekaip nepatenka. Pavyzd\u017eiui, labai \u012fdomi knyga\n\u201eLaikinoji sostin\u0117 lietuvi\u0173 literat\u016broje\u201c, kuri\u0105 para\u0161\u0117 Viktorija \u0160eina. <\/p>\n\n\n\n Kokie kiti vizual\u016bs \u017eenklai gal\u0117t\u0173 b\u016bti lengvai atpa\u017e\u012fstami kaip Vilniaus tapatumo dalis? Kurie j\u0173 gal\u0117t\u0173 b\u016bti respektuojami bent jau vizualiuoju po\u017ei\u016briu?<\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n A\u0161 specialiai\nVilniumi nesidom\u0117jau, daugiau gilinausi \u012f Kaun\u0105, jo centr\u0105. Tam tikrus tapatumo\nelementus galima suvokti atliekant \u0161altini\u0173 masyv\u0173 analiz\u0119. Pavyzd\u017eiui, Vytauto\nDid\u017eiojo universitete buvo parengtas Sabinos Kr\u016bminait\u0117s menotyros bakalauro baigiamasis\ndarbas, kuriame tirtas Kauno vaizdas visame Lietuvos pa\u0161to atviruk\u0173 masyve. Teko\nb\u016bti to darbo konsultantu. Darbo autor\u0117s parengtuose \u017eem\u0117lapiuose galime matyti\natskir\u0173 objekt\u0173, miesto viet\u0173 atvaizdavimo atvirukuose santykin\u012f da\u017en\u012f, \u012fvairius\npersidengimus, s\u0105ry\u0161ius tarp j\u0173, ir sakyti, kad tie vaizdai yra santykinai\nilgalaikiai ka\u017ekokio su Kaunu susieto gelminio siu\u017eeto elementai. Rengdamas Linkuvos\nmiestelio (Pakruojo r.) centrin\u0117s dalies tyrimus, remdamasis \u010cikagoje gyvenusi\u0173\nemigrant\u0173 linkuvi\u0173 memuarais, padariau ir special\u0173 tapatumo tyrim\u0105. \u017dym\u0117jau ant\nplano objektus, kuriuos linkuviai min\u0117jo palankiai: atskirus pastatus, j\u0173\ngrupes, tam tikras teritorijas. Gavosi \u012fdomus daugiasluoksnis \u017eem\u0117lapis. B\u016btent\ntie objektai reprezentavo tarpukario linkuviams j\u0173 gimt\u0105j\u012f miestel\u012f \u2013 tad t\u0173\nobjekt\u0173 puosel\u0117jimas paliudyt\u0173 pagarb\u0105 susiklos\u010diusiam subjekti\u0161kumui, i\u0161likusiam\nt\u0173 \u017emoni\u0173 s\u0105mon\u0117je, tod\u0117l \u0161iuo atveju galima kalb\u0117ti apie tapatumo\ndeterminacijas, kurias svarbu \u017einoti architektams. Konkretaus Linkuvos objekto (pavyzd\u017eiui,\nklebonijos pastato ar \u201emagazino\u201c(sand\u0117lio) pastato) i\u0161saugojimo buvusiu\npavidalu faktas yra motyvuojamas konteksti\u0161kai: jei j\u012f i\u0161saugom, respektuojame\ntaip pat ir \u010cikagos linkuvi\u0173 kolektyvin\u012f subjekti\u0161kum\u0105 (greta to kiti\nkonteksti\u0161kai pagr\u012fsti saugojimo motyvai, suteikia objekto saugojamumui dar\ndidesn\u012f \u2013 papildom\u0105 \u201esvor\u012f\u201c). Tokios konkre\u010diai vietai b\u016bding\u0173 objekt\u0173 (greta\nobjekto b\u016btinai nurodant konteksti\u0161kai pagr\u012fst\u0105 saugojimo motyv\u0105; tai b\u016btina\nkorekti\u0161kai formuluojant su tuo objektu susiiet\u0105 \u201emitologin\u012f naratyv\u0105\u201c) konfig\u016bracijos,\nkurias galima laikyti archetipin\u0117mis, gali netiesiogiai parodyti su vieta susijusius\nmitus (mitui svarbu konkretus intimus emocinis objekt\u0173 vertinimas), kuri\u0173\nrespektavimas gal\u0117t\u0173 b\u016bti prilyginamas genius\nloci<\/em> \u2013 vietov\u0117s dvasios respektavimui. <\/p>\n\n\n\n \u0160iek tiek u\u017esimin\u0117te apie sta\u010diatiki\u0161kumo ir kataliki\u0161kumo segmentus Vilniaus mieste ir j\u0173 kitim\u0105, nes visgi Vilnius patyr\u0117 Carin\u0117s Rusijos laikotarp\u012f ir lenkme\u010dio b\u016bta. Kiek tapatumo \u017eenkl\u0173 b\u016bt\u0173 galima pasteb\u0117ti i\u0161 pra\u0117jusi\u0173 laikotarpi\u0173, kiek Vilnius buvo niveliuojamas ar susiniveliav\u0119s?