{"id":169,"date":"2014-07-03T20:54:14","date_gmt":"2014-07-03T20:54:14","guid":{"rendered":"http:\/\/archiforma.lt\/?p=169"},"modified":"2014-07-30T07:02:29","modified_gmt":"2014-07-30T07:02:29","slug":"skulptura-mieste","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/archiforma.lt\/?p=169","title":{"rendered":"Skulpt\u016bra mieste (pirma dalis)"},"content":{"rendered":"

2014-06-20<\/h1>\n

1 dalis – Nervas<\/p>\n

Jau kuris laikas rengiausi ra\u0161yti apie skulpt\u016br\u0105 Vilniaus mieste, nei\u0161vengiamame jos ry\u0161yje su aplinka, da\u017eniausiai architekt\u016brine.<\/p>\n

 <\/p>\n

Nesirengiau prad\u0117ti ar apskritai daugiau d\u0117mesio skirti skulpt\u016broms ant \u017daliojo tilto, pastaruoju metu v\u0117l u\u017ekli\u016bvan\u010dioms diletantams, postringaujantiems apie j\u0173 menin\u012f lyg\u012f. Nesirengiau d\u0117l dviej\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Vis\u0173 pirma negaliu sutikti su profesionalaus meno naikinimu, nors sutinku su R.\u00a0Pulkinen romano \u201eTiesa\u201c herojumi dailininku, teigian\u010diu, kad \u201epolitik\u0105 nuo meno reikia atskirti, antraip vienas i\u0161sekins kit\u0105. Menas bevaisis, jei jis atskleid\u017eia tik vien\u0105 ties\u0105.\u201c<\/p>\n

 <\/p>\n

Bet taip ir buvo, mes gyvenome vienos tiesos re\u017eime ir pragyvenome t\u0105 istorin\u012f laikotarp\u012f. Ar galima atmesti i\u0161 jo tai, kas nepatinka liaud\u017eiai? Liaud\u017eiai ar aktyvistams, kuriuos taikliai apib\u016bdina G.\u00a0Palachniukas romane \u201ePasprink\u201c: \u201eA\u0161 vis\u0105 gyvenim\u0105 su kuo nors kovojau, nes per daug bijojau k\u0105 nors kurti.\u201c<\/p>\n

 <\/p>\n

\"iliustracija<\/a> \"iliustracija<\/a><\/p>\n

<\/p>\n

Baim\u0117 pagr\u012fsta. Norint kurti, reikia sugeb\u0117ti. Kai to n\u0117ra, tenka kovoti. Tada reikia mistifikuoti kovotoj\u0173 gretas, \u012ftraukiant liaud\u012f \u2013 nenugalim\u0105 hegemon\u0105, kuria \u012fvairiais istoriniais laikotarpiais band\u0119 remtis kovotojai, kartais sukeldami netgi cunamius, da\u017eniau virpesius drumzlinoj balut\u0117j, i\u0161kelian\u010dius juos nors trumpam \u012f matom\u0105 pavir\u0161i\u0173. Suprantu, kad tikrai ne kiekvienas kovotojas yra objektyviai paj\u0117gus spr\u0119sti apie menin\u012f lyg\u012f, nors patys jie to nesupranta.<\/p>\n

 <\/p>\n

\u017dymiausi laikme\u010dio Lietuvos skulptoriai B.\u00a0Bu\u010das ir P.\u00a0Vaivada (\u017eem\u0117s \u016bkis), J.\u00a0Mik\u0117nas ir J.\u00a0K\u0117dainis (mokslo jaunimas), N.\u00a0Petrulis ir B.\u00a0Vy\u0161niauskas (pramon\u0117 ir statyba) ir B.\u00a0Pundzius (taikos sargyba), suk\u016br\u0117 keturias kompozicijas \u017daliajam tiltui. (Iliustracija 1)<\/p>\n

 <\/p>\n

Nors j\u0173 meninis lygis ir plastin\u0117 kalba yra absoliu\u010diai vienodi, kas, beje, liudija apie j\u0173 meistri\u0161kum\u0105, kurti ansambl\u012f daugiausia kli\u016bva talentingajam, charizmati\u0161kajam B.\u00a0Pundziui \u2013 u\u017e kareivius su kontroversi\u0161ku kiekvienam lietuviui pavadinimu \u201eTaikos sargyboje\u201c.<\/p>\n

 <\/p>\n

Ta\u010diau pabandykim patikslinti \u0161io meno, kurio nesuprantame, ideologij\u0105. Ir \u010dia antroji prie\u017eastis, d\u0117l kurios geriau b\u016bt\u0173 nebandyti objektyvizuoti jo vertinimo, d\u0117l kurio gali kilti visai teis\u0117tas pasipiktinimas. Juolab kad tai labai daug priklauso nuo asmenin\u0117s patirties ir drasti\u0161kai skirting\u0173 i\u0161gyvenim\u0173. Esu asmeni\u0161kai patyr\u0119s, kaip reaguoja \u012f \u0161io laikme\u010dio men\u0105 skirtingos patirties \u017emon\u0117s.<\/p>\n

 <\/p>\n

Projektuojant nauj\u0105j\u012f Vilniaus oro uost\u0105 teko atnaujinti ir sen\u0105j\u012f kokybi\u0161kai pastatyt\u0105 vokie\u010di\u0173 belaisvi\u0173 korpus\u0105. Nesigin\u010dijau, kai nuimin\u0117jo dvi auk\u0161\u010diausias menin\u0117s klas\u0117s mozaikas, vaizduojan\u010dias M.\u00a0Melnikait\u0119 ir I.\u00a0\u010cerniachovsk\u012f (\u012fdomu, kur jos dabar?) \u2013 tai tikrai ne tie \u201e\u012fvadiniai\u201c pilie\u010diai \u012f Lietuvos sostin\u0119. Ta\u010diau gin\u010dijausi, kai taip pat puikios kokyb\u0117s gipsat\u016bras ant pakabinam\u0173j\u0173 lub\u0173 nor\u0117ta i\u0161naikinti. Tai buvo \u0105\u017euolo lap\u0173 vainikuose \u012fmontuotos penkiakamp\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s ir pjautuvas su k\u016bju.<\/p>\n

 <\/p>\n

Man m\u016bs\u0173 \u201eHight techo\u201c naujojo korpuso architekt\u016bros santykis su \u201estalinieti\u0161ko\u201c dekoro fragmentais atrod\u0117 toks ironi\u0161kai postmodernistinis. Tai patvirtino ir keli u\u017esienio sve\u010diai architektai. Vienas amerikietis, paploj\u0119s per pet\u012f, pasak\u0117, kad toki\u0173 oro uost\u0173 kaip naujasis terminalas Amerikoje yra kas antrame kaime. Bet tos vietos, kur \u0161iuolaikin\u0117s konstrukcijos susilie\u010dia su socialistine pseudoklasicizmo architekt\u016bra yra absoliu\u010diai originalios viso pasaulio mastu.<\/p>\n

 <\/p>\n

Lietuvis gi amerikietis architektas Albertas Kerelis, labai draugi\u0161kai nusiteik\u0119s mano at\u017evilgiu, nustebo noru palikti socialistin\u0117s praeities \u017eenklus ir mano ai\u0161kinim\u0173 nepri\u0117m\u0117. Ta\u010diau labiausiai mane paveik\u0117 \u0161viesaus atminimo menotyrininko S.\u00a0Pinkaus, mano bes\u0105ly\u0161i\u0161kai gerbiamo \u017emogaus, a\u0161aros akyse, kai su priekai\u0161tu pasak\u0117, kad tie \u017eenklai j\u012f persekiojo vis\u0105 tremt\u012f, o ir v\u0117liau liko pikto sinonimas. Akivaizdu, kad ne jam vienam…<\/p>\n

 <\/p>\n

Supratau, kad mano patirtis, nors ir teisingai (man atrodo) istori\u0161kai determinuota, suformuota ne asmeninio dalyvavimo \u012fvykiuose, o literat\u016bros ir meno vaizdini\u0173, negali b\u016bti lygiavert\u0117 tai tragi\u0161kai, betarpi\u0161kai patir\u010diai.<\/p>\n

