Lietuvos architekto sukurtam Baltų kultūros parkui Kinijoje – aukštas tarptautinis pripažinimas
Romas Marčius
2013 metų lapkričio pabaigoje Lietuvos vardas nuskambėjo visame pasaulyje – Šiaurės Kinijos Jinzhou miesto apylinkėse Klaipėdos universiteto mokslininko architektūros daktaro Petro Grecevičiaus su kolegomis sukurta Baltų kultūros parko erdvė buvo pripažinta viena geriausių ir laimėjo bronzos medalį.
Baltų kultūrą reprezentuojanti 0,5 ha salelė suformuota per porą metų kinų investuotojų lėšomis šalia kitų įspūdingų erdvių, sukurtų kraštovaizdžio architektų iš visų pasaulio. Tokio pobūdžio konkursą pirmą kartą organizavo Pasaulinė kraštovaizdžio architektų organizacija IFLA (angl. International Federation of Landscape Architecture) kartu su Jinzhou miesto Vyriausybe.
Bendras viso Pasaulinės parkų kūrybos EXPO (angl. World Landscape Art Exposition) teritorijos plotas 700 hektarų (1 pav.). Nuo 2014 metų pavasario, po EXPO uždarymo, jis veikia kaip centrinis miesto parkas. Didžiulio parko pagrindą sudaro 14 teminių parkų, skirtų svarbiausiems Kinijos miestų sodų ir parkų kūrybos istoriniams periodams, 5 miesto tipo istoriniai parkai (angl. Yuan Garden), vandens teatras, apie 100 metrų aukščio kaleidoskopų bokštas, paplūdimys, originalus žemės istorijos muziejus ir 20 IFLA projektų, kurie atrinkti pasauliniame architektūriniame konkurse iš 103 projektų. Antrajam vertinimo etapui iš jų konkurso žiuri atrinko 43. Tolimesniam konkursui autoriai jau privalėjo pateikti detalius parko įrenginių bei statinių brėžinius.
Galutinai atrinkta 20 geriausių projektų, tarp jų septyni iš Europos. Beje, iš Rytų Europos atrinktas tik vienintelis Baltų kultūros parkas. Be mūsų šalies projekto autorių, į dvidešimtuką pateko Naujosios Zelandijos, Kolumbijos, Ispanijos, Olandijos, Irano, Danijos, Filipinų, Meksikos, Portugalijos, Singapūro, Australijos, Indijos, Didžiosios Britanijos projektuotojų darbai. Pažymėtina, kad daugiausia konkursui projektų idėjas pateikė didžiulę patirtį turinčios architektūros, urbanistikos ir kraštovaizdžio architektūros firmos bei pavieniai projektuotojai. Bendros realizuotų Jinzhou projektų idėjos remiasi:
1. Klasikinėmis tradicinėmis formomis.
2. Užmirštų kultūrų ženklais.
3. Moderniais sprendimais su sudėtingomis technologijomis.
4. Lankytojo įtraukimu į veiklą parke (šokinėjimas per griovius).
5. Kasdienės aplinkos elementų paryškinimu (virtuvės sodas).
Kiekvienam parkui, tarp jų ir Baltų kultūros parkui, buvo specialiai išleisti pašto ženklai, profesionaliai vykdyta informacijos sklaida.
1 pav. Pasaulinei parkų kūrybos EXPO 2013 kinų sukurtos 700 ha parko schemos. Kairėje viršuje – bendra naujai kuriamo Jinzhou miesto urbanistinio komplekso schema. Dešinėje apačioje – įspūdingi pagrindiniai parko vartai, simbolizuojantys drakoną.
P. Grecevičiaus pateiktam projektui pavyko sėkmingai įveikti visus konkurso etapus. Pagal konkurso sąlygas dar buvo numatytas trečias, jau įgyvendintų projektų, vertinimo etapas – po EXPO uždarymo. 2011–2013 m. vyko Pasaulinės parkų kūrybos EXPO 2013 projekto įgyvendinimo darbai, o 2013 m. gegužės 9 d. 7 kv. km parkas atvėrė vartus lankytojams. 2013 metų gegužės–spalio mėn. laikotarpiu EXPO aplankė 11 mln. žmonių. Lankytojai vertino sukurtų IFLA parkų patrauklumą, originalumą ir kokybę. 2013 m. spalio 29 dieną, įvertinus gausių lankytojų ir ekspertų nuomonę, išskirti trys daugiausia balų surinkę parkai: auksinis apdovanojimas skirtas Filipinų projektui, sidabro – Naujosios Zelandijos, o bronza atiteko Baltų kultūros parkui (2 pav.).
2 pav. Bronzinį apdovanojimą laimėjęs Lietuvos projektas (91,90 balų). Įgyvendinto Baltų kultūros parko vaizdai. Dešinėje apatinėje nuotraukoje – pagal baltiškosios svastikos pavyzdį parke pastatyta granitinė stela, kurią palietus ranka išsipildo gerieji norai.
Ypač svarbu, kad kinų investuotojai savo lėšomis stato ne tik naują jūrinį uostą, pramonės kompleksus, naujus gyvenamuosius kvartalus, mokslo ir technologijų centrus, bet investavo į didžiulį daugiafunkcį parką, kuriame ras vietos turistai ir vietiniai gyventojai.
Beje, gilesnis senųjų kinų sodų parkų kūrybos pažinimas atskleidžia kai kuriuos bruožus, turinčius bendrumų su senąja baltų kultūra. Tai saulės, mėnulio simbolių svarba, gili pagarba medžiui, gamtai, žmogui, aplinkos grožio pabrėžimas paprastomis, bet tobulomis ir natūraliomis gamtinėmis formomis, saikingas koloritas.
3 pav. Pirmąją ir antrąją premijas laimėję projektai. Kairėje: Auksinis apdovanojimas (95,90), Filipinai (arch. Jame Anthony N. Cruz). Dešinėje: Sidabrinis apdovanojimas (92,80), Naujoji Zelandija (Prorata Landscape Architecture).
Baltų kultūros parko koncepcija
Kodėl projekte, kuris lietuvio architekto realizuotas Kinijoje, remiamasi baltų kultūros ženklais? Kas paskatino gilintis į senovės baltų kultūrą, filosofiją, architektūrą šiais moderniais laikais? Pasirodo, kad pasirinkimas buvo teisingas, nes ir kiti IFLA dvidešimtuko projektai žymia dalimi remiasi senųjų kultūrų ženklų reprezentavimo koncepcijomis.
Būtinybę ieškoti ženklų, kurie padėtų užtikrinti regionų kultūrinį identitetą, savitumą, išskirtinumą, manau, lemia pastaruoju laiku pastebima kultūrų, tarp jų ir architektūrinės stilistikos, niveliavimosi tendencija. Nauji, aukštos kokybės ir visuomenei priimtini bei turintys išliekamąją vertę kraštovaizdžio architektūros sprendimai galimi tik atsiremiant į vietovės kultūrinį pagrindą, senąsias tradicijas. Modernių parkų kūrėjai daugelyje pasaulio šalių naujų parkų koncepcijas grindžia senųjų kultūrų ženklais, juos kūrybiškai interpretuodami, perteikdami moderniomis priemonėmis, praturtindami naująja patirtimi, šiuolaikiškomis technologijomis, naujais poreikiais… Aukščiausią vertinimą gavusių projektų koncepcijos taip pat grindžiamos simboliais, kurie atspindi senąsias architektūrines tradicijas (3 pav.).
Baltiškojo parko kompozicinė idėja – nuoseklus Rytų Baltijos šalių Lietuvos ir Latvijos kraštovaizdžių svarbiausių raidos periodų pristatymas lankytojams. Daugelis projekto kompozicinių komponentų kol kas mažiau žinomi ne tik pasaulinėje, bet ir Europos kraštovaizdžio meno erdvėje. Tuo tarpu Lietuvos ir Latvijos kraštovaizdžio architektai, menininkai, muzikantai, tautodailininkai savo kūryboje pastaruoju metu vis dažniau naudoja įvairius senosios Baltų kultūros ženklus, simboliką. Pakelėse, miesteliuose ir kaimuose daugybė koplytėlių, kryžių…
Baltų kultūros parko koncepcija siekta bent nedidele dalimi prisidėti prie garsios ir garbingos baltų kultūros istoriškumo išsaugojimo, pasaulio tautų kultūrų suartinimo XXI amžiuje, naudojant kraštovaizdžio menines priemones. Baltų kultūra yra labai sudėtinga ir įvairiapusė, atskirų mokslininkų dažnai pristatoma nevienaprasmiškai, todėl pirmiausia būtinai reikėjo atrinkti objektus ar reiškinius, darančius didžiausią įtaką šių dienų kraštovaizdžiams. Baltų kultūrai reprezentuoti pasirinktas modernaus interpretavimo kelias. Senosios tradicinės formos nekopijuojamos, bet kūrybiškai pritaikytos ar modifikuotos, siekiant priderinti jas prie palyginti nedidelių erdvių mastelio. Siekta efektyviai ir nuosekliai naudoti senosios baltų kūrybos ženklų, simbolikos, kolorito emocinį poveikį.
Pasirinktos temos yra unikalios Europos kultūrų kontekste. Tokio pobūdžio formų ar kūrinių nėra niekur kitur pasaulyje, todėl jos gali būti įdomios kitų regionų žmonėms. Kraštovaizdžio architektūros samprata išplečiama integraliai, vertinant visus žmogaus gyvenimo veiklos komponentus, neapsiribojant parkų meno vertybių lokalizuotose teritorijose pristatymu.
