Buvusi „Skaiteks“ pramoninė teritorija, esanti nuo Užupio iki Belmonto miško, išsidėsčiusi palei Vilnelės krantus, pagaliau įgauna naują vaizdą. Vilniaus „Architektūros parkas“, taip pervadinta ši teritorija, – tai Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotas projektas, kurį įgyvendinus ši teritorija taps šiuolaikišku sostinės kvartalu. Projekto tikslas – iš Vilniaus senamiesčio zonos iškelti pramonės įmones ir paversti šią miesto dalį gyvenamuoju rajonu su sutvarkyta inžinerine ir susisiekimo infrastruktūra, darbo vietomis, kultūriniu gyvenimu, aktyvia bendruomene. Buvusios elektros matavimo technikos gamyklos „Skaiteks“, adresu Aukštaičių g. 7, Vilnius, griovimo ir teritorijos tvarkymo darbai pradėti 2014 m. spalio 30 d.

Pati nagrinėjama teritorija turi įdomią ir drastiškai kitusią istoriją. Paupys, o dar kitaip Paplaujos priemiestis, taip nuo XVI a. ši vietovė buvo vadinama. Manoma, kad toks pavadinimas kilo dėl Paupio žemėse trykštančių šaltinių ir nuo kalno bėgančio vandens. Paupys yra svarbus Lietuvos pramonės istorijoje. Per jį tekanti srauni Vilnios upė šį priemiestį pavertė pirmuoju sostinės pramonės rajonu. Vilnios vaga buvo užtvenkta ir jau nuo XVI a. čia buvo malami grūdai, gaminamas popierius, parakas. Vietovėje buvo daug malūnų, stovinčių palei Vilnią. XIX a. pabaigoje, kai vandens sistema ir prie jos stovėję malūnai prarado svarbą, sanitariniais sumetimais kanalai buvo užpilti, tarp jų ir Kopanicos. Jo vietoje atsirado Kopanicos, dabartinė Aukštaičių, gatvė. XIX a. antrojoje pusėje Paupyje pradėjo kurtis pramonės įmonės. Paplavų priemiestyje kurį laiką veikė net dvi alaus daryklos. Tarpukariu, rengiant miesto planus, buvo numatyta iš Paupio iškeldinti pramonės įmones, gamyklų pastatus paversti gyvenamaisiais namais. Tačiau sovietiniu laikotarpiu atsitiko priešingai – vietovė buvo paversta pramonės rajonu. Po Antrojo pasaulinio karo buvo pastatyta naujų įmonių. Paupyje pradėjo veikti Elektros matavimo prietaisų gamykla, verpimo ir audimo fabrikas „Audėjas“, gelžbetoninių konstrukcijų gamykla, išplėstas J. Vito vardo kailių fabrikas, išaugo naujų Vilniaus baldų kombinato cechų. Atkūrus nepriklausomybę dauguma gamyklų buvo uždarytos, o Paupio teritorija buvo apleista.

2008 m. Vilniaus miesto savivaldybė inicijavo projektą „Architektūros parkas“, kuriuo siekiama sutvarkyti istorinį rajoną prie Vilnios, į kurį įeina ir Paupio teritorija. Projektas buvo rengiamas atsižvelgiant į istorikės Aušrelės Racevičienės parengtą išsamią „Teritorijos tarp Maironio, Aukštaičių, Paupio, Zarasų ir Polocko gatvių istorinės urbanistinės raidos analizę“. Pagal projektą numatyta išvalyti „Skaiteks“ gamyklos teritoriją, nugriauti pramoninius pastatus ir pastatyti naujų, kuriuose numatoma atkurti autentiškus buvusios I. E. Lipskio alaus gamyklos korpusų fasadų elementus, sutvarkyti Vilnios pakrantę su dviračių ir pėsčiųjų takais. Šis projektas buvo palankiai įvertintas Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos (ICOMOS) patariamosios UNESCO organizacijos ekspertės iš Suomijos Margaretos Ehrstrom. Kad projektas yra pritaikytas vietai, o jo urbanistinė struktūra įsilieja į Senamiesčio struktūrą, pažymėjo ir viena garsiausių pasaulio kraštovaizdžio architekčių, amerikiečių kilmės Harvardo universiteto dizaino katedros profesorė Martha Schwartz, atvykusi į Lietuvą projektuotojų kvietimu. Atsižvelgiant į gyventojų, architektūros bei paveldosaugos ekspertų pastabas, projektas buvo daug kartų koreguotas, tobulintas. Detaliojo plano ir projektinių pasiūlymų architektūrinį vertinimą atliko architektas, prof. Algimantas Miškinis.[1]

Taigi, nuo tarpukario praėjus šimtmečiui, pagaliau įgyvendinamas numatytasis planas – Paupyje atsiras „Architektūros parkas“ – gyvenamųjų namų kvartalas su verslo centru. 5 ha ploto teritorijoje objektus kūrė 6 architektų komandos: „Ambraso architektų biuras“, „Arches“, „Architektūros linija“, „Eventus Pro“ , Kančo studija ir T. Balčiūno architektūros biuras. Tokia Lietuvoje puikiai žinomų architektūros biurų gausa kvartalui suteikė savito žavesio bei įvairumo, senamiestietiško įspūdžio. Kadangi kiekvienas pastatas yra išskirtinis, bet kartu derantis savo urbanistiniu išdėstymu teritorijoje bei aukštingumu. Tokia architektūrinė įvairovė leidžia ir būsimiems gyventojams rinktis sau priimtinesnį būstą.

 

 

Šalia gyvenamųjų namų „Paupio“ rajone statomame verslo centre bus įrengta biurų, patalpų kūrybinių industrijų verslui, taip pat įvairių parduotuvių, restoranų, meno galerija su konferencijų centru, sporto klubas ir vaikų darželis. Taip pat „Paupyje“ planuojama įrengti ir turgų.
Pirmieji „Paupio“ rajono gyvenamųjų namų kvartalai šalia Vilnios upės kranto jau pradėti statyti, juos planuojama baigti 2019 m. Juose suplanuoti daugiau nei 600 butų: nuo kelis šimtus kvadratinių metrų užimančių prabangių apartamentų iki nedidelio ploto butų. Pasak kvartalo vystytojų, siekiama, kad „Paupio“ gyvenamųjų namų etapų užstatymo sprendimai formuotų nedideles bendruomenes, taip pat numatytos ir patalpos vietos bendruomenei, kurios bus neatlygintinai perduotos Vilniaus miesto savivaldybei.

Pati teritorija suskirstyta į 7 kvartalus, kurie patikėti atskiriems architektų biurams. Pirmasis kvartalas, esantis šalia Vilnelės upės, projektuojamas UAB „Arches“. Patys architektai šį kvartalą įvardija kaip vartus, kurie pasitiks visus atvykstančius, tad stengtasi sukurti nuoseklų perėjimą iš senosios miesto dalies į naująją. Laužyta stogo linija, trijų aukštų su mansarda aukštingumas bei mūro apdaila sukuria modernų, tačiau prie senamiesčio derantį įspūdį. Antrasis gyvenamųjų namų kvartalas sukurtas UAB „Eventus pro“ architektų. Tai modernų įspūdį kuriantis kvartalas su šviesiais, dvišlaičio stogo tūriais ir monumetaliais balkonais. Dėl žemo aukštingumo kuriamas jaukaus žmogui mastelio kvartalas. Trečiasis kvartalas sukurtas UAB „Architektūros linijos“ komandos. Savo išraiška derantis prie pirmųjų dviejų kvartalų ir juos tarsi sujungiantis. Panaši laužyta stogų linija bei plytų mūro apdailos naudojimas dera su pirmuoju kvartalu. O monumentalūs balkonai ir vitrinos dera su antruoju. Kvartalas turi savo išskirtinumą naudojant ryškesnes spalvas, tačiau architektūrine išraiška išlaiko minimalizmą. Verslo centro kvartalą kūrė UAB „Ambraso architektų biuras“. Išlaikytas senosios gamyklos fasadas, pasitelkiant kontrasto kompozicijos principus. Išlaikoma industrinė dvasia, ją paryškinant metalo konstrukcijomis, kabančiąja konsole, atviro betono detalėmis. UAB „Kančo studija“, plėtojanti gyvenamojo kvartalo viziją, pasirinko netikėtą kompozicinį elementą – arkas. Jos fasade kartu su šiuolaikinėmis apdailos medžiagomis bei griežtesne tūrine kompozicija kuria unikalų ir išskirtinį vaizdą. „T. Balčiūno architektūros biuras“ taip pat kūrė gyvenamojo kvartalo koncepciją. Kaip ir kitų kvartalų šalia Vilnelės upės kompozicijai pasitelkti dvišlaičiai stogai išlaiko artimumą senamiesčiui, tačiau šviesūs atspalviai bei minimalistiška kompozicija taip pat priartina prie modernaus visos teritorijos įspūdžio.

„Architektūros parko“ projektas ir visas jo vystymas įrodo, kad kokybiška, moderni, bet ir senamiestį gerbianti architektūra gali puikiai egzistuoti ir būti kuriama Lietuvoje. Vystytojų ir savivaldybės indėlis į šį kvartalą atskleidžia tinkamą požiūrį į miesto istoriją, tačiau ir į jos kismą bei gebėjimą prisitaikyti naujiems poreikiams. „Architektūros parką“ kuriantys architektai suprojektavo skirtingus kvartalus su savitomis ambicijomis ir kūrybinėmis specifikomis. Tačiau kiekvienas kvartalas dera tarpusavyje, išlaiko visos teritorijos vientisumą, idėją ir istoriją.

 

Greta Trapikienė

 

[1] Pasižvalgymai po Vilnių, miesto mikrorajonai. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, 2015. 184 p.

 

[Straipsnis publikuotas žurnale Archifoma 2018 / 1-2 (68-69)]