 <\/p>\n

Taip lubose liko tik \u0105\u017euolo lap\u0173 vainikai.<\/p>\n

Man i\u0161 ties\u0173 gaila taut\u0173, pergyvenusi\u0173 pana\u0161\u0173 lietuviams istorin\u012f period\u0105, kuri\u0173 miestuose dar stovi leninai. Tikrai sutinku, kad nusikalt\u0117li\u0173 ideologams vieta \u0161iuk\u0161lyne arba teisingai apskai\u010diuotame Gr\u016bto parke. Tod\u0117l d\u017eiaugiuosi j\u0105 atrad\u0119s tarp bendra\u017eygi\u0173 jau i\u0161gars\u0117jusiame Gr\u016bte. Nors skulpt\u016bra viena i\u0161 pa\u010di\u0173 meistri\u0161kiausi\u0173 visoje sovietijoje, kaip ir kitas N. Tomskio k\u016brinys, realistinio meno \u0161edevras, I.\u00a0\u010cerniachovskio paminklas (Iliustracija 2 ). Be jokios abejon\u0117s, ir \u0161i skulpt\u016bra prival\u0117jo b\u016bti pa\u0161alinta i\u0161 \u0161ios visi\u0161kai istori\u0161kai nepagr\u012fstos vietos. Bet gal ji gal\u0117jo rasti viet\u0105 Antakalnio kari\u0173 kapin\u0117se. Ar I. \u010cerniachovskis ideologinis piktadarys, ar savo pareig\u0105 vykd\u0119s karo vadas, kovoj\u0119s su fa\u0161izmu? Kare, kuris t\u0119s\u0117si jau penktus metus, su visa \u012fmanoma bjaurastimi, nepasotinamu ker\u0161tu, abipuse neapykanta, pralau\u017eian\u010dia \u012fprastus moral\u0117s barjerus, galb\u016bt suvokiamus tiktai kare. Bet kuo gi \u010dia kalti tie B.\u00a0Pundziaus nulipdyti du karo vargdieniai, nuo kuri\u0173 vaizdo kai kuriems kovotojams taip \u201ekraujuoja \u017eaizdos\u201c? Juk ne lietuvi\u0161ka XVI-oji divizija i\u0161laisvino nuo nacizmo. Pagr\u012fstai pykstame, kad jie laiku nei\u0161\u0117jo? Teisginai pykstame, bet skirtingus savo \u012ftaka Lietuvai \u012fvykius, der\u0117t\u0173 atskirti. \u012edomu, ar neb\u016btume jau seniai nukraujav\u0119 teritorijose su kur kas kontrastingesniu klimatu, kur lietuvius buvo suplanav\u0119 patalpinti naciai. O tai ordnungo publika \u2013 pasakyta padaryta.<\/p>\n

 <\/p>\n

Ar galima buvo j\u0173 nelipdyti? Be abejo. Jeigu buvai pasiry\u017e\u0119s i\u0161 ties\u0173 kovoti su re\u017eimu, kai jau po partizaninio jud\u0117jimo sunaikinimo, iki pat 1990-\u0173j\u0173, kovojo keliolika, gal keliasde\u0161imt tikr\u0173 disident\u0173, gyvenim\u0105 Lietuvoje kaitaliojusi\u0173 su \u012fvairiomis tremties vietomis. Bet prie j\u0173 niekaip nepriskirsi \u201ekraujuojan\u010dius kovotojus\u201c su \u201enormalia\u201c beveik visos tos kartos pilie\u010diams komjaunuoli\u0161ka ar partine praeitimi.<\/p>\n

 <\/p>\n

\u201eMes i\u0161 ties\u0173 tampame laisvi tik tada, kai priimame ties\u0105 apie save ir i\u0161dr\u012fstame ta tiesa gyventi.\u201c Tai popie\u017eiaus Pranci\u0161kaus \u017eod\u017eiai.<\/p>\n

 <\/p>\n

Gal i\u0161 ties\u0173 tur\u0117kime tiek dr\u0105sos ir ma\u017eiau pasip\u016btimo priimti savo, kad ir primest\u0105, istorij\u0105. Geriau pasir\u016bpinkime tais realiais didvyriais, kuri\u0173 po\u017ei\u016brio nepakeit\u0117 gerokai sud\u0117tingesni i\u0161bandymai. Jeigu vien tik juos, i\u0161 ties\u0173 vertus didvyrio vardo, \u012fd\u0117sime \u012f himno tekst\u0105 \u2013 \u201etu, didvyri\u0173 \u017eeme\u201c, ko gero, ji neatrodys tokia ma\u017ea kaip dabar, kai \u201edidvyri\u0173\u201c apstu ir vis daug\u0117ja.<\/p>\n

 <\/p>\n

Arch. Leonardas Vaitys<\/h1>\n

 <\/p>\n

Publikuota bernardinai.lt<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

2014-06-20 1 dalis – Nervas Jau kuris laikas rengiausi ra\u0161yti apie skulpt\u016br\u0105 Vilniaus mieste, nei\u0161vengiamame jos ry\u0161yje su aplinka, da\u017eniausiai architekt\u016brine.   Nesirengiau prad\u0117ti ar apskritai daugiau d\u0117mesio skirti skulpt\u016broms ant \u017daliojo tilto, pastaruoju metu v\u0117l u\u017ekli\u016bvan\u010dioms diletantams, postringaujantiems apie j\u0173 menin\u012f lyg\u012f. Nesirengiau d\u0117l dviej\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Vis\u0173 pirma negaliu sutikti su profesionalaus meno naikinimu, […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[8,12],"tags":[],"views":25,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/169"}],"collection":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=169"}],"version-history":[{"count":16,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/169\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1914,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/169\/revisions\/1914"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=169"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=169"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archiforma.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=169"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}