Baltų kultūros parke 0,5 ha plote sukomponuoti elementai, reprezentuojantys baltiškąją kultūrą. Čia auga lietuvišką kraštovaizdį menantys ąžuolai, pušys, diemedžiai, kiti augalai. Parke vietos atrado Palangos Birutės parko observatorijos modelis, unikalios ir tik Neringai būdingos vėtrungės, kuršiškas laivas kurėnas, baltiškosios saulutės, baltiškieji zodiako ženklai, iš baltiškų segių nužengę žalčio motyvai, gintariniai kuršiukai. Parke įrengta kūlgrinda. Lankytojus ypač domina vaikams skirtoje aikštelėje įrengti lauko vargonai, prof. Vlado Žulkaus jūroje atrasto miško motyvas, pateiktas tvenkinyje. Projekto koncepcija formuota remiantis Vlado Žulkaus, Marijos Gimbutienės, Jūratės Statkutės de Rosales, Norberto Vėliaus, Pranės Dundulienės, Liberto Klimkos, Valdžio Muktupavelo, Adomo Butrimo, Gintauto Zabielos ir kitų mokslininkų darbais, taip pat gausia rašytine medžiaga bei praktiniais Lietuvos ir Latvijos menininkų, architektų darbais baltų kultūros tematika įvairiose Pietryčių Baltijos regiono vietovėse, parkuose, miestų atvirose erdvėse.
Parko planine struktūra stengtasi darniai įsilieti į bendrą Jinzhou World Landscape Art Exposition planinę kompozicinę struktūrą. Parko planas skritulio formos (D 60 m) ir simbolizuoja saulę, kuri senovės baltų mitologijoje turi ypatingą prasmę. Judėjimas parke formuojamas ratų principu. Didysis ratas – pažintinis, mažasis ratas– rekreacinis. Didysis žiedas sujungiamas su mažuoju radialinėmis jungtimis rytų–vakarų ir šiaurės–pietų kryptimis. Didysis ratas, formuojamas pagal baltiškąją kalendorinę–etnokosmologinę sistemą, atspindi kraštovaizdžio raidą nuo seniausių laikų (1000 m. pr. Kr.) iki XXI amžiaus pradžios.
Pastaruoju metu labai aktyvėja domėjimasis senųjų kultūrų ištakomis, baltų filosofija, ieškoma ženklų, kurie, moderniai interpretuoti, galėtų sustiprinti šiuolaikinių kraštovaizdžių identitetą. Visas ratas yra tarsi kalendorius, o ėjimas kiekvieno objekto link (piliakalnių, dvarų motyvas ir t. t.) ir atspindi vystymosi raidą – nuo piliakalnių iki dvarų kultūros.
Judėjimas didžiuoju žiedu prasideda įėjimo namelyje, menėje, kur lankytojas gauna bendrą informaciją apie Baltijos regioną, baltų kultūrą, svarbiausius charakteringus regiono kraštovaizdžių formavimosi periodus. Žiedinio tako trasoje objektai išdėstyti taip, kad lankytojas nuosekliai susipažintų su:
a) baltų kultūros ženklais nuo seniausių laikų iki krikščionybės priėmimo;
b) XIV–XVII a. laikotarpiu;
c) dvarų parkų kultūra XVIII–XX a.
Parko erdvėse pateikiami baltų kultūrai būdingi ženklai, kurie naudojami ir šiuolaikinėje Lietuvos bei Latvijos kraštovaizdžio architektūroje. Archajiškosios dalies segmentus jungia Laumės juostos formos juostinis gėlynas, kuriame gėlės komponuojamos baltams būdingos ornamentikos principu. Kūlgrinda įrengiama formuojant nedidelę pelkutę su labirintu.
Baigiant reikia pažymėti, kad tokio lygio tarptautinį pripažinimą Lietuvos kraštovaizdžio architekto kūrinys gavo pirmą kartą. Laimėta trečioji vieta – didelis įvertinimas, juolab kad kitus projektus įgyvendino ne tik pavieniai kūrėjai, bet ir itin stambios didelę tarptautinių konkursų patirtį turinčios projektavimo kompanijos. Tai, ką per porą metų buvusių žuvivaisos kanalų laukuose sukūrė kinai, galima pavadinti stebuklu. Įrengtas parkas tapo ne tik šio pusšešto milijono gyventojų turinčio miesto, bet ir visos Kinijos traukos centru. Tai reikšmingas Klaipėdos universiteto ir Lietuvos kraštovaizdžio architektūros bei lietuviškosios architektūros mokyklos pripažinimas.
Projekto vadovas ir autorius: Lietuvos Architektų Rūmų narys, Lietuvos Architektų sąjungos narys, Lietuvos Kraštovaizdžio architektų sąjungos narys, profesorius architektūros daktaras Petras Grecevičius.
Bendraautoriai: krašt. arch. Andrius Rimkus, arch. Dovilė Kalkė, krašt. arch. dendrologė Ramunė Urbonienė, krašt. arch. Romas Marčius, krašt. arch., dendrologė Diana Baravykaitė, vadybininkas Domas Grecevičius.
Kuriant parko koncepciją talkino: prof. habil.dr.Vladas Žulkus, geografė Vilija Grecevičienė, Palangos (E.Andre) parko direktorius inž. Antanas Sebeckas, kraštovaizdžio vadybininkas Domas Grecevičius, doc. dr. Jonas Genys, dizaineris Matas Grecevičius, arch. Liudas Kalkis, krašt. arch. Kristina Barbšytė, krašt. arch. Jonas Abromas.
MŪSŲ PARTNERIAI