<\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n A\u0161 tikrai nesu\nekspertas, bet galiu pasakyti, kad greta krik\u0161\u010dioni\u0161kojo strato, Vilniuje\nfig\u016bruoja ir kiti. Tai jau min\u0117tas pagoni\u0161kasis. Taip pat reik\u0161mingas ir Laimono\nBried\u017eio knygoje \u201eVilnius: savas ir svetimas\u201c atskleid\u017eiamas gilus ir platus\n\u017eydi\u0161kojo Vilniaus vaizdas. Visos vietos, gatv\u0117s tur\u0117jo savo jud\u0117ji\u0161kus vardus.\nPana\u0161iai galima kalb\u0117ti ir apie lenki\u0161kojo Vilniaus sluoksnio vaizdinius. Amerikie\u010di\u0173\nra\u0161ytojas Tortonas Vailderis romane “Teofilis Nortas” apra\u0161o devynis\nmiestus, egzistuojan\u010dius vienoje vietoje. Miestai palaipsniui u\u017ekloja\nankstesnius, bet kartu lieka ir t\u0173 ankstesni\u0173j\u0173 p\u0117dsakai. Miesto kult\u016briniai\nmitai organi\u0161kai apima (kaupia, transformuoja, apjungia) \u012fvairius pasakojimus. Pasikartosiu\n\u2013 tapatumo tyrime negalima visko suvesti \u012f vizualin\u012f moment\u0105, svarbu kartu\nnurodyti ir aktualias kult\u016brines id\u0117jos. Jas \u017einant, istorin\u0117s aplinkos\nrenovavime galima i\u0161vengti neleistin\u0173 modernizacij\u0173. Ai\u0161kindamas, kaip svarbu,\nnorint pa\u017einti objekt\u0105, kompleks\u0105, \u017einoti jo pastatymo laikotarpio id\u0117jas, kad\nv\u0117liau j\u012f tvarkant \u201enenutobulinti\u201c, m\u0117gstu studentams pateikti \u0161\u012f pavyzd\u012f. \u017dymus\npranc\u016bz\u0173 architekt\u016bros istorikas Augustas \u0160uazi (Auguste Choisy) interpretavo At\u0117n\u0173 Akropolio kompozicij\u0105,\nremdamasis masi\u0173 pusiausvyros koncepcija, kuri buvo populiari XIX a. pab., ir\nai\u0161kino, kad At\u0117n\u0117s statula yra pagrindinis \u0161io komplekso elementas \u2013 vizualiai\ngra\u017eiai jungiantis, subalansuojantis vis\u0105 kompleks\u0105. Tuo tarpu Albertas\nKorotkovskis \u2013 tyrin\u0117tojas i\u0161 vieno Rusijos provincijos universiteto \u2013 neseniai\nai\u0161kiai \u012frod\u0117, kad At\u0117n\u0117s statula negal\u0117jo atlikti tokio vaidmens, nes ji buvo\npastatyta kur kas v\u0117liau, jau prie rom\u0117n\u0173, ir ir kad pagrindinis ansamblio elementas\ntai Partenonas. \u0160uazi tiesiog ignoravo graiki\u0161k\u0105j\u0105 kosmin\u0117s harmonijos\nsamprat\u0105, ne\u012fvertino to laikme\u010dio kult\u016brini\u0173 id\u0117j\u0173. Rengiant architektus\nreik\u0117t\u0173 ugdyti geb\u0117jim\u0105 geriau suprasti pra\u0117jusi\u0173 epoch\u0173 k\u016brinius. Gaila, bet mokant\nsudentus architekt\u016bros, daugiausia laiko u\u017eima \u201egra\u017eus\u201c komponavimas; nepakankamas\nd\u0117mesys skiriamas vietos ypatybi\u0173 nagrin\u0117jimui \u2013 jo semantiniams,\nfenomenologiniams, hermeneutiniams aspektams.<\/p>\n\n\n\n Vilnius \u012fra\u0161ytas \u012f UNESCO Pasaulio paveldo s\u0105ra\u0161\u0105, \u012fvardytos kelios savyb\u0117s, kuriomis remiantis jis ir yra \u012f j\u012f \u012ftrauktas. Kyla toks klausimas: kaip reik\u0117t\u0173 projektuoti \u0161itoje teritorijoje naujus pastatus ir kaip atsi\u017evelgti \u012f tam tikrus tapatumo elementus?<\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n Manau, kad d\u0117l to\napra\u0161o yra problem\u0173. Prie\u0161 6\u20137 metus man teko recenzuoti jo patobulinimus, suteikian\u010dius\ndaugiau laisv\u0117s nekilnojamojo turto pl\u0117totojams. Buvo stengiamasi pabr\u0117\u017eti\ncarinio laikotarpio pelning\u0173j\u0173 (skirt\u0173 nuomai) nam\u0173 tradicij\u0105, sumenkinant viduram\u017ei\u0161ko\nir renesansi\u0161ko miesto strukt\u016br\u0105 su gana didel\u0117mis posesijomis, su sodais. Supratau,\nkad pagrindinis apra\u0161o korekt\u016bros tikslas \u2013 leisti Senamiest\u012f tankinti. \u017dinoma,\n\u010dia svarbu protingas balansas. Deja, rengiamoje apra\u0161o korekt\u016broje jokio\nadekvataus pagrindimo nebuvo. Projektuojant Vilniuje svarbu kreipti d\u0117mes\u012f ir \u012f\npoetin\u012f \u2013 mitologin\u012f Vilniaus subjekti\u0161kumo resurs\u0105, kuris atsispindi mieste ir\ndabar ir pasakoja mums \u012fvairias \u201eistorijas\u201c. Visa tai turi b\u016bti atspindima\nurbanistiniuose reglamentuose. Tapatumas tai tinklinis daugiasluoksnis dalykas;\njo negalima redukuoti \u012f primityviai pragmati\u0161kai sukonstruotas schemas.<\/p>\n\n\n\n N\u0117ra tokio \u012fpro\u010dio projektuotojams \u012fsigilinti ar pasitelkti \u012f pagalb\u0105 mokslininkus, padedan\u010dius atskleisti tapatum\u0105?<\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n Vykstant vienai\ndiskusijai buvo i\u0161sakyta mintis, kad architektai patys tai turi suprasti. Bet jeigu\nmes \u012f reglamentus ne\u012fdedame s\u0105lyg\u0173 ar reikalavim\u0173, kad reikia atsi\u017evelgti \u012f\nkonkre\u010dias tapatumo determinacijas, kurios \u0161iaip tur\u0117t\u0173 b\u016bti nurodytos teritoriniuose\nreglamentuose (ko dabar n\u0117ra), architektai padarys kaip jiems atrodo papras\u010diau\nir grei\u010diau. Prisimenu savo projektavimo laikus, kai rengiau detaliuosius\nplanus, tad i\u0161 patirties manau, kad joks architektas papildomai nesikvies nei\nistoriko, nei sociologo, nei psichologo, nes tur\u0117t\u0173 jiems sumok\u0117ti i\u0161 tos\npa\u010dios s\u0105matos. \u017di\u016br\u0117kite, kokie senieji miestai gra\u017e\u016bs, visi turistai dabar\nten va\u017eiuoja. Kartais architektai nustemba, kai pasakau, kad tai teisinis\nreguliavimas l\u0117m\u0117. Kai kas net i\u0161 mano koleg\u0173 \u012fsivaizduoja, kad \u201etamsiaisiais\nviduram\u017eiais\u201c visi dar\u0117, k\u0105 nor\u0117jo, jau nekalbant apie ankstesnius laikus. Graik\u0173\nkilm\u0117s architektas Julijonas i\u0161 A\u0161kelono savo, IV a. para\u0161ytame, traktate \u201eApie\nPalestinos papro\u010dius\u201c vienos dalies, kurioje ra\u0161\u0117 apie architekt\u016br\u0105, keturis skyrius\n\u012fvardijo: ugnis, \u017eem\u0117, vanduo, oras. Tai yra visi skyriai skirti keturiems\npagrindiniams kosmoso elementams, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tai yra s\u0105saja su archaji\u0161ka mitine\nklasifikacija. Skyrius \u201eUgnis\u201c \u2013 prie\u0161gaisrin\u0117s normos, \u201e\u017dem\u0117\u201c \u2013 \u017eem\u0117tvarka, \u201eVanduo\u201c\n\u2013 kanalizacija, vandens telkiniai, \u201eOras\u201c \u2013 dalykai, k\u0105 dabar mes vadiname\n\u201evizualiniais ry\u0161iais. B\u016btent \u0161iame skyriuje pristatytas apopsijos d\u0117snis,\nnusakantis principus, kuriais remiantis kiekvienas gyventojas, kiekviena valda\ntur\u0117t\u0173 teis\u0119 matyti tam tikrus. Ir dabar da\u017enai tenka gird\u0117ti pasakym\u0105 apie istorinius\nmiestus: kaip jis gra\u017eiai \u012fsira\u0161\u0119s<\/em> \u012f\nreljef\u0105. O juk tai pasekm\u0117 atitinkam\u0173 draudim\u0173 \u2013 kad n\u0117 vienas naujai statomas\npastatas neu\u017estot\u0173 vaizdo \u012f reik\u0161mingus objektus \u2013 perfrazuotume: tam tikros mitin\u0117s\nvaidmenin\u0117s strukt\u016bros veik\u0117jus. \u0160is Julijono traktatas nebuvo koks nors\natsietas nuo gyvenimo mokslinis darbas, tai buvo teisinis dokumentas, policini\u0173\npriemoni\u0173 rinkinys, kuriame buvo ai\u0161kiai nurodyta, kad tu gali neleisti kaimynui\nstatyti namo, jei jis tau u\u017estos vaizd\u0105 \u012f kalnus, mi\u0161kus, paminklus, ba\u017eny\u010dias.\nDeja, m\u016bs\u0173 specialistai n\u0117ra link\u0119 gilintis \u012f to, k\u0105 paveld\u0117jome i\u0161 praeities, kult\u016brines\nprasmes ir subjekti\u0161kumo aprai\u0161kas, o daugiau domisi pavir\u0161utini\u0161kais dalykais,\nsiejamais su gro\u017eiu: spalvos, formos, j\u0173 deriniai ir pana\u0161iai. Mes visi \u017eavim\u0117s\nmodernizmu. Bet da\u017eniausiai matome tik pat\u012f pavir\u0161i\u0173. Pasakius studentams, kad Pitas\nMondrianas (Piet Mondrian) paveikslo\ngeometrin\u0119 kompozicij\u0105 k\u016br\u0117 u\u017esakovui, atsi\u017evelgdamas \u012f jo asmenyb\u0119, gyvenim\u0105,\n\u0161eim\u0105, jie stebisi, nes man\u0117, kad autorius tiesiog \u201epasita\u0161k\u0117\u201c, pabrai\u017e\u0117\nkvadratukus ir linijas ir tiek.<\/p>\n\n\n\n Dalia Tra\u0161kinait\u0117<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Interviu su Vytautu Petru\u0161oniu, kalbino Dalia Tra\u0161kinait\u0117 Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie identiteto (arba kitaip \u2013 tapatumo) aprai\u0161kas m\u016bs\u0173 miestuose. Nor\u0117dami \u012fsigilinti \u012f \u0161io rei\u0161kinio suvokim\u0105 ir jo apibr\u0117\u017eimo kriterijus, daugiau d\u0117mesio skirdami Vilniaus tapatumui iki XX a. pr., kalbam\u0117s su VGTU Architekt\u016bros fakulteto d\u0117stytoju, architektu, architekt\u016bros tyr\u0117ju doc. dr. Vytautu Petru\u0161oniu.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[23,49,11,4,12,32],"tags":[],"views":37,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2833"}],"collection":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=2833"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2833\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2836,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2833\/revisions\/2836"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=2833"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=2833"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=2833"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}