modarticle_46b2a61117ab8_b3Žmogų ypač veikia erdvė, kuri jį supa, būtent dėl to nuostabiausia gyventi bute, kurio dauguma sienų yra iš stiklo – čia gyvenimas tampa nesibaigiančia filmo juosta. Toks gyvenamasis pastatas, sklidinas dienos šviesos, yra netoli centro, bet kartu atrodo, lyg būtų nuošaliame miesto kampelyje. Jis Antakalnyje, netoli Saulėtekio alėjos, Žirgo gatvėje. Iš čia pastebime, kad Vilnius – nemiegantis miestas: dieną pro langus matosi nuostabūs gamtovaizdžiai, Neris, kone kasdien skraidantys oro balionai, o sutemus miestas švyti, skrieja nesibaigiantys fejerverkai, veriasi beribis horizontas, – pasakoja būsto savininkė. Aplinka ir buvo pagrindinė priežastis įsigyti šį butą, mat jis yra devynioliktame aukšte iš dvidešimties. Grožėjimuisi aplinka įrengtas ir balkonas, jungiantis beveik visą butą.

Daugiabutis statytas 2003 metais, tačiau šio buto šeimininkai atsirado kiek vėliau, 2005-aisiais. Bute laikytasi minimalizmo, šiek tiek juntama popart‘o dvasia, primenanti Andy’io Warholo sukurtas Marilynos Monroe kontrastingas fotografijas (baro kėdės, ekstravagantiškų spalvų deriniai). Būste karaliauja trys spalvos: raudona, balta ir juoda. Tai buvo dviejų žmonių kompromisas – vienas norėjo, kad viskas būtų balta, kitas – kad juoda. Praėjus dienos metui spalvos gali keisti atspalvius: bute įrengtas devintąjį dešimtmetį primenantis ultravioletinis apšvietimas. Negana to, staluose įrengti grūdinto stiklo paviršiai taip pat gali tarnauti kaip apšvietimo šaltiniai. Apskritai beveik visi šviestuvai bute paslėpti, kad būtų matomos ne lempos, o tik apšviesti paviršiai, yra tik po tris pakabinamus šviestuvus virš virtuvės stalo ir baro. Beje, svetainėje ir virtuvėje esantis apšvietimas – po pakabinamomis lubomis, stačiakampio formos išpjovose. Taip ne tik slepiamos lempos, bet ir dalijamos erdvės. Pasikartodamos ar tapdamos mažais kvadratėliais, gipskatronio išpjovos veda žmogų iš vienos erdvės į kitas. Butas nėra perkrautas ir spintų, čia arba atviros lentynos, arba sieninės spintos, net virtuvės buitinė technika ir spintelės susilietų su siena, jei ne ryški raudona spalva.

Pagrindinė buto funkcija yra poilsinė. Tai byloja svetainės baldai, kuriuos rinktasi pagal jų patogumą, kad visada ir visaip būtų patogu „išsidrėbti“. Tą patį primena ir baras, nepaprastai komfortiškas ir funkcionalus rengiant vakarėlį ar tiesiog per draugų „pasisėdėjimus“. Svetainėje ir virtuvėje padarytas dar vienas genialus sprendimas: prie langų sudėtos grindys nebe iš parketo, o iš akmenėlių, jos yra ne tik estetiškos, bet ir žiemą šiltos – gamtos vaizdais pro langus galima gėrėtis ištisus metus.

Įėjus į butą į akis krinta didžiulis veidrodis, už jo, žinoma, įrengta spinta, prieš ją – vonios kambarys, čia pat durys į miegamąjį, kaip ir durys, kurios „suvažiuoja“ į sieną. Šios durys veda į svetainę, sujungtą su virtuve. Miegamasis nuostabus dėl kelių dalykų. Pirmiausia jame yra vandens lova, prie kurios, pasak architektės, reikia tik kelių dienų priprasti, paskui jau lieka tik džiaugtis. Taip pat miegamajame pastatyta gipskartonio siena, už jos – nedidelė darbo vieta, tačiau šeimininkė prasitaria, kad, jei šį kambarį projektuotų dabar, darbo vietą ir lentynas uždengtų.

Šis jaukus butas, nors įrengtas prieš porą metų, Artūro ir Astos Imbrasų (architektų) dėka labai jaukus, ekologiškas ir modernus.

Ievos Servaitės tekstas ir fotografijos

modarticle_46b2a61117ab8_b3

modarticle_46b2a61117ab8_b2

modarticle_46b2a61117ab8_b1

modarticle_46b2a5429b705_b3

modarticle_46b2a5429b705_b2

modarticle_46b2a5429b705_b1

modarticle_46b2a4e2d2192_b3

modarticle_46b2a4e2d2192_b2

modarticle_46b2a4e2d2192_b1

error: