3a

Pastaruoju metu dažnai permąstoma bibliotekos institucija: iš knygų saugyklos įvaizdžio po truputį pereinama į daugiafunkcinę kultūrinę-kūrybinę erdvę visuomenei. Ankstesnis bibliotekos scenarijus nebeatitinka šių dienų žmogaus poreikių, apibūdinamas kaip pilkas ir nuobodus, tokios bibliotekos praranda lankytojus, tampa nepatrauklia vieta. Dėl to bibliotekoms tenka keistis, prisitaikyti prie įvairialypės visuomenės. Mažuose miesteliuose ypač svarbu kurti patrauklią kultūrinę erdvę ir taip telkti bendruomenę – sukurti naują kokybę visam miesto gyvenimui. A2SM architektai Bauskės miesto centrinės bibliotekos konkurso projekte atskleidė biblioteką kaip mažo miesto visuomeninę erdvę – susitikimų vietą.
Konkursinio darbo pavadinimas „meeting@crossroad“ koduoja du reikšminius elementus: susitikimų vietą (trauka, veiksmas) ir sankryžą (nuo seno svarbią miestui reprezentacinę vietą). Remiantis šiais elementais suformuota tiek tūrinė (sukuriamas išskirtinis pastatas svarbioje miesto sankryžoje kaip miesto simbolis), tiek vidinė (miesto simbolis tampa susitikimų vieta, viešąja erdve; vidinė struktūra taip pat turi sankryžos elementą) Bauskės bibliotekos koncepcija.
Bauskė – mažas miestelis Latvijoje, pasižymintis istorine architektūra. Biblioteka planuojama ant kalvos priešais senamiestį, šalia svarbių miestui kelių sankryžos. Būtent kelių sankryža diktuoja objekto svarbą ir žmonių srautų gausą. Teritorijoje pasiūlyta nugriauti esamą, bet nebaigtą muzikos mokyklos pastatą – jis traktuojamas kaip nevertingas. Paliekamas, ir pagirtina, kad įjungiamas į bendrą bibliotekos kompleksą, senas istorinis pastatas – buvusi sporto mokykla.
Patekimas į pastatą – iš sankryžos pusės: tai pagrindinis įėjimas pėstiesiems ir dviratininkams. Į pastatą galima patekti ir iš visų kiemelių (į bendrąją paskirstomąją erdvę) bei į visus korpusus atskirai. Automobiliu į teritoriją patenkama iš vakarinės pusės. Čia numatoma automobilių stovėjimo aikštelė ir ūkinis kiemas. Teritorija tūrių suskaidoma į mažesnius kiemelius, kurie, nors ir skirtingos paskirties, panašūs savo erdvės charakteriu, todėl supanašėja. Pagrindinis įėjimas gal ir galėtų labiau išsiskirti iš kitų.
Projekto tūrinė kompozicija padiktuota mažo miesto smulkaus užstatymo, vertingų medžių grupių bei skirtingų funkcijų. Atsisakyta stambaus vienalyčio tūrio, pasirinkti keturi mažesni stačiakampio plano tūriai, atitinkantys gretimo užstatymo mastelį, sujungti organiška skaidria viešąja erdve, kurioje pasiskirsto srautai. Keturi tūriai – keturios pagrindinės funkcijos: kavinė, įrengta senajame pastate, prašalaičių traukos objektas; verslo centras – labiausiai reprezentatyvus tūris, arčiausiai gatvės; biblioteka – didžiausias tūris, nuošalesnis; administracija – komplekso aptarnavimui skirtas tūris. Viešoji – paskirstomoji erdvė tarp keturių tūrių, formuota pagal medžių grupes, kurias norėta išsaugoti. Erdvės tūris organiškai įsikomponuoja tarp medžių ir tampa vieta, kur susitinka žmonių srautai iš visų keturių dalių. Viešoji erdvė taip pat yra ant šio tūrio stogo, ji ramesnė, atokiau nuo šurmulio.
Kaip jau minėta, bibliotekos pastato tūriai formuoja pusiau uždarus lauko kiemelius. Visi jie projektuoti skirtingų funkcijų: įėjimo kiemas – tarp kavinės ir verslo centro – skirtas patekti į pastatą, dviračiams pastatyti ar žmonėms prireikus palaukti. Tai reprezentacinis viso pastato kiemas, gerai apžvelgiamas nuo judrios sankryžos; jaunimo kiemas – tarp verslo centro ir bibliotekos – skirtas žaidimams ir judriai edukacinei veiklai lauke; ramusis kiemas – tarp kavinės ir administracijos – ramiam pasisėdėjimui su puodeliu kavos; techninis kiemas – tarp bibliotekos ir administracijos – skirtas automobilių stovėjimo aikštelei ir knygoms privežti.
Projekto funkcinė schema aiški ir logiška: pagrindinėms funkcinėms grupėms skiriama po atskirą tūrį. Pirmame aukšte pagrindinės funkcijos „išsilieja“ į bendrąją erdvę, paskirstomosios erdvės kampuose atsiranda tarpinės zonos (prie kavinės tūrio – kavinės zona, prie verslo tūrio – verslo salė, prie bibliotekos – periodikos skaitymo zona bei interneto prieiga, prie administracijos – krašto istorijos skaitykla). Bendrosios erdvės centre – registratūra.
Verslo paskirties dalyje pirmas aukštas skirtas sanitariniams mazgams bei individualioms darbo vietoms. Antrame aukšte – konferencijų salė, patalpos grupėms. Kavinės tūris skirtas ne tik kavinei, bet ir minimaliai galerijai. Kavinė pritrauks daugiau lankytojų, tai išskirtinė erdvė. Administracijos tūrio požeminėje dalyje – saugyklos, pirmame aukšte – sanitariniai mazgai bibliotekos lankytojams, antrame ir trečiame aukšte – administracija, kabinetai.
Biblioteka funkciškai suskirstyta aukštais. Pirmasis aukštas lengvai transformuojamas įvairiems renginiams ir grupiniams užsiėmimams. Baldai leidžia dirbti grupėmis. Amfiteatriniai laiptai iš abiejų kraštų sudaro puikias galimybes žmonėms užimti įvairias pozicijas, dėl to ši vieta gali tapti tiek aktyvia diskusijų vieta, tiek ramia skaitymo erdve, žiūrint į miesto panoramą. Antras bibliotekos tūrio aukštas – tai vieta vien tik ramiam skaitymui. Čia lankytojai gali dirbti ir mokytis pavieniui, o ne grupėse. Šioje erdvėje lengva susikaupti, neblaško nei vaizdai, nei žmonės. Baldai čia išdėstyti taip, kad nesudarytų grupių. Požeminis bibliotekos aukštas skirtas vaikams, čia yra sąlygos tiek grupiniam, tiek individualiam darbui. Sukurta aplinka skatina smalsumą ir kūrybingumą. Tiesiogiai iš vaikams skirto aukšto galima patekti į lauką – pastato prieduobę. Ji erdvi ir amfiteatriška, prie jos – aktyvių žaidimų kiemelis.
Interjeras santūrus, šviesus, naudojamos natūralios medžiagos. Interjere dominuoja fasado perforacijos arba balta spalva, tik vaikų zonoje įpinama daugiau spalvų. Bibliotekos tūrio interjere dominuoja amfiteatrinės zonos, pritaikomos tiek darbui, tiek skaitymui, tiek rekreacijai.
Išskirtiniu interjeru pasižymės rekonstruojamas buvęs sporto mokyklos tūris su savo istorinėmis detalėmis. Sveikintina, jog bibliotekoje darbui skirti baldai yra netradicinių aukščių – apgalvotos kuo įvairesnių kūno pozicijų galimybės (pvz.: aukšti stalai stovimai padėčiai ar pagalvės ant grindų).
Projekte siūlomos fasadų medžiagos – raudonų plytų mūras su plytų ažūro intarpais. Šie intarpai padeda apsaugoti knygas nuo tiesioginių saulės spindulių, tačiau praleidžia dalį šviesos. Raudonų plytų mūras – tradicinė latviškos architektūros medžiaga. Bendroji erdvė siūloma skaidri – stiklo fasadas su medžio žaliuzėmis. Viešosios erdvės antras aukštas aptvertas vertikalių medžio elementų turėklu.
Bauskės bibliotekos projektas puikiai atskleidžia naująjį formuotiną miesto bibliotekos įvaizdį, kuriame telpa bendruomenės laisvalaikis, edukacija, darbas ir kultūrinė veikla. Biblioteka tampa susitikimų vieta, reprezentaciniu miesto centru. Be socialinio aspekto, projektas rodo teisingą istorinio pastato ir naujos architektūros santykį bei adekvatų pastato mastelį mažo miestelio aplinkoje. Šiuo metu rengiamas techninis Bauskės bibliotekos projektas. Tikimasi, kad realizuotas projektas taps unikaliu ir vienetiniu būtent Bauskės miesto ženklu.

3a4a5a6a7a8a
IMG_0987IMG_0990

